Julian Ursyn Niemcevič istorinių dainų su muzika ir piešiniais rinkinys

Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 205 kartai

Lenkų rašytojo, publicisto, politiko, visuomenės ir kultūros veikėjo Julian Ursyn Niemcevič (Julian Ursyn Niemcewicz, 1758–1841) 1816 m. išleistas istorinių dainų rinkinys buvo toks populiarus, kad jau 1818 m. buvo išleistas antras, o 1819 m. – ir trečias jo leidimas. Atversti šių istorinių dainų tomai, pasak liudininkų, gulėjo salonuose, damų buduaruose, o jaunos panelės tas dainas mokėsi atmintinai, iš jų pažindamos krašto istoriją. Iš šių dainų jaunimas taip pat sėmėsi patriotizmo ir meilės krašto istorijai bei neapykantos pavergėjams.


Dalis šio rinkinio medžiagos buvo parašyta ir išspausdinta dar prieš parengiant šią knygą. Istorinės dainos apie Lenkijos karo vadą, lauko ir didįjį etmoną, Karūnos didįjį kanclerį Stanislovą Žolkievskį (1547–1620) ir Lenkijos bajorą, garsios Potockių giminės atstovą, Nižyno seniūną Steponą Potockį (1624–1648) buvo parašytos dar 1791 m., o pirmą kartą išspausdintos J. U. Niemcevič įvairių raštų antrame tome, išleistame 1805 m. Varšuvoje. Ten pat išspausdinta ir trečia, 1803 m. parašyta, istorinė daina apie LDK karo vadą, Lietuvos dvaro maršalką Mykolą Glinskį (apie 1460–1534). [1]


Kilmingosios muzikos ir iliustracijų autorės


J. U. Niemcevič istorinių dainų rinkinį pradėjo rašyti 1809 m., o 1810 m. pabaigoje jau buvo parašytos 32 istorinės dainos ir prie jų dedamos istorinės apžvalgos apie Lietuvos ir Lenkijos valstybių karalius, kunigaikščius, valstybės veikėjus, karo vadus. Trisdešimt trečia daina, skirta kunigaikščio Juozapo Poniatovskio (1761–1813) laidotuvėms, parašyta kiek vėliau. Piešinių knygoje tiek pat, kiek ir dainų – 33. Tai graviūros, kurias atliko įvairūs iliustratoriai, tačiau kai kurių graviūrų autoriai nenurodyti, tik jų atspaudėjai; poros autorių parašai sunkiai įskaitomi. 8 graviūras knygai pateikė kunigaikštienė, princesė Eva Sulkovska (1786–1824), tris atliko lenkų dailininkė ir kompozitorė Laura Potocka (1786–1868), dar keli piešiniai – kompozitorės ir dailininkės Konstancijos Narbutaitės Dembovskos. Graviūrose turėjo būti vaizduojamos scenos, aprašomos ir dainose. Piešiniai knygai, vaizduojantys joje aprašomų veikėjų kokį nors svarbų gyvenimo ar veiklos momentą, parengti 1815 m., o paskutinė iliustracija, kurioje vaizduojamos Juozapo Poniatovskio laidotuvės – 1816 m. [2]


Istorinės dainos leidinyje pateiktos su natomis. Muziką dainoms parašė Francišek Lesel (10 dainų), Karol Kurpinski (5 dainos), Marija Šymanovska (3 dainos), Salomeja P. Paris (3 dainos), Cecilija Beydale (2 dainos). Jau minėta Laura Potocka parašė muziką dainai apie Lenkijos karalių Vladislovą Lokietką, o Konstancija Narbutaitė Dembovska – apie Stanislovą Žolkievskį. Muziką dainoms apie Joną Zamoiskį ir apie Joną Karolį Chodkevičių parašė tų giminių vyrų žmonos: Stanislovo Kostkos Zamoiskio žmona Sofija Čartoriska-Zamoiska ir tuo metu už Aleksandro Chodkevičiaus dar ištekėjusi Teresė Valevskytė. Po  muziką vienai istorinei dainai taip pat sukūrė  Jozef Deščynski, Franciška Kochanovska, Vaclovas Rževuskis, Francišek Skibicki, Marija Virtemberska ir anoniminis iš liaudies kilusios įžanginės giesmės „Boga rodzica“ muzikos autorius.  „Boga rodzica“ (arba Švento Vojciecho giesmė) – viena seniausių kariuomenės ir tikinčiųjų giesmių, su kuria buvo einama į karą. [3]

