Vienos knygos parodos

Savivaldybė“ – mėnesinis žurnalas savivaldybių darbuotojams, leistas 1923 06–1940 08 Kaune. 1923–1934 m. leido Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas, nuo 1935 m. – Lietuvos miestų sąjunga. Redakcijos ir administracijos adresas anksčiau buvo Kaune, Laisvės al. 9, nuo 1933 m. 5 numerio – Gedimino g. 29 (Savivaldybių departamente, 3 a.). Nuo 1935 m. adresu Laisvės al. 6, Kaune Apskrities savivaldybės rūmuose žurnalą leido Lietuvos miestų Sąjunga (nuo 1936 m. 8 numerio – Laisvės al. 5-1). Leidinį spausdino „Dirvos” bendrovės spaustuvė Marijampolėje, vėliau – K. Narkevičiaus ir V. Atkočiūno, „Raidės“ spaustuvės, o nuo 1929 m. 9 numerio – „Vilniaus“ spaustuvė Kaune, kuri buvo įsikūrusi adresu Nepriklausomybės a. 4.


Savivaldybė. - 1926, Nr. 9.                                                                              Savivaldybė. - 1926, Nr. 10.


Žurnalo pirmais faktiškais redaktoriais buvo Vincas Marcinkus ir Valentinas Gustainis (redaktorių pareigas einant ir paskirtiems oficialiems redaktoriams – Savivaldybių departamento direktoriams). Kol „Savivaldybę“ leido Savivaldybių departamentas, leidinio oficialiuoju redaktoriumi buvo skiriamas departamento direktorius, vėliau – Lietuvos miestų sąjungos paskirtasis redaktorius. Todėl redaktoriaus pareigas ėjo Kazys Degutis, Jokūbas Šernas, Dominikas Siemaška, Jonas Vilkaitis, Juozas Jasiukaitis, Jonas Naujokas, Pranas Barkauskas, vėl Jonas Naujokas (Praną Barkauską paskyrus Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi) ir Valerijonas Knyva. Faktiškais redaktoriais po V. Gustainio buvo Matas Šalčius (kuris redagavo 1928 m. 1-4 numerius), Viktoras Jocaitis (nuo 1928 m. 4 numerio), vėliau – Mikas Ilgūnas (kada M. Ilgūnas pakeitė V. Jocaitį, tiksliai nenustatyta, bet 1933 m. V. Jocaitis dar buvo faktiškuoju leidinio redaktoriumi). Taip pat neaišku, nuo kada oficialus redaktorius P. Barkauskas tapo ir faktišku redaktoriumi.



1927–1928 m. buvo leistas „Savivaldybės“ žurnalo priedas „Lietuvos gaisrininkas”, 1931 m. tapęs savarankišku leidiniu („Savivaldybėje“ tada liko tik rubrika „Iš ugniagesių gyvenimo“). Ugniagesybos istorijai ir praktikai „Savivaldybėje“ buvo skiriama daug dėmesio, nes vienas uoliausių žurnalo bendradarbių buvo Aleksandras Ružancovas. Istorines apžvalgas apie gaisrus „Savivaldybėje“ yra paskelbęs ir kitas ugniagesybos entuziastas Dominikas Siemaška.


Lietuvos gaisrininkas. - 1927, Nr. 1.


Savivaldybė“ paskelbė daug mūsų kultūros bei kitų sričių istorijai svarbios medžiagos. Rašinius dažniausiai rašė J. Puzinas, A. Ružancovas ir kt. Galima išskirti J. Puzino straipsnius apie senąsias Kauno miesto privilegijas, Kauno bažnyčias. „Savivaldybėje“ taip pat paskelbta J. Puzino Kauno miesto susisiekimo istorinė apžvalga, yra straipsnių Šiaulių miesto istorijos bei savivaldybių istorijos klausimais. A. Ružancovas spaudinyje publikavo nemažai XIX a. archyvinių dokumentų, reikšmingų Kauno miesto istorijai. Keletą istorinių straipsnių paskelbė ir L. Vitkauskas. Socialinės apsaugos, labdaros, moterų organizacijų ir kitais klausimais „Savivaldybėje“ daug rašė P. Skomskis. Savivaldybių reformos, teisės klausimus gvildeno A. Jakobas. Vienas aktyviausių bendradarbių sanitarinio švietimo, ligoninių darbo, medicinos klausimais buvo M. Skučas. Nuo 1933 m. medicinos klausimais su leidiniu pradėjo bendradarbiauti ir F. Tallat–Kelpša. Dar iki statybos skyriaus žurnale sukūrimo šiais klausimais rašė inžinierius A. Jokimas. 1933 m. „Savivaldybės“ žurnalo 2 numeryje įvedamas „Statybos skyrius“, kurį pradėjo redaguoti inžinierius Antanas Novickis. Todėl kiti architektai, statybos inžinieriai (K. Reisonas, B. Helcermanas, J. Dragašius, A. Novickis, J. Stanišauskas ir kt.) irgi pradėjo aktyviau bendradarbiauti su žurnalo redakcija.


Savivaldybė.-1933, Nr. 2, p. 27.


