tarpukario Lietuva - KAVB - Senieji ir reti spaudiniai

Juozas Keliuotis ir „Naujosios Romuvos“ fenomenas

Rugs. 25, 2023
Paskelbtas Vienos knygos

Žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas Juozas Keliuotis 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą, studijavo Sorbonos universitete Paryžiuje filosofiją, literatūrą, meną, sociologiją ir žurnalistiką.

J. Keliuočio redakcinė, kūrybinė veikla:

• 1924–1926 m. J. Keliuotis redagavo žurnalą „Pavasaris“. Grįžęs iš Paryžiaus 1929 m. pradėjo dirbti laikraščio „Rytas“ redaktoriumi, 1930–1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“. 1930 m. literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius.

• 1931–1940 m. J. Keliuotis leido ir redagavo jo vizitine kortele tapusį leidinį – žurnalą „Naujoji Romuva“. 1935–1937 m. dėstė žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. žurnalo „Kūryba“ redaktorius.

• J. Keliuotis išleido veikalus „Visuomeninis idealas“ (1935), „Šių dienų spaudos problemos“ (1936), romaną „Svajonės ir siaubas“ (1940), eilėraščių knygą „Nerūpestingas berniokas“ (1939), atsiminimų knygą „Dangus nusidažo raudonai“ (1986, 1988). Paskelbė nemažai literatūros kritikos straipsnių.

Iliustruotas savaitinis kultūrinio gyvenimo žurnalas „Naujoji Romuva“ – solidžiausias kultūrinis žurnalas tarpukario Lietuvoje, kuriame buvo spausdinama daug kūrybos, literatūros kritikos, visuomeninių-politinių, kultūrologinių straipsnių bei diskusijų. Žurnalas vienijo gausias ir autoritetingas bendradarbių pajėgas. Romuviečiai buvo ne tik žurnalo bendradarbiai (literatai, dailininkai, muzikai, mokslininkai, visuomenės veikėjai ir kt), bet ir „Naujosios Romuvos“ bičiulių sąjunga, turėjusi savo skyrius tiek Kaune, tiek įvairiose Lietuvos vietose (Mažeikiuose, Prienuose, Skuode, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Zarasuose ir kitur).

„Naujosios Romuvos“ bendradarbiai ir bičiuliai vienijosi ne politiniu, o kultūros principu, laikėsi nuošaliau nuo partijų ir jų kovų bei rietenų. Katalikiška, tautiška žurnalo kryptis sąlygojo ne jo turinį, ideologines nuostatas, o laikymąsi pagrindinių Romuviečių principų: meilės, teisingumo, tautinių, moralinių, religinių idealų, nepasiduodant nei vienos partinės grupės egoistiniams interesams.

Vėliau kaip vienas pagrindinių buvo iškeltas laisvės principas, kuris ypač aktualus buvo autoritarinio režimo sąlygomis. Žurnalo 8-ajame 1936 m. numeryje buvo paskelbta Romuviečių deklaracija „Į organiškosios valstybės kūrybą“, kurios pagrindines mintis apie civilizacijos institucijas bei visuomeninio gyvenimo principus dar 1934 m. „Naujosios Romuvos“ puslapiuose pagrindė J. Keliuotis. 1935 m. šie J. Keliuočio straipsniai buvo sudėti į jo knygą „Visuomeninis idealas“, išleistą „Naujosios Romuvos“ bibliotekos serijoje. Tiesa, pasak Vinco Trumpos, šioje knygoje išdėstyti korporatyvinės valstybės apmatai buvo dar labai blankūs, todėl jam buvęs netikėtas 1936 m. deklaracijos pasirodymas, bet ir jis pripažįsta, jog pagrindines mintis jos paskelbimui suformavo J. Keliuotis. [1]

„Naujosios Romuvos“ redaktorius ir leidėjas valdė visas margo kolektyvo gijas, palaikydamas tiek autoritetingų bendradarbių kūrybiškumą, drąsą bei iniciatyvą, tiek neleisdamas nukrypti nuo pagrindinių Romuviečių principų. Žurnalas savo vardu tęsė 1921–1922 m. Stasio Šalkauskio leisto žurnalo „Ruomuva“ tradiciją, bet jau kitu lygmeniu ir didesnėmis pajėgomis. „Naujoji Romuva“ leista 1931–1940 m. Kaune. Žurnalo redakcija iš pradžių buvo įsikūrusi Vilniaus g. 2 (dabar pastatas Vilniaus g. 29), o nuo 1931 m. Nr. 41 persikėlė į A. Mickevičiaus g. 28 (pastate iš kiemo pusės, dabar A. Mickevičiaus g. 50). Nuo 1932 m. Nr. 4 įsikūrė Katalikų veikimo centro patalpose Laisvės al. 31 b (pastatas neišlikęs, buvo kieme už dabartinių Laisvės al. 57–59). „Naujoji Romuva“ visu leidimo laikotarpiu išlaikė savo veidą, mažai keitėsi viršelio dizainas, turinio išdėstymas. Apie vis didėjantį žurnalo svorį kultūriniame gyvenime liudijo tik jo tiražai ir nebetelpantys viename puslapyje leidinio bendradarbių iš anksto reklamuojami straipsniai. Iš pradžių „Naujosios Romuvos“ tiražas nesiekė ir tūkstančio egzempliorių, o vėliau išaugo iki septynių tūkstančių. Vis daugiau žurnalo bendradarbių iš anksto planuodavo parengti straipsnius sekantiems metams, tie planai buvo skelbiami leidinyje.

Šiame žurnale išspausdintos knygų ir periodinių leidinių recenzijos, grožinė kūryba buvo vertinama kaip tam tikro pasiekto lygio liudijimas (patekti į „Naujosios Romuvos“ puslapius buvo lemta ne visiems autoriams). Leidinio redaktorius nesivaikė pigaus populiarumo, siekė išlaikyti žurnalo akademiškumą. Jam taip pat pavyko išvengti partijų, ideologijų įtakos leidiniui ir tai, ko gero, buvo tokio leidinio fenomenalaus ilgaamžiškumo paslaptis. Interviu apie „Naujosios Romuvos“ bičiulių sąjungą metu redaktorius žurnalisto Albino Valentino buvo paklaustas, ar ta sąjunga nevirs kada nors politine grupe ar net politine partija. J. Keliuotis entuziastingai atsakė: „Saugok Dieve! Partijų pakankamai turime. Kurti dar naują būtų tikras idijotizmas. Juk tai būtų priešinga Sąjungos tikslui – konsoliduoti tautą. [...] Sąjunga tik nori telkti inteligentus lietuviškos ir krikščioniškos kultūros kūrybai ir išlaikyti savo žurnalą. Ji nori kultivuoti tai, kas mus jungia, o ne tai, kas mus skiria“. [2]

„Naujosios Romuvos“ klubo diskusijos aktualiausiais klausimais patekdavo ir į žurnalo puslapius. Pagal tematiką diskusijas vesdavo tos srities autoritetai, dažnai pats J. Keliuotis, dalyvavęs visuose klubo renginiuose. „Naujosios Romuvos“ klubo diskusijose analizuotos senųjų ir jaunųjų santykių problemos, verslo sulietuvinimas ir Lietuvos ūkio gairės, tautos kultūros gyvybingumas, lituanistikos instituto steigimo klausimas, biurokratizmas Lietuvoje, meno, mokyklų, architektūros, literatūros problemos, Lietuvos kultūros politika.

Nors žurnalas buvo labiausiai vertinamas dėl jo tautiškumo, bet nevengė ir užsienio autorių kūrybos bei straipsnių. Vakarietiškos pakraipos žurnale buvo spausdinami ir rusų rašytojų kūrybos vertimai. Tačiau nereikėtų suabsoliutinti „Naujosios Romuvos“ deklaruojamo tolerantiškumo bei bandymo vienyti įvairiausių pakraipų ir pažiūrų žmones. Leidinio žurnalistai ir pats J. Keliuotis nevengė polemikos, aštrių, drąsių pasisakymų. Dar 1933 m. kilo nemažas konfliktas su „Skynimuose“ rašiusiu Baliu Sruoga bei šio leidinio redaktoriumi Vincu Krėve. Argumentais nepagrįsta ir, pripažinkim, kiek kvailoka „Naujosios Romuvos“ žurnalo kritika „Skynimų“ pirmame numeryje [3] ne juokais supykdė ir „Naujosios Romuvos“ redaktorių, kuris taip pat griežtai sukritikavo „Skynimus“ [4]. J. Keliuotis šiame straipsnyje rašo: „Vartome, bet niekur neradome nei redakcijos žodžio, nei kokio nors pasisakymo, kokių tikslų žurnalas sieks ir dėl kokių idealų kovos. Nepasakyta, net kaip dažnai jis eis, nei kiek jis kaštuoja, nei koks jo adresas – nežinia nei kur prenumeratos pinigai siųsti, nei kaip rankraščiai adresuoti. O pati spaudos technika... Geriau apie tai nekalbėkim. Taigi Skynimai išleisti be jokios pozityvios programos. Tik skyriuje „Šiokioji diena“ puolami kiti kolegos – Lietuvos aidas, Naujoji Romuva, Vairas ir Židinys. Dar suvedamos asmeniškos sąskaitos, plūstamas Kazys Banaitis, kad drįso dėl rusų baleto kritiškas pastabas padaryti. Daugiausia „kliūna“ N. Romuvai, jai paskirtas net atskiras straipsnis, kurio pradžioje pasisakoma, kad ji čia bus vertinama „bešališko stebėtojo“. Ir šis „bešališkas stebėtojas“ B. Sr. (= prof. B. Sruoga) šitaip plūsta N. Romuvą. [...] Toliau B. Sr. baisiai piktinas, kad N. Romuvos redakcijoje atsiradusi vonia!.. Nejaugi p. B. Sr. niekad vonia nesinaudoja ir gyvena niekad nesimaudydamas. Mes labai ir labai patartume ir Skynimų redakcijai įsitaisyti vonią, ypač ji praverstų išleidus tokį pirmą numerį.“ [5] Objektyvumo dėlei, viena B. Sruogos kritikos strėlė buvo pagrįsta, „Naujajai Romuvai“ iš tikrųjų būdinga gyrimasis savo nuopelnais bei gausi savireklama. Po šio atsako į polemiką taip pat įsijungė „Skynimų“ redaktorius V. Krėvė, bet ji toliau vyko nekonstruktyviai, kartojant abiejų pusių argumentus.

„Naujosios Romuvos“ nesantaikos ugnį su laikraščiu „XX amžius“ pakurstė dailininkas V. K. Jonynas, kuris nenorėdamas prisiimti atsakomybės dėl Vytauto bažnyčios Kaune remonto, paskelbė „XX amžiuje“ atvirą laišką, kad „Naujosios Romuvos“ straipsnis jį šmeižiąs ir jis dėl to kelsiąs bylą šio leidinio redaktoriui. J. Keliuočiui nepatiko, kad „XX amžius“ sutiko šį laišką spausdinti, kai „Lietuvos žinios“ išspausdino tik vieno sakinio žinutę [6] ir „Naujojoje Romuvoje“ pasirodė atsakomasis straipsnis tiek V. K. Jonynui, tiek laikraščiui „XX amžius“ [7]. Aštrių „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus ir kitų autorių straipsnių literatūros, teatro, paveldosaugos klausimais būta ir daugiau, tačiau politikos vengiantis kultūros leidinys nenukentėjo nuo cenzūros, kaip kai kurie kiti leidiniai, ir didžiausias redaktoriaus nuostolis iš tokios polemikos buvo teatro direktoriaus V. Žadeikos atimtas žurnalistinis „Naujosios Romuvos“ bilietas. „Naujoji Romuva“ nenukentėjo ne tik nuo cenzūros, jos nepalietė ir vidinių permainų vėjai ar finansiniai sunkumai, nors prenumeratorius susimokėti taip pat tekdavo raginti. Šis leidinys buvo stabilumo, pastovumo, nuoseklumo pavyzdys ir tik sovietinė okupacija nutraukė jo lietuviškos kultūros puoselėjimo darbą. Tačiau atkūrus Nepriklausomą Lietuvą „Naujoji Romuva“ ir vėl atgimė kaip solidus, didelę išliekamąją vertę kuriantis leidinys.

