Vienos knygos parodos

Laikraštis „Das neue Litauen“ pradėtas leisti 1917 m. spalio 25 d. Berlyne. Jo iniciatorius ir steigėjas buvo išeivis iš Lietuvos,  kalnakasybos inžinierius, baronas Fridrichas fon Ropas (1879–1964). Jis dar 1916 m. kovo mėnesį įsteigė antirusiškos propagandos organizaciją „Rusijos svetimtaučių lyga“. Laikraštis „Das neue Litauen“ buvo šios organizacijos veiklos tąsa ir siekė Lietuvos valstybingumo.

1917 m. lapkričio 30 d. šį laikraštį perėmė susikūrusi Vokiečių-lietuvių draugija, kurios tikslas buvo nuo Vokietijos priklausomos Lietuvos valstybės sukūrimas ir viešosios nuomonės formavimas (pasitelkiant Vokietijos vyriausybės pagalbą). Organizacijos pirmininkas buvo Matthias Erzberger (1875–1921), kuris pagarsėjo kaip Vokietijos įgaliotinis, 1918 m. pasirašęs Kompjeno paliaubas. Vėliau draugijai vadovavo jos generalinis sekretorius Hans von Eckardt (1890–1957) – vokiečių sociologas, politikas ir žurnalistas. Jis tyrinėjo ir baltų istoriją.

Laikraščiu „Das neue Litauen“ minėtam draugijos tikslui pasiekti buvo bandoma suvienyti lietuvių ir vokiečių pajėgas. Oficialia laikraščio redaktore tapo Jadvyga Chodakauskaitė-Tūbelienė. Laikraščio finansavimu kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministerija rūpinosi prelatas Konstantinas Olšauskas. Laikraščio redaktoriumi 1918 m. sausio 20 (Nr. 3) tapo Juozas Pajaujis.

1918 m. vasario 18 d. šis laikraštis pirmas perteikė Vokietijos visuomenei žinią apie Lietuvos Vasario 16-osios nutarimą. Nepriklausomybės Akto tekstas tuo pačiu laiku buvo atspausdintas ir laikraščiuose „Die Vossische Zeitung“ bei „Die Taegliche Rundschau“, bet abiejuose leidiniuose nurodoma, kad šia žinia pasidalino laikraščio „Das neue Litauen“ redakcija.

Laikraštis „Das neue Litauen“ ėjo tris kartus per mėnesį iki 1918 m. spalio 4 (Nr. 29). Jame vyravo medžiaga iš Lietuvos. Straipsniuose buvo aprašomi Lietuvos kultūros veikėjai, lietuvių kultūra bei literatūra, lietuvių dvasinis gyvenimas, liaudies menas, muzika, etnografiniai dalykai, lietuvių tautosaka (pvz., pasakos), senovės lietuvių šventės. Leidinyje buvo straipsnių valstybingumo, Lietuvos istorijos ir politikos klausimais. Laikraštyje buvo spausdinamos nuotraukos, piešiniai iš įvairių Lietuvos vietų, Neries upės vaizdai. Taip pat buvo spausdinama nemažai leidinio steigėjo Fridricho fon Ropo straipsnių apie lietuvių vienybę, tautų tarpusavio santykius Lietuvoje, Lietuvos dvarų savininkus ir kt. Kelias straipsnių serijas „Lietuvių draugo“ slapyvardžiu čia publikavo Benediktas Štaras (1894–1938).

     


1917 m. pabaigoje laikraščio redakcija išleido A. Smetonos kalbą „Lietuvos klausimu“, pasakytą tais pačiais metais lapkričio 13 d. „Adlon“ viešbutyje Berlyne. Leidinyje yra ir laikraščio „Das neue Litauen“ reklama, o laikraščio „Das neue Litauen“ puslapiuose pastoviai buvo spausdinama šios A. Smetonos knygelės reklama.