1927 m. 1 numeryje „Savivaldybės“ redakcija kreipėsi į žurnalo skaitytojus prašydama, kad jie daugiau rašytų savivaldybių ir kitais rūpimais klausimais, kadangi pastebėta, kad žurnalui rašo vis tie patys bendradarbiai. (Pirmasis žurnalo redaktorius V. Marcinkus atsiminimuose apie „Savivaldybės“ pirmąsias dienas pripažino, kad, turint mažai bendradarbių ir rėmėjų, jam tekdavo pasirašant įvairiais slapyvardžiais pačiam prirašyti daugiau kaip pusę žurnalo). Žurnalo redakcija pakvietė žmones rašyti apie savivaldybių gyvenimą beletristinio pobūdžio rašinėlius, kuriuos pažadėjo skelbti lengvesnių skaitinių skyriuje. Norėta padidinti žurnalo populiarumą, nes jame šalia oficialios informacijos, statistikos buvo skelbiamos įvairios mokslinės bei istorinės apžvalgos, turinčios išliekamąją vertę, tačiau jos neatkreipė eilinių skaitytojų dėmesio. „Savivaldybės“ žurnalo bendradarbių skaičius po šio paraginimo nežymiai padidėjo, tačiau tematika iš esmės nepasikeitė. Po 1927 m. pasirodžiusio vieno feljetono kito teko laukti iki 1934 m. Žurnale kartais buvo spausdinami grožiniai kūriniai, atsiminimai, novelės (rašė J. Strimaitis, V. Jocaitis, L. Janušytė). Nuo 1930 m. žurnale matome knygų ir periodinių leidinių recenzijų, nuo 1933 m. – ir verstų grožinės literatūros kūrinių. Tačiau žurnalas netapo laisvalaikiui skirtu leidiniu, nes pigaus populiarumo niekada nesiekė.

Nuo 1933 m. žurnalo viršeliuose pradėta spausdinti aukštos kokybės nuotraukas (dažniausiai naujų pastatų), o leidinyje buvo aprašoma to objekto statybos eiga, charakteristika. Nuo 1932 m. pradėta spausdinti ir straipsnius su iliustracijomis apie Lietuvos miestus ir miestelius (1932 m. –  „Marijampolė prieš ir po karo“, 1933 m. – „Skuodas ir jo praeitis“, „Kėdainių miesto praeitis ir dabartis“, „Suvalkų Kalvarija anksčiau ir dabar“, „Šis tas iš Kaišiadorių praeities“, 1934 m. – „Kaip pasikeitė Šilalės veidas“ ir kt.).

1934 m. 2 numeryje atkreiptas dėmesys tiek į žurnalo išvaizdos gerinimą, tiek į kai kuriuos jo turinio pakeitimus. Žurnalo redakcijos nuomone, apskričių savivaldybėse turėjo būti paskirtas žmogus, teikiantis leidinio redakcijai informaciją apie savivaldybių darbus, užmojus ir kitas aktualijas. Tokie pranešimai turėjo būti kuo naujesni, nes pasenusios žinios, kad ir kokios jos svarbios, nebus viešinamos. Buvo akcentuojama, kad pranešimai turi būti trumpi, pageidauta atsiųsti daugiau nuotraukų iš savivaldybių gyvenimo, o redakcija atrinks įdomesnes ir jas skelbs.


Savivaldybė.-1934, Nr. 2, p. 25.


1934 m. buvo organizuota žurnalo akcija norint padėti mažiau pasiturintiems savivaldybių tarnautojams. Penkiems tarnautojams buvo skirta po 300 litų atostogoms Lietuvos kurortuose. Nemokamas atostogas turėjo teisę gauti savivaldybių etatiniai darbuotojai, kurių pagrindinis atlyginimas per mėnesį nesiekė 400 litų. Iš 122 pareiškusių norą gauti dovanas asmenų burtų keliu buvo išrinkti 5 laimėtojai (akcijos rezultatai žurnale paskelbti 1934 m. 4 numeryje). Be to, žurnalo redakcija vienam autoriui skyrė 300 litų premiją už geriausią rašinį tema „Lietuvos savivaldybininkas“. Rašinys turėjo būti ne ilgesnis kaip 6 mašinėle rašyti puslapiai, privalėjo atitikti temą ir turėjo būti atsiųstas į redakciją iki 1934 m. gegužės 15 d. Konkursas turėjo įvykti gavus ne mažiau kaip penkis rašinius. Nei vienam rašiniui nepripažinus premijos, žurnalas pasiliko teisę atspausdinti geriausius, sumokant jų autoriams honorarus. Rašiniams įvertinti buvo sudaryta kviestinė komisija: „Kario“ redaktorius, rašytojas J. Balčiūnas-Švaistas, rašytojas, žurnalistas A. Gricius ir žurnalistas V. Rastenis. Komisija po ilgų diskusijų nusprendė, kad nei vienas rašinys nevertas 300 litų premijos ir padalino ją į tris dalis: pirmajai premijai skirta 150 litų, antrajai – 100 litų ir trečiajai – 50 litų. Konkurso rezultatai paskelbti tik 1934 m. rugsėjo numeryje. Apdovanotų autorių rašiniai yra 1934 m. 9–11 numeriuose. Nors organizuota akcija ir konkursas padarė įtaką žurnalo skaitytojų skaičiaus didėjimui, spaudinio pakeitimas pagal 1934 m. gaires lėmė kitą rezultatą: padaugėjo medžiagos iš užsienio bei tik tam tikrų sričių specialistams skirtų straipsnių, mažiau buvo realaus savivaldybių gyvenimo atspindžių bei istorinių apžvalgų (išskyrus naujas statybas, apie kurias informacija „Statybos skyriuje“ buvo skelbiama operatyviai ir nuolat).


„Savivaldybės" parama savivaldybių tarnautojams // Savivaldybė.-1934, Nr. 4, p. 25.


Savivaldybės“ žurnalo geriausi laikai formos ir turinio kokybės požiūriu buvo 1933 m. Vis dėlto žurnalas buvo informatyvus ir labai reikalingas leidinys tiek savivaldybininkams, tiek ir plačiai visuomenei.


Parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
Maketavo Monika Lukoševičienė

Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi žurnalų viršeliai.

Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino didžiulės dailininkų pajėgos. Tarp apipavidalintojų buvo ir žinomų, visuomenėje pripažintų menininkų, ir tik tam tikruose leidiniuose savo gabumus atskleidusių iliustruotojų. Žurnalų viršelius kūrė jau pripažinti dailininkai Vytautas Bičiūnas, Jonas Juozas Burba, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Vilius Jomantas, Vytautas Kazimieras Jonynas, Petras ir Rimtas Kalpokai, Telesforas Kulakauskas, Konstancija Petrikaitė-Tulienė, Adomas Smetona, Aleksandras Šepetys, Kazys Šimonis, Petras Tarabilda ir Danutė Tarabildaitė-Tarabildienė, Stasys Ušinskas,  Stepas Žukas, o prie jų iliustruodami žurnalus į Lietuvos dailininkų gretas įsijungė Jonas Aleksandravičius, Ernestas Bliudnikas, Leonas Jeleniauskas, Antanas Mackevičius, Marija Milvydaitė-Tiburskienė, Halina Naruševičiūtė, Vanda Pazukaitė, Antanas Taranda ir kiti.

Nors žurnalų iliustravimas daugumai dailininkų buvo tik papildomas, ne toks prestižinis, kaip knygų iliustravimas, saviraiškos būdas bei uždarbio šaltinis, šią veiklą galima vertinti kaip specifinę meno šaką, kurioje buvo ir atsitiktinių iliustruotojų, ir ryškių, išskirtinių menininkų, formavusių tam tikrų periodinių leidinių įvaizdį.

„Aitvaras“
„Aitvaras“ (1927–1928) – liberalus iliustruotas satyros žurnalas, leistas Kaune. Leidinio redaktorius ir leidėjas bei daugumos viršelių autorius – grafikas Jonas Juozas Burba. Kai kuriuos žurnalo viršelius taip pat piešė dailininkai Adomas Smetona, Telesforas Kulakauskas ir Stepas Žukas.



„Ateities spinduliai“
„Ateities spinduliai“ – tai mokslo, visuomenės ir literatūros žurnalas. 1930 m. pirmųjų šešių numerių viršelius ir pirmojo puslapio vinjetę piešė dailininkas Petras Tarabilda. Pasikeitusių 1933 m. ir 1935–1936 m. viršelių ir vinječių autorius nenurodytas. 1937 ir 1938 m. sausio–birželio žurnalo numerių viršelių autorius – dailininkas, pasirašęs inicialais „P. Ra“. Nuo 1938 m. rugpjūčio numerio „Ateities spindulių“ viršelius ir skyrių vinjetes piešė dailininkė, žymi knygų ir žurnalų vaikams iliustruotoja Vlada Stančikaitė-Abraitienė.



„Ateitis“
„Ateitis“ – mėnesinis moksleivių žurnalas, leistas Moksleivių ateitininkų sąjungos Kaune. 1914–1918 m. viršelį puošė dailininko Viliaus Jomanto gėlių motyvai. 1920–1923 m. „Ateities“ viršelio dizainą sukūrė dailininkas, meno istorikas, muziejininkas Paulius Galaunė. Nuo 1923 m. trečiojo numerio viršelio autorius – pedagogas, dailininkas Juozas Kaminskas; nuo 1924 m. žurnalo pirmojo puslapio vinjetes piešė dailininkas Jonas Buračas. 1925 m. žurnalo viršeliai ir vinjetės – Juozo Kaminsko.
1926 m. leidinio viršelių dizainas keitėsi, jų autorius nenurodytas. Vinječių autorius – žurnalistas ir karininkas (dirbęs ir „Kario“ žurnalo redakcijoje) Ernestas Bliudnikas. 1927–1928 m. „Ateities“ žurnalo pirmajame puslapyje vinječių nebeliko, tačiau viršelio dizainas liko toks pats. 1929–1930 m. žurnalo viršelis buvo minimalistinis, o 1931 m. – vėl stilizuotas, apipavidalintas dailininko Aleksandro Šepečio. A. Šepetys žurnalo pavadinimą įkomponavo tekančios saulės ir fakelo fone, o rėmelyje atsispindėjo besikeičiantys aktualijų vaizdai. Šis dizainas išliko iki jubiliejinio 250-ojo „Ateities“ numerio (Ateitis. - 1933, nr. 8). Specialus viršelio dizainas buvo sukurtas žurnalo 25-erių metų jubiliejui (Ateitis. - 1936, nr. 1).



„Jaunimas“
Nuo 1926 m. liberalaus jaunimo mėnesinį žurnalą „Jaunimas“ puošė nežinomo autoriaus sukurtas viršelis su stilizuotame piešinyje įkomponuotu Lietuvos jaunimo sąjungos ženklu. 1928 m. penktojo numerio viršelio piešinyje Lietuvos jaunimo sąjungos ženklas spalviškai suderintas su žurnalo pavadinimu ir įkomponuotas į rūtos šakelę. Viršeliuose taip pat buvo panaudoti neįvardytų autorių bei P. Kalpoko (inicialai P. K.), J. J. Burbos, Vl. Suchockio, P. Tarabildos, D. Tarabildaitės, J. Martinaičio, P. J. Dzidzevičiaus, J. P. Kiaulėno, A. Čepo, J. Kuzminskio, J. Murausko ir kitų menininkų piešiniai. Itin spalvingas buvo 1928–1931 m. žurnalo viršelis. Vėliau, leidžiant „Jaunimą“ kaip „Lietuvos ūkininko“ priedą, tokio spalvingo viršelio nereikėjo, o spalvos žurnalo viršeliuose vėl atsirado 1935–1936 m. Viršelio piešinio spalvos buvo derinamos prie žurnalo pavadinimo spalvos. Daugumos šių viršelių piešinių (o gal ir viršelio dizaino) autorius – Antanas Taranda.



