Vienos knygos parodos

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi žurnalų viršeliai.

Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino didžiulės dailininkų pajėgos. Tarp apipavidalintojų buvo ir žinomų, visuomenėje pripažintų menininkų, ir tik tam tikruose leidiniuose savo gabumus atskleidusių iliustruotojų. Žurnalų viršelius kūrė jau pripažinti dailininkai Vytautas Bičiūnas, Jonas Juozas Burba, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Vilius Jomantas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras ir Rimtas Kalpokai, Telesforas Kulakauskas, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Kazys Šimonis, Petras Tarabilda ir Danutė Tarabildaitė-Tarabildienė, Stasys Ušinskas,  Stepas Žukas, o prie jų iliustruodami žurnalus į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Halina Naruševičiūtė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.

Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, saviraiškos būdas bei uždarbio šaltinis, šią veiklą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių iliustruotojų, ir ryškių, išskirtinių menininkų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį.

„Aitvaras“
„Aitvaras“ (1927–1928) – liberalus iliustruotas satyros žurnalas, leistas Kaune. Leidinio redaktorius ir leidėjas bei daugumos viršelių autorius – grafikas Jonas Juozas Burba. Kai kuriuos žurnalo viršelius taip pat piešė dailininkai Adomas Smetona, Telesforas Kulakauskas ir Stepas Žukas.



„Ateities spinduliai“
„Ateities spinduliai“ – tai mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalas. 1930 m. pirmųjų šešių numerių viršelius ir pirmojo puslapio vinjetę piešė dailininkas Petras Tarabilda. Pasikeitusių 1933 m. ir 1935–1936 m. viršelių ir vinječių autorius nenurodytas. 1937 ir 1938 m. sausio–birželio žurnalo numerių viršelių autorius – dailininkas, pasirašęs inicialais „P. Ra“. Nuo 1938 m. rugpjūčio numerio „Ateities spindulių“ viršelius ir skyrių vinjetes piešė dailininkė, žymi knygų ir žurnalų vaikams iliustruotoja Vlada Stančikaitė-Abraitienė.



„Ateitis“
„Ateitis“ – mėnesinis moksleivių žurnalas, leistas Moksleivių ateitininkų sąjungos Kaune. 1914–1918 m. viršelį puošė dailininko Viliaus Jomanto gėlių motyvai. 1920–1923 m. „Ateities“ viršelio dizainą sukūrė dailininkas, meno istorikas, muziejininkas Paulius Galaunė. Nuo 1923 m. trečiojo numerio viršelio autorius – pedagogas, dailininkas Juozas Kaminskas; nuo 1924 m. žurnalo pirmojo puslapio vinjetes piešė dailininkas Jonas Buračas. 1925 m. žurnalo viršeliai ir vinjetės – Juozo Kaminsko.
1926 m. leidinio viršelių dizainas keitėsi, jų autorius nenurodytas. Vinječių autorius – žurnalistas ir karininkas (dirbęs ir „Kario“ žurnalo redakcijoje) Ernestas Bliudnikas. 1927–1928 m. „Ateities“ žurnalo pirmajame puslapyje vinječių nebeliko, tačiau viršelio dizainas liko toks pats. 1929–1930 m. žurnalo viršelis buvo minimalistinis, o 1931 m. – vėl stilizuotas, apipavidalintas dailininko Aleksandro Šepečio. A. Šepetys žurnalo pavadinimą įkomponavo tekančios saulės ir fakelo fone, o rėmelyje atsispindėjo besikeičiantys aktualijų vaizdai. Šis dizainas išliko iki jubiliejinio 250-ojo „Ateities“ numerio (Ateitis. - 1933, nr. 8). Specialus viršelio dizainas buvo sukurtas žurnalo 25-erių metų jubiliejui (Ateitis. - 1936, nr. 1).



„Jaunimas“
Nuo 1926 m. liberalaus jaunimo mėnesinį žurnalą „Jaunimas“ puošė nežinomo autoriaus sukurtas viršelis su stilizuotame piešinyje įkomponuotu Lietuvos jaunimo sąjungos ženklu. 1928 m. penktojo numerio viršelio piešinyje Lietuvos jaunimo sąjungos ženklas spalviškai suderintas su žurnalo pavadinimu ir įkomponuotas į rūtos šakelę. Viršeliuose taip pat buvo panaudoti neįvardytų autorių bei P. Kalpoko (inicialai P. K.), J. J. Burbos, Vl. Suchockio, P. Tarabildos, D. Tarabildaitės, J. Martinaičio, P. J. Dzidzevičiaus, J. P. Kiaulėno, A. Čepo, J. Kuzminskio, J. Murausko ir kitų menininkų piešiniai. Itin spalvingas buvo 1928–1931 m. žurnalo viršelis. Vėliau, leidžiant „Jaunimą“ kaip „Lietuvos ūkininko“ priedą, tokio spalvingo viršelio nereikėjo, o spalvos žurnalo viršeliuose vėl atsirado 1935–1936 m. Viršelio piešinio spalvos buvo derinamos prie žurnalo pavadinimo spalvos. Daugumos šių viršelių piešinių (o gal ir viršelio dizaino) autorius – Antanas Taranda.



„Jaunoji karta“
„Jaunoji karta“ (1928–1940 m.) – Jaunosios Lietuvos sąjungos Kaune leistas žurnalas. 1930 m. žurnalo viršelių autorius – J. Burba (1–9 numeriuose nurodyti dailininko inicialai). Nuo 1930 m. 16-ojo numerio žurnalo viršeliuose buvo skelbiamos aktualijų nuotraukos ir piešiniai. Buvo ir vardinių viršelių, sukurtų skirtingų dailininkų – T. Kulakausko, A. Dargio, V. Kosciuškos. 1933 m. viršeliuose panaudota B. Buračo ir kitų fotografų nuotraukų, yra A. Dargio, M. Katiliūtės, L. Karalevičiaus ir kitų dailininkų piešinių. 1934 m. pirmojo puslapio vinjetės ir viršelio dizainas sukurtas dailininko A. Šepečio. Jame pavaizduoti ąžuolo lapai, gėlės bei Jaunosios Lietuvos sąjungos emblema. 1935 m. šio viršelio atsisakyta, jį pakeitė viršelis su minimalistiniu papuošimu ir besikeičiančiu piešiniu ar nuotrauka dešiniajame viršelio kampe. Vėliau vėl sugrįžtama prie nuotraukos ir piešinio per visą viršelio puslapį, o prie leidinio pavadinimo buvo vaizduojamos „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos emblemos liepsnos.



„Jaunoji Lietuva“
„Jaunoji Lietuva“ (1923–1930, 1932) – korporacijos „Neo-Lithuania“ Kaune leistas tautinės krypties jaunuomenės žurnalas, vėliau, 1935–1940 m., atgaivintas kaip moksleivių žurnalas. 1930 m. „Jaunosios Lietuvos“ viršelyje – Vytauto Didžiojo herbas, pieštas J. Burbos. 1936 m. pirmojo numerio viršelis pieštas studento, „Neo-Lithuania“ korporacijos nario V. Romanausko. 1938 m. 3–12 ir 1939 m. 1–3 numerių viršeliai – dailininko J. Aleksandravičiaus.



„Jaunųjų pasaulis“
Liberalaus Kaune leisto žurnalo „Jaunųjų pasaulis“ (1930–1934) pirmojo numerio viršelis pieštas dailininko V. K. Jonyno, o šeštojo numerio viršelį sukūrė dailininkė H. Naruševičiūtė. Jos valiūkiško piešinio kampe – inicialai „H. N.“. „Jaunųjų pasaulio“ septintojo ir  9–10 numerių viršeliai – K. Jotužio (ant viršelio galima pastebėti inicialus „K. J.“). Kiti žurnalo viršeliai – tikriausiai su redaktoriaus parinktomis nuotraukomis.



„Kariūnas“
„Kariūnas“ (1932–1940) – Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos kariūnų iliustruotas žurnalas, leistas Kaune. 1935–1936 m. žurnalo viršeliai piešti dailininko Viliaus Jomanto. Tikėtina, kad šis menininkas kūrė ir senesnį (nuo 1933 m.) viršelį, kuriame yra inicialai „V. J.“, o žurnalo pavadinimas papuoštas stilizuotu Lietuvos kariuomenės ženklu. Nuo 1935 m. viršelyje – sukryžiuoti kardai ir Prezidento Antano Smetonos inicialai „AS“. 1937 m. viršelio dizainas pasikeitė – tapo spalvingesnis, su kariūnų gyvenimo aktualijų nuotraukomis. 1940 m. „Kariūno“ pirmojo ir antrojo numerių viršelis pieštas karo mokyklos aspiranto L. Jeleniausko.



