Susipažinkime: latvių rašytojas ir žurnalistas Adolfs Errs
Latvių rašytojas ir žurnalistas Adolfs Erss, tikroji pavardė Rūniks (1885–1945), buvo aistringas keliautojas, mėgęs užrašinėti savo kelionių įspūdžius. Apkeliavęs Italiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Čekoslovakiją, Austriją ir, aišku, savo gimtąją Latviją, išleido ne vieną knygą.
Akimirkas iš Italijos aprašė knygoje „Vien padsmit mozaikas“ („Vienuolika mozaikų“), iš Estijos – „Brivaja Estija“ („Laisvoji Estija“), iš Lietuvos – „Lietuva: Ceļojuma iespaidi un piezimes“ („Lietuva: kelionės įspūdžiai ir pastabos“). Beje, įspūdžius apie Lietuvą paskelbė kiek vėliau nei apie Estiją, nes norėjo, kad knyga pasirodytų būtent 1930-aisiais švenčiant Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimą, o Beje, apie Estiją išleido dar vieną knygą – „Igaunija“ („Estija“).
Be kelionių įspūdžių aprašymų rašytojas kūrė eilėraščius, literatūrinę publicistiką, romantinio, mistinio bei realistinio siužeto apysakas, romanus, teatro recenzijas bei feljetonus. Būtent jis išvertė garsųjį „Don Kichotą“ į latvių kalbą!
Knygos rodo ryšį su Lietuva
A. Erss kūryba tarpukario Lietuvoje buvo žinoma. Į lietuvių kalbą išverstas jo apsakymas „Latgales stasti“ („Latgalės apsakymai“), knygą pavadinus pagal vieną iš apsakymų – „Račinskio meilės paslaptis“. Lyginant su originalu apsakymas šiek tiek perdirbtas – pridėtas L. Giros eilėraščio posmelis. Leidinyje pateikta ir trumpa Adolfo Erss biografija.
Iš pateiktos biografijos matome, kad su Lietuva (deja, ne savo noru) rašytojas ir žurnalistas buvo susipažinęs dar iki 1929 metų kelionės po šį kraštą. Mat 1905 m. jis dalyvavo revoliuciniame sąjūdyje. Bėgo nuo karo lauko teismo, bet Virbalyje buvo suimtas ir įkalintas. Kalėjo Vilkaviškyje, Pilviškiuose, Kaune.
Lietuvių kalba išleistame A. Erss kūrybos rinkinyje minima ir daugiau su Lietuva susijusių epizodų: įtrauktas fragmentas „Prie Aušros vartų“ iš romano „Muižnieki“ („Dvarininkai“). Jame pagrindinis veikėjas lenkų dvarininkas ir Lietuvos patrioto ainis Steponas Skulteckis meldžiasi prie Aušros vartų Vilniuje, prisimindamas meilę iš Lietuvos – tarnaitę Agotą – ir Franę, mergaitę iš Latgalos, kurią taip pat buvo pamilęs.
A. Erss ir 1931 m. buvo atvykęs į Lietuvą. Šis faktas ryškėja iš apsakymų rinkinyje „Veca Latgale“ („Senoji Latgalė“) latvių kalba pedagogei O. Kairiūkštienei užrašyto autografo: „Aukštai gerbiamai O. Kairiūkštienei su mintimis apie Lietuvą. 1931 XII Kaunas“. Rygoje vidurinį mokslą baigusi O. Kairiūkštienė tuo metu buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretorė.
Apie A. Erss ryšius su Lietuva liudija ir dar viena knyga. Tai Jaunimo aruodo bibliotekėlės knyga „Po Lietuvas ceļiem“ („Pakeliui į Lietuvą“) su Adolfo Erss apsakymais Lietuvos istorijos ir kultūros temomis.
Istoriniai kelionės po Lietuvą įspūdžiai
A. Erss kelionės Lietuvoje įspūdžių knygą išleido Rygos spaustuvė „Latvju Kultūra“. Knygoje autorius stengėsi parodyti, kas jungia lietuvių ir latvių istoriją, kultūrą, valstybinį gyvenimą, aprašė bendrą lietuvių ir latvių genčių priešistorę. Apžvelgė Lietuvos valstybės raidą nuo karaliaus Mindaugo laikų iki Liublino unijos. Užsimenama apie Lietuvos valstybės padėtį tarp Lenkijos ir Rusijos (1569 – 1795 – 1917).
Lietuvos valstybės atkūrimo problematika aptarta teikiant fragmentišką medžiagą apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas ir valstybės pripažinimą, Vilniaus krašto klausimą ir Lietuvos respublikos Seimo veikimą. Skyrelyje „Žemė ir gyventojai“ pateikiami statistiniai duomenys apie kraštą (dauguma tikriausiai iš Lietuvos gyventojų surašymo 1923-aisiais), deja, be nuorodų, iš kur jie paimti.
Knygoje taip pat apžvelgiama Lietuvos ūkio būklė, švietimas, liaudies menas, profesionalaus meno pasiekimai, Lietuvos vietovių raidos bruožai. Vietovių apžvalga fragmentiška ir padrika, 186-ajame knygos puslapyje įsivėlusi apmaudi korektūros klaida (Kauno vaizdas įvardintas kaip Telšiai).
Leidinį puošė dailininko K. Šimonio pieštos knygos skyrelių vinjetės, o skyrius apie Kauną gausiai iliustruotas to laikmečio nuotraukomis. Kauno vaizdų yra ir visoje knygoje! Nors knyga pasižymi iliustratyvumu, dauguma nuotraukų nėra originalios.