„Jaunoji karta“
„Jaunoji karta“ (1928–1940 m.) – Jaunosios Lietuvos sąjungos Kaune leistas žurnalas. 1930 m. žurnalo viršelių autorius – J. Burba (1–9 numeriuose nurodyti dailininko inicialai). Nuo 1930 m. 16-ojo numerio žurnalo viršeliuose buvo skelbiamos aktualijų nuotraukos ir piešiniai. Buvo ir vardinių viršelių, sukurtų skirtingų dailininkų – T. Kulakausko, A. Dargio, V. Kosciuškos. 1933 m. viršeliuose panaudota B. Buračo ir kitų fotografų nuotraukų, yra A. Dargio, M. Katiliūtės, L. Karalevičiaus ir kitų dailininkų piešinių. 1934 m. pirmojo puslapio vinjetės ir viršelio dizainas sukurtas dailininko A. Šepečio. Jame pavaizduoti ąžuolo lapai, gėlės bei Jaunosios Lietuvos sąjungos emblema. 1935 m. šio viršelio atsisakyta, jį pakeitė viršelis su minimalistiniu papuošimu ir besikeičiančiu piešiniu ar nuotrauka dešiniajame viršelio kampe. Vėliau vėl sugrįžtama prie nuotraukos ir piešinio per visą viršelio puslapį, o prie leidinio pavadinimo buvo vaizduojamos „Jaunosios Lietuvos“ organizacijos emblemos liepsnos.



„Jaunoji Lietuva“
„Jaunoji Lietuva“ (1923–1930, 1932) – korporacijos „Neo-Lithuania“ Kaune leistas tautinės krypties jaunuomenės žurnalas, vėliau, 1935–1940 m., atgaivintas kaip moksleivių žurnalas. 1930 m. „Jaunosios Lietuvos“ viršelyje – Vytauto Didžiojo herbas, pieštas J. Burbos. 1936 m. pirmojo numerio viršelis pieštas studento, „Neo-Lithuania“ korporacijos nario V. Romanausko. 1938 m. 3–12 ir 1939 m. 1–3 numerių viršeliai – dailininko J. Aleksandravičiaus.



„Jaunųjų pasaulis“
Liberalaus Kaune leisto žurnalo „Jaunųjų pasaulis“ (1930–1934) pirmojo numerio viršelis pieštas dailininko V. K. Jonyno, o šeštojo numerio viršelį sukūrė dailininkė H. Naruševičiūtė. Jos valiūkiško piešinio kampe – inicialai „H. N.“. „Jaunųjų pasaulio“ septintojo ir  9–10 numerių viršeliai – K. Jotužio (ant viršelio galima pastebėti inicialus „K. J.“). Kiti žurnalo viršeliai – tikriausiai su redaktoriaus parinktomis nuotraukomis.



„Kariūnas“
„Kariūnas“ (1932–1940) – Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos kariūnų iliustruotas žurnalas, leistas Kaune. 1935–1936 m. žurnalo viršeliai piešti dailininko Viliaus Jomanto. Tikėtina, kad šis menininkas kūrė ir senesnį (nuo 1933 m.) viršelį, kuriame yra inicialai „V. J.“, o žurnalo pavadinimas papuoštas stilizuotu Lietuvos kariuomenės ženklu. Nuo 1935 m. viršelyje – sukryžiuoti kardai ir Prezidento Antano Smetonos inicialai „AS“. 1937 m. viršelio dizainas pasikeitė – tapo spalvingesnis, su kariūnų gyvenimo aktualijų nuotraukomis. 1940 m. „Kariūno“ pirmojo ir antrojo numerių viršelis pieštas karo mokyklos aspiranto L. Jeleniausko.



„Keturių vėjų pranašas“ ir „Keturi vėjai“
1922 m. vasario 16 d. išleistas „Keturių vėjų pranašas“, o vėliau leistas avangardistinis literatūros žurnalas „Keturi vėjai“. Sumanytojas – K. Binkis, kuris žurnalams leisti  pasitelkė J. Petrėną (slapyvardis Petras Tarulis) ir S. Šmerauską (pasirašydavo Saliu Šemeriu). „Keturių vėjų pranašo“ viršelio piešinys – dailininko A. Galdiko.
Leidinys „Keturi vėjai“ (1924–1928) leistas nereguliariai, paskelbti keturi numeriai (1924 m. sausio mėn., 1926 m. gruodžio mėn., 1927 m. lapkričio mėn. ir 1928 m. vasario mėn.). Keturvėjininkų pastangos neigti tradicijas ir suteikti originalumui tikrųjų vertybių statusą atsispindėjo modernistiniuose, futuristiniuose žurnalų viršeliuose, kuriuos piešė J. Petrėnas.



„Mokslo dienos“
„Mokslo dienos“ (1937–1940) – moksleivių mėnesinis žurnalas, leistas Lietuvių mokytojų sajungos Kaune. 1937 m. „Mokslo dienų“ viršeliai buvo papuošti dailininko Aleksandro Šepečio piešiniais ir kitomis iliustracijomis. 1938–1940 m. žurnalo viršelio ir skyrelių vinjetės kurtos dailininko Telesforo Kulakausko. Į viršelio vinjetę buvo įkomponuojama nuotraukos arba Aleksandro Šepečio piešiniai.



„Moteris“
„Moteris“ (1920–1940) – moterims skirtas visuomenės, kultūros žurnalas, Lietuvos katalikių moterų draugijos leistas Kaune (tik 1920 m. pirmasis numeris išėjo Vilniuje). 1921–1922 m. „Moters“ žurnalo viršelio piešinys – dailininko Adomo Galdiko. 1931–1932 m. žurnalo viršelio vinjetę piešė Petras Kalpokas. 1935 m. „Moters“ žurnalo viršelį kūrė Antanas Taranda (tuo metu – Kauno meno mokyklos moksleivis). 1936 m. viršelio vinjetė išliko ta pati, tik vietoj verpėjos su dukra piešinio buvo dedami religinio turinio piešiniai arba su žurnalo numerio turiniu nesusijusios nuotraukos. 1937 m. „Moters“ žurnalo viršelis – be papuošimų, tik su besikeičiančiomis iliustracijomis. 1938 m. žurnalo viršelis pieštas Kauno meno mokyklos moksleivės Vandos Pazukaitės. Jame sugrįžta moters profilis, tik ne verpėjos, kaip anksčiau, o audėjos. Tik 1938 m. septintojo numerio viršelis su Halinos Naruševičiūtės piešiniu; dar pora viršelių – su nuotraukomis, tačiau V. Pazukaitės viršelio vinjetė išlikusi. Nuo 20-ojo numerio viršeliuose vėl buvo dedamos atsitiktinės nuotraukos arba piešiniai.



„Moteris ir pasaulis“
„Moteris ir pasaulis“ (1937–1940) – Lietuvos moterų tarybos iliustruotas mėnesinis žurnalas, leistas Kaune. 1937 m. viršelį piešė Vanda Pazukaitė. Piešinyje ji pavaizdavo moterį kaip prasiskleidusį žiedą, kaip gyvybės šaltinį. Tikėtina, kad 1938 m. viršelis – taip pat V. Pazukaitės. Menininkė kūrė ir 1939 m. viršelį (išlikusį ir 1940 m.). Jame moteris – švietėja, tautiškumo puoselėtoja.



„Motina ir vaikas“
„Motina ir vaikas“ (1929–1940) – priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatai skirtas iliustruotas mėnesinis žurnalas, Lietuvos vaiko draugijos leistas Kaune. 1929 m. žurnalo viršeliuose buvo skelbiamos redakcijos parenkamos nuotraukos, 1930 m. vietoje jų – E. Janulaitienės piešiniai (nurodant, kada ir kur piešta). 1931 m. sugrįžtama prie redakcijos parenkamų lietuvių autorių paveikslų reprodukcijų ir nuotraukų – K. Šimonio, A. Žmuidzinavičiaus ir kitų žymių dailininkų, skulptorių meno kūrinių vaizdų. Vieną viršelį puošė S. Čiurlionienės verbų nuotrauka. Buvo ir specialiai žurnalo viršeliams pieštų lietuvių dailininkų kūrinių, pavyzdžiui, T. Kulakausko, D. Tarabildienės, V. K. Jonyno ir kitų. Ypač dažnai „Motinos ir vaiko“ viršelius piešė D. Tarabildienė.



„Mūsų Vilnius“
„Mūsų Vilnius“ (1928–1938) – Vilniui vaduoti sąjungos žurnalas, leistas Kaune. 1931 m. žurnalo viršelio vinjetė – grafiko Vaclovo Kosciuškos (vinjetėje įrašyti inicialai „V. K.“). Viršeliuose buvo kartojami Gedimino pilies ir legendos apie Vilniaus įkūrimą motyvai su gėlės ornamentu apačioje, tačiau keitėsi Lietuvos vaizdų nuotraukos bei komentarai, turintys įkvėpti kovai už sostinę. Nuo 1931 m. 27-ojo numerio V. Kosciuška žurnalo viršelį papildė savo piešiniu, kuriame vaizduojami grobuoniško lenkų erelio ir Lietuvos, neišsižadančios savo sostinės Vilniaus, simboliai. 1932 m. žurnalo viršelis vėl keitėsi, tačiau jį taip pat kūrė V. Kosciuška: po stilizuotu leidinio pavadinimu vaizduojami Vilniaus ir Vilniaus krašto vaizdai bei viena kita aktualija arba piešinys.
Žurnalo pavadinimo dizainas ir pats viršelis labai supaprastėjo 1936 m., o 1937 m. vėl įgavo spalvas. Nuo 1937 m. kuriant viršelių dizainą dalyvavo ir Vilniaus krašto dailininkas Balys Macutkevičius. Jis kūrė ir kiekvieno numerio didžiųjų raidžių papuošimus bei tekstų užsklandas. Viršelį numerio pabaigoje puošė „Mūsų Vilniaus“ žurnalo emblema su kardu ir lauro šakele. Viršeliai buvo kuriami trijų-keturių spalvų. Jų spalvingumas ir dizainas išliko ir 1938 m.



