Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 139 kartai
Žymėtas pagal

„Kłosy“ („Varpos“) – savaitinis iliustruotas žurnalas, skirtas mokslui, menui ir literatūrai, leistas 1865–1890 m. Varšuvoje. Pradėtas leisti 1865 m. liepos 5 d. (leidimas gautas 1865 m. gegužės 12 d.). „Kłosy“ leidėju buvo žydų kilmės Varšuvos leidėjas ir knygininkas F. S. Leventalis. „Kłosy“ įkūrėjais laikomi V. Japovičius (administratorius), S. Leventalis (leidėjas), V. Ostrovskis (pirmasis redaktorius), Z. Vojcickis (redaktoriaus pavaduotojas). Jau 1866 m. liepos mėnesį redakciją paliko V. Japovičius ir Z. Vojcickis. 1874 m. S. Leventalio švogerio, advokato ir publicisto M. Gliuksbergo vietą redakcijoje užėmė ilgametis „Kłosy“ redaktorius A. Pietkievičius (slapyvardis – Adam Plug). A. Pietkievičius dirbo ne tik „Kłosy“ redaktoriumi, bet tapo ir vienu aktyviausių žurnalo bendradarbių, Adamo Plugo slapyvardžiu paskelbusiu daug literatūros kūrinių ir straipsnių.


Žurnale buvo spausdinama daug lenkų autorių prozos kūrinių (tarp jų yra nemažai tekstų, susijusių su Lietuva), knygų recenzijų, mokslo populiarinimo straipsnių, žymių veikėjų biografijų, veiklos apžvalgų, vietovių, dvarų, paminklų aprašymų. Žurnalas pasižymėjo daugybe pieštų iliustracijų (graviūrų), skelbė žymių dailininkų paveikslų kopijas (žurnalo redakcijos iniciatyva išleisti J. Mateikos ir N. Ordos albumai, o portretai, vietovių, istorinių įvykių vaizdai iš albumų buvo panaudojami ir žurnale). Leidinyje „Kłosy“ buvo spausdinama ir originali lenkų dailininkų, bendradarbiavusių žurnale, kūryba. Žurnalo iliustracijos – labai kokybiškos, turinčios išliekamąją vertę. Spaudinyje yra nemažai tekstinės medžiagos ir iliustracijų, susijusių su Lietuvos istorija, kultūra. Čia – ir istorinių asmenybių portretai, biografijos, ir mokslo įstaigų, ūkinio gyvenimo aprašymai ir iliustracijos, Lietuvos ar iš Lietuvos kilusių visuomenės veikėjų dvarų vaizdai bei jų aprašymai.


 Vienas žymiausių „Kłosy“ redakcijos bendradarbių nuo pat žurnalo įkūrimo bei leidinio literatūrinės dalies redaktoriumi buvo K. V. Vojcickis. Tarp žurnalo autorių buvo ir J. I. Kraševskis, A. Asnikas, E. Ožeškova, M. Konopnicka. Tarp „Kłosy“ bendradarbių buvo ir I. Domeika – geologas, mineralogas, chemikas, 1816–1823 m. dėstęs Vilniaus universitete. Jis 1823–1824 m. kaip filaretas buvo kalintas Vilniuje ir vėliau internuotas. I. Domeika taip pat buvo generolo D. Chlapovskio adjutantu 1831 m. sukilime. „Kłosy“ žurnale jis paskelbė savo veiklos kartu su filaretais atgarsių bei straipsnių apie A. Mickevičių.


Kuriant „Kłosy“ grafiką vadovavo A. Regulskis, po jo – talentingas graviūrų meistras J. Styfas. Lenkų dailininko J. Kosako piešinių graviūromis užsiėmė E. Gorazdovskis, M. E. Andriolis, brolių Henriko ir Ksavero Pilačių ir kitų piešinių graviūromis – E. Ničas (A. Regulskio mokinys). Vienas gabiausių žurnalo graviūrų meistrų buvo J. Holevinskis, bendradarbiavęs „Kłosy“ visą jo gyvavimo laikotarpį. 1873–1876 m. S. Leventalio iniciatyva išleistas J. Mateikos albumas. Reprodukcijos iš šio albumo puošė nemažai žurnalo numerių. J. Mateikos albume pavaizduota daug su Lietuva susijusių ar iš Lietuvos kilusių istorinių veikėjų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją  atspindinčių istorinių įvykių. „Kłosy“ žurnale matome gana daug žymaus 19 a. lenkų dailininko ir iliustruotojo M. E. Andriolio kūrinių. „Kłosy“ žurnalo iliustruotoju ir humoristinių vaizdelių autoriumi taip pat buvo lenkų dailininkas, karikatūristas F. Kostrževskis. Su leidiniu bendradarbiavo ir lenkų dailininkas A. J. Maksimilianas Vierušas-Kovalskis.


Iš žurnale spausdintų iliustracijų Lietuvos kultūros paveldo tema paminėtinas V. Syrokomlės kapas Rasų kapinėse prie Vilniaus (1869, Nr. 195, p. 141), Vaškevičių dvaro netoli Vilniaus vaizdas (1869, Nr. 201, p. 244), Vaitkuškių dvaro piešinys pagal aliejiniais dažais tapytą S. Kosakovskio paveikslą (1869, Nr. 210, p. 17), Druskininkų vaizdas (1877, Nr. 631, p. 77), Raudonės pilies graviūra iš N. Ordos piešinio (1877, Nr. 638, p. 177), N. Ordos pieštas Oginskių rūmų Zalesėje atvaizdas (1877, Nr. 650, p. 384), J. Čečetos kapo Ratnyčėlėje, netoli Druskininkų atvaizdas (1878, Nr. 673, p. 336; p. 334 – 335 yra tos vietos aprašymas), I. Domeikos gimtinės Niedzviadkos vaizdas (1878, Nr. 692, p. 224), Vilniaus observatorijos vaizdai ir aprašymas (1877, Nr. 611; Nr. 616). Ne mažiau reikšmingi ir išraiškingi žymių su Lietuva susijusių ar iš Lietuvos kilusių asmenų portretai – A. Zavadskio (1875, Nr. 499, p. 33), dailininko N. Ordos (1875, Nr. 512, p. 242; p. 250 – 251, žurnalo redaktoriaus straipsnyje aprašytas jo vaizdų albumas), Telšių vyskupo M. K. Valančiaus portretas, pieštas K. Olšausko (1875, Nr. 523, p. 17), A. Tyzenhauzo portretas J. Holevinskio graviūroje (1877, Nr. 637, p. 161). Yra vieno iš „Kłosy“ autorių, lietuvio I. Domeikos portretas (1877, Nr. 644, p. 273) ir Vilniaus universiteto profesoriaus J. Jundzilo atvaizdas (1877, Nr. 624, p. 373).


Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra 1869–1875 m., 1877–1880 m., 1882–1886 m. žurnalo „Kłosy“ komplektai. Leidinio tekstai veikiausiai nebuvo itin patrauklūs eiliniams skaitytojams, nes yra ilgi, nenuosekliai išdėstyti. Apžvalgoms, recenzijoms būdingas akademinis stilius. Literatūros kūrinių atranka galėjo būti geresnė. Didžiausi leidinio privalumai – iliustratyvumas bei profesionalus iliustruotojų darbas.

Parengta pagal leidinį Tygodnik ilustrowany „Kłosy“ (1865 – 1890) / B. Szyndler. – Wroclaw, 1981;  žurnalą „Kłosy“.

Parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
Maketavo Monika Lukoševičienė

Atnaujinta 2019-12-12 16:10