Juliui Kaupui išėjus paskutiniojo nuotykio ieškoti / Henrikas Nagys // Margutis.-1964, Nr. 5, p. 18.
Rašytojo, publicisto, literatūros kritiko Juliaus Viktoro Kaupo (1920 – 1964) vaikystė prabėgo Kaune. Jis gimė 1920 m. kovo 6 d. Kaune, finansininko Juliaus Kaupo ir Emilijos Gedgaudaitės-Kaupienės šeimoje. Užaugo garsiajame banko tarnautojų namo Kaune, Kalnų g. 20 (dabar – V. Putvinskio g. 38) penktame bute. J. Kaupo kambarys buvo paskutiniame namo aukšte, pusiau palėpėjė. Vaikystėje išlandžiotą sodą prie namo J. Kaupas pavaizdavo kaip magišką raganų susibūrimo vietą pasakoje „Raganų puota Kalnų gatvėje“, išleistoje knygoje „Daktaras Kripštukas pragare“. Pirmasis šios pasakos variantas buvo paskelbtas dar žurnale vaikams „Žiburėlis“1. Žurnale buvo paskelbta ir daugiau pasakų, kurias J. Kaupas dar paredagavo ir įtraukė į knygą2.
Senė Brumbienė ir daktaras Kripštukas / Julius Kaupas ; iliustravo K. Petrikaitė-Tulienė // Žiburėlis. - 1944, Nr. 5/6, p. 90
1938 m. J. Kaupas baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1939 m. atliko Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos aspirantų tarnybą ir įgijo jaunesniojo atsargos leitenanto laipsnį. Tais pačiais metais įstojo į VDU Medicinos fakultetą, kurį baigė 1944 m. Tačiau rašytojo kūrybinio kelio pradžia buvo dar Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1932 m. J. Kaupas parašė dviejų veiksmų komediją „Aš jums parodysiu“, kurią suvaidino gimnazijos moksleiviai. Įstaigos jubiliejiniame leidinyje buvo paskelbtas pirmas J. Kaupo rašinys apie moksleivių kelionę į Klaipėdos kraštą3. Studijuodamas J. Kaupas susidomėjo pasakomis. 1943 m. debiutavo kaip pasakų autorius jau minėtame žurnale „Žiburėlis“4. Tais pačiais metais sulaukė ir pirmojo literatūrinio pripažinimo: laimėjo žurnalo „Savaitė“ literatūrinio konkurso penktąją premiją už novelę „Banknotas“5.
1943 m. dešimt autorių nusprendė parengti magiškojo realizmo antologiją „Kas girdėti kalnuose“, į kurią buvo įtraukta ir J. Kaupo pasaka „Kas girdėti kalnuose“ (tai buvo ta pati „Žiburėlyje“ išspausdinta pasaka „Trys karaliai“, vėliau pakeista ir įtraukta į knygą „Daktaras Kripštukas pragare“). Ši S. Tamulaičio redaguota antologija pirmą kartą išspausdinta 1943 m. gruodžio 24 d. rotatoriumi 200 egz. tiražu, vėliau pakartota „Don Pedro“ (P. Matkevičiaus) pogrindinėje spaustuvėje. Antologija dar kartą išspausdinta kaip pogrindinis leidinys rotatoriumi vieno antologijos autorių P. Antalkio. Leidinyje įdėtas P. Antalkio straipsnis „Lietuvių magiškojo realizmo pradmenys“ (Vilkija, 1991 m. birželio 11 d.). Antologija nebuvo išspausdinta legaliai ir išliko tik rotatoriumi spausdinti jos egzemplioriai.
Studijų metai, gyvenimas Kaune, tėvynės ilgesys bei susidomėjimas E. T. A. Hofmano, H. K. Anderseno pasakomis įkvėpė J. Kaupą parašyti pasakų ir fantastinių istorijų rinkinį „Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose“. E. T. A. Hofmanas ne tik darė įtaką J. Kaupo kūrybai, bet ir lėmė J. Kaupo slapyvardžio Coppelius pasirinkimą. Coppelius yra iš E. T. A. Hofmano fantastinės apysakos „Smėlio žmogus“ („Der Sandmann“), kurioje vienas iš veikėjų buvo pamišęs alchemikas Coppelius, o kitas – italų mechanikas, barometrų pardavėjas Giuseppe Coppolo, pagrindinio apysakos veikėjo atpažintas kaip Coppelius. Ši fantastinė apysaka įkvėpė ir J. Kaupą sieti fantazijas su realybe bei personažų persikūnijimą. Coppelius garsėjo kaip literatūros kritikas Vokietijoje ir JAV. Rinkinį „Daktaras Kripštukas pragare“ 1948 m. išleido P. Abelkio lietuviškų knygų leidykla Freiburge (Vokietija). Knygos autorius buvo apdovanotas Lietuvos Raudonojo kryžiaus jaunimo literatūros premija.
Išėję sugrįžti : lietuvių išeivių kultūrinis literatūrinis gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 / parengė Virginija Paplauskienė.-Kaunas : Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2002, p. 81.
1947 m. į Freiburgą iš Tiubingeno persikėlęs J. Kaupas ne tik parengė spaudai pirmą ir vienintelę savo knygą, bet ir visas jėgas skyrė dailei: studijavo Freiburgo meno mokykloje, dar vadinamoje Taikomosios dailės institutu. Šis J. Kaupo pomėgis taip pat susiformavo dar Kaune, kai gimnazisto J. Kaupo kambario sienas puošė įvairūs šaržai, piešiniai, kitos dekoracijos. Studento mediko J. Kaupo kambaryje taip pat buvo keistenybių, kurios priminė knygos herojų daktarą Kripštuką. Studentą J. Kaupą ir jo kambarį rašytojas H. Nagys apibūdino šitaip: „Užeinu į jo kambarį. Virš lovos keistos figūros, nupieštos ant popieriaus. Virš rašomo stalo sukabinti velnių pavidalai. Keliolika jų guli ant stalo. Klausiu jo, ką šita velniomanija reiškia. Julius man ramiai – bet šiek tiek šypsodamasis – paaiškina, kad kiekvienas velnias reprezentuoja vieną iš jo egzaminų. Didesnis velnias – sunkesnį egzaminą. Mažesnis – menkesnį. Šie ant stalo – jau nugalėti velniai. Egzaminai išlaikyti. Tie ant sienos – dar laukia savo eilės“6. H. Nagys ir A. Nyka-Niliūnas gerai pažinojo J. Kaupą, emigracijoje Vokietijoje jie buvo neišskiriami draugai, kuriuos siejo ne tik literatūrinis žemininkų-lankininkų sąjūdis, bet ir bendri nuotykiai (prof. Z. Ivinskis draugus pavadino trimis muškietininkais). J. Kaupas išsiskyrė ne tik aukštu stotu, bet ir neįprastu humoru. Jis tarsi svetys-velnias iš pasakos „Daktaras Kripštukas pragare“ gundė savo draugus visokiems nuotykiams, už kuriuos nesunku buvo nukeliauti į tikrą pragarą.
Keliuose J. Kaupo laiškuose A. Nykai-Niliūnui akivaizdus rašytojo susitapatinimas su vienu iš jo knygos personažų daktaru Kripštuku. Laiškuose jis rašė apie save šio veikėjo vardu. Vieną laišką, tarsi išreikšdamas savo vidinę būseną, pasirašė: „Tavo Julius, iš profesijos klajūnas šioje žemėje“7.
Metmenys.-1971, kn. 21, p. 19.
Kartais sunku apibrėžti J. Kaupo kūrinių knygoje „Daktaras Kripštukas pragare“ žanrą. Ar tai – pasaka, ar fantastinė apysaka, ar novelė? Tačiau knygoje dažniausiai (išskyrus „Pasaką apie arlekino meilę ir apie burtininką be vardo“ ir „Pasaką apie neramų žveją Silvestrą“) veiksmas vyksta Kaune, todėl J. Kaupas laikomas lietuvių literatūros urbanistinės pasakos pradininku. Kiek tikroviškos ir kiek fantastinės J. Kaupo pasakos bei apysakos jo knygoje? Geriausiai galėtų atsakyti pats autorius. Netiesioginį atsakymą randame J. Kaupo publicistiniame rašinyje 1963 m. žurnale „Metmenys“. Pasakos, pasak J. Kaupo, nėra vien tik fantazijos vaisius, graži iliuzija, jos yra pati tikriausia realybė, tik perteikta kita kalba, simboliais8. Išmoningai derindamas fantaziją ir realybę, J. Kaupas bando pasakyti, kad viskas, kas atrodo kaip pasaka, fantazija, iš tikrųjų gali būti paslėpta tiesa.
Išėję sugrįžti : lietuvių išeivių kultūrinis literatūrinis gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose 1944-1950 / parengė Virginija Paplauskienė.-Kaunas : Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2002, p. 25.
Viena žaismingiausių fantazijos ir realybės priešpriešų akivaizdi pasakoje „Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo“. J. Kaupas velnią vaizduoja komiškose situacijose, bandantį tapti padoriu žemės gyventoju. Šito nesuprato nei žmonės, nei kiti velniai. Fantazijos ir realybės priešpriešą sustiprina tikroviškas akcentas – Kauno senamiestyje buvusios Gardino gatvės namo durys, pro kurias iš pragaro patenkama į realybę ir atvirkščiai. Juoduodegis, negalėdamas išeiti per užrakintas išeigines duris, ištrūksta iš pragaro per užpakalines ir patenka ne į miestą, o į gamtos aplinką, ąžuolyną. Kai velnias išsigąsta, rašytojas vartoja feljetonišką posakį „Čia tau, brolyti, ne pragaras“. Pasakoje velnio auka tapo ne žmogus, o pats velnias: Juoduodegis nepritapo Kauno miesto aplinkoje, mugėje jis buvo persekiojamas dėl savo kitoniškumo, tampomas už uodegos. Suimtas policijos, velnias pateko į teismą. Bylos nagrinėjimas Kauno teismo rūmuose – dar vienas gražus fantazijos ir realybės žaismas. Po teismo Juoduodegis įdarbinimas kapinių sargu, nes šią tarnybą jam parūpino klebonas. Žaismingus sugretinimus ir priešpriešas išnagrinėjusi A. Staknienė teigia, kad „Žaismingi sugretinimai ir priešpriešos šiai pasakai suteikia daug įvairių interpretacijos galimybių“9.
Viena gražiausių knygos pasakų yra „Daktaras Kripštukas pragare“. Joje pasakojama, kad pas daktarą Kripštuką užėjęs svečias nuveda jį į pragarą per simbolines duris Gardino gatvėje. Pragare daktaras Kripštukas už pagalbą velniui Belzebubui išvadavo iš pragaro per klaidą ten patekusį vaistininką Čičiuką, kurio pavardė buvo supainiota su panašia Čičinsko pavarde.
Daktaras Kripštukas pragare / Julius Kaupas : mokomajam reikalui.-[Chicago] : Pedagoginis lituanistikos institutas, 1969 : [persisp. iš J. Kaupo knygos „Daktaras Kripštukas pragare“], 19 p.
Pasakoje „Tuktuko burtų laikrodis“ aprašyta Trijų karalių šventė Kaune, jų eisena Laisvės alėjoje ir Senamiestyje. Laikrodininkui Tuktukui, autoriaus apgyvendintam Benediktinų gatvėje Kaune, skirta dar viena pasaka „Nepaprasta laikrodininko galybė“. Laikrodininkas turėjo burtų laikrodį, didesnį už patį Tuktuką. Burtų laikrodyje buvo pagautas laikas, todėl visi laikrodžiai rodę vienodą laiką, kai anksčiau džiaugiantis laikas ėjo greičiau, liūdint – lėčiau. Burtų laikrodžiui sustojus, sustojo ir visi kiti laikrodžiai, bet jį prisukus, vėl pradėjo eiti. Fantastinėje novelėje „Studentas iš rudosios vaistinės“ minimas dar vienas Kauno akcentas – per patį Kauno senamiesčio vidurį besitęsianti Vilniaus gatvė. Novelėje studentas medikas, dirbęs vaistinėje ir susipažinęs su mergina iš fantazijų pasaulio dvaro, tikriausiai buvo pats autorius.
Dar vienas Kauno vaizdas minimas fantastinėje novelėje „Raudonbarzdžio žydo karoliai“, kurioje rašoma apie Meno mokyklos tvorą su ant jos tupinčiomis pelėdomis. Dėl vaikystės prisiminimų ir fantazijų apysaka „Raganų puota Kalnų gatvėje“ yra autobiografinė. Joje atpažįstamas namas, kurio viršutiniame aukšte gyveno daktaras Kripštukas – būsimas rašytojas ir būsimas medikas J. Kaupas. J. Kaupas ironiškai rašė, kad dabar jo (daktaro Kripštuko) kambaryje gyvena jau kiti, mažiau garsūs žmonės ir Kalnų gatvė pavadinta kitaip. Apysakoje susirinkusios puotauti raganos pagavo vieną vaiką ir jį sustingdė, o daktaras Kripštukas jį išgelbėjo ir ragana Brumbienė buvo nugalėta. J. Kaupo pasakose tos išorinės gėrio ir blogio kovos pėdsakų, kaip šioje apysakoje, jau mažai telikę (dar vienoje pasakoje arlekinas kaunasi su varle), labiau reikšminga buvo vidinė kova su pačiu savimi ir supančia aplinka.
Knygą apie J. Kaupo gyvenimą ir kūrybą 2004 m. parašiusi L. Tidikytė viena svarbiausių rašytojo vertybių laiko ilgesį: „Ilgesį žadina žmogaus sielos nerimas. Viduje susikurtas pasaulis jam yra tikresnis už išorę. Žmogus juo tiki ir gyvena“10. Apie J. Kaupo pasakas knygoje „Daktaras Kripštukas pragare“ L. Tidikytė rašo: „Neįprastai suvokta realybė tampa magiškąja tam, kas ja tiki ir moka į ją pasinerti. Stebuklinga transformacija, t. y. magiškos tikrovės sukūrimas, yra Juliaus Kaupo pasakų modeliavimo pagrindas, poetikos esmė. Nauja absoliučios realybės dimensija lemia tam tikrą personažų tipą, pasakų siužetą, idėjų pobūdį“11. Velniai, raganos J. Kaupo pasakose bendrauja su tikroviškais miesto gyventojais: burmistru, kepėju, laikrodininku, studentu, teisėju, vaistininku ir kt. Tikroviški miesto elementai supinami su fantazijų pasauliu (fantazijų dvaru, pragaru ir kt.).
Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomą knygą „Daktaras Kripštukas pragare“ autorius skyrė leidėjui ir žurnalistui J. P. Palukaičiui, su kuriuo susipažino gyvendamas Vokietijoje. J. Kaupas planavo dar išleisti novelių rinkinį „Saulėgrąžos mėnulio šviesoje“, bet šio siekio neįgyvendino dėl mirties. Rašytojas netausojo sveikatos ir tai buvo pagrindinė jo ankstyvos mirties priežastis.
Daktaras Kripštukas pragare ir kitos nemažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose / Julius Kaupas ; iliustravo Adolfas Vaičaitis.-Freiburgas : Povilo Abelkio lietuviškų knygų leidykla, 1948.
1Senė Brumbienė ir daktaras Kripštukas / Julius Kaupas ; iliustravo K. Petrikaitė-Tulienė // Žiburėlis. - 1944, Nr. 5/6, p. 90-93.
2Trys karaliai / Julius Kaupas ; iliustravo V. S. Stančikaitė // Žiburėlis. - 1944, Nr. 1/2, p. 23-25 ; Laikrodininkas Tuktukas / Julius Kaupas // Žiburėlis. - 1944, Nr. 1/2, p. 26-28 ; Dažytojo Tepliaus margučiai / Julius Kaupas // Žiburėlis. - 1944, Nr. 7/8, p. 118-120.
3Į Klaipėdos kraštą / Julius Kaupas // Kauno jėzuitų gimnazija, 1934-1937. - Kaunas : Kauno jėzuitų gimnazija, 1937, p. 45-46 : nuotr.
4Vytukas ir musė / Julius Kaupas // Žiburėlis. - 1943, Nr. 10, p. 157-158 ; Stirniukas : senųjų laikų padavimas / Julius Kaupas // Žiburėlis. - 1943, Nr. 11/12, p. 170-172.
5Banknotas : novelė, laimėjusi „Savaitės“ literatūros ir meno konkurse penktąją novelės premiją / Julius Kaupas ; iliustravo Ratas // Savaitė. - 1943, Nr. 34, p. 533 ; Nr. 35, p. 549, 552-553.
6Keliolika puslapių iš nerašyto dienoraščio / Henrikas Nagys // Metmenys. - 1971, kn. 21, p. 46.
7Šeši Juliaus Kaupo laiškai // Metmenys. - 1971, kn. 21, p. 20-43.
8Pasaka ir realybė / Julius Kaupas // Metmenys. - 1963, kn. 7, p. 15-30.
9Žaismingi sugretinimai ir priešpriešos Juliaus Kaupo pasakoje „Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo“ / Alina Staknienė // Metmenys. - 1987, kn. 53, p. 103.
10Julius Kaupas : gyvenimas ir kūryba / L. Tidikytė. - Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 81.
11Julius Kaupas : gyvenimas ir kūryba / Laimutė Tidikytė. - Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 91.
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Lukoševičienė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