„Naujas žodis“
„Naujas žodis“ – tai liberalios krypties, nepartinis žurnalas, leistas 1925–1926 m. Rygoje ir 1926–1933 m. Kaune. 1926 m. žurnalo viršelio vinjetės autorius – dailininkas Mstislavas Dobužinskis. Iliustracijos viršelio viduryje buvo dedamos atsižvelgiant į numerio aktualijas. Kas 1927 m. kūrė spalvingus „Naujo žodžio“ viršelius, daugeliu atvejų nenurodyta. 1928 m. aštuntojo numerio viršelį piešė dailininkas Stepas Žukas. V. K. Jonynas kūrė kitą, tų pačių metų devintojo numerio viršelį, kuriame pavaizduota moteris tarp žiedų. 1928 m. 15-ojo numerio viršelį puošia nuotaikingas dailininkės Halinos Naruševičiūtės piešinys „Studentė“, o 19-ojo numerio viršelyje – ekspresyvus dailininko Aleksandro Šepečio piešinys „Ruduo“, atitinkantis numerio išleidimo laiką. „Naujo žodžio“ 100-ajam numeriui (1929 m. Nr. 12) viršelį piešė V. K. Jonynas, kuris iliustravo dar kelis tų metų žurnalo numerius. 1929 m. viršelius taip pat iliustravo V. Bičiūnas, H. Naruševičiūtė, T. Kulakauskas. Ypač įsimintinas 17-ojo numerio viršelis – T. Kulakausko nupieštas „Vytautas pas kryžiuočius“, kuris Didįjį kunigaikštį vaizduoja visai kitokį, nei mums įprasta. 23/24-ojo numerio, skirto Kauno miestui, viršelyje – jo pieštas miglose paskendęs Kaunas su Vytauto Didžiojo tiltu.
1931 m. penktojo numerio viršelis – dailininko Vaclovo Kosciuškos. 1931 m. aštuntojo ir dešimtojo numerių viršeliuose Vytauto Bičiūno piešiniai; dešimtojo numerio viršelis šiek tiek dvelkia erotika. 1931 m. 12-ojo numerio viršelyje – išraiškingas, vasariškas Jono Burbos piešinys, kuriame – išrikiuoti laiveliai ir žuvys. 1932 m. viršeliuose daugiau matyti fotografų darbų iš renginių, spektaklių, parodų ir kt. Kai kurių pieštinių viršelių autoriai nenurodyti. 1932 m. dešimtojo numerio viršelis pieštas dailininko Pauliaus Augustinavičiaus, 15-ojo – būsimo Kauno meno mokyklos auklėtinio Rimto Kalpoko. 18-ojo ir 23-ojo numerių viršeliai – dailininko, Kauno meno mokyklos auklėtinio Liudo Vilimo. 1932 m. 22-ojo numerio viršelio autorius – dailininkas grafikas ir skulptorius Jonas Docius. 1933 m. dauguma „Naujo žodžio“ viršelių – su aktualijų nuotraukomis.



„Saulutė“
„Saulutė“ (1925–1931) – tai Kaune leistas žurnalas vaikams. Spalvingų viršelių autorius – viso žurnalo estetinį vaizdą kūręs dailininkas Kazys Šimonis. Žurnalo viršeliai ir iliustracijos buvo vieningo stiliaus, išsiskyrė iš kitų žurnalų vaikams nuosekliai kuriamu įvaizdžiu, kuris nesikeitė visą jo leidimo laiką. Žurnalo turinys ir forma sudarė vieningą visumą, formuojančią vaiko estetinį pasaulį, grožio, meno suvokimą.



„Skautų aidas“
„Skautų aidas“ – tai skautų organizacijos žurnalas, 1923–1924 m. leistas Biržuose ir Šiauliuose, o nuo 1924 m. lapkričio mėnesio iki 1940 m. – Kaune. Nuo 1930 m. septintojo numerio „Skautų aido“ viršelių autorius – dailininkas Telesforas Kulakauskas. Nuo 1932 m. septintojo numerio (išskyrus viršelius su nuotraukomis ir kitomis įvairių autorių iliustracijomis) viršelių autorė – Marija Milvydaitė-Tiburskienė. Tų pačių metų 19-ojo numerio viršelio autorius – skiltininkas Julius Tarbūnas, 22-ojo – Telesforas Valius.
Kai kuriuos kitus leidinio viršelius apipavidalino Lietuvos jūrų skautas Henrikas Čerkesas, dailininkai Antanas Armonas, Vaclovas Kosciuška, Telesforas Kulakauskas ir kiti. 1936 m. 1–10 numerių viršelių autorius pasirašė inicialais „B.M.“. Tikėtina, kad tai tapytojas, grafikas Balys Macutkevičius. 1939 m. viršelio dizainas – nekintantis, su stilizuotu leidinio pavadinimu ir skautų ženklais. 1940 m. viršelio dizainas kito: pavadinimas buvo viršelio dešiniajame viršutiniame kampe, o pats viršelis buvo papuošiamas stilizuotais gėlių ir audinių raštų vingiais, kintančia iliustracija arba Gedimino stulpais ir Vyčiu. Skautų ženklai, kurie spalviškai derėjo su leidinio pavadinimu, buvo įkomponuojami viršelio kairėje pusėje.



„Vapsva“
Mėnesinio satyros ir humoro žurnalo „Vapsva“ (1929–1933), leisto Kaune, daugumos numerių viršelių autoriai nenurodyti. Ant kai kurių viršelių pasirašė H. Naruševičiūtė, T. Kulakauskas, J. Martinaitis, P. Kalpokas, B. Jermolajevas, Ad. Smetona ir kt.



„Vasario 16-oji“
„Vasario 16-oji“ (1922, 1927–1933) – tai Vasario 16-ajai paminėti skirti vienkartiniai leidiniai. 1929 m. spalvingą leidinio viršelį piešė K. Šimonis: šiame viršelyje tarp Kauno, Vilniaus ir Lietuvos valstybės simbolių bei gėlių ornamentų pavaizduotas šviesus tarsi saulė lietuvaitės veidas, simbolizuojantis tikėjimą Lietuvos valstybe. 1930 m. leidinio viršelį, kuriame tulpių ornamente įkomponuotas Vytauto Didžiojo atvaizdas, taip pat piešė K. Šimonis. 1931 m. viršelį sukūrė T. Kulakauskas. 1932 m. viršelį puošia V. Kosciuškos piešinys, o 1933 m. viršelį, kuriame persipina Lietuvos senovė ir nūdiena, kūrė P. Babickas.



