Architekto Arno Funko 1930 – 1935 m. darbų fotografijų albumas

Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 5386 kartai

Architektas Arnas Funkas – žymus tarpukario interjerų meistras. Tačiau apie jo talentą žinoma nedaug. Keletas nuotraukų spaudoje su jo projektuotais statiniais ir kurtais interjerais – „Pienocentro“ pastate įsikūrusia J. Muralio kirpykla  (joje smulkmeniškai apgalvota ir į harmoningą visumą sujungta kiekviena detalė) bei Ekonominės karių bendrovės krautuve. Tiesa, per pirmąją sovietinę okupaciją dar publikuotas straipsnis apie A. Funko projektuotame name prabangiai įrengtą Jono Vailokaičio butą.  
Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Meno leidinių skyriuje galite rasti A. Funko projektuotų pastatų ir jų interjerų albumą, suteikiantį galimybę realiai pažinti bei įvertinti jo kurtus interjerus. Spėjama, kad albumas 1935–1936 metais galėjo būti sudarytas paties autoriaus. Vis dėlto jame  trūksta 1936-aisiais metais pastatytų A. Funko projektuotų draudimo bendrovės Lietuvos Lloydas rūmų bei kolektyvinio A. Funko, B. Elsbergo ir A. Lukošaičio darbo, taip pat 1938–1940 metais statytų Taupomųjų kasų rūmų. Mažai tikėtina, kad albumas buvo sudarytas jau pastačius Lietuvos Lloydo rūmus jų neįtraukiant. Kita vertus, ši prielaida nėra visiškai atmestina. Mat albume nėra ir 1932 metais statyto, teisininkui, istorikui Augustinui Janulaičiui priklausiusio namo, kurio funkcionalumu pats architektas buvo patenkintas.

                   
                    
Jono ir Aleksandros Vailokaičių namo fotografijos. Albumo pradžioje teikiamos Jono ir Aleksandros Vailokaičių namo bei jo interjero nuotraukos. Jos liudija vieną reikšmingiausių, ypač interjero prasme, A. Funko projektų. Šis, prestižinėje miesto erdvėje, Vienybės a. 8 stovėjęs pastatas, šiandien neišlikęs. Anuo metu jis turėjo būti vienas iš dominuojančių Vienybės aikštės, kurios centre buvo Vytauto Didžiojo karo muziejus, statinių.
J. ir A. Vailokaičių namo ketvirtame aukšte buvo įsikūręs ir pats architektas A. Funkas. Spėjama, kad keletas neįvardintų albume teikiamų interjero nuotraukų yra būtent iš jo buto. Penkių aukštų mūrinio namo su salkomis pirmame ir antrame aukšte (10 kambarių ir 3 virtuvės) buvo įsikūrę J. ir A. Vailokaičiai. Įspūdingos jų buto interjero nuotraukos liudija ne tik prabangą, bet ir skoningai, harmoningai suformuotą gyvenamąją erdvę, kurioje gausu tautiško stiliaus raštų, interjero detalių (kilimuose, ant sienų, balduose), prabangaus funkcionalumo, ypač atsiskleidžiančio svečių ir vonios kambariuose.
 

Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose. Albume taip pat rasite 1931–1932 metais statytų, tačiau iki šių laikų neišlikusių Lietuvos banko rūmų Kėdainiuose (Stoties ir Gedimino gatvių kampe) ir jų vidaus interjero fotografijų. Prie vienos iš šių nuotraukų pridėtas patikslinimas (tikriausiai paties projekto autoriaus), kad barjerams, arkoms apdirbti bei baldams gaminti buvo naudotas ąžuolas, uosis ir baltas metalas.
 

Ekonominės karių bendrovės krautuvės Kaune. Dviejų Ekonominės karių bendrovės krautuvių Kaune (tuo metu Laisvės al. 23, dabar Laisvės al. 39) interjero nuotraukos taip pat publikuojamos albume. Iš jų matyti vaistinės interjerą primenantys baldai, turėję patraukti tokioje įstaigoje paprastai skubančių lankytojų dėmesį. Krautuvių fotografijos spausdintos ir 1933 metais išleistame „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albume“.  

Fabriko „Florance“ ir Jurgio ir Aleksandros Iljinų namo interjerai. Kosmetikos ir parfumerijos fabriko „Florance“ savininko Marko Potrucho salono baldų nuotrauka albume liudija A. Funko gebėjimą kurti ne tik prabangius, bet ir minimalistinius interjerus. Išskirtinai turtingas ir meniškas Jurgio ir Aleksandros Iljinų namo, statyto 1933–1934 metais K. Donelaičio g. 9 c (dabar K. Donelaičio g. 19), interjeras. Rytietiškais motyvais išsiskyrė šio buto holas, o miegamajame kambaryje net buvo įkomponuotos Egiptą primenančios interjero detalės! Įdomus pastato interjero ir eksterjero akcentas – apskritas langas valgomajame kambaryje. Šį akcentą dar stiprino virš spintelės sienoje įmontuoti veidrodžiai.

Kitų gyvenamųjų namų fotografijos. A. Funko architektūrinių sprendimų įvairovę rodo 1933 metais statyto Saros, Eliazaro bei Leopoldo Malcų gyvenamojo namo Vytauto pr. 27 (dabar tuo pačiu adresu) ir 1933–1934 metais statyto Ksenijos Langienės gyvenamojo namo Kęstučio g. 19 a. (dabar Kęstučio g. 31) fotografijos. Panašių formų bei apimčių pastatai į aplinką įkomponuoti skirtingai. K. Langienės namas neišsiskiria iš aplinkos, o pagrindiniai jo akcentai – balkonai pastato viduryje ir papuoštas įėjimas. Malcų namo pagrindinis akcentas – langų rėminimas, derintas prie laiptinės, priešingai, pastatą iš aplinkos išskiria.


Dviejų namų šlaitinės kampinės kompozicijos sėkmingas pavyzdys buvo A. Funko 1935 metais suprojektuoti ir pastatyti Ekonomikos departamento direktoriaus Jono Norkaičio ir Valstybės kontrolės departamento direktoriaus Stasio Stašio namai Altų g. 6 / K. Būgos g. 39 (dabar V. Mykolaičio – Putino g. 6 / K. Būgos g. 41). A. Funko albumo pabaigoje –  neįvardytų asmenų miegamojo, viengungio ir ponios kambarių interjerai su jiems pritaikytais baldais.

1932 metais pastatyto bendrovės „Mūras“ bendrasavininko Romano Polovinsko namo interjeras albume neteikiamas, tačiau šis įspūdingų formų pastatas K. Donelaičio ir Gedimino gatvių kampe (dabar Gedimino g. 48) iki šiol žavi kauniečius bei miesto svečius!

Konservatorijos ir radiofono rūmų fasado projektas. Vartant albumą galima apžiūrėti ir A. Funko diplominio projekto – Konservatorijos ir radiofono rūmų fasado – piešinio nuotrauką. KAVB turime diplominį projektą, išleistą atskira knyga. Nors šis projektas įgyvendintas ir nebuvo, minėtų A. Funko darbų pakanka norint šį žmogų vertinti kaip vieną iš sėkmingiausiai dirbusių laikinosios sostinės architektų.  

Atnaujinta 2016-08-16 14:54