Literatūros nuorodos:

„Naujosios Romuvos“ ideologijos visuomeniniai pagrindai: 300 Nr. proga) / V. Trumpa // Vairas. - 1936, Nr. 12, p. 439–444.
Kas toji „Naujosios Romuvos bičiulių sąjunga: [pokalbis su sąjungos kūrėju ir „N. Romuvos“ red. J. Keliuočiu] / [užrašė] Alb. Val. [Albinas Valentinas] // Naujoji Romuva. - 1933, Nr. 154, p. 1003.
„Naujosios Romuvos“ šimtas numerių / B. Sr. [Balys Sruoga] // Skynimai. - 1933, Nr. 1, p. 58–59.
Ką gi dabar jūs mums davėte („Skynimų“ pasirodymo proga) / J. Keliuotis // Naujoji Romuva. - 1933, Nr. 107, p. 49–50.
Ten pat.
Lietuvos žinios. - 1939, spal. 4, p. 6.
Atentatas prieš kultūros paminklus; XX amžiaus taktika / N. R. // Naujoji Romuva. - 1939, Nr. 41, p. 740; 741.

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys

Vaizdus skaitmenino Živilė Pedzevičienė

Skaityti daugiau

Dovana Kaziui Griniui

Rugs. 25, 2023
Paskelbtas Vienos knygos

Tarp KAVB Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro fonde esančių tęstinių leidinių komplektų dėmesį atkreipia vieno komplekto nugarėlė su įspaustais inicialais K. G. Atvertus šį komplektą, kuriame įrišti „Laikinųjų vyriausybės žinių“ 1918–1920 m. [1] ir „Vyriausybės žinių“ 1920–1923 m. numeriai, paslaptis paaiškėja. Nors asmuo, kuriam dovanojamas šis įstatymų rinkinio komplektas, neįvardytas, tačiau akivaizdu, kad jis – buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Kazys Grinius.

Po garsiojo 1935 m. spalio 12 d. memorandumo prezidentui Antanui Smetonai dėl politinės padėties Lietuvoje, kurį pasirašė ir dr. K. Grinius, pastarasis atsistatydino iš Kauno miesto sveikatos viršininko pareigų, kuriose dirbo nuo 1926 m., ir buvo išlydėtas kolegų. „Vyriausybės žinių“ komplektas buvo simbolinė jo bendradarbių šiame skyriuje ir kitų, panorusių prisidėti, dovana – tarsi priminimas apie dr. K. Griniaus nuopelnus Lietuvos valstybei, kurie atsispindi ir jam dovanoto komplekto dokumentuose.

Prie padėkos už tarnybą Kauno miesto Medicinos ir sanitarijos skyriaus ir Sveikatos skyriaus [2] vedėjo pareigose pridėtas lapas su parašais. Jame pasirašė vaikų ir vidaus ligų gydytoja dr. Elena Džigurda Sleževičienė, vadovavusi Vilijampolės vaikų sveikatos centrui ir dirbusi miesto Vaikų ambulatorijoje, nervų ir širdies ligų specialistas Lazaris Epšteinas, vidaus ligų gydytojas Vytautas Velbutas, vidaus ir vaikų ligų gydytojas, Panemunės rajono sanitarijos gydytojas Jurgis Balčiūnas, akių ligų gydytoja, Kauno miesto savivaldybės Centro ambulatorijos vedėja dr. Marija Korganovaitė-Staneikienė, gydytoja Marija Degutienė, veterinarijos gydytojas, „Maisto“ akcinės bendrovės veterinarijos inspektorius Petras Gavėnas, akušerės Emilija Baublienė, Marija Jurkšienė, Teresė Jusionienė, Jadvyga Kondratavičienė, Stefanija Kundrotienė, Zofija Mackevičiūtė-Paulauskienė; gailestingosios seserys Zelda Bliumienė, Marija Bindokaitė-Kalėdienė, Ona Krupštaitienė, Valerija Misevičienė, Katrė Venskienė; gailestingoji sesuo ir akušerė Zofija Vasiakaitė, ilgametė Kovai su tuberkulioze draugijos Kauno skyriaus valdybos narė, gyvenusi ir K. Griniaus name Laisvės alėjoje, ir kiti. Iš viso padėką pasirašė 62 asmenys. Tarp pasirašiusių buvo ir du su medicina nesusiję asmenys – tai Kauno konservatorijos direktorius, kompozitorius Juozas Gruodis ir žurnalistas, redaktorius Valentinas Gustainis.

Ne atsitiktinai išlydintieji pabrėžė dr. Kazio Griniaus darbštumą, paslaugumą, sąžiningumą ir teisingumą. Savo pavaldiniams jis priekaištaudavo retai, o jei ir pabardavo ką nors ne taip padarius ar ne tą pasakius, tai dažniausiai pelnytai. Kartais būdavo griežtas, bet visada – teisingas. Tą pastebėjo ir buvę jo kolegos.

Post scriptum: KAVB yra ir daugiau įvairiems asmenims, įstaigoms, organizacijoms priklausiusių „Vyriausybės žinių“ komplektų. Vienas 1918–1922 m. „Laikinųjų vyriausybės žinių“ ir „Vyriausybės žinių“ komplektas priklausė tuo metu pulkininko, vėliau generolo, Lietuvos karinio veikėjo, advokato V. Grigaliūno-Glovackio (1885–1964) asmeninei bibliotekai. Čia rasti įrašai ranka, atlikti paties V. Grigaliūno-Glovackio: Komplektas pulkininko Grigaliūno-Glovackio; Iš viso šiame komplekte numeruotų Trys šimtai keturesdešimts lapų / 340 / - sausio 24 d. 1923 m. - pulkininkas Grigaliūnas-Glovackis.

Kitas 1918–1923 m. „Laikinųjų vyriausybės žinių“ ir „Vyriausybės žinių“ komplektas priklausė advokato, bibliofilo, 27 knygos mėgėjų draugijos nario bei jos sekretoriaus Viktoro Cimkausko (1896–1944) asmeninei bibliotekai. Komplekte įklijuotas Viktoro Cimkausko ekslibrisas, kurį jam 1923 m. sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis.

Vienas „Vyriausybės žinių“ 1921–1922 m. komplektas, saugomas KAVB, anksčiau priklausė advokatui Ozeriui Finkelšteinui (1863–1932), o vėliau pateko į Advokatų tarybos knygyną. Komplekte yra spaudai: O. Finkelšteinas Prisiekęs advokatas Kaunas, Kęstučio g-vė 63 ir Prisiekusiųjų Advokatų Tarybos knygynas Nr. A / 317. Lietuvos advokatų tarybai priklausė ir vienas KAVB saugomas „Vyriausybės žinių 1918–1923 metų rodyklės“ egzempliorius. Apie tai liudija jame palikti spaudai Lietuvos Prisiekusiųjų Advokatų Taryba Kaunas ir Lietuvos Advokatų Tarybos knygynas Nr. Vž / 30.

Bibliotekos fonde yra ir Seimo knygynui priklausiusių „Vyriausybės žinių“ komplektų, kuriuose rastas antspaudas su Vyčiu ir užrašu Seimo knygynas bei spaudu, liudijančiu, kada komplektas įrašytas į Seimo inventorinę knygą.

Literatūra:

Šiuo pavadinimu leidinys buvo leidžiamas iki 1920 m. birželio 12 d., Nr. 37.
Kauno miesto Medicinos ir sanitarijos skyrius nuo 1934 m. vadinosi Kauno miesto Sveikatos skyriumi.

Parodos medžiagą parengė ir vaizdus skaitmenino Alvydas Surblys

Tekstą redagavo Gabrielė Gibavičienė

Skaityti daugiau

Grožio konkursai tarpukario Lietuvoje

Rugs. 25, 2023
Paskelbtas Teminės leidinių

Tarpukariu buvo du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę šalyje (organizuoti „Krivulės“ ir „Naujo žodžio“ žurnalų redakcijų) bei tokio tikslo neturėjęs „Sekmadienio“ laikraščio paskelbtas konkursas-anketa „Lietuvos moters grožio tipas“. Laikraščio skaitytojai turėjo išrinkti „Mis SEKMADIENIS“ iš dvylikos redakcijos atrinktų nuotraukų (buvo atsiųsta apie 30 nuotraukų).

Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (pvz., šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), moksleivių (1930 m. „Mis Meno mokykla“ tapo Ž. Macytė), vietiniai žydų konkursai (Kaune) ir gražuolių rinkimai visoje Lietuvoje, vietiniai „Misis“ (ponių) grožio konkursai. Grožio karalienes žmonės rinko ir per įvairius vakarėlius bei kurortuose. Pavyzdžiui, 1933 m. kino teatrų tarnautojų vakarėlyje gražiausia kino tarnautoja išrinkta Elena Matulevičiūtė. Nuo 1929 m. kurorto gražuolės rinkimai „Mis Palanga“ vykdavo beveik kasmet. Palangos paplūdimio karaliene 1929 m. išrinkta Tauragėje gyvenusi Anastazija Tallat-Kelpšienė. Vėliau Palangos grožio karalienėmis tapo 19 metų studentė iš Kauno Janė Mikulskytė (1930 m.), medicinos studentė Vanda Vilčinskaitė (1932 m.), vidaus reikalų ministerijos mašininkė Bronė Jurgelevičiūtė (1933 m.), taip pat išrinktos 1936 bei 1937 m. Palangos grožio karalienės. Paskutinį kartą 1938 m. „Mis Palanga“ tapo 20 metų šviesiaplaukė gražuolė Jadvyga Smailytė. Kurortų grožio karalienės dar buvo renkamos Aukštosios Panemunės ir Lampėdžių poilsiavietėse.

Bendrovė „Naujas žodis“ organizavo du gražiausių vaikų konkursus. Vyko daug ir kitų grožio ir mados konkursų (gražiausių akių, kojų, dailiausių pliažo kostiumų, gražiausio įdegio ir pan.). Gražiausių kojų konkursą 1928 m. laimėjo Kauno meno mokyklos moksleivė Nijolė Luščinaitė. Panašaus 1929 m. „Sekmadienio“ laikraščio organizuoto konkurso nugalėtoja nebuvo paskelbta.

Vietiniai žydų konkursai

Ester Sandleraitė – korporacijos “Bar – Georija” baliuje premijuota gražuolė: [Portr.] // Naujas žodis. – 1929, vas. 1 (Nr. 2), p. 6.

Gražuolės, kurios gavo “Makabi” baliuje prizus: 1 pr. G. Blataitė (vidury), II M. Segalovskaitė (kairėje) ir III prizas p. Dimenšteinienė (dešinėje) // Naujas žodis. – 1929, kov. 1 (Nr. 4), p. 19.

Naujas zodis. 1929 kovo 1 Nr. 4 p19

P-lė Sandleraitė, žydų studentų korporacijos “Bar – Georijos” grožio karalienė: [Portr.] // Iliustruota apžvalga. – 1929, Nr. 4, p. 4.

00000008

Dažų nevartojanti grožio karalienė: Vas. 23 d. “Makabi” baliuj p-lė Golda Blataitė, 19 m. išrinkta grožio karaliene. Nors gražumo atžvilgiu ji turėjo daug konkurenčių, bet karalienės titulas jai priteistas už tai, kad ji nevartoja veidui dažų: [Visa žinutė, portr.] // Iliustruota apžvalga. – 1929, kov. 2 (Nr. 8), p. 2.

00000009

Lietuvos moters grožio tipas: Vidury: p-lė Blat, vasario 23 d. žydų baliuj išrinkta Liet. žydų grožio karaliene, iš kraštų jos freilinos – dešinėj: p-lė Segalauskaitė (pernykštė grožio karalienė) ir kairėj: ponia Dimenštein: [Nuotr.] // Sekmadienis. – 1929, kov. 3 (Nr. 9), p. 5.

Sekmadienis.1929 kovo 3 Nr. 9 p5

Gražiausia Lietuvos žydė / A.Žibas // Jaunųjų pasaulis. – 1930, saus. 31 (Nr. 2), p. 3 : nuotr. Rifa Bermonaitė, žydų „Miss Lietuva“.

00000004

F. Levinaitė, per balių Kaune išrinkta žydų grožio karaliene // Naujas žodis. – 1931, vas. 1 (Nr. 2), p. 36

Naujas zodis. 1931 vasario 1 Nr2 p.36

Kurorto gražuolės rinkimai „Mis Palanga“

Ponia Anastazija Tallat – Kelpšienė, šią vasarą Palangoje išrinkta pliažo karaliene. Ji nuolatinai gyvena Tauragėje: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1929, rugs. 1 (Nr. 15), p. 2.

Studentė Janė Mikulskytė, š.m. Palangos grožio karalienė nešioja ilgus plaukus, nevartoja kosmetikos, yra 19 m. amžiaus: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1930, rugs. 1 (Nr. 16), p. 326.

Palangos vasarotojų išrinkta gražiausia pižama vilkėjanti p-lė Brazdžionytė: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1933, rugpj. 6 (Nr. 25), p. 6.

Naujas zodis. 1933 rugpjucio 6 Nr

Palangos karalienė išrinkta: [Žinutė apie išrinktą Palangos grožio karaliene kaunietę Jurgelevičiūtę] // Žinovas. – 1933, liep. 28 (Nr. 28), p. 4.

00000016

Palanga ir šiemet turi savo karalienes: [Žinutė apie grožio karaliene išrinktą Šiaulių notaro Kavecko dukrą Kaveckaitę, o freilinomis Mackevičiūtę ir Paulauskaitę bei dieną anksčiau išrinktą nudegimo karalienę Žilinskaitę] // Diena. –1937, rugpj. 8 (Nr. 32), p. 1.

00000017

Įvairūs grožio ir mados konkursai

Šokių ir grožio konkursas: Vakar įvykusiam Tilmanso salėj grandioziniam Baliuj – Karnavale pirmą dovaną gavo – už gražumą – p. Zosė Nemcevičaitė, antrą – už gražiausią figūrą – Mečys Miliuškevičius („Lietuvis”): Karikatūra // Spaktyva. –1928, Nr. 1/2, p. 4.

00000003

Nesenai Kaune Tilmanso salėje įvykusiam konkurse panelės N. premijuotos kojos: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1928, gruod. (Nr. 23/24), p. 22.

Naujas zodis. 1928 gruodis Nr

P-lė Ž. Macytė „Miss Meno Mokykla“ : Foto „Rafael“ // Jaunųjų pasaulis. - 1930, vas. 28 (Nr. 4), p. 1.

00000005

Dvi minutės pas „Miss Meno Mokyklą“ : [Ž. Macytę] // Jaunųjų pasaulis. - 1930, vas. 28 (Nr. 4), p. 5.

00000006

Kieno gražiausios akys ?: “Naujo Žodžio” didelis konkursas // Naujas žodis. – 1931, spal. 1 (Nr. 18), p. 449: Nuotr.

Kieno gražiausios akys ? // Naujas žodis. – 1931, spal. 15 (Nr. 19), p. 469.

Kieno gražiausios akys ? // Naujas žodis. – 1931, lapkr. 1 (Nr. 20), p. 495.

Kieno gražiausios akys ? // Naujas žodis. – 1931, gruod. 31 (Nr. 24), p. 578.

“Naujo Žodžio” konkurso, kieno gražiausios akys, laimėtojos. Iš kairės, šiaulietė X., M.Strazdauskaitė – Subačiaus ir R.Bandzevičiūtė – L.V.T. baleto šokėja: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1932, vas. 15 (Nr. 3), p. 57.

1933 m. Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje išrinkta Kauno kino teatrų tarnautojų mis Elena Matulevičiūtė. Nuotr.: Elena Matulevičiūtė. Paso kortelė KAA. F. 66. Ap. 1.

056

Naujas žodis. - 1931, Nr. 19.

Naujas zodis 1931 Nr 19

Žurnalo „Krivulė“ organizuotame konkurse akcentuotas tautiškumas

Pirmas bandymas išrinkti gražiausią lietuvaitę nebuvo susietas su atstovavimu tarptautiniuose grožio konkursuose. Jo tikslas, pasak organizatorių, buvo nustatyti lietuviško moters grožio etaloną. Gražuolės turėjo būti renkamos iš atsiųstų fotografijų, kuriose jos privalėjo būti pasipuošusios tautiniais kostiumais. Pretendentės turėjo atsiųsti po dvi neretušuotas nuotraukas visu ūgiu: vieną – iš priekio, kitą – iš šono. Apie pasirodymą su maudymosi kostiumėliais ar kokį nors erotiškumą ir kalbos negalėjo būti!

„Krivulės“ žurnalo organizuoto konkurso komitetą sudarė pirmininkas, šio leidinio redaktorius Kazys Puida ir nariai: Karo muziejaus direktorius, generolas Vladas Nagevičius, tapytojas Adomas Varnas, skulptorius Juozas Zikaras ir tapytojas Antanas Žmuidzinavičius. Konkurso nugalėtojai kartu su auksiniu rankiniu laikrodžiu turėjo atitekti garbė pozuoti kuriant kunigaikštienės Birutės paveikslą Karo muziejaus ekspozicijai. Antroji gražuolė turėjo gauti gintaro karolius. Trečioji – tik grožio konkurso komiteto pripažinimą.

„Krivulės“ žurnalo organizuotų konkursų komitetas

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 255.

Puida

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 260.

Varnas

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 261.

Zmuidzinavicius

Juozo Zikaro kūryba // V. Bičiūnas / Krivulė. - 1925, Nr. 18, p. 314.

Zikaras

Rašytojas Aleksandras Kazys Puida, minėjęs 30 metų literatūros darbo sukaktuves: Foto "Press" // Naujas žodis. - 1931, kov. 15, (Nr. 15).

Puida A

Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930 / spaudai paruošė H. Serafinas. - [Kaunas], 1933. - P. 162.

Nagevicius

Šis konkursas neįvyko tikriausiai dėl to, kad jo organizatoriai nereklamavo grožio karalienės rinkimų, bijodami nepalankios visuomenės reakcijos. Be to, „Krivulėje“ visiškai nebuvo skelbiama ir žadėtų gražuolių nuotraukų. Galiausiai pozuoti P. Kalpokui kuriant Birutės paveikslą sutiko šio dailininko žmona Olga Dubeneckienė. Šis paveikslas, kaip ir planuota, atsirado Karo muziejuje, bet su grožio konkurso dalyvėmis nebuvo susijęs.

Žurnalo „Krivulė“ organizuoti konkursai

Gražiausios lietuvaitės ieško: [Apie “Krivulės” žurnalo redakcijos paskelbtą gražiausios lietuvaitės konkursą] // Lietuvos ūkininkas. – 1925, vas. 16 - 22 (Nr. 7), p. 9.

00000001

Gražiausios lietuvaitės konkursas // Krivulė. – 1925, Nr. 1, p. 1.

scan0019

Gražiausios lietuvaitės konkursas // Krivulė. – 1925, Nr. 1, p. 6.

scan0020

Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930 / spaudai paruošė H. Serafinas. - [Kaunas], 1933. - P. 7.

Birute

Žurnalo „Naujas žodis“ grožio konkursas

Iš „Krivulės“ iniciatyvą surengti „Mis Lietuvos“ rinkimus perėmė žurnalas „Naujas žodis“. Šio konkurso iniciatorius neabejotinai buvo „Naujo žodžio“ redaktorius Justas Paleckis. „Naujo žodžio“ leidiniuose buvo informuojama apie grožio konkursus Europoje ir pasaulyje, taip pat kaimyninėse šalyse, kalbėta apie žydaičių grožio konkursus Lietuvoje, Kaune bei apie pirmąsias gražuoles lietuvaites, išrinktas dar prieš paskelbiant „Mis Lietuvos“ konkursą.

Apie organizuojamą konkursą „Mis Lietuva“ paskelbta 1930 m. vasario 15 d. „Naujame žodyje“. Jame neįvardinta gražuolių rinkimo tvarka ir principai, tačiau nuspręsta konkursą organizuoti kiekvienoje apskrityje ir didesniuose miestuose. 1930 m. gruodžio mėnesį nurodyta, kad apskrityse ir didžiuosiuose miestuose turi būti išrinktos 26 gražuolės, iš kurių baigiamajame renginyje Kaune bus renkama viena nugalėtoja („Mis Lietuva“).

Žurnalo „Naujas žodis“ organizuoti konkursai

Įstatymų sumanymai beraščiams: § 6. Taipgi reikalaujame dar pirm rinkimų uždrausti šitokius dalykus: [Karikatūra prieš moterų grožio konkursą] // Spaktyva. –1926, bal. 1 (Nr. 2), p. 2.

00000002

Rokiškio miesto gražuolė p. Marija Juškaitė: [Visa žinutė, portr.] // Naujas žodis. – 1929, kov. 15 (Nr. 5), p. 14.

Naujas zodis. 1929 kovo 15 Nr. 5 p

Nelė Vaičaitytė Vilkijos šaulių gegužinėje gavusi gražumo prizą: [Nuotr.] // Naujas žodis. – 1929, liep. 15 (Nr. 13), p. 9.

“Miss Lietuva” rinkimai: [Apie skelbiamą konkursą] // Naujas žodis. – 1930, vas. 15 (Nr. 3), p. 79.

B. Rašaitė – „Miss Kretinga“ // Jaunųjų pasaulis. –1930, vas. 28 (Nr. 4), p. 7.

00000007

V. Pakenytė “Jaunosios Lietuvos” Kauno sk. gegužinėj išrinkta grožio karalaite: [Nuotr.] // Jaunoji karta. – 1930, birž. 15 (Nr. 11), p. 171.

Miss Jonava, pan. J. Petrusevičiutė: [Portr.] // Naujas žodis. – 1930, birž. 15 (Nr. 11), p. 233.