„Vyturys“
„Vyturys“ (1931, 1935–1940) – žurnalas vaikams, leistas Kaune.  1935–1940 m. jį leido Lietuvos vaiko draugija. Iki 1938 m. šis žurnalas buvo mėnesinis, vėliau – dvisavaitinis. Visi šio leidinio viršeliai piešti Domicėlės Tarabildaitės-Tarabildienės, išskyrus 1938 m. antrojo numerio viršelį – jį piešė Vanda Stančikaitė.



„Žiburėlis“
„Žiburėlis“ (1920–1944) – iliustruotas žurnalas vaikams, iš pradžių leistas Jurbarke, vėliau – Kaune. 1919 m. kurtame piešinyje – nuo spingsulės sklindanti šviesa ir viršelį įrėminanti vaisių pynė. 1921–1923 m. viršelis išliko toks pat. 1933 m., iki 12-ojo numerio, „Žiburėlio“ viršeliai nespalvoti, juose – dailininkų iliustracijos. O štai 1933 m. 12-ojo numerio viršelis – vėl dvispalvis. Jame J. Kuzminskas suderino žurnalo pavadinimo ir Kalėdų eglutės spalvas, o leidybinius duomenis ir žaisliukus šalia eglutės paliko juodus.
 Labai ryškų ir spalvingą 1935 m. aštuntojo numerio viršelį piešė T. Kulakauskas. Šio numerio antrajame viršelyje (leidinio pabaigoje) – tokių pačių spalvų, kaip ir pirmojo viršelio, trumpas komiksas. 1935 m. dešimtojo numerio viršelyje – V. Rataiskio piešinys „Lėlė“. 1936 m. išlaikomas tas pats viršelių stilius, suderinant pirmojo ir antrojo viršelių spalvas. Viršelius kūrė daug autorių: T. Kulakauskas, R. Kalpokas, B. Macutkevičius, V. Poliakovas-Palys, P. Tarabilda, J. Burba, M. Račkauskaitė-Cvirkienė ir kiti. 1937 m. „Žiburėlio“ viršeliai buvo iliustruoti dailininkų D. Tarabildaitės, P. Rauduvės, T. Kulakausko, K. Petrikaitės-Tulienės bei naujai įsitraukusių autorių – V. Valio, J. Dobkevičiūtės-Paukštienės, Vl. Stančikaitės-Abraitienės, I. Pacevičiūtės, P. Račylos, L. Vilimo. T. Kulakauskas, K. Petrikaitė-Tulienė bei L. Vilimas iliustravo ir 1938 m. viršelius. 1939 m. prie „Žiburėlio“ viršelių iliustravimo prisijungė A. Kučas, R. Kalpokas, 1940 m. – Z. Urbonavičiūtė, A. Dargis. Daugumą 1939–1940 m. „Žiburėlio“ viršelių iliustravo K. Petrikaitė-Tulienė.

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Gabrielė Gibavičienė
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė

Savaitė” buvo populiarus, kas savaitę (1942–1944 m.) leistas bei temų įvairove pasižymintis žurnalas. Žurnalo, ėjusio 1940 metų sausio – birželio mėn. (išėjo 23 Nr.) ir nuo 1942 m. birželio 18 d. iki 1944 m. liepos 1 d., redaktoriumi ir leidėju buvo žurnalistas, žurnalo „Trimitas“ ir laikraščio „Mūsų kraštas“ redaktorius, laikraščio „Mūsų Rytojus“ redakcijos sekretorius Kazys Obolėnas (1898-1966). Redakcijos adresas pirmiau buvo Mickevičiaus g. 19 (Kaune) ir A. Jakšto g. 3 (Vilniuje), o nuo Nr. 5 – Gedimino g. 9 (Kaune) ir Gedimino g. 15, b. 4 (Vilniuje). Nuo 1940 m. leidžiant septintą žurnalo numerį leidinio redakcija ir administracija buvo tik Kaune, Gedimino g. 9. Nuo 1942 m. „Savaitės” redakcijos ir administracijos adresas buvo K. Donelaičio g. 24 (Kaune), o žurnalą spausdino ten pat įsikūrusi valstybės spaustuvė „Žaibas”, o nuo 1940 m. – spaustuvė „Viltis”, įsikūrusi Kaune, Maironio g. 3.

Kazys Obolėnas // Trimitas.-1940, Nr. 20, p. 473.


Žurnale buvo spausdinama daug verstinės medžiagos, karo metais Œ– daugybė propagandinių straipsnių ir apžvalgų. 1940 m. „Savaitėje” matome įvairių vertimų: išversta ir paskelbta nemažai psichologijos, medicinos tematikos straipsnių, užsienio autorių grožinių kūrinių. Leidinyje buvo skelbiama ir nemažai lietuvių autorių (ypač novelistų) darbų. Kai kurie straipsnių autoriai (pavyzdžiui, Apolionija Brazdžionytė, Jadvyga Drungaitė) savo gebėjimus atskleidė būtent „Savaitėje”. Lietuvių autorių novelės ar kitų stambesnių kūrinių fragmentai 1940 m. leidinyje buvo pristatomi skelbiant ir autoriaus portretą. Matome, kaip 1940 m. atrodė Stepas Zobarskas, Nelė Mazalaitė, Apolionija Brazdžionytė, Juozas Žukauskas, Kotryna Grigaitytė, V. Krėvė-Mickevičius, K. Matužytė, Jonas Marcinkevičius, Bronė Buivydaitė, Leonardas Pečiulis, Kazys Binkis, Liudas Dovydėnas, Jonas Vytautas Narbutas, Antanas Steponaitis, Kostas Korsakas-Radžvilas. Tik dėl nežinomų priežasčių gana daug „Savaitei” rašiusio Albino Valentino portreto nėra.

