„Savivaldybė“ – mėnesinis žurnalas savivaldybių darbuotojams, leistas 1923 06–1940 08 Kaune. 1923–1934 m. leido Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas, nuo 1935 m. – Lietuvos miestų sąjunga. Redakcijos ir administracijos adresas anksčiau buvo Kaune, Laisvės al. 9, nuo 1933 m. 5 numerio – Gedimino g. 29 (Savivaldybių departamente, 3 a.). Nuo 1935 m. adresu Laisvės al. 6, Kaune Apskrities savivaldybės rūmuose žurnalą leido Lietuvos miestų Sąjunga (nuo 1936 m. 8 numerio – Laisvės al. 5-1). Leidinį spausdino „Dirvos” bendrovės spaustuvė Marijampolėje, vėliau – K. Narkevičiaus ir V. Atkočiūno, „Raidės“ spaustuvės, o nuo 1929 m. 9 numerio – „Vilniaus“ spaustuvė Kaune, kuri buvo įsikūrusi adresu Nepriklausomybės a. 4.
Savivaldybė. - 1926, Nr. 9. Savivaldybė. - 1926, Nr. 10.
Žurnalo pirmais faktiškais redaktoriais buvo Vincas Marcinkus ir Valentinas Gustainis (redaktorių pareigas einant ir paskirtiems oficialiems redaktoriams – Savivaldybių departamento direktoriams). Kol „Savivaldybę“ leido Savivaldybių departamentas, leidinio oficialiuoju redaktoriumi buvo skiriamas departamento direktorius, vėliau – Lietuvos miestų sąjungos paskirtasis redaktorius. Todėl redaktoriaus pareigas ėjo Kazys Degutis, Jokūbas Šernas, Dominikas Siemaška, Jonas Vilkaitis, Juozas Jasiukaitis, Jonas Naujokas, Pranas Barkauskas, vėl Jonas Naujokas (Praną Barkauską paskyrus Vidaus reikalų ministerijos generaliniu sekretoriumi) ir Valerijonas Knyva. Faktiškais redaktoriais po V. Gustainio buvo Matas Šalčius (kuris redagavo 1928 m. 1-4 numerius), Viktoras Jocaitis (nuo 1928 m. 4 numerio), vėliau – Mikas Ilgūnas (kada M. Ilgūnas pakeitė V. Jocaitį, tiksliai nenustatyta, bet 1933 m. V. Jocaitis dar buvo faktiškuoju leidinio redaktoriumi). Taip pat neaišku, nuo kada oficialus redaktorius P. Barkauskas tapo ir faktišku redaktoriumi.
1927–1928 m. buvo leistas „Savivaldybės“ žurnalo priedas „Lietuvos gaisrininkas”, 1931 m. tapęs savarankišku leidiniu („Savivaldybėje“ tada liko tik rubrika „Iš ugniagesių gyvenimo“). Ugniagesybos istorijai ir praktikai „Savivaldybėje“ buvo skiriama daug dėmesio, nes vienas uoliausių žurnalo bendradarbių buvo Aleksandras Ružancovas. Istorines apžvalgas apie gaisrus „Savivaldybėje“ yra paskelbęs ir kitas ugniagesybos entuziastas Dominikas Siemaška.
Lietuvos gaisrininkas. - 1927, Nr. 1.
„Savivaldybė“ paskelbė daug mūsų kultūros bei kitų sričių istorijai svarbios medžiagos. Rašinius dažniausiai rašė J. Puzinas, A. Ružancovas ir kt. Galima išskirti J. Puzino straipsnius apie senąsias Kauno miesto privilegijas, Kauno bažnyčias. „Savivaldybėje“ taip pat paskelbta J. Puzino Kauno miesto susisiekimo istorinė apžvalga, yra straipsnių Šiaulių miesto istorijos bei savivaldybių istorijos klausimais. A. Ružancovas spaudinyje publikavo nemažai XIX a. archyvinių dokumentų, reikšmingų Kauno miesto istorijai. Keletą istorinių straipsnių paskelbė ir L. Vitkauskas. Socialinės apsaugos, labdaros, moterų organizacijų ir kitais klausimais „Savivaldybėje“ daug rašė P. Skomskis. Savivaldybių reformos, teisės klausimus gvildeno A. Jakobas. Vienas aktyviausių bendradarbių sanitarinio švietimo, ligoninių darbo, medicinos klausimais buvo M. Skučas. Nuo 1933 m. medicinos klausimais su leidiniu pradėjo bendradarbiauti ir F. Tallat–Kelpša. Dar iki statybos skyriaus žurnale sukūrimo šiais klausimais rašė inžinierius A. Jokimas. 1933 m. „Savivaldybės“ žurnalo 2 numeryje įvedamas „Statybos skyrius“, kurį pradėjo redaguoti inžinierius Antanas Novickis. Todėl kiti architektai, statybos inžinieriai (K. Reisonas, B. Helcermanas, J. Dragašius, A. Novickis, J. Stanišauskas ir kt.) irgi pradėjo aktyviau bendradarbiauti su žurnalo redakcija.
Savivaldybė.-1933, Nr. 2, p. 27.
1927 m. 1 numeryje „Savivaldybės“ redakcija kreipėsi į žurnalo skaitytojus prašydama, kad jie daugiau rašytų savivaldybių ir kitais rūpimais klausimais, kadangi pastebėta, kad žurnalui rašo vis tie patys bendradarbiai. (Pirmasis žurnalo redaktorius V. Marcinkus atsiminimuose apie „Savivaldybės“ pirmąsias dienas pripažino, kad, turint mažai bendradarbių ir rėmėjų, jam tekdavo pasirašant įvairiais slapyvardžiais pačiam prirašyti daugiau kaip pusę žurnalo). Žurnalo redakcija pakvietė žmones rašyti apie savivaldybių gyvenimą beletristinio pobūdžio rašinėlius, kuriuos pažadėjo skelbti lengvesnių skaitinių skyriuje. Norėta padidinti žurnalo populiarumą, nes jame šalia oficialios informacijos, statistikos buvo skelbiamos įvairios mokslinės bei istorinės apžvalgos, turinčios išliekamąją vertę, tačiau jos neatkreipė eilinių skaitytojų dėmesio. „Savivaldybės“ žurnalo bendradarbių skaičius po šio paraginimo nežymiai padidėjo, tačiau tematika iš esmės nepasikeitė. Po 1927 m. pasirodžiusio vieno feljetono kito teko laukti iki 1934 m. Žurnale kartais buvo spausdinami grožiniai kūriniai, atsiminimai, novelės (rašė J. Strimaitis, V. Jocaitis, L. Janušytė). Nuo 1930 m. žurnale matome knygų ir periodinių leidinių recenzijų, nuo 1933 m. – ir verstų grožinės literatūros kūrinių. Tačiau žurnalas netapo laisvalaikiui skirtu leidiniu, nes pigaus populiarumo niekada nesiekė.
Nuo 1933 m. žurnalo viršeliuose pradėta spausdinti aukštos kokybės nuotraukas (dažniausiai naujų pastatų), o leidinyje buvo aprašoma to objekto statybos eiga, charakteristika. Nuo 1932 m. pradėta spausdinti ir straipsnius su iliustracijomis apie Lietuvos miestus ir miestelius (1932 m. – „Marijampolė prieš ir po karo“, 1933 m. – „Skuodas ir jo praeitis“, „Kėdainių miesto praeitis ir dabartis“, „Suvalkų Kalvarija anksčiau ir dabar“, „Šis tas iš Kaišiadorių praeities“, 1934 m. – „Kaip pasikeitė Šilalės veidas“ ir kt.).
1934 m. 2 numeryje atkreiptas dėmesys tiek į žurnalo išvaizdos gerinimą, tiek į kai kuriuos jo turinio pakeitimus. Žurnalo redakcijos nuomone, apskričių savivaldybėse turėjo būti paskirtas žmogus, teikiantis leidinio redakcijai informaciją apie savivaldybių darbus, užmojus ir kitas aktualijas. Tokie pranešimai turėjo būti kuo naujesni, nes pasenusios žinios, kad ir kokios jos svarbios, nebus viešinamos. Buvo akcentuojama, kad pranešimai turi būti trumpi, pageidauta atsiųsti daugiau nuotraukų iš savivaldybių gyvenimo, o redakcija atrinks įdomesnes ir jas skelbs.
Savivaldybė.-1934, Nr. 2, p. 25.
1934 m. buvo organizuota žurnalo akcija norint padėti mažiau pasiturintiems savivaldybių tarnautojams. Penkiems tarnautojams buvo skirta po 300 litų atostogoms Lietuvos kurortuose. Nemokamas atostogas turėjo teisę gauti savivaldybių etatiniai darbuotojai, kurių pagrindinis atlyginimas per mėnesį nesiekė 400 litų. Iš 122 pareiškusių norą gauti dovanas asmenų burtų keliu buvo išrinkti 5 laimėtojai (akcijos rezultatai žurnale paskelbti 1934 m. 4 numeryje). Be to, žurnalo redakcija vienam autoriui skyrė 300 litų premiją už geriausią rašinį tema „Lietuvos savivaldybininkas“. Rašinys turėjo būti ne ilgesnis kaip 6 mašinėle rašyti puslapiai, privalėjo atitikti temą ir turėjo būti atsiųstas į redakciją iki 1934 m. gegužės 15 d. Konkursas turėjo įvykti gavus ne mažiau kaip penkis rašinius. Nei vienam rašiniui nepripažinus premijos, žurnalas pasiliko teisę atspausdinti geriausius, sumokant jų autoriams honorarus. Rašiniams įvertinti buvo sudaryta kviestinė komisija: „Kario“ redaktorius, rašytojas J. Balčiūnas-Švaistas, rašytojas, žurnalistas A. Gricius ir žurnalistas V. Rastenis. Komisija po ilgų diskusijų nusprendė, kad nei vienas rašinys nevertas 300 litų premijos ir padalino ją į tris dalis: pirmajai premijai skirta 150 litų, antrajai – 100 litų ir trečiajai – 50 litų. Konkurso rezultatai paskelbti tik 1934 m. rugsėjo numeryje. Apdovanotų autorių rašiniai yra 1934 m. 9–11 numeriuose. Nors organizuota akcija ir konkursas padarė įtaką žurnalo skaitytojų skaičiaus didėjimui, spaudinio pakeitimas pagal 1934 m. gaires lėmė kitą rezultatą: padaugėjo medžiagos iš užsienio bei tik tam tikrų sričių specialistams skirtų straipsnių, mažiau buvo realaus savivaldybių gyvenimo atspindžių bei istorinių apžvalgų (išskyrus naujas statybas, apie kurias informacija „Statybos skyriuje“ buvo skelbiama operatyviai ir nuolat).
„Savivaldybės" parama savivaldybių tarnautojams // Savivaldybė.-1934, Nr. 4, p. 25.
„Savivaldybės“ žurnalo geriausi laikai formos ir turinio kokybės požiūriu buvo 1933 m. Vis dėlto žurnalas buvo informatyvus ir labai reikalingas leidinys tiek savivaldybininkams, tiek ir plačiai visuomenei.
Parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė
Maketavo Monika Lukoševičienė