„Keturių vėjų pranašas“ ir „Keturi vėjai“
1922 m. vasario 16 d. išleistas „Keturių vėjų pranašas“, o vėliau leistas avangardistinis literatūros žurnalas „Keturi vėjai“. Sumanytojas – K. Binkis, kuris žurnalams leisti  pasitelkė J. Petrėną (slapyvardis Petras Tarulis) ir S. Šmerauską (pasirašydavo Saliu Šemeriu). „Keturių vėjų pranašo“ viršelio piešinys – dailininko A. Galdiko.
Leidinys „Keturi vėjai“ (1924–1928) leistas nereguliariai, paskelbti keturi numeriai (1924 m. sausio mėn., 1926 m. gruodžio mėn., 1927 m. lapkričio mėn. ir 1928 m. vasario mėn.). Keturvėjininkų pastangos neigti tradicijas ir suteikti originalumui tikrųjų vertybių statusą atsispindėjo modernistiniuose, futuristiniuose žurnalų viršeliuose, kuriuos piešė J. Petrėnas.



„Mokslo dienos“
„Mokslo dienos“ (1937–1940) – moksleivių mėnesinis žurnalas, leistas Lietuvių mokytojų sajungos Kaune. 1937 m. „Mokslo dienų“ viršeliai buvo papuošti dailininko Aleksandro Šepečio piešiniais ir kitomis iliustracijomis. 1938–1940 m. žurnalo viršelio ir skyrelių vinjetės kurtos dailininko Telesforo Kulakausko. Į viršelio vinjetę buvo įkomponuojama nuotraukos arba Aleksandro Šepečio piešiniai.



„Moteris“
„Moteris“ (1920–1940) – moterims skirtas visuomenės, kultūros žurnalas, Lietuvos katalikių moterų draugijos leistas Kaune (tik 1920 m. pirmasis numeris išėjo Vilniuje). 1921–1922 m. „Moters“ žurnalo viršelio piešinys – dailininko Adomo Galdiko. 1931–1932 m. žurnalo viršelio vinjetę piešė Petras Kalpokas. 1935 m. „Moters“ žurnalo viršelį kūrė Antanas Taranda (tuo metu – Kauno meno mokyklos moksleivis). 1936 m. viršelio vinjetė išliko ta pati, tik vietoj verpėjos su dukra piešinio buvo dedami religinio turinio piešiniai arba su žurnalo numerio turiniu nesusijusios nuotraukos. 1937 m. „Moters“ žurnalo viršelis – be papuošimų, tik su besikeičiančiomis iliustracijomis. 1938 m. žurnalo viršelis pieštas Kauno meno mokyklos moksleivės Vandos Pazukaitės. Jame sugrįžta moters profilis, tik ne verpėjos, kaip anksčiau, o audėjos. Tik 1938 m. septintojo numerio viršelis su Halinos Naruševičiūtės piešiniu; dar pora viršelių – su nuotraukomis, tačiau V. Pazukaitės viršelio vinjetė išlikusi. Nuo 20-ojo numerio viršeliuose vėl buvo dedamos atsitiktinės nuotraukos arba piešiniai.



„Moteris ir pasaulis“
„Moteris ir pasaulis“ (1937–1940) – Lietuvos moterų tarybos iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas Kaune. 1937 m. viršelį piešė Vanda Pazukaitė. Piešinyje ji pavaizdavo moterį kaip prasiskleidusį žiedą, kaip gyvybės šaltinį. Tikėtina, kad 1938 m. viršelis – taip pat V. Pazukaitės. Menininkė kūrė ir 1939 m. viršelį (išlikusį ir 1940 m.). Jame moteris – švietėja, tautiškumo puoselėtoja.



„Motina ir vaikas“
„Motina ir vaikas“ (1929–1940) – priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatai skirtas iliustruotas mėnesinis žurnalas, Lietuvos vaiko draugijos leistas Kaune. 1929 m. žurnalo viršeliuose buvo skelbiamos redakcijos parenkamos nuotraukos, 1930 m. vietoje jų – E. Janulaitienės piešiniai (nurodant, kada ir kur piešta). 1931 m. sugrįžtama prie redakcijos parenkamų lietuvių autorių paveikslų reprodukcijų ir nuotraukų – K. Šimonio, A. Žmuidzinavičiaus ir kitų žymių dailininkų, skulptorių meno kūrinių vaizdų. Vieną viršelį puošė S. Čiurlionienės verbų nuotrauka. Buvo ir specialiai žurnalo viršeliams pieštų lietuvių dailininkų kūrinių, pavyzdžiui, T. Kulakausko, D. Tarabildienės, V. K. Jonyno ir kitų. Ypač dažnai „Motinos ir vaiko“ viršelius piešė D. Tarabildienė.