Žurnale matome nemažai ir kitų menininkų (pvz., teatralų, dailininkų) portretų. 1944 m. straipsnių serijoje apie žymius Lietuvos menininkus portretai ir iliustracijos buvo gana išraiškingi, jų poligrafinė kokybė – taip pat gana nebloga. Apskritai „Savaitėje” buvo daug straipsnių ir iliustracijų apie madą, jos tendencijas, rankdarbius (ypač apie mezgimą), įvairias buities gudrybes (paminėtina pastovi rubrika „1000 idėjų išradėjams“). 1940 m. nemažai dėmesio skirta madingiems psichologijos analizės straipsniams (pvz., būdo savybių nustatymui pagal ausų, akių, nosies, veido bei kitų kūno dalių dydį ir formą, profesijos pasirinkimui pagal būdą ir fiziologijos ypatybes. Paskutinio žurnalo numerio puslapis buvo skirtas trumpo siužeto komiksams).

Karo metais dalis žurnalo buvo skirta politinei ir kultūrinei nacių propagandai: buvo apžvelgiama situacija fronte, spausdinama nemažai nuotraukų iš fronto, nacių vadeivų gyvenimo, pasirodė ir keletas antisemitinių straipsnių. Ir toliau buvo spausdinama daug grožinės lietuvių ir užsienio autorių kūrybos, padaugėjo eilėraščių. 1943 m. buvo organizuotas „Savaitės” literatūros ir meno konkursas, kurio nugalėtojų kūrinėliai (kartu su autorių atvaizdais) buvo skelbiami žurnale. Konkursą buvo laimėjusi Simo Balio novelė „Paskutinės žinios”, taip pat kitų laureatų J. Drungaitės, J. Žukausko, B. Gražulio, J. Šukio, P. Zablocko novelės, A. Bagdono, A. Matulaičio ir kt. rašytojų eilėraščiai.

1942 metais atsirado anekdotų puslapis (jame buvo spausdinami anekdotai ir jumoristiniai piešinėliai). Taip pat karo metais didelis dėmesys  skirtas madai, mezginiams, buičiai. 1942 m. žurnaluose (nr. 16-21) buvo V. Vijeikio pieštų įvairių Lietuvos regionų tautinių drabužių. „Savaitei” daug iliustracijų nupiešė ir T. Kulakauskas, V. Vagusevičius, A. Gailiūnas, P. Osmolskis, nuo 1943 m. – P. Rauduvė, V. Ratas – Rataiskis, buvo ir B. Jermolajevo piešinėlių. Nuo pat „Savaitės“ leidimo pradžios iki 1944 m. buvo spausdinami gražūs, meniški dailininko T. Kulakausko ir kai kurių kitų dailininkų piešti šio žurnalo viršeliai (kurie, deja, labai disonavo su karo metų aktualijų piešiniais ir nuotraukomis ant viršelių). 

Nuo 1942 m. pradėta daugiau rašyti apie kitų tautų kultūrą bei savo kraštą. Nuo 1942 m. spalio 3 d., Nr. 16 atsirado rubrika „Lietuvos žemė”, kurioje (vos ne kiekviename žurnalo numeryje) buvo pristatomi Lietuvos miestai ir miesteliai su jų įžymybėmis. Rubrikoje „Lietuvos žemė” 1942 m. buvo išspausdinti straipsniai su iliustracijomis apie Kretingos įžymybes, Biržų apylinkes ir Biržų pilį, Aukštadvarį, Varnius, Šventosios uostą, Platelius, Alsėdžius, Telšius, Pažaislį, 1943 m. – Kėdainius, Trakus, Vilniaus pilį, dailiuosius Vilniaus pastatus, Ariogalą, Jurbarką, Kernavę, Kražius, Kupiškį, Darsūniškį ir Kruonį, Svyrius, Kelmę, Rietavą, Panemunėlį, Birštoną, Anykščius, pakaunės vasarvietes, Raudondvarį, Seredžių ir Belvederį, gražiuosius Lietuvos ežerus, Seirijus, Žemaičių Kalvariją, Zapyškį, Giedraičius, Puntuką Anykščių apyl., Surdegį, Rumšiškes, Šventaragio slėnį Vilniuje, Troškūnus, Pienionių dvarą, Verkius, Krėvą, Alšėnus, 1944 m. – Trijų Kryžių ir Bekiešo kalnus Vilniuje, Ašmeną, Medininkų pilį, Nemėžį, Vilniaus Katedrą Baziliką, Vilniaus Kalvarijas, Aušros vartus Vilniuje, Gedimino kalną ir Aukštutinę pilį Vilniuje, Vilniaus Žemutinę pilį, Tryškius, Kauno kapines (dabartinio Ramybės parko), Simną, Kauno senamiestį, Vilniaus universitetą, Vilniaus dailės akademiją, Aukštąją Panemunę, Šalčininkus, Lentvarį, Naugarduką, Vilniaus universiteto biblioteką ir observatoriją, Traupio bažnytkaimį, Druskininkus.

Nuo 1943 m. pradėta spausdinti straipsnius ir apie lietuvių amatus (pvz., keramiką), įmones (pvz., „Paramą”, „Ragutį”). 1944 m. vėl atsirado populiarūs psichologijos, medicinos straipsniai, pvz. „Muzika gydo ir skaidrina gyvenimą” (Nr. 2, p. 24 – 25). 1944 m. (nuo Nr. 2) paskelbta gausiai iliustruota straipsnių serija apie žymius Lietuvos menininkus (Adomą Galdiką, Juozą Zikarą, Stasį Ušinską, Petrą Kalpoką, Petrą Rimšą, Česlovą Janušą, Vytautą Kašubą, Adomą Varną ir kt.).

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė