Šveicarų poliglotas, kalbininkas prof. Alfredas Sennas (1899–1978) atvyko į Lietuvą 1921 metais ir nuo 1922 metų pradžios dirbo agentūroje ELTA referentu. 1923 metais, praėjus trims mėnesiams po pažinties kino teatre, vedė lietuvę Mariją Vedlugaitę. 1922–1925 metais jis buvo Pavasario sąjungos suaugusiųjų gimnazijos direktorius ir dėstė lotynų kalbą „Aušros“ gimnazijoje. Nuo 1922 m. spalio 14 d. jis taip pat buvo pakviestas dėstyti lotynų ir graikų kalbas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, vėliau perėjo į docento pareigas Humanitarinių mokslų fakultete. Iki 1930 metų dėstė įvairias senąsias kalbas (sanskrito, graikų, lotynų, prūsų, gotų, senąsias vokiečių, bulgarų, airių kalbas), vokiečių literatūros istoriją, senovės indų poeziją, senovės indų epinę poemą „Mahabharata“, kalbotyros įvadą, lyginamąją germanų, indoeuropiečių kalbotyrą. 1925 m. Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose A. Sennas paskelbė didelį straipsnį apie neseniai mirusį savo mokytoją ir autoritetą Kazimierą Būgą [1] ir pakviestas Humanitarinių mokslų fakulteto dekano Vinco Krėvės-Mickevičiaus tikėjosi jį pakeisti lietuvių kalbos baruose. Per gyvenimo Lietuvoje metus A. Sennas ne tik pats gerai išmoko lietuvių kalbą, bet ir tapo pakankamai kvalifikuotas ją dėstyti universitete bei tyrinėti. Gabus kalboms Lietuvos universiteto Lyginamosios kalbotyros katedros dėstytojas 1926 m. gavo skaityti lietuvių kalbos istorinės gramatikos, lietuvių kalbos istorijos bei lietuvių kalbos dialektologijos kursus ir ėmėsi lietuvių kalbos, jos dialektų tyrinėjimų, tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, galimai ne visada sąžiningai.
Priv. doc. Alfredas Senn’as – dėsto Graikų ir lotynų kalbas // Atspindžiai. – 1923, Nr. 4, p. 69.
Aus litauischen Mundarten: Die Mūša Mundarten / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1926, kn. 4, p. 232–239: 1 žemėl. lap.
Aus litauischen Mundarten: Die žemaičių dzūkai / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Valstybės spaustuvė, 1926, kn. 4, p. 101–107: 1 žemėl. lap
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Lietuvių kalbos dialektologija: [paskaitų medžiaga: šapirografas; rankraštis] / Doc. Dr. A. Sennas. – Kaunas: [s.n.], [1926]. – 73 lap.; [26 lap.].
Germanische Lehnwӧrter: [straipsnis parengtas Alfredo Senno disertacijos pagrindu] / Afred Senn // Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštai. – Kaunas: Lietuvos universitetas, 1927, kn. 2, p. 169–214.
Keleto Dievo pavadinimų etimologija / A. Sennas // Soter. – 1927, Nr. 1, p. 1–16; Nr. 2, p. 97–116.
Einige Benennungen des Branntweins / A. Senn // Tauta ir žodis. – Kaunas: Spindulio b-vės spaustuvė, 1928, kn. 5, p. 225–231.
Kalbos sąvoka ir kai kurie jos pritaikymai / A. Sennas // Soter. – 1928, Nr. 1, p. 1–10.
Gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje A. Sennas paskelbė keletą straipsnių lietuvių kalbos etimologijos ir dialektologijos klausimais, apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją apie germanų skolinius, išspausdintą Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto raštuose [2], ir Heidelberge išleido lietuvių kalbos mokymosi pagal Gaspey-Otto-Sauer metodą vadovėlį [3]. A. Sennui jau išvykus iš Lietuvos su bendraautoriais Maksu Niedermannu ir Franzu Brenderiu Heidelbergu buvo išleistas jo didžiojo darbo, rašomosios lietuvių kalbos žodyno, pirmas tomas [4] .
Tęstinio leidinio „Tauta ir žodis“ penktoje knygoje publikuotame straipsnyje A. Sennas nagrinėjo žodžio degtinė etimologiją, jo kilmę iš vokiškojo „Branntwein“ ir šio žodžio vartojimą įvairiose Lietuvos vietose [5], o ketvirtoje knygoje yra du jo straipsniai lietuvių kalbos dialektologijos klausimais: apie žemaičių dzūkus [6] ir apie Mūšos dialektą [7]. Jis taip pat buvo daugelio leidinyje „Tauta ir žodis“ publikuotų recenzijų autorius.
Tuo metu, kai jie pasirodė, dėl A. Senno dialektologijos straipsnių autorystės nekilo abejonių, juo labiau kad tęsdamas lietuvių kalbos dialektologijos tyrinėjimus A. Sennas parengė ir parodoje eksponuojamą rankraštinę paskaitų medžiagą studentams „Lietuvių kalbos dialektologija“ [8]. Be to, A. Sennas paskelbė dar keletą lietuvių kalbos darbų, kurie rodė pakankamą jo kvalifikaciją lietuvių kalbos tyrinėjimams. 1927 m. žurnale „Soter“ A. Sennas paskelbė mokslinę studiją apie žodžio Dievas etimologiją [9], o šio žurnalo 1928 m. pirmame numeryje nedidelę lingvistinę studiją apie kalbos sąvoką [10]. Tačiau 1929 m. kilo įtarimų, jog leidinio „Tauta ir žodis“ ketvirtoje knygoje paskelbti A. Senno lietuvių dialektologijos darbai yra plagiatas. Juose galimai buvo panaudoti studentų Petro Būtėno („Die Mūša – Mundarten“) ir Antano Salio („Die žemaičių dzūkai“) darbai. Skirtingai nei rankraštinėje paskaitų medžiagoje, šiuose straipsniuose nėra nurodyta, jog naudotasi studentų P. Būtėno ir A. Salio surinkta bei surašyta medžiaga. Plagijavimo faktą tyrė Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos išrinkta komisija: prof. M. Biržiška, doc. P. Brenderis ir dėstytojas kalbininkas P. Skardžius [11].
Nelaukęs šios komisijos išvadų, kurios turėjo būti paskelbtos prieš naujus mokslo metus, A. Sennas nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. išėjo iš Lietuvos universiteto ir netrukus išvyko į JAV. Kas buvo teisus, A. Sennas ar jo kaltintojai, dabar jau nesužinosime, tačiau nekyla abejonių, jog paskaitų medžiaga „Lietuvių kalbos dialektologija“ tikrai buvo parengta A. Senno, naudojantis kolegų kalbininkų darbais. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ši 73 lapų rankraštinė paskaitų medžiaga turima be priedų, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turimame egzemplioriuje dar yra 26 lapai šios dialektologijos studijos priedų su įvairių lietuvių kalbos dialektų taisyklėmis ir pavyzdžiais. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje nustatyta, kad ši paskaitų medžiaga parengta 1926 m. (galimai atsižvelgta į tai, kad A. Sennas lietuvių kalbos dialektologiją universitete dėstė 1926 m.). Dialektologijos studijos įžangoje A. Sennas apžvelgė lietuvių kalbos bendrumus ir skirtumus su latvių bei prūsų kalbomis, pateikė išsamią lietuviškų raštų istoriją bei šaltinius ir literatūrą lietuvių tarmėms pažinti. Literatūroje apie lietuvių kalbos tarmes be kitataučių lietuvių kalbos tyrinėtojų nemažai dėmesio skyrė ir Antanui Baranauskui. Nuo 22 rankraščio lapo autorius aptarė žemaičių, vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, šiaurės aukštaičių tarmių grupes ir jų kalbos ypatybes žodžių daryboje, sintaksėje, balsių tarime, rašyboje ir kirčiavime.
Apžvelgdamas lietuvių kalbos tarmes ir dialektus, apibrėždamas jų ribas A. Sennas naudojosi kitų autorių darbais. Pavyzdžiui, apžvelgdamas Panevėžio apskrities tarmes naudojosi K. Jauniumi, A. Baranausku, aptarė ir K. Jauniaus minimas Darbėnų, Kvėdarnos, Veliuonos tarmes. Į savo dialektologijos kursą jis taip pat įtraukė P. Būtėno lietuvių kalbos dialektologijos medžiagą, kurioje rytų aukštaičių šnektų grupėje išskirtos Mūšos baseino šnektos, vidurio aukštaičių šnekta ir jos rytų bei vidurio vakarų pašnektės.
Itin įdomūs A. Senno „Lietuvių kalbos dialektologijos“ priedai, kuriuose pateikiami paties A. Senno parinkti pavyzdžiai: pvz., priebalsio d virtimo į dz bei priebalsio t į c dzūkų tarmėje ar kalbų sumišimo žemaičiuose. Prieduose A. Sennas taip pat pateikė ir pavyzdžiais pagrindė kai kurias išvadas dėl dialektų bei atsakė į galimus studentų klausimus, pvz., dėl aukštaičių priebalsių kietėjimo, kada ir iš kur jis atsirado, ar dėl žiemiečių, veliuoniečių (jo dar vadintų viduriečiais) bei kitų tarmių ypatybių. Jis ne tik išskyrė pantininkų, pontininkų ir puntininkų aukštaičių rytiečių dialektus, bet ir nurodė jų paplitimo arealus (vietoves), puntininkų ploto viduryje dar išskyrė rotininkų šnektą. Šio arealo puntininkus kupiškėnus dar vadino dadininkais arba kupiškėnais plačiaburniais dėl jų balsių ė, e tarimo kaip ilgas balsis a (pvz., dėdė → dada, medus → madus). A. Sennas apžvelgė ir kitų tarmių ar dialektų paplitimo pagal tam tikrus požymius arealus, o dzūkų sienas aprašė ne tik kaip kalbininkas, bet ir geografo žvilgsniu. A. Senno „Lietuvių kalbos dialektologijos“ paskaitų medžiaga (73 lapai) galėjo būti padauginta šapirografu studentų reikmėms, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turimo egzemplioriaus paskaitų medžiagos papildymai tikriausiai naudoti paties A. Senno, jam dėstant lietuvių kalbos dialektologiją Lietuvos universitete.
A. Sennas lietuvių kalbos dialektologiją dėstė 1926 m. pavasario semestre, šiam kursui buvo skirta po 2 val. per savaitę. Prie lietuvių kalbos dialektologijos A. Sennas grįžo po Antrojo pasaulinio karo, kai 1945 m. (antras leidimas 1946 m.) buvo išleista jo lietuvių kalbos dialektologija anglų kalba [12]. Leidinyje kruopščiai surinkta lietuvių dialektologijos bibliografija (p. 1–8), yra geografinė rodyklė (p. 9–15), trumpai aprašomos pagrindinės lietuvių kalbos tarmės, taip pat pridėtas geras tarmių žemėlapis. Tai vertingas darbas ir bene vienintelis lietuvių kalbos dialektologijos veikalas ne lietuvių kalba.
Juozas Tysliava (1902 m. lapkričio 1 d. – 1961 m. lapkričio 11 d.) savo pirmuosius eilėraščius pasirašė dar tikrąja pavarde Juozas Tyslevas arba slapyvardžiais (I. Turanas, Turanas (slapyvardis, atsiradęs iš jo didelės meilės arkliams bei klajokliškam gyvenimui), Ožkasvilietis Turanas, Trimitas, T., Vytonis), bet grįžęs iš kariuomenės pavardę pasikeitė į, jo nuomone, gražiau skambančią. J. Tysliava nebaigė jokių mokslų, išskyrus Keturvalakių pradinę mokyklą, bet didžiavosi savo gyvenimo universitetais, kurių buvo daug ir įvairių. Iš Vilkaviškio gimnazijos išėjo savanoriauti į Lietuvos kariuomenę. Buvo aktyvus Lietuvos pilietis, patriotas, entuziastingai įsitraukęs tiek į Lietuvos nepriklausomybės kovas, tiek į Nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Kariuomenėje neužsitarnavo jokio laipsnio ir karininku būti nepanoro, nes jau tarnyboje pajuto savo didįjį pašaukimą – poeziją. Bendradarbiavo kariškoje, šauliškoje spaudoje („Karys“, „Kariškių žodis“, „Trimitas“), siuntė savo kūrybą, o vėliau ir kelionių aprašymus į daugelį kitų leidinių (jo eilėraščių rasime laikraščiuose „Klaipėdos žinios“, „Krašto balsas“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, žurnaluose „Atspindžiai“, „Aušrinė“, „Bangos“, „Gairės“, „Iliustruotoji Lietuva“, „Jaunimas“, „Jaunųjų pasaulis“, „Keturi vėjai“, „Mūsų frontas“, „Naujas žodis“, „Pavasaris“, „Pradai ir žygiai“, „Sekmoji diena“, „Skaitymai“, „Trečias frontas“, „Vienybė“, „Žemdirbių balsas“ ir kt.). J. Tysliava taip pat parengė ir poezijos knygeles „Žaltvykslės“ (1922), „Traukinys“ (1923), „Nemuno rankose“ (1924), „Auksu lyta“ (1925), „Tolyn“ (1926) bei suvalkiečių poetų antologiją „Sūduva“ (1924).
Savanoris J. Tysliava su motina. Kaunas. 1919. MLLM GEK 63321.
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje padėjo J. Tysliavai užkariauti ne tik spaudos skiltis, bet ir merginų širdis. Noriai su kariuomenės uniforma pozavęs išvaizdus jaunuolis nestokojo merginų dėmesio, o išėjęs iš kariuomenės bei daug keliavęs po pasaulį susikūrė ir savo išvaizdos bei gyvenimo stilių, kuriam netrūko nei pasitikėjimo savimi, nei dabitiškumo. „Pirmutinis Lietuvos poetas“, kaip pats rašė apie save eilėraščių rinkinyje „Nemuno rankos“, nepasižymėjo kuklumu, nevengė ir bohemiško gyvenimo elementų.
Naktis aeroplane: [eil.] / Juozas Tysliava // Naujas žodis. – 1929, Nr. 13, p. 6: nuotr.: Poetas J. Tysliava aria.
Kaip Lietuvos kariuomenės savanoris J. Tysliava buvo įvertintas „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu“ (tiesa, medalis jį pasiekė tik 1930 m.) ir iš Alvito dvaro gavo žemės, kur pasistatė namą, ūkio trobesius bei ne itin sėkmingai bandė ūkininkauti (jam klajojant po pasaulį, ūkyje liko gyventi jo brolis ir motina). Buvo kaimo vaikis, tad mokėjo žemės ūkio darbus, vienoje nuotraukoje poetas buvo užfiksuotas ariantis žemę savo ūkyje [1], bet ūkininkavimas nebuvo jo pašaukimas. J. Tysliava buvo „pasaulio pilietis“, ilgai neužsibūnantis vienoje vietoje, viename darbe ir tik išvykęs į JAV, tapęs „Vienybės“ redaktoriumi, juo išliko iki mirties bei tapo gerokai sėslesnis.
Juozas Tysliava, savanoris-kūrėjas... // Karys. – 1951, Nr. 13, p. 14.
Ak tu Lietuva!: [eil.] / Turanas [J. Tysliava] // Vienybė. – 1918, Nr. 29, p. 449: [eil. parašytas 1918 07 14 Geisteriškiuose].
Gimtinės paminėjimas: [eil.] / Turanas [J. Tysliava] // Pavasaris. – 1918, Nr. 6, p. 4.
Vakarėlis: [eil.] / I. Turanas [J. Tysliava] // Pavasaris. – 1918, Nr. 5, p. 6.
Į kovą: [eil.] / J. Tysleva // Kariškių žodis. – 1919, Nr. 19, p. 151.
Laikinojoj sostinėj: [eil.] / Tyslevas // Kariškių žodis. – 1919, Nr. 26, p. 201–202.
J. Tysliava. 1919 08 20. Su įrašu: „Laike lenkų skverbimosi į Suvalkiją. Vilkaviškis 20 – 8 – 1919 m.“. Su įrašu ant nuotraukos: „Šalin priešai iš Lietuvos žemės“. MLLM GEK 63320.
J. Tysliava su grupe Lietuvos savanorių: [trečias iš kairės]. 1920. MLLM GEK 63325.
Poetas Juozas Tysliava su šeima: Foto A. Žibo // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 6, p. 5.
Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926, priešlap. su J. Tysliavos portr. ir įrašais. MLLM GEK B 28656.
Nemažai prie to prisidėjo pats autorius, siųsdamas informaciją apie leidinį tiek asmeniškai draugams, pažįstamiems, tiek laikraščių, žurnalų Lietuvoje ir Prancūzijoje redakcijoms. Laiške J. Paleckiui jis net atsiuntė sąrašą Prancūzijos periodinių leidinių, kuriuose išspausdintos recenzijos apie „Coupe de Vents“ [7]. Ir nebūdamas Lietuvoje J. Tysliava daug bendravo su literatais, žurnalistais, politikais, mokslo žmonėmis Lietuvoje, domėjosi Lietuvos kultūriniu, politiniu gyvenimu, buvo neabejingas rinkimams, laiške S. Nėriai liudijo esąs patenkintas 1926 m. rinkimų į Seimą rezultatais [8]. Daug rašė į Lietuvos spaudą: tiek eilėraščių, tiek ir kelionių aprašymų.
Klajonė: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1921, Kn. 9, p. 46–48.
Kelionė: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1921, Kn. 11, p. 83–85.
Litai: [eil.] / J. Tysliava // Lietuva. – 1922, spal. 1, p. 3.
Žaltvykslės / Juozas Tysliava; viršelį dirbo Ad. Galdikas. – Klaipėda: „Ryto“ bendrovės leidinys, 1922.
A. Jakšto „Pasmerktieji“? / Jonas Grinius // Veidai ir problemos lietuvių literatūroje / Jonas Grinius; redagavo A. Liuima. – Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1973, p. 61–69: [Apie Juozo Tysliavos „Žaltvykslių“ vertinimą p. 62–63].
A. Jakšto „Pasmerktieji“? / Jonas Grinius // Veidai ir problemos lietuvių literatūroje / Jonas Grinius; redagavo A. Liuima. – Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1973, p. 61–69: [Apie Juozo Tysliavos „Žaltvykslių“ vertinimą p. 62–63].
J. Tysliava: [trečias iš dešinės] automobilyje su danų kalbininku ir keliautoju, prof. Åge Meyer Benedictsen, jo žmona, žurnalistais Petru Rusecku ir Matu Bagdonu. 1923. MLLM GEK 76961; Krivulė. – 1923, Nr. 3, p. 3.
Mūsų dainiai / L. T.: [p. 8 rašo apie J. Tysliavą, o p. 9 yra jo portretas] // Krivulė. – 1923, Nr. 5, p. 6–9, 16.
Namų ilgesys / Franz Werfel; vertė Juozas Tysliava // Krivulė. – 1923, Nr. 5, p. 21.
Nemuno šalies jaunimui: [eil.] / Juozas Tysliava // Trimitas. – 1923, Nr. 165, p. 27.
Огни на вершинахъ: третъя книга лирики / Евгений Шклярь. – Берлин: Отто Кирхнер, 1923. – (KAVB RS R 23950-1: Autografuota: priešlapyje įrašas „Mano draugui talenting. poetui Juzui Tisliavai Autorius Eugenijus Šklerys Kaunas 5 Birželio 1923“).
Rašytojų ir žurnalistų grupė. Iš kairės į dešinę: V. Steponaitis, K. Kepalas, Prapuolenis, J. Tysliava, A. Valaitis, A. Bružas, M. Šalčius, J. Tumas-Vaižgantas, J. M. Laurinaitis, A. Klimas ir M. Bagdonas // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, virš. p.
J. Tumas-Vaižgantas, A. Klimas, A. Valaitis, M. Šalčius, V. Steponaitis, J. Tysliava, K. Kepalas, J. M. Laurinaitis. Kaunas. 1930. MLLM GEK 22765.
Romantika: [eil.] / Juozas Tysliava // Skaitymai. – 1923, Kn. 24, p. 108.
[Šalia Palangos ...]: [eil.] / Juozas Tysliava // Karys. – 1923, Nr. 41, p. 451.
J. Tysliava su įrašu: „Draugei atsivaidenti Juozas Tysliava 1, II, 1923 Kaune“. Kaunas. 1923 02 01. MLLM GEK 36539.
J. Tysliava su dedikacija A. Vokietaitytei: „Vokietaičių Aldutei Juozas Tysliava Kaunas, 10. II. 1923 m.“. Kaunas. 1923 02 10. MLLM GEK 16191.
J. Tysliava su dedikacija Bronei Buivydaitei: „Bronei Buivydaitei Atmink ! Juozas Tysliava Kaunas, 19, III, 1923“. Kaunas. 1923 03 19. MLLM GEK 21672.
J. Tysliava Bronei Buivydaitei. Su dedikacija: „Gerajai Tyrų Duktei – Br. Buivydaitei J. Tysliava. Veiveriai. 19 IX 1922“. 1922 09 19. VŽM 8940/2.
J. Tysliava Bronei Buivydaitei. Su dedikacija: „Aš atmintis pats savaime Juozas Tysliava“. 1922. VŽM 7549.
Bronė Buivydaitė Palangoje. 1923–1924. VŽM 7551.
Traukinys / Juozas Tysliava; [viršelis Vytauto Bičiūno]. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923.
Juozas Tysliava. Traukinys: [rec.] / Algirdas Šmergarbas. – Rec. kn.: Traukinys / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923 // Atspindžiai. – 1923, Nr. 5, p. 102.
Knygos. Juozas Tysliava „Traukinys“: [rec.] / T. V.: [Vytautas Bičiūnas]. – Rec. kn.: Traukinys / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Vaivos“ b-vė, 1923 // Gairės. – 1923, Nr. 4, p. 246–247.
Vilniečiams: [eil.] / Juozas Tysliava // Karys. – 1923, Nr. 51/52, p. 567.
Literatūrinis „komsomolas“: [apie „Kultūros“ kuopelės literatūros vakarą, įvykusį 1924 m. balandžio 8 d. „Vilkolakio“ salėje, kuriame dalyvavo ir J. Tysliava] / V. Bičiūnas // Klaipėdos žinių priedas. – 1924, bal. 20, p. 2–3.
Literatūrinis „komsomolas“: [apie „Kultūros“ kuopelės literatūros vakarą, įvykusį 1924 m. balandžio 8 d. „Vilkolakio“ salėje, kuriame dalyvavo ir J. Tysliava] / V. Bičiūnas // Klaipėdos žinių priedas. – 1924, bal. 20, p. 2–3.
Ko reikia, norint tapti garsiu moderniu dainium? / Dyšliava: [Pasišaipymas iš Juozo Tysliavos] // Garnys. – 1924, Nr. 5, p. 8–9.
Lietuviai: [eil.] / Juozas Tysliava // Trimitas. – 1924, Nr. 194, p. 11.
Su Lietuva poetą kurį laiką siejo ir jo draugystės ar meilės. Iš artimo ryšio su poete Brone Buivydaite liko keli eilėraščiai (vienas jų, įtrauktas į knygelę „Traukinys“, ir pavadintas „B. Buivydaitei“) bei keletas gražių J. Tysliavos nuotraukų, užrašytų poetei, saugomų Maironio lietuvių literatūros muziejuje [9] bei A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje [10].
Bronė Buivydaitė. Foto atelje „Modern“. Kaunas. 1924. VŽM 8942.
B. Buivydaitei // Traukinys / Juozas Tysliava; [viršelis Vytauto Bičiūno]. – Kaunas: „Vaivos“ b-vės leidinys, 1923, p. 47.
Būtent A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje saugomos nuotraukos suformavo tokį gražuolio stilingo J. Tysliavos įvaizdį, koks išliko ir iki šių dienų. O mįslingas J. Tysliavos laiškelis B. Buivydaitei (1922 05 14) buvo tarsi pranašas naujo aistringos meilės etapo [11].
Ievos // Nemuno rankose / Juozas Tysliava; [viršelis J. Petrėno]; [su dedikacija O. Rymaitei]. – Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924, p. 45.
Juozas Tysliava. Nemuno Rankose: [rec.] / P. Ruseckas. – Rec. kn.: Nemuno rankose / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Varpo“ b-vės leidinys, 1924 // Karys. – 1924, Nr. 24, p. 204.
Juozas Tysliava: „Nemuno rankose“: [rec.]. – Rec. kn.: Nemuno rankose / Juozas Tysliava. – Kaunas: „Varpo“ b-vės leidinys, 1924 // Baras. – 1925, Kn. 1, p. 57.
„Pirmutinis poetas“: [satyra apie J. Tysliavą ir jo kūrybą] / Pr. Ancevičius // Baras. – 1925, Kn. 8, p. 54.
„Pirmutinis poetas“: [satyra apie J. Tysliavą ir jo kūrybą] / Pr. Ancevičius // Baras. – 1925, Kn. 8, p. 57.
Rudenio radiograma: [eil.] / Juozas Tysliava // Keturi vėjai. – 1924, Nr. 1, p. 11.
Žemės garvežiu: [eil.] / Juozas Tysliava // Keturi vėjai. – 1924, Nr. 1, p. 12.
Proto kablegrama / Dyšliava: [J. Tysliavos eilėraščio „Rudenio radiograma“ parodija] // Garnys. – 1924, Nr. 3, p. 7.
Šemeringiems ir tysliavingiems (Naujų Metų linkėjimai): [J. Tysliavos ir S. Šemerio eilėraščių parodija] / Eserijos poezokalvis Plikarietis Raudonasis // Garnys. – 1924, Nr. 12, p. 3.
Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija / redagavo Juozas Tysliava. – Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leidinys, 1924, virš., įklij.
Mamytei / Juozas Tysliava // Sūduva: suvalkiečių poezijos antologija / redagavo Juozas Tysliava. – Kaunas; Marijampolė: „Dirvos“ b-vės leidinys, 1924, p. 145.
Juozas Tysliava: [biogr.] // Šešupės bangos. – 1925, Nr. 26, p. 1: portr.
Auksu lyta / Tysliava. – Kaunas: išleido Pr. Stiklius, 1925. – (KAVB RS RA II R 67056: autografuota JAV lietuvių kunigui St. Petrauskui (1906–1981): įrašas „Širdingai atminčiai kelionės ir džiaugsmų draugui – St. Petrauskui Autorius Palanga, 30, VII, 1925“).
Tysliava. Auksu lyta. O. Rymaitei: [rec.] / A-tė. – Rec. kn.: Auksu lyta / Tysliava. – Kaunas: išleido Pr. Stiklius, 1925 // Lietuvos žinios. – 1925, birž. 14, p. 4.
Paryžius: [eil.] / Juozas Tysliava // Lietuvos žinios. – 1925, lapkr. 8, p. 3.
Iš cikliaus „Tolyn“ / Juozas Tysliava // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 6, p. 42: portr.: Juozas Tysliava, žin. mūsų poetas – ekspresionistas.
Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926. – (KAVB RS A 34260-1: įrašas „J. Baltušis 1944. 6. 3“).
Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926, įklij.
Tysliava. „Tolyn“: [rec.] / Romas Striupas. – Rec. kn.: Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Lietuvos žinios. – 1926, kov. 11, p. 4.
Tysliava. Tolyn: [rec.] / P. Kirvelaitis. – Rec. kn.: Tolyn / Juozas Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Židinys. – 1926, Nr. 4, p. 275–276.
Tysliava Tolyn: [rec.] / St. Z-kis: [St. Zobarskas]. – Rec. kn.: Tolyn / Tysliava; [viršelį ir poeto atvaizdą darė dailininkas V. Bart]. – Kaunas: Išleido Pr. Stiklius, 1926 // Trimitas. – 1926, Nr. 18, p. 594–596.
Iš naujos radio poemos „3 grenadieriai“: [parodija J. Tysliavos eilėraščio „Afrikoj“] / Tilvytis // Lietuvos žinios. – 1926, geg. 15, p. 4.
Iš naujos radio poemos „3 grenadieriai“: [parodija J. Tysliavos eilėraščio „Paryžiuj“] / Tilvytis // Lietuvos žinios. – 1926, geg. 15, p. 4.
Švietimo darbas. – 1926, Nr. 5, p. 682: [stipendija faktiškai paskirta jau nuo 1925 m.].
Švietimo darbas. – 1926, Nr. 9, p. 1117.
Kam p. Jokantas duodavo stipendijas: [dėl stipendijos Juozui Tysliavai į Sorboną literatūrai studijuoti] / Stipendininkas // Lietuvos žinios. – 1926, liep. 1, p. 3.
Laiškai Redakcijai: [dėl stipendijos literatūrai studijuoti Sorbonos universitete skyrimo J. Tysliavai, pasisako, jog stipendija skirta teisėtai] / K. Ralys, Z. Toliušis // Lietuvos žinios. – 1926, liep. 8, p. 6.
Mūsų rašytojai stipendininkai Paryžiuj... Juozas Tysliava / Edm. Vingėla // Kultūra. – 1927, Nr. 5/6, p. 309.
Juozui Tysliavai nutraukta stipendija // Lietuvis. – 1927, kov. 2, p. 3.
Lietuvos respublikos Švietimo ministerijos išrašas apie J. Tysliavai išmokėtą stipendiją. LCVA, f. 387, ap. 6, b. 4083.
Finansų departamento raštas Kauno miesto V-os nuovados policijos viršininkui dėl išieškojimo iš Juozo Tysliavos priverstinių mokesčių ėmimo keliu gautąją iš valstybės iždo stipendiją už laikotarpį nuo 1926 09 01 iki 1927 03 01 sumoje 3250 lt: [byloje yra Kauno m. V-os nuovados policijos viršininko ir Kauno miesto adresų biuro atsakymai, kad J. Tysliava nedirba „Kuntaplio“ redakcijoje, negyvena Kaune ir yra išvykęs į JAV]. 1937 06 18. LCVA, f. 387, ap. 6, b. 4083.
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 1: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 1 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 2: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 05 18. LNB. F4-236, l. 2 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos atvirlaiškis S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną, S. Daukanto g. 7. 1926 06 18. LNB. F4-236, l. 5: [atvirlaiškio mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
[Yra žvaigždė gana skaisti...]: [eilėraštis, kurį laiške S. Nėriai J. Tysliava vertino kaip nesusipratimą ar provokaciją, nes jo nerašęs] / J. Tysliava // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 25, p. 198.
Red. pastaba // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 29, p. 236.
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25. LNB. F4-236, l. 3: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25. LNB. F4-236, l. 3 v.: [laiško mašinraščio kopijos yra MLLM ir LLTI].
J. Tysliavos laiškas S. Nėriai iš Paryžiaus į Kauną. 1926 06 25.: laiško mašinraščio kopija. LLTI. F6-26, l. 38: [originalas: LNB. F4-236, l. 4].
S. Nėries laiškas J. Tysliavai. 1926 06. LNB. F. 4-134, l. 1.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai. 1926 06. LNB. F. 4-134, l. 1 v.
Atvirlaiškis J. Tysliavos S. Nėriai į Daukanto g. 7, Kaunas. 1926 07 30: atvirlaiškio mašinraščio kopija. LLTI. F. 6-26, l. 39: [originalas: LNB. F. 4-236].
Mėlynas platus dangau...: [eil.] // Iliustruotoji Lietuva. – 1926, Nr. 35, p. 278.
Atvirlaiškis J. Tysliavos S. Nėriai iš Paryžiaus į Daukanto g. 7, Kaunas. 1926 10 20: atvirlaiškio mašinraščio kopija. LLTI. F6-26, l. 40: [originalas: LNB. F. 4-236].
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 2.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 3.
S. Nėries laiškas J. Tysliavai iš Kauno į Paryžių. 1926 11 03. LNB. F4-134, l. 3 v.
Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926, priešlap. – (J. Tysliavos dedikacija Vytautui Kairiūkščiui: „Mielam draugui Vytautui Kairiūkščiui Palanga 2 VIII 1927“). MLLM GEK B 28656.
Juozas Tysliava prancūzų kalba: [rec.] / V. Šoblys. – Rec. kn.: Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926 // Lietuvos žinios. – 1926, lapkr. 6, p. 5.
Juozas Tysliava: [portr.] // Naujas žodis. – 1926, Nr. 19/20, p. 3.
Juozas Tysliava. Coupe de Vents: [rec.] / A. Jakštas. – Rec. kn.: Coupe de Vents / Juozas Tysliava; traduction de H. Izdebska; introduction de O. W. de Milosz; portrait de l‘auteur par Foujita. – Paris, 1926 // Lietuvis. – 1927, saus. 24, p. 2.
Juozo Tysliavos laiškas J. Paleckiui. Rankr. 1927 04 20. MLLM GEK ER 11811, l. 1.
Juozo Tysliavos laiškas J. Paleckiui. Rankr. 1927 04 20. MLLM GEK ER 11811, l. 1 v.
Lietuviai Paryžiuje / Eugenijus Šklėrys // Lietuvis. – 1927, rugs. 3, p. 2.
Daina kaip nuskendusi saulė: [eilėraštis su trumpa J. Tysliavos biogr. ir portretu] / Juozas Tysliava // Naujas žodis. – 1927, Nr. 14/15, p. 8.
J. P-nas iš Paryžiaus / [J. Tysliava] // Keturi vėjai. – 1927, Nr. 3, p. 11–12.
Pieniška daina (Atnaujinta): [eil. su trumpa biogr.] / Juozas Tysliava // Mūsų dienos. – 1928, Nr. 15, p. 6.
J. Tysliava Vilniuje ties Gedimino kalnu: [nuotr.] // Naujas žodis. – 1928, Nr. 8, p. 14.
Tysliava Paryžiuje: Kas nenori nukristi aukštyn, su mumis (Mūba)...: [J. Tysliavos šaržas] // Vėpla. – 1928, Nr. 1, p. 4.
Lietuvi / Juozas Tysliava // Pirmas dešimtmetis: 18 poetų / redagavo Petras Kubilevičius; įvado žodį parašė Liudas Gira. – Kaunas: Mikas Gudaitis, 1929, p. 201.
Dainininkė Juzė Augaitytė ir poetas Juozas Tysliava... // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 12, p. 7.
Poetas Juozas Tysliava: Foto A. Žibo // Jaunųjų pasaulis. – 1930, Nr. 6, p. 1.
Poetai: [satyra apie Juozą Tysliavą] // Rakšties rakštys: satiros ir juokai / [Mykolas Vaitkus]. – Kaunas: „Sakalo“ b-vė, 1930, p. 5.
Poetai: [satyra apie Juozą Tysliavą] // Rakšties rakštys: satiros ir juokai / [Mykolas Vaitkus]. – Kaunas: „Sakalo“ b-vė, 1930, p. 6.
Tysliava: [J. Tysliavos eilėraščio parodija] // Vapsva. – 1930, Nr. 3, p. 7.
J. Tysliavos laiškas Unei Babickaitei-Graičiūnienei iš Paryžiaus į Paryžių. 1931 10 25. LNB. F12-584, l. 2: [vokas].
J. Tysliavos laiškas Unei Babickaitei-Graičiūnienei iš Paryžiaus į Paryžių. 1931 10 25. LNB. F12-584, l. 1.
Gyvenimo liudymas: Fragmentai: [ištrauka iš rengiamos eilėraščių knygos prancūzų kalba] / Tysliava // Bangos. – 1932, Nr. 21, p. 590.
J. Tysliavos teta ir pusseserė Škotijoje: [nuotrauka prie J. Tysliavos straipsnio „Įspūdžiai iš Škotijos“] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 15, p. 283.
Tysliava kerpa žolę Londone: [nuotrauka prie J. Tysliavos straipsnio „Įspūdžiai iš Škotijos“] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 15, p. 284.
Atkeliavusieji automobiliu iš Londono į Kauną „Bangų“ redakcijoj (iš kairės dešinėn): poetas Juozas Tysliava ir anglas dailininkas F. G. Finsler. Greta: poetas Liudas Gira. Užpakaly stovi „Bangų“ redaktorius A. Gricius: [Ekonominės karių bendrovės fotografija prie J. Tysliavos straipsnio „Automobiliu iš Anglijos“] // Bangos. – 1932, Nr. 30, p. 773.
Tysliava su „Gyvenimo liudyjimu“ ir su „Žirklėmis“: [apie J. Tysliavos keliones ir ateities planus] // Diena. – 1932, rugs. 11, p. 1.
Juozas Tysliava: [eilėraštis su portretu] // Naujas žodis. – 1932, Nr. 17, p. 324.
Su!: [J. Tysliavos atsisveikinimas su Lietuva, išvykstant į JAV] / Juozas Tysliava // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 1, p. 3.
Su!: [J. Tysliavos atsisveikinimas su Lietuva, išvykstant į JAV] / Juozas Tysliava // Lietuvos aidas. – 1932, spal. 1, p. 3.
J. Tysliavos laiškas J. Šimkui: [laikraščio „Lietuvos žinios“ redaktoriui] bendradarbiavimo reikalu. 1935 08 19. LLTI. F57-1626, l. 1.
Laiškas Lietuvos rašytojams ir poetams: [atsiųstas „Vienybės“ redaktoriaus J. Tysliavos su Lituanica II] // Lietuvos aidas. – 1935, spal. 5, p. 5.
Juozas Tysliava: [portr., trumpa biogr. ir eilėraščiai] // Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija / spaudai paruošė K. Binkis. – Kaunas: Spaudos fondas, 1936, įklij.
Juozas Tysliava: [portr., trumpa biogr. ir eilėraščiai] // Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija / spaudai paruošė K. Binkis. – Kaunas: Spaudos fondas, 1936, p. 177.
Poetas Tysliava Amerikoj // Diena. – 1937, vas. 14, p. 2–3.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 02. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 4.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 02. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 4 v.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 13. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 5.
Vytauto Alanto laiškas Juozui Tysliavai. 1938 05 13. VU bibl. rankr. skyrius. F. 229, b. 7, l. 5 v.
Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882 10 19 Subartonyse, Alytaus apskritis – 1954 07 07 Pensilvanijoje, JAV) gyvenimas Laikinojoje sostinėje buvo intriguojantis, kupinas įvairiausios veiklos, prieštaringai vertinamų įvykių, nuotykių, polemikos spaudoje. Šioje parodoje atverčiame kelis jo gyvenimo puslapius.
V. Krėvė. Portretinė fotografija kartoniniame rėmelyje. Apie 1927. MLLM F 70876.
Nuo tautosakos iki tariamos pornografijos bei kaltinimų tautosakos falsifikavimu
Tautosakos rinkimo darbas ir jo sunkumas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 14–16.
Mūsų paukščiai tautosakoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 17–89.
Šarūnas / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1930, t. 1, p. 90–123.
Aitvaras dzūkų legendose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3, p. 3–80.
Mūsų tautosaka, III. Red. prof. V. Krėvė-Mickevičius: [rec.] / J. Balys. – Rec. kn.: Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1931, t. 3 // Vairas. – 1931, Nr. 10, p. 272.
Krikštynų apeigos Dzūkijoje / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 30–46.
Mūsų paukščiai liaudies padavimuose / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. M. fak. tautosakos komisijos leidinys, 1933, t. 7, p. 3–29.
Patarlės ir priežodžiai / redagavo V. Krėvė-Mickevičius. – Kaunas: Hum. mokslų fak. tautosakos kom. leidinys, 1934, t. 1, p. 3–4.
Tarp mokslo ir populiarizacijos // Lietuvos aidas. – 1935, saus. 16, p. 4.
Tautosaka ir erotika / J. Kernius: [J. Baldauskas] // Kultūra. – 1935, Nr. 1, p. 62–67.
Ir V. D. universiteto susidomėjo „Patarlėmis ir Priežodžiais“ // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 1, p. 10.
Incidentas dėl „Patarlių ir Priežodžių“ likviduotas / E. V. // Literatūros naujienos. – 1935, vas. 2, p. 6.
„Patarlės ir priežodžiai“ gražinami V.D. universitetui // Lietuvos aidas. – 1935, vas. 14, p. 10.
Atsistatydino tautosakos rinkimo komisija // Lietuvos aidas. – 1935, kov. 13, p. 10.
V. Krėvė: Aitvaras liaudies padavimuose, 1933, p. 156; V. Krėvė: Dzūkų poringės, 1934, p. 189: [rec.] / J. Baldauskas: [Atsako į šių V. Krėvės-Mickevičiaus veikalų bei jo redaguotų „Patarlių ir priežodžių“ pirmo tomo kritiką, paskelbtą J. Balio „Tautosakos darbų“, t. 1, p. 25] // V. D. Universiteto žinios. – 1936, Nr. 2, p. 65–66.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dzūkų tautosakos falsifikacijos / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 9, p. 23–42.
Dėl „Dzūkų tautosakos falsifikacijų“: [Atsako į kilusią polemiką dėl savo str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“, išsp. „Vairo“ žurnale 1936 m. Nr. 9] / J. Balys // Vairas. – 1936, Nr. 11, p. 284–303.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
„Falsifikacija“ ir faktai: [Atsakas į J. Balio str. „Dzūkų tautosakos falsifikacijos“ žurnale „Vairas“, 1936, Nr. 9, p. 23–42] / V. Krėvė-Mickevičius // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 217–228.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.
Mūsų tautosaka ir gyvenimas: „Vairo“ atakos prieš Vincą Krėvę proga / Balys Sruoga // Mūsų tautosaka / red. prof. Krėvė Mickevičius. – Kaunas: Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys, 1935, t. 10, p. 198–216.