Rašytojo Bernardo Brazdžionio redaguotas 1941 m. pabaigoje išleistas „Literatūros metraštis su kalendorium 1942 metams“ – tai bandymas literatūros almanacho formą susieti su atmintinų dienų kalendoriumi bei literatūrologiniais, kultūros istorijos straipsniais. Patys kūrėjai akcentavo, kad tiek forma, tiek turiniu leidinys labai skyrėsi nuo savo pirmtakų – „Gabijos“ almanacho (pasirodžiusio 1907 m.) ir literatūros metraščio-almanacho su kalendoriumi „Švyturys“ (1912 m.). Tarpukario Lietuvoje publikuotame metraštyje stengtasi įtraukti įvairių kartų, skirtingų žanrų kūrėjus, o išskirtiniu jo bruožu įvardijamas literatūros istoriko prof. Vaclovo Biržiškos parengtas lietuvių rašytojų ir apie Lietuvą rašiusiųjų bei kultūros žmonių kalendorius.

Dar vienas išskirtinis leidinio požymis – vaizdingas autorių kūrybos ar straipsnių pristatymas, demonstruojantis leidėjų pagarbą autoriams. Metraštį puošia vizualūs kūrybos proceso fragmentai, straipsnių autorių portretai, kuriuos iš nuotraukų piešė dailininkas J. Firinauskas, T. Kulakauskas, A. Petrulis, V. Palys (pasirašęs „V.P.“), P. Rauduvė, J. Steponavičius, A. Vaičaitis. Skyrių vinjetės, taip pat autorių parašų atspaudai piešti dailininko V. Palio.

Iš sukaktuvinių leidinio straipsnių išskirtinas konceptualus Juozo Ambrazevičiaus rašinys „Maironio metai“. Šalia žinomų autorių Antano Baranausko, Antano Vienažindžio, Maironio, Lazdynų Pelėdos (Sofijos Pšibiliauskienės), Motiejaus Gustaičio pristatomas ir mažiau žinomas Mykolas Linkevičius.

Metraštyje teikiami ir moksliniai Vaclovo Biržiškos, Vinco Maciūno, Juozo Ambrazevičiaus, Petro Rimkūno, Vytauto Steponaičio įvairių sričių straipsniai, Juozo Keliuočio bei Juozo Rimanto literatūrinė publicistika, Draugo Čin slapyvardžiu pasirašinėjusio Augustino Griciaus pašmaikštavimai bei su humoru apie poeziją rašiusio Henriko Radausko straipsnis.

Literatūros metraštis-almanachas išskirtinę vertę turėjo karo metais, kai informacijos paieškos buvusios sudėtingos. Nors taikaus laikotarpio sąlygomis išleistas leidinio kultūrinis kalendorius, kaip pažymi pats jo sudarytojas, galėjo būti dar išsamesnis ir tikslesnis. Vis dėlto jo pristatomų kultūros veikėjų gausa žavi ir palieka įspūdį. Kalendoriuje pateikti duomenys net apie 572 asmenis!

Nepalankiai susiklosčiusios istorinės aplinkybės lėmė, jog literatūros metraštis-almanachas nesulaukė tęsinio, galėjusio papildyti ankstesnįjį leidimą: įtraukti daugiau autorių, jų pavardes pateikti abėcėlės tvarka, kūrinius skirstyti pagal tematiką ar chronologiją, pavardžių raidyne nurodyti puslapius, kuriuose autoriai paminėti.