 
Kūrinio tikslai ir struktūra


Rinkinys išleistas didaktiniais tikslais ir turėjo būti skirtas jaunimui. Jis parengtas Varšuvos karališkosios mokslo mylėtojų draugijos užsakymu – J. U. Niemcevič buvo šios draugijos nariu, o nuo 1826 m. – ir jos pirmininku. Leidinio svarbą jaunimui pabrėžė ir pats J. U. Niemcevič leidinio įžangoje. [4]  Autorius norėjo, kad jo istorines dainas dainuotų tiek jaunimas, tiek mamos savo vaikams. Prie kiekvienos dainos autorius pateikė arba savo rašytus istorinius komentarus, arba iš įvairių šaltinių paimtą istorinio konteksto priedą. Siekdamas istorinės tiesos, autorius nemažai laiko praleido susipažinimui su šaltiniais, kronikomis, herbynais, biografijomis. Leidinys užbaigiamas skyreliu apie lenkų tautos charakterį ir Abiejų Tautų Respublikos žlugimą. Paskutiniame leidinio puslapyje autorius pateikia trumpą išsireiškimų, vartotų knygoje, žodynėlį.


Istorinių dainų ciklas pradėtas nuo legendinių Piastų, o jį užbaigti turėjo daina, skirta Lenkijos karaliui, didikui ir karvedžiui Jonui III Sobieskiui (1629–1696), tačiau dainų rinkinio turinį pakoregavo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Juzefo Poniatovskio (1761–1813) mirtis. Leidinys užbaigtas gedulinga daina Juzefo Poniatovskio laidotuvėms. Dėl tariamai antiaustriškų nuotaikų į leidinį iš pradžių atkreipė dėmesį Austrijos cenzūra. [5]  Rusų valdžia iš pradžių į jį nereagavo, o vėliau elgėsi nenuosekliai. Jau 1827 m. valdžios cenzūra buvo įtraukusi šią knygą į draudžiamų knygų sąrašą bei liepė išimti ją iš mokyklų. [6] Likimo ironija, bet dauguma šių istorinių dainų leidimų ir buvo skirta mokyklų bibliotekoms.  O caro cenzūros net buvo leistas 1859 m. Peterburgo veikalo leidimas [7], tik jau be erelio antraštiniame puslapyje tokio paties, koks  puikuojasi Žygimanto koplyčios Vavelio katedroje fasade.


Pirmo rinkinio leidimo, išleisto 1816 m. Varšuvoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomi egzemplioriai defektuoti. [8]  Trečio 1819 m. leidimo egzemplioriai, turimi KAVB, anksčiau priklausė lenkų literatūros kritiko, pedagogo Edvardo Grabovskio (1849–1912), vėliau – inžinieriaus, architekto, bibliofilo Algirdo Mošinsko (1905–1991) asmeninei bibliotekai. [9] 


Dainose – svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenys


Dainų rinkinyje aprašyta bei apdainuota nemažai Lietuvos istorijai svarbių momentų, įvykių. Istorinėje dainoje, skirtoje Lenkijos karalienei Jadvygai (1374–1399) akcentuojami jos santykiai su Jogaila ir su Lietuva, kai buvo nutrauktos sužadėtuvės su hercogu Vilhelmu Habsburgu ir Jadvyga ištekėjo už Vladislovo Jogailos, karūnuoto Lenkijos karaliumi. Prie dainos pridėtas E. Sulkovskos piešinys vaizduoja ginčą dėl Jadvygos rankos. Muziką dainai parašė Marija Šimanovska, kurios vyrą Jozef Šimanovski knygos autorius gerai pažinojo, net buvo paskyręs jam savo eiles. [10] Istorinei dainai apie Vladislovą Jogailą (1348–1434) muziką parašė lenkų kompozitorius Francišek Lesel (1780–1838). Joje rašoma apie Jogailos vaidmenį Žalgirio mūšyje su kryžiuočiais. Knygoje įdėtas C. J. Stoelgel 1821 m. graviūros atspaudas, vaizduojantis Jogailą  mūšyje. Graviūros autorius nežinomas, panaši graviūra pavadinimu „Vladislovas Jogaila Žalgirio mūšio nugalėtojas“ yra priskiriama italų grafikui Frančesko Korsi (1801–1850), tik datuojama 1831 m. [11]  Į knygą taip pat įtraukta daina ir kitam Žalgirio mūšio dalyviui, lenkų riteriui ir diplomatui Zavišai Juodajam (1379–1428). Jis pavaizduotas Jano Zacharijaus Frėjaus graviūroje mūšio metu, graviūros atspaudėjas – Johanas Frenzelis iš Dresdeno (1782–1855), 1831 m. graviūrą Bernard Zaydler rinkiniui dar kartą išraižė Frančesko Korsis. [12]


Paminėtina ir į rinkinį įtraukta daina Lietuvos didžiajam etmonui, Trakų vaivadai, Vilniaus kaštelionui Konstantinui Ostrogiškiui (1460–1530). Dainoje iškeliami jo, kaip Lietuvos didžiojo etmono, nuopelnai kovoje prieš totorius, bet neminimas jį labiausiai išgarsinęs 1514 m. mūšis prieš Maskvą. L. Potockos graviūroje K. Ostrogiškis vaizduojamas namų aplinkoje, tarsi prisimenantis savo žygius, apdainuojamus jau jo senatvėje. Dainoje apie Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1528–1572) aprašomas ir istorijos epizodas, kai Livonijos konfederacija pasidavė Žygimantui Augustui ir iš Livonijos ordino valdytų žemių buvo įkurtos nuo Lenkijos priklausomos Kuršo ir Žiemgalos hercogystės, tikintis, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybė apgins jas nuo Maskvos. Tas faktas pavaizduotas ir dainą iliustruojančioje E. Sulkovskos graviūroje, kurioje Prūsijos kunigaikštis moka duoklę Žygimantui Augustui. Minėti įvykiai ne tik sukėlė Livonijos karą su Maskva, bet ir lėmė procesus, vėliau atvedusius į 1569 m. Lublino unijos pasirašymą. Muziką dainai parašė lenkų kompozitorius Karolis Kazimieras Kurpinskis (1785–1857). Karas su Maskva (1577–1582) aprašomas ir dainoje apie Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Steponą Batorą (1533–1586). Graviūros, vaizduojančios Steponą Batorą, apsupusį Didžiųjų Lukų tvirtovę, autorius nežinomas, o muziką dainai parašė Fr. Lesel.


Knygoje taip pat aprašyti ir apdainuoti karo vadai: Abiejų Tautų Respublikos valstybinis ir karinis veikėjas Jonas Zamoiskis (1570–1619), Lenkijos karo vadas, lauko ir didysis etmonas, Karūnos didysis kancleris Stanislovas Žolkievskis (1547–1620) ir, žinoma, žymiausias Abiejų Tautų Respublikos karo vadas, Lietuvos didysis etmonas, Žemaičių seniūnas, Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius (1561–1621). Dainoje prisimenama jo buvusi šlovė, jam jau gulint mirties patale. Prie dainos įdėtoje graviūroje mirštantis J. K. Chodkevičius perduoda etmono buožę Stanislovui Lubomirskiui, perėmusiam vadovavimą kariuomenei 1621 m. Chotyno mūšyje. Graviūrą piešė E. Sulkovska, ją knygai išraižė Johanas Frenzelis, o kitam, 1831 m. išleistam, Bernard Zaydler rinkiniui graviūrą naujai išraižė Frančeskas Korsis. [13] Muziką dainai apie Joną Karolį Chodkevičių parašė Karolina Teresė Valevskytė. Knyga užbaigiama, kaip jau minėta, gedulinga laidotuvių daina Lenkijos generolui, paskutiniam Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio giminaičiui Juzefui Poniatovskiui, kuri į rinkinį įtraukta neplanuotai, jau beveik parengus knygą spaudai. Prie jos nėra ir autoriaus komentarų apie šią asmenybę.

Literatūra:

  1. Juliana Niencewicza pism rožnych wierszem i proza / Julian Niemcewicz. - Warszawa: Drukarnia Nr. 646 przy Nowolipiu, 1805, t. 2,  p. 479–481; 482–486; 486–491.
  2. Geneza i dzieje „Spiewow historycznych Niemcewicza“ / Wladislaw Jankowski // Pamietnik literacki. - 1910, t. 9, Nr. 1–4, p. 52–71: [apie rinkinio kai kurios medžiagos parengimą p. 56–58, 64].
  3. Žywot J. U. Niemcewicza / Adam Czartoryski. - Berlin, Poznan: Księgarnia B. Behra, 1860, p. 165.
  4. Spiewy historyczne z Muzyka i Rycinami / przez Jul. Urs. Niemcewicza. - Ed. 3. - Warszawa: Drukarnia J. C. K. Mosci Rządowej, 1819, p. 5.
  5. „Spiewy historyczne“ J. U. Niemciewicza przedmiotem zabiegow diplomatycznich / Michal Terszakowec // Pamietnik literacki. - 1930, t. 27, Nr. 1–4, p. 570–607.
  6. „Spiewy historyczne“ J. U. Niemciewicza przedmiotem zabiegow diplomatycznich / Michal Terszakowec // Pamietnik literacki. - 1930, t. 27, Nr. 1–4, p. 575.
  7. Spiewy historyczne / przez Jul. Urs. Niemcewicza.-Petersburg: Naklad i druk Boleslawa Maurycego Wolffa, 1859, priešlap.: [Wolno drukowač, pod warunkiem zloženia w Komitecie Cenzury, po wydrukowaniu, prawem przepisanej liczby egzemplarzy. Petersburg, 21 kwietnia 1859. Cenzor, Palauzow].
  8. Spiewy historyczne z Muzyka i Rycinami / przez Jul. Urs. Niemcewicza.-Warszawa: drukarnia przy Nowolipiu, 1816: [trūksta antr. p., p. 1–5, knygos pabaigos nuo 440 p., trūkstami lapai perrašyti ranka].
  9. Spiewy historyczne z Muzyka i Rycinami / przez Jul. Urs. Niemcewicza. - Ed. 3. - Warszawa: Drukarnia J. C. K. Mosci Rządowej, 1819. - (KAVB RS R 28419: įrašas antr. p. „Z Księgozbioru Edwarda Grabowskiego“; antro viršelio vid. pus. įklij. „Ex Libris Algirdo Mošinskio N. Saleckis“).
  10. Do Jozefa Szymanowskiego, posylaiąc mu statue Kupidynka // Juliana Niencewicza pism rožnych wierszem i proza / Julian Niemcewicz. - Warszawa: Drukarnia Nr. 646 przy Nowolipiu, 1805, t. 2,  p. 529–530.
  11. https://www.tartle.lt/lt/kolekcijos/jogaila_wladislo_iagiello_vincitore_dei_cavalieri_teutonica_alla_bataglia_tra_grunvald_e_tanneberg.html.
  12. https://www.tartle.lt/lt/kolekcijos/zavisa_juodasis_zawisza_detto_il_nero_celebre_guerriero_polacco.html ; Storia della Polonia / Bernard Zaydler.-Firenze : per V. Batelli e Figli, 1831, t. 1-2.
  13. https://www.tartle.lt/lt/kolekcijos/karolis_chodkevicius_carolo_chodkiewicz_consegna_il_bastone_del_comando_a_lubomierski.html.

 

Parodos medžiagą parengė ir vaizdus skaitmenino Alvydas Surblys
Tekstą redagavo Gabrielė Gibavičienė

Atnaujinta 2021-04-30 12:51