Miss Seda – Barbutė Pacevičiūtė ...: [Portr.] // Naujas žodis. – 1930, spal. 1 (Nr. 18), p. 377.

Naujas zodis. 1930 spalio 1 Nr. 18 2

Miss Zapyškis – Elena Žitinevičiūtė ...: [Portr.] // Naujas žodis. – 1930, spal. 1 (Nr. 18), p. 377.

Naujas zodis. 1930 spalio 1 Nr. 18

Naujas žodis. – 1930, gruod. 1, (Nr. 22).

Kas graziausia lietuvaite

Kas gražiausia lietuvaitė? // Naujas žodis. – 1930, gruod. 1 (Nr. 22), p. 54.

Kaip rinksime gražiausią lietuvaitę? // Naujas žodis. – 1930, gruod. 1 (Nr. 22), p. 55.

“Miss universitetas”: [Žinutė dėl “Miss universitetas” rinkimų] // Diena. – 1930, gruod. 7 (Nr. 48), p. 1.

00000018

Laikas pasirūpinti “Miss Lietuvos” rinkimo komitetais provincijoj // Diena. – 1930, gruod. 14 (Nr. 49), p. 2.

00000020

Grožio baimės manija (Dėl triukšmo apie “Miss Lietuvą”) // Diena. – 1930, gruod. 14 (Nr. 49), p. 7.

00000022

Būkim tikrais skautais, -ėmis ! / S.Čiurlionienė: [Pasisako prieš Lietuvos grožio karalienės rinkimą] // Skautų aidas. – 1930, gruod. 15 (Nr. 10), virš. p.

00000010

Ką sako apie “miss Lietuvą” ...: [Žymių Lietuvos žmonių pasisakymai] // Diena. – 1930, gruod. 21 (Nr. 50), p. 2.

00000023

Provincija gyvai pritaria “Miss Lietuvos” rinkimam // Diena. – 1930, gruod. 28 (Nr. 51), p. 1.

00000024

Dėl Lietuvos gražuolės rinkimų / Stebėtoja: [Apie protestus prieš Lietuvos gražuolių rinkimą, palaiko tuos protestus] // Moteris. – 1931, Nr. 1, p. 16.

00000011

“Miss Lietuvos” rinkimas: [Nepritariama “Naujo žodžio” redakcijos idėjai rinkti Miss Lietuvą] // Vairas. – 1931, Nr. 1, p. 118–119.

00000012

Moterų grožio konkursas / A.Sabaliauskas: [Pašiepiamai apie grožio konkurso organizavimą] // Naujoji Romuva. – 1931, saus. 1 (Nr. 1), p. 17.

scan0018

Iš nekultūrinės kronikos: “Miss Lietuvos” rinkimai: [Surinkta įvairūs kritikos balsai dėl “Miss Lietuva” rinkimų] // Naujoji Romuva. – 1931, saus. 11 (Nr. 2), p. 45: Karikatūra.

00000013

“Miss Lietuvos” rinkimai pratęsiami // Naujas žodis. – 1931, saus. 15 (Nr. 1), p. 17.

Naujas zodis. 1931 sausio 15 Nr. 1 p

Žodis už “miss Lietuvą” // Diena. – 1931, saus. 25 (Nr. 4), p. 8.

Diena. 1931 sausio 25 Nr. 4 p

Miss Garliava: [Portr.] // Naujas žodis. – 1931, bal. 15 (Nr. 7), p. 141.

Pirmiau buvo nurodyta, kad miestų ir miestelių vakarėliuose išrinktų gražuolių nuotraukas organizatoriai turi atsiųsti konkurso komitetui Kaune. Konkurso eigą turėjo prižiūrėti kiekvienoje apskrityje sudaryti apskričių komitetai. Vėliau jau komiteto parengtose konkurso organizavimo taisyklėse dalyvių nuotraukų siuntimas konkurso komitetui Kaune nebuvo numatytas. Nuotraukas reikėjo siųsti „Naujo žodžio“ ar „Dienos“ redakcijoms.

Grožio konkurso Kaune organizaciniame komitete pirmiau buvo „Naujo žodžio“ redakcijos atstovas Justas Paleckis, poetas Liudas Gira, skulptorius Juozas Zikaras, tapytojas Kajetonas Šklėrius, tapytojas Adomas Varnas, muzikas Viktoras Žadeika, režisierius Borisas Dauguvietis, sporto ir kūno kultūros žinovas, daktaras Klemensas Jurgelionis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Juozas Purickis. Parengus konkurso organizavimo taisykles „Mis Lietuvai“ rinkti vyriausio komiteto garbės pirmininku paskelbtas Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, pirmininku – operos solistas Kipras Petrauskas, nariais – Juozas Purickis, Antanas Sutkus, Adomas Galdikas, Petras Kubertavičius, majoras Juozas Ardickas ir Justas Paleckis. Konkurso taisyklėse buvo numatyta suorganizuoti konkursą valsčiuose ir miesteliuose nuo 1930 m. gruodžio 25 d. iki 1931 m. sausio 6 d., apskrityse – nuo 1931 m. sausio 6 iki sausio 14 d. Konkursas „Mis Lietuva“ turėjo būti surengtas Kaune 1931 m. sausio 20 d.

„Naujo žodžio“ žurnalo organizuotų konkursų komitetas

Kaip rinksime gražiausią lietuvaitę: “Miss Lietuvai” rinkti Vyriausio Komiteto Komunikatas // Diena. – 1930, gruod. 7 (Nr. 48), p. 1.

00000019

Paleckis Justinas. Paso kortelės nuotr. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 15698.

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 51.

Vileisis 2

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 102.

Purickis

Lietuvos albumas / [sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira]. – Kaunas, Berlynas, [1921]. - P. 283.

Sutkus

Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930 / spaudai paruošė H. Serafinas. - [Kaunas], 1933. - P. 243.

Petrauskas

Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430-1930 / spaudai paruošė H. Serafinas. - [Kaunas], 1933. - P. 300.

Vileisis

Pirmųjų grožio konkursų tarptautiškumas ir kritika

Lietuvos atstovę norėta deleguoti jau į 1931 m. Prancūzijoje (Paryžiuje) vykusį konkursą „Mis Europa“, tačiau jos ten neišvydome. Sėkmė šiame konkurse lydėjo estų atstovę Liliją Zilberg, laimėjusią jame antrą vietą. Nors šis estės L. Zilberg laimėjimas Lietuvos spaudoje buvo traktuojamas kaip Baltijos valstybių pergalė, o Kaune jai buvo surengtas prabangus priėmimas, bet buvo jaučiamas apmaudas, kad Lietuvos atstovė taip ir nebuvo išrinkta. Tai, kad lietuvaitės galėjo dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti tarptautiniuose grožio konkursuose, liudija faktas, jog 1933 m. „Mis Europa“ tapo vilnietė Tatjana Maslova, anksčiau laimėjusi „Mis Rusijos“ titulą leidinio „Illiustrirovannaja Rossija“ (liet. „Iliustruotoji Rusija“) Paryžiuje organizuotame konkurse ir „Mis Europa“ konkurse, atstovavusi Rusijai.

Lietuvaitei nepavyko sudalyvauti Europos gražuolių konkurse nei 1931 m., nei vėliau, nes konkursas Lietuvoje nevyko taip sklandžiai, kaip buvo sumanyta organizatorių. Išrinktos gražuolės Baisogaloje, Dotnuvoje, Garliavoje, Jonavoje, Jurbarke, Kretingoje, Sedoje, Subačiuje, Zapyškyje. Prieš paskelbiant konkursą išrinkta Vilkijos grožio karalienė bei ne „Naujo žodžio”, o „Jaunosios Lietuvos“ gegužinėje išrinkta Miss Kaunas V. Pakenytė. Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių gražuolės taip ir nebuvo išrinktos. Taigi iškilo dilema, ar organizuoti apskričių konkursus, sukviečiant išrinktas gražuoles ir visas norinčias iš tų vietovių, kur jos nebuvo išrinktos, ar pratęsti konkurso laiką atidedant konkursų apskrityse ir pagrindinio konkurso datą. Buvo pasirinktas pastarasis variantas, bet tolesnė konkurso eiga parodė, kad visuomenė bei valdžia, nuo kurios priklausė konkurso organizavimas, buvo nuteikti prieš konkursą.

Organizuotas tautinių, klerikalinių, jaunimo, moterų organizacijų, valdžios atstovų ir žurnalistų puolimas prieš Miss Lietuvos išrinkimą ne tik visiškai sužlugdė tolesnį Miss rinkimą miestuose ir miesteliuose, bet ir išardė jau spėjusius susiformuoti grožio konkurso apskričių komitetus. Dauguma grožio konkurso priešininkų pasisakė prieš pačią konkurso idėją, nors matėsi, jog jie net nesusipažinę su konkurso nuostatais bei tendencingai atrinkinėjantys faktus apie liūdną gražuolių likimą kitose šalyse. Pagrindinis kai kurių konkurso priešininkų motyvas buvo ne tiek rūpinimasis mergaičių morale, dorove, galimu moters pažeminimu, kiek pavydas, kad patys negali organizuoti konkurso bei įtakoti jo rezultatus. Žinoma, buvo ir priešininkų, kurių kritiką konkurso organizatoriai įvardino kaip grožio baimės maniją.

Grožio konkursų tarptautiškumas

Allo! Allo! Paryžius praneša "Miss Europos" rinkimus // Naujas žodis. - 1931, vas. 15, (Nr. 3), p. 46.

Naujas zodis. 1931 vasario 15 Nr. 3 p

"Miss Europos" rinkimuose Paryžiuje dalyvavusios gražuolės // Naujas žodis. - 1931, vas. 15, (Nr. 3), p. 47.

Naujas zodis 1931 vasario 15 Nr. 3 p

"Miss Estija" Kaune. [...] // Naujas žodis. - 1931, kov. 1, (Nr. 4).

Mis Estija

Vilnietė Miss Europa: [Tatjana Maslova, prieš tai gavusi Miss Rusijos titulą ir konkurse atstovavusi Rusijai] // Naujas žodis. – 1933, birž. 11 (Nr. 18), p. 9: Nuotr.

Иллюстрированная Россiя. - 1933, Nr. 45.

00000018

Grožio konkursai, kurių nebijota

Grožio konkursų baimės kažkodėl nebuvo vertinant gražiausių akių, vaikų grožio ar net gražiausių kojų konkursus. 1927–1928 m. „Naujo žodžio“ organizuotame gražiausių vaikų konkurse iš 16 komisijos atrinktų vaikų skaitytojai turėjo išrinkti du laimėtojus – 1 mergaitę ir 1 berniuką, o 1931 m. įvykusiame gražiausių vaikų konkurse dalyvavo 290 mergaičių ir berniukų. Žurnalo skaitytojai išrinko 4 gražiausius vaikus. Ne mažiau aktyviai vyko ir gražiausių akių konkursas, taip pat organizuotas žurnalo „Naujas žodis“. Išrinktos trys gražiausių akių konkurso laimėtojos: Marija Strazdauskaitė (beje, ji 1930 m. buvo ir „Mis Subačius“), inkognito panorusi likti šiaulietė bei Valstybės teatro baleto šokėja R. Bandzevičiūtė (vieno mūsų baleto kūrėjų E. Bandzevičiaus dukra).