„Mūsų Vilnius“
„Mūsų Vilnius“ (1928–1938) – Vilniui vaduoti sąjungos žurnalas, leistas Kaune. 1931 m. žurnalo viršelio vinjetė – grafiko Vaclovo Kosciuškos (vinjetėje įrašyti inicialai „V. K.“). Viršeliuose buvo kartojami Gedimino pilies ir legendos apie Vilniaus įkūrimą motyvai su gėlės ornamentu apačioje, tačiau keitėsi Lietuvos vaizdų nuotraukos bei komentarai, turintys įkvėpti kovai už sostinę. Nuo 1931 m. 27-ojo numerio V. Kosciuška žurnalo viršelį papildė savo piešiniu, kuriame vaizduojami grobuoniško lenkų erelio ir Lietuvos, neišsižadančios savo sostinės Vilniaus, simboliai. 1932 m. žurnalo viršelis vėl keitėsi, tačiau jį taip pat kūrė V. Kosciuška: po stilizuotu leidinio pavadinimu vaizduojami Vilniaus ir Vilniaus krašto vaizdai bei viena kita aktualija arba piešinys.
Žurnalo pavadinimo dizainas ir pats viršelis labai supaprastėjo 1936 m., o 1937 m. vėl įgavo spalvas. Nuo 1937 m. kuriant viršelių dizainą dalyvavo ir Vilniaus krašto dailininkas Balys Macutkevičius. Jis kūrė ir kiekvieno numerio didžiųjų raidžių papuošimus bei tekstų užsklandas. Viršelį numerio pabaigoje puošė „Mūsų Vilniaus“ žurnalo emblema su kardu ir lauro šakele. Viršeliai buvo kuriami trijų-keturių spalvų. Jų spalvingumas ir dizainas išliko ir 1938 m.



„Naujas žodis“
„Naujas žodis“ – tai liberalios krypties, nepartinis žurnalas, leistas 1925–1926 m. Rygoje ir 1926–1933 m. Kaune. 1926 m. žurnalo viršelio vinjetės autorius – dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Iliustracijos viršelio viduryje buvo dedamos atsižvelgiant į numerio aktualijas. Kas 1927 m. kūrė spalvingus „Naujo žodžio“ viršelius, daugeliu atvejų nenurodyta. 1928 m. aštuntojo numerio viršelį piešė dailininkas Stepas Žukas. V. K. Jonynas kūrė kitą, tų pačių metų devintojo numerio viršelį, kuriame pavaizduota moteris tarp žiedų. 1928 m. 15-ojo numerio viršelį puošia nuotaikingas dailininkės Halinos Naruševičiūtės piešinys „Studentė“, o 19-ojo numerio viršelyje – ekspresyvus dailininko Aleksandro Šepečio piešinys „Ruduo“, atitinkantis numerio išleidimo laiką. „Naujo žodžio“ 100-ajam numeriui (1929 m. Nr. 12) viršelį piešė V. K. Jonynas, kuris iliustravo dar kelis tų metų žurnalo numerius. 1929 m. viršelius taip pat iliustravo V. Bičiūnas, H. Naruševičiūtė, T. Kulakauskas. Ypač įsimintinas 17-ojo numerio viršelis – T. Kulakausko nupieštas „Vytautas pas kryžiuočius“, kuris Didįjį kunigaikštį vaizduoja visai kitokį, nei mums įprasta. 23/24-ojo numerio, skirto Kauno miestui, viršelyje – jo pieštas miglose paskendęs Kaunas su Vytauto Didžiojo tiltu.
1931 m. penktojo numerio viršelis – dailininko Vaclovo Kosciuškos. 1931 m. aštuntojo ir dešimtojo numerių viršeliuose Vytauto Bičiūno piešiniai; dešimtojo numerio viršelis šiek tiek dvelkia erotika. 1931 m. 12-ojo numerio viršelyje – išraiškingas, vasariškas Jono Burbos piešinys, kuriame – išrikiuoti laiveliai ir žuvys. 1932 m. viršeliuose daugiau matyti fotografų darbų iš renginių, spektaklių, parodų ir kt. Kai kurių pieštinių viršelių autoriai nenurodyti. 1932 m. dešimtojo numerio viršelis pieštas dailininko Pauliaus Augustinavičiaus, 15-ojo – būsimo Kauno meno mokyklos auklėtinio Rimto Kalpoko. 18-ojo ir 23-ojo numerių viršeliai – dailininko, Kauno meno mokyklos auklėtinio Liudo Vilimo. 1932 m. 22-ojo numerio viršelio autorius – dailininkas grafikas ir skulptorius Jonas Docius. 1933 m. dauguma „Naujo žodžio“ viršelių – su aktualijų nuotraukomis.



„Saulutė“
„Saulutė“ (1925–1931) – tai Kaune leistas žurnalas vaikams. Spalvingų viršelių autorius – viso žurnalo estetinį vaizdą kūręs dailininkas Kazys Šimonis. Žurnalo viršeliai ir iliustracijos buvo vieningo stiliaus, išsiskyrė iš kitų žurnalų vaikams nuosekliai kuriamu įvaizdžiu, kuris nesikeitė visą jo leidimo laiką. Žurnalo turinys ir forma sudarė vieningą visumą, formuojančią vaiko estetinį pasaulį, grožio, meno suvokimą.



„Skautų aidas“
„Skautų aidas“ – tai skautų organizacijos žurnalas, 1923–1924 m. leistas Biržuose ir Šiauliuose, o nuo 1924 m. lapkričio mėnesio iki 1940 m. – Kaune. Nuo 1930 m. septintojo numerio „Skautų aido“ viršelių autorius – dailininkas Telesforas Kulakauskas. Nuo 1932 m. septintojo numerio (išskyrus viršelius su nuotraukomis ir kitomis įvairių autorių iliustracijomis) viršelių autorė – Marija Milvydaitė-Tiburskienė. Tų pačių metų 19-ojo numerio viršelio autorius – skiltininkas Julius Tarbūnas, 22-ojo – Telesforas Valius.
Kai kuriuos kitus leidinio viršelius apipavidalino Lietuvos jūrų skautas Henrikas Čerkesas, dailininkai Antanas Armonas, Vaclovas Kosciuška, Telesforas Kulakauskas ir kiti. 1936 m. 1–10 numerių viršelių autorius pasirašė inicialais „B.M.“. Tikėtina, kad tai tapytojas, grafikas Balys Macutkevičius. 1939 m. viršelio dizainas – nekintantis, su stilizuotu leidinio pavadinimu ir skautų ženklais. 1940 m. viršelio dizainas kito: pavadinimas buvo viršelio dešiniajame viršutiniame kampe, o pats viršelis buvo papuošiamas stilizuotais gėlių ir audinių raštų vingiais, kintančia iliustracija arba Gedimino stulpais ir Vyčiu. Skautų ženklai, kurie spalviškai derėjo su leidinio pavadinimu, buvo įkomponuojami viršelio kairėje pusėje.



„Vapsva“
Mėnesinio satyros ir humoro žurnalo „Vapsva“ (1929–1933), leisto Kaune, daugumos numerių viršelių autoriai nenurodyti. Ant kai kurių viršelių pasirašė H. Naruševičiūtė, T. Kulakauskas, J. Martinaitis, P. Kalpokas, B. Jermolajevas, Ad. Smetona ir kt.



„Vasario 16-oji“
„Vasario 16-oji“ (1922, 1927–1933) – tai Vasario 16-ajai paminėti skirti vienkartiniai leidiniai. 1929 m. spalvingą leidinio viršelį piešė K. Šimonis: šiame viršelyje tarp Kauno, Vilniaus ir Lietuvos valstybės simbolių bei gėlių ornamentų pavaizduotas šviesus tarsi saulė lietuvaitės veidas, simbolizuojantis tikėjimą Lietuvos valstybe. 1930 m. leidinio viršelį, kuriame tulpių ornamente įkomponuotas Vytauto Didžiojo atvaizdas, taip pat piešė K. Šimonis. 1931 m. viršelį sukūrė T. Kulakauskas. 1932 m. viršelį puošia V. Kosciuškos piešinys, o 1933 m. viršelį, kuriame persipina Lietuvos senovė ir nūdiena, kūrė P. Babickas.



„Vyturys“
„Vyturys“ (1931, 1935–1940) – žurnalas vaikams, leistas Kaune.  1935–1940 m. jį leido Lietuvos vaiko draugija. Iki 1938 m. šis žurnalas buvo mėnesinis, vėliau – dvisavaitinis. Visi šio leidinio viršeliai piešti Domicėlės Tarabildaitės-Tarabildienės, išskyrus 1938 m. antrojo numerio viršelį – jį piešė Vanda Stančikaitė.



„Žiburėlis“
„Žiburėlis“ (1920–1944) – iliustruotas žurnalas vaikams, iš pradžių leistas Jurbarke, vėliau – Kaune. 1919 m. kurtame piešinyje – nuo spingsulės sklindanti šviesa ir viršelį įrėminanti vaisių pynė. 1921–1923 m. viršelis išliko toks pat. 1933 m., iki 12-ojo numerio, „Žiburėlio“ viršeliai nespalvoti, juose – dailininkų iliustracijos. O štai 1933 m. 12-ojo numerio viršelis – vėl dvispalvis. Jame J. Kuzminskas suderino žurnalo pavadinimo ir Kalėdų eglutės spalvas, o leidybinius duomenis ir žaisliukus šalia eglutės paliko juodus.
 Labai ryškų ir spalvingą 1935 m. aštuntojo numerio viršelį piešė T. Kulakauskas. Šio numerio antrajame viršelyje (leidinio pabaigoje) – tokių pačių spalvų, kaip ir pirmojo viršelio, trumpas komiksas. 1935 m. dešimtojo numerio viršelyje – V. Rataiskio piešinys „Lėlė“. 1936 m. išlaikomas tas pats viršelių stilius, suderinant pirmojo ir antrojo viršelių spalvas. Viršelius kūrė daug autorių: T. Kulakauskas, R. Kalpokas, B. Macutkevičius, V. Poliakovas-Palys, P. Tarabilda, J. Burba, M. Račkauskaitė-Cvirkienė ir kiti. 1937 m. „Žiburėlio“ viršeliai buvo iliustruoti dailininkų D. Tarabildaitės, P. Rauduvės, T. Kulakausko, K. Petrikaitės-Tulienės bei naujai įsitraukusių autorių – V. Valio, J. Dobkevičiūtės-Paukštienės, Vl. Stančikaitės-Abraitienės, I. Pacevičiūtės, P. Račylos, L. Vilimo. T. Kulakauskas, K. Petrikaitė-Tulienė bei L. Vilimas iliustravo ir 1938 m. viršelius. 1939 m. prie „Žiburėlio“ viršelių iliustravimo prisijungė A. Kučas, R. Kalpokas, 1940 m. – Z. Urbonavičiūtė, A. Dargis. Daugumą 1939–1940 m. „Žiburėlio“ viršelių iliustravo K. Petrikaitė-Tulienė.

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Gabrielė Gibavičienė
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė

Knygynai kaip Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo dalis geriausiai atsiskleidžia per jų leidybinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą. Parodai pasirinkti būtent tie knygynai, kurie ne tik prekiavo knygomis, bet ir jas leido, pasižymėjo kažkuo įdomiu miesto kultūros panoramoje. Įdomu tai, kad verslo interesai knygynų leidybinėje praktikoje neužgožė jų kultūrinio – šviečiamojo vaidmens. Knygynų savininkai leido ne tik populiarią literatūrą, kurią nesunku parduoti, bet ir tas knygas, kurių poreikį jautė, nors ir žinojo, kad jų leidyba nebus pelninga. Daugelio knygynų, leidusių knygas, savininkai ieškojo, kuo galėtų išsiskirti leidybinėje veikloje ir kokias knygų poreikio spragas galėtų užpildyti. Sėkmingiausiai veikusiems pavyko rasti savo leidybos nišą gausioje spaudos bendrovių knygoms leisti ir platinti rinkoje.

Knygynas „Antikvaras“

Juliaus Žuko ir Povilo Repšio knygynas „Antikvaras“  (P. Lukšio g. 3, vėliau P. Lukšio g. 12, dabar Šv. Gertrūdos g. 14) veikė 1929–1940 m.  Jis prekiavo senomis ir retomis knygomis, daugiausia užsienio kalbomis, bei užsiėmė leidyba. Savininkas bibliofilas Julius Žukas netingėjo ieškoti klientų pageidaujamų ar jį patį dominusių leidinių įvairių šalių antikvariatuose, parduodamose kolekcijose. 1931 m. Julius Žukas sužinojo apie parduodamas knygas iš carinės Rusijos valdovų asmeninių bibliotekų. Nuvykęs į Sovietų Rusiją jis įsigijo vertingų leidinių su gražiais įrišimais bei iliustracijomis. Vėliau šiuos knygos meno šedevrus pardavinėjo savo knygyne po 350 litų ir daugiau. „Antikvaro“ knygyne buvo galima įsigyti ne tik įvairių mokslo ir meno sričių leidinių, bet ir vadovėlių mokykloms, romanų, apysakų, kitų iš gyventojų supirktų knygų. Tai padėjo knygynui išsilaikyti, nes verstis vien antikvarinių knygų prekyba buvo sudėtinga. „Antikvaro“ knygyno leidybos asortimentas: keletas grožinės literatūros tomų (A. Dumas, M. Maeterlincko, E. Salgario, J. Verne‘o, I. Turgenevo, A. Verbickajos romanų vertimai ir kt.), aforizmų rinktinė, anekdotų rinkinys „Cha, cha, cha“, leidinys apie japonų kovos meną džiudžitsu, moters kūno higienai skirta knygelė, Lietuvos įstatymų rinkinys, keli lietuvių autorių grožiniai kūriniai. Vienas jų, J. Kačiulaičio „Meilė trims kavalieriams“, supykdė dvasininkus ir dėl turinio amoralumo buvo konfiskuotas, bet vėliau reabilituotas. Kita šio autoriaus apysaka „Miesto ponia“ cenzūrai neužkliuvo. Didelio populiarumo sulaukė Juozo Kovarsko – Mažeikiečio kosmetikos patarimų knygelė „Grožio higiena“ (1930). „Antikvaro“  knygynas taip pat išleido populiarių lytinio švietimo knygelių, kišeninį lietuvių – anglų ir anglų – lietuvių kalbų žodynėlį. Knygynas buvo prieštaringai vertinamas ne tik dėl kai kurių leidinių, bet ir dėl savininkų elgesio (girtavimo, triukšmavimo), todėl kilo kliūčių jį registruojant 1930 m. ir vėliau. P. Repšiui pasitraukus buvo samdomi  „Antikvaro“ vedėjai iš artimos Juliui Žukui aplinkos (1936 m. Antanas Kablys, 1937 m. Stasys Ptašnikovas, nuo 1938 m. J. Žuko žmona Jevdokija).

Knygynas „Atžala“

„Atžalos“ knygyno išskirtinis bruožas buvo jo leidyklos ir „Dienos“ laikraščio bendradarbiavimas. „Diena“ skatino pirkti „Atžalos“ knygyno išleistas knygas ir tuo pačiu pigiau užsisakyti laikraštį. „Atžala“ išleido keletą užsienio rašytojų romanų, iš kurių populiariausias buvo japonų rašytojo Kenžyro Tukotomi romanas „Samurajaus duktė“ (1938), išverstas St. Paulausko. Tas pats St. Paulauskas išvertė ir „Atžalos“ knygyno išleistą Hedvig Courths – Mahler romaną „Gražioji ispanė“ (1939) bei T. Dolengos – Mostovičiaus romaną „Genijus“ (1939). Kitą lenkų rašytojo T. Dolengos – Mostovičiaus romaną „Nikodemo Dyzmos karjera“, 1938 m. išleistą „Atžalos“ knygyno, išvertė Juozas Kruminas.  Knygynas taip pat išleido praktišką statyboms skirtą knygą „Kaimo plytinės įrengimas“ (1939). Knygynui dar neveikiant, bendrovė „Atžala“ (vėliau knygyno steigėja) išleido Pr. Šileikos ir J. Gineičio knygą „Automobilis teorijoje ir praktikoje“ (1930).

Knygynas „Aušra“

Liudos ir Jono Raupių knygynas „Aušra“  buvo įsikūręs Laisvės al. 52 (dabar Laisvės al. 76). Knygynas veikė 1919–1936 m. Išleido P. Jurgelevičiaus parengtą vadovėlį skautams,  D. Edvards iš rusų kalbos verstą knygą mankštinimuisi „Idealioji kūno kultūra“, keletą verstinių romanų (Knuto Hamsuno „Viktorija“, B. Kellerman „Jūra“ ir kt.), M. Rodzevičaitės iš lenkų kalbos verstą apysaką „Dievaitis“, mokslo populiarinimo knygų, lietuvių autorių grožinės literatūros (K. Binkio „Eilėraščius“, Butkų Juzės poezijos knygelę „Žemės liepsna“, Maironio poemą „Raseinių Magdė“, Prano Viktoro Būdvyčio eilėraščių knygą „Ištrėmimo keliais“ ir kt.).

D. Gutmano knygynas

Knygų leidyba užsiėmė ir privatus Dovydo Gutmano knygynas, veikęs 1923–1940 m., prekiavęs daugiausiai juridine literatūra. Jis iš pradžių buvo įsikūręs K. Donelaičio g. 42 (dabar K. Donelaičio g. 70), 1934 m. Laisvės al. 38 (dabar Laisvės al. 56), o nuo 1935 m. Laisvės al. 72 (dabar Laisvės al. 98). Iš leidinių užsienio kalbomis knygyne vyravo knygos rusų kalba, atsivežtos iš Sovietų Rusijos. D. Gutmano knygyno ryšiai su Sovietų Rusija bei prekyba teisinės literatūra nulėmė ir jo leidybos asortimentą. Viena pirmųjų D. Gutmano išleistų knygų buvo V. L. Isačenko civilinio proceso įstatymo pirmos knygos komentarai rusų kalba „Mirovoj sud“. Knygynas išleido rusų kalbos vadovėlių, knygelę vokiečių kalbai pramokti „Lietuvis Vokietijoj“, nemažai teisinės literatūros – „Baudžiamojo proceso įstatymas“, 1930; „Baudžiamasis statutas“, 1934; „Civilinės teisenos įstatymas“, 1938; „Praktiškas vadovėlis įvairių bylų raštams rašyti“, 1933; „Įstatymai skolininkų padėčiai palengvinti“, 1936 ;  Vilhelmo Burkevičiaus „Globa ir jos organai civilinėje srityje“, 1932. Vienas įdomesnių knygyno leidinių: iš rusų kalbos verstas B. N. Orlovo ir M. Z. Špako vadovas moterims „Motina ir vaikas“, 1938. Vieną skyrių knygoje apie motinos ir vaiko globą Lietuvoje parašė vaikų ligų specialistė, daktarė Aldona Čarneckaitė – Birutavičienė, prižiūrėjusi ir leidinio vertimą.

Knygynas „Literatūra“

Kooperatinis knygynas „Literatūra“ veikė 1921–1940 m. Iš pradžių jis įsikūrė Laisvės al. 68 (dabar Laisvės al. 92). Įdomi detalė, kad šiame pastate knygyną „Literatūra“ pakeitė Ziselio Kaganskio knygynas, vienintelis kai kurių populiarių užsienio laikraščių ir žurnalų („Rul“, „Die Dame“, „Suzanne“, „La vraie mode“ ir kitų) atstovas Lietuvoje, taip pat prekiavęs įvairiais siuvinėjimo, siuvimo, rankdarbių, mezgimo albumais.  Knygynas „Literatūra“ nuo 1922 m. buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą, ilgesnį laiką veikė adresu Laisvės al. 50 (dabar Laisvės al. 74), o nuo 1936 m. persikėlė į Laisvės al. 80 (vietoj „Dirvos“ knygyno, pastatas neišlikęs). Knygyno „Literatūra“ savininkais buvo Leiba (Levas) Boleslavskis ir administracija, po to vienas Leiba Boleslavskis. Prie knygyno steigėjų taip pat buvo įrašyti rašytojas Vincas Krėvė Mickevičius, komercijos mokyklos mokytojas Arvydas Mykolas Banevičius bei pirklys Moisiejus Lvovičius1. Knygynas buvo papuolęs į nemalonią situaciją, kai jo savininkui Leibai Boleslavskiui buvo iškelta kriminalinė byla dėl kombinacijų su vekseliais (1933 m.). Po to knygyno turtas buvo parduodamas iš varžytinių (1934–1936 m.), ir jį įsigijo Bronius Jankevičius, turėjęs savo knygyną Kaune, Gėlių ratas 21. 1937 m. knygyną nupirko Povilas Zavadskis ir išlaikė jį iki 1940 m. vasario. „Literatūra“ iš pradžių turėjo gana platų asortimentą, bet ilgainiui ėmė prekiauti daugiausiai leidiniais iš Sovietų Sąjungos, kuriuos gaudavo betarpiškai. „Literatūra“ leido knygų, kuriomis prekiavo, katalogus. 1930 m. knygynas „Literatūra“ išspausdino K. Jablonskio sudarytą „Baudžiamąjį statutą“ (du leidimai), taip pat įstatymų išaiškinimo knygelę „Vekselių įstatai“ (1931) ir Gerhardo Hauptmanno romaną apie jauno kunigo meilę „Soanos eretikas“ (1937). Leidybos planus iki šio populiaraus romano pasirodymo sumaišė minėta knygyno savininko byla.

Knygynas „Mokslas“

Kitas garsus Sovietų Rusijoje leidžiamų knygų ir antikvarinių leidinių prekiautojas buvo knygynas „Mokslas“, vadovaujamas bibliofilo Zacharijos Margolino. Knygynas iš pradžių veikė Laisvės al. 26 (dabar Laisvės al. 40), po to 1935–1940 m. Laisvės al. 46 (dabar Laisvės al. 70). Leidybinė knygyno veikla buvo nežymi. Išleido Sovietų Sąjungos periodikos katalogus (1938 ir 1939 m.) bei knygyno rengtų grafikos darbų parodų du katalogus. Knygynas pasižymėjo kultūrine veikla: jame buvo surengtos Mečislovo Bulakos, estų, ukrainiečių, žydų grafikos parodos. „Mokslo“ vitrinoje atsispindėjo šalies kultūros įvykiai. Knygyno savininkas Zacharija Margolinas skatino domėjimąsi tiek Sovietų knyga, tiek lituanistika. Šiais laikais tai atrodo sunkiai suderinama.