Savaitinis žurnalas „Savaitė”

Paskelbtas Vienos knygos
Skaityti 77 kartai

Savaitė” buvo populiarus, kas savaitę (1942–1944 m.) leistas bei temų įvairove pasižymintis žurnalas. Žurnalo, ėjusio 1940 metų sausio – birželio mėn. (išėjo 23 Nr.) ir nuo 1942 m. birželio 18 d. iki 1944 m. liepos 1 d., redaktoriumi ir leidėju buvo žurnalistas, žurnalo „Trimitas“ ir laikraščio „Mūsų kraštas“ redaktorius, laikraščio „Mūsų Rytojus“ redakcijos sekretorius Kazys Obolėnas (1898-1966). Redakcijos adresas pirmiau buvo Mickevičiaus g. 19 (Kaune) ir A. Jakšto g. 3 (Vilniuje), o nuo Nr. 5 – Gedimino g. 9 (Kaune) ir Gedimino g. 15, b. 4 (Vilniuje). Nuo 1940 m. leidžiant septintą žurnalo numerį leidinio redakcija ir administracija buvo tik Kaune, Gedimino g. 9. Nuo 1942 m. „Savaitės” redakcijos ir administracijos adresas buvo K. Donelaičio g. 24 (Kaune), o žurnalą spausdino ten pat įsikūrusi valstybės spaustuvė „Žaibas”, o nuo 1940 m. – spaustuvė „Viltis”, įsikūrusi Kaune, Maironio g. 3.

Kazys Obolėnas // Trimitas.-1940, Nr. 20, p. 473.


Žurnale buvo spausdinama daug verstinės medžiagos, karo metais Œ– daugybė propagandinių straipsnių ir apžvalgų. 1940 m. „Savaitėje” matome įvairių vertimų: išversta ir paskelbta nemažai psichologijos, medicinos tematikos straipsnių, užsienio autorių grožinių kūrinių. Leidinyje buvo skelbiama ir nemažai lietuvių autorių (ypač novelistų) darbų. Kai kurie straipsnių autoriai (pavyzdžiui, Apolionija Brazdžionytė, Jadvyga Drungaitė) savo gebėjimus atskleidė būtent „Savaitėje”. Lietuvių autorių novelės ar kitų stambesnių kūrinių fragmentai 1940 m. leidinyje buvo pristatomi skelbiant ir autoriaus portretą. Matome, kaip 1940 m. atrodė Stepas Zobarskas, Nelė Mazalaitė, Apolionija Brazdžionytė, Juozas Žukauskas, Kotryna Grigaitytė, V. Krėvė-Mickevičius, K. Matužytė, Jonas Marcinkevičius, Bronė Buivydaitė, Leonardas Pečiulis, Kazys Binkis, Liudas Dovydėnas, Jonas Vytautas Narbutas, Antanas Steponaitis, Kostas Korsakas-Radžvilas. Tik dėl nežinomų priežasčių gana daug „Savaitei” rašiusio Albino Valentino portreto nėra.

Žurnale matome nemažai ir kitų menininkų (pvz., teatralų, dailininkų) portretų. 1944 m. straipsnių serijoje apie žymius Lietuvos menininkus portretai ir iliustracijos buvo gana išraiškingi, jų poligrafinė kokybė – taip pat gana nebloga. Apskritai „Savaitėje” buvo daug straipsnių ir iliustracijų apie madą, jos tendencijas, rankdarbius (ypač apie mezgimą), įvairias buities gudrybes (paminėtina pastovi rubrika „1000 idėjų išradėjams“). 1940 m. nemažai dėmesio skirta madingiems psichologijos analizės straipsniams (pvz., būdo savybių nustatymui pagal ausų, akių, nosies, veido bei kitų kūno dalių dydį ir formą, profesijos pasirinkimui pagal būdą ir fiziologijos ypatybes. Paskutinio žurnalo numerio puslapis buvo skirtas trumpo siužeto komiksams).

Karo metais dalis žurnalo buvo skirta politinei ir kultūrinei nacių propagandai: buvo apžvelgiama situacija fronte, spausdinama nemažai nuotraukų iš fronto, nacių vadeivų gyvenimo, pasirodė ir keletas antisemitinių straipsnių. Ir toliau buvo spausdinama daug grožinės lietuvių ir užsienio autorių kūrybos, padaugėjo eilėraščių. 1943 m. buvo organizuotas „Savaitės” literatūros ir meno konkursas, kurio nugalėtojų kūrinėliai (kartu su autorių atvaizdais) buvo skelbiami žurnale. Konkursą buvo laimėjusi Simo Balio novelė „Paskutinės žinios”, taip pat kitų laureatų J. