Humoristinės spaudos pirmeivis laikraštis „Kuntaplis“

Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 1371 kartai
Žymėtas pagal

Satyros ir humoro savaitraštis „Kuntaplis“ – ilgiausiai išsilaikęs humoristinis periodinis leidinys, leistas Kaune 1933 07 02 – 1940 12 15. Leidinio redakcijos ir administracijos adresas iš pradžių buvo Kaune, Raseinių g. 11, vėliau – Putvinskio g. 6; K. Donelaičio g. 55. Išleidus 1934 m. gegužės 13 d. leidinį ir iki pat leidybos pabaigos redakcija įsikūrė adresu Maironio g. 14. Laikraštis buvo spausdinamas Kaune, M. Adomavičiaus spaustuvėje, nuo 1934 m. iki 1939 m. – kooperatinėje „Raidės“ spaustuvėje. 1939 m. „Kuntaplį“ pradėjo spausdinti E. Norkienės ir P. Stikliaus spaustuvė Miško g. 15, nuo 1939 m. birželio 11 d. – E. Norkienės spaustuvė. Nuo 1940 m. birželio 23 d. leidinį spausdino spaustuvė „Viltis“, įsikūrusi Maironio g. 3, vėliau tapusi AB „Spindulio“ spaustuve.

Leidinio atsakinguoju redaktoriumi ir leidėju iki 1934 m. kovo mėnesio buvo V. Pranukevičius, redaktoriais – T. Tilvytis ir H. Blazas, kurie pasirašydavo slapyvardžiais. Išleidus 1934 m. kovo 11 d. žurnalo 11 numerį, V. Pranukevičiaus laikraščio redakcijoje neliko. Redaktoriumi tapo žurnalistas H. E. Blazas, leidėju – rašytojas T. Tilvytis. Paskelbus 1938 m. balandžio 17 d. leidinio 16 numerį redaktoriumi ir leidėju tapo tik T. Tilvytis, nes H. Blazas ėjo laikraščio „Laikas“ redaktoriaus pareigas.

Kuntaplis“ sutelkė žymiausius humoristus bei dailininkus karikatūristus, tačiau laikraščio žurnalistų bendradarbių buvo nedaug. Daug „Kuntapliui“ rašė jau minėti leidinio redaktoriai H. Blazas (jo slapyvardis – H. Dautartas) bei T. Tilvytis (pasirašydavęs slapyvardžiais Jul. Boks, Alatantas, Dulkė, Vargo Dulkė, Juoz. Bijūnas, Kelio Akmenėlis, Tomas Kaunietis ir kt.). Aktyvūs laikraščio bendradarbiai taip pat buvo feljetonistai L. Janušytė (Eikytė Pasikarkytė, Gagris, Marsas ir kt.), H. Baltrušaitis (Alb. Zabediejus, Silvestras Skystimas, Kirstukas Simparijonas ir kt.), J. Šimkus (Petras Pūkelis), J. Čibiras (Jonas Šumas), M. Bagdonas (A. Vabalkšnis), K. Andrašiūnas (Br. Šamarlakas), P. Andriušis (P. Kultuvas), J. Dičpetris (J. Pusbutelis), D. Roda (P. Būbnelis), Č. Spirauskas (Česlovas Slyva), A. Lititauskas (A. Labutis, pasižymėjęs ir kaip rusų felejtonisto M. Zoščenkos vertėjas) ir kt. 1940 m. vasario 4 d.  pirmąjį savo feljetoną „Kuntaplyje“ paskelbė ir rašytojas J. Baltušis, pasirašęs M. Praksitieliaus slapyvardžiu. T. Tilvyčiui eiliuotomis satyromis padėjo J. Sideravičius (Žvaigždikis), L. Dovydėnas (Levas Žiūronas), A. Gustaitis (Tili Bom), M. Zakarauskas (Grigo Ratai). Kitų autorių slapyvardžiai neišaiškinti, tačiau jų indėlis į „Kuntaplio“ eiliuotą humoristiką buvo nedidelis. 1938 m. spalio 30 d. Europos krepšinio čempionate sidabro medalius laimėjusioms krepšininkėms skirtą dainelę „Kuntapliui“ parašė kupletistas J. Biržinis.

Kuntaplis. - 1938, spal. 30., p. 3.


Kuntaplis“ pasižymėjo aukšto meninio lygio šaržais ir karikatūromis, kuriuos kūrė M. Ginsburgas, J. Martinaitis, B. Jermolajevas, S. Žukas, T. Kulakauskas, Z. Žilinskas. Juokingiausiai laikmečio aktualijas bei šaržuojamus asmenis vaizdavęs dailininkas buvo B. Jermolajevas (Bor–Jer). 1933–1934 m. B. Jermolajevui „Kuntaplyje“ neblogai talkino M. Ginsburgas bei J. Martinaitis, paskiau – dar T. Kulakauskas. Dailininkai S. Žukas bei Z. Žilinskas „Kuntaplyje“ taip pat publikavo keletą gražių karikatūrų bei šaržų, tačiau dauguma jų šio žanro kūrinių buvo labiau politizuoti ir primityvesni negu anksčiau minėtų autorių. Deja, su „Kuntapliu“ nebendradarbiavio keletas kitų ryškiausių karikatūristų – S. Civinskis, L. Kaganas, J. Penčyla.

Tada, kai buvo proga pažvelgti į praeitį ir prisiminti nueitą kelią, apie „Kuntaplį“ daugiausia rašė patys laikraščio leidėjai, redaktoriai, bendradarbiai. Viena iš šių progų buvo laikraščio 100-ojo numerio publikavimas 1935 m. gegužės 26 d. Leidinys papuoštas tariamų laikraščio redaktorių ir bendradarbių šaržais bei J. Martinaičio karikatūra, kuri liudija, kad spaudinio kelias buvo nelengvas ir dygliuotas. Kaip netikri laikraščio redaktoriai šaržuose neigiamai pavaizduoti pulkininkas P. Saladžius, iki 1935 m. buvęs Kauno miesto ir apskrities komendantu ir tuo metu kapitonas J. Vilutis, 1930–1935 m. dirbęs vyriausiuoju karo cenzoriumi. Abu šie asmenys padarė didelę įtaką „Kuntaplio“ cenzūrai bei 1935 m. laikraščio redakcijai iškeltoms spaudos byloms. Kaip „Kuntaplio“ bendradarbiai teigiamai pavaizduoti laikraščių redaktoriai: „Lietuvos aido“ – V. Alantas, „Ryto“ – L. Bistras ir „Lietuvos žinių“ – J. Kardelis. Nurodytuose periodiniuose leidiniuose skelbta medžiaga duodavo peno tada „Kuntaplyje“ spausdintiems feljetonams ir straipsniams. Šmaikštus ir 100-ojo numerio redakcijos straipsnis, pavadintas „1935-V-26.-100“. Jame rašoma: „Leidžiant šį jubiliejinį Kuntaplio numerį ir metus žvilgsnį į praeitį tenka konstatuoti, kad šiai dienai sukako: 100 numerių nuo ano pirmojo Kuntaplio, kuris 1933 m. liepos mėn. 2 dieną gimė Kauno miesto sode centralinėje alėjoje ant suoliuko iš kairės po septinta liepa. [...] 89 numeriai nuo to laiko, kai ką tik pastatytose Telšių – Kretingos ruože geležinkelio stotyse buvo daromas kapitalinis remontas. [...] 88 numeriai, kai pro pieštus trijų ir penkių litų pašto ženkluose bažnyčių bokštus pradėjo rodytis kalėjimo bokšteliai. [...] 80 numerių nuo dienos, kai Kauno miesto tarybos posėdyje paaiškėjo, jog 107000 litų išleista tokiai gatvei grįsti, kurios Kaune visai nėra. [...]“ (1935-V-26.-100 // Kuntaplis. - 1935, geg. 26, (Nr. 22), p. 1).  

Kuntaplis. - 1935, geg. 26, p. 1. 


Deja, linksmasis savaitraštis „Kuntaplis“ ne visada buvo toks kandus ir juokingas, koks aprašomas šiame jubiliejiniame numeryje. Žymiai dažniau jame buvo kalbama smulkmeniškomis, vienadienėmis temomis. Kontekstas dažnai buvo aiškus tik autoriui bei jo aplinkai. Kiekvieno numerio antrame puslapyje buvo įdedami feljetonai. Nors ir parašyti žymių autorių, vis dėlto šie feljetonai dažnai buvo nuobodoki, stokojo šmaikštumo, žaismingumo vaizduojant situacijas. Tačiau laikraštis „Kuntaplis“ turėjo nuoseklią struktūrą, kuri buvo aiški ir suprantama skaitytojams bei nekito per visą leidybos laiką. Laikraščio pastovumas, operatyvus bei taiklus šaržų ir karikatūrų panaudojimas aktualijoms atskleisti buvo pagrindiniai savaitraščio turinio privalumai. 

 

Atnaujinta 2021-03-18 08:18

Daugiausiai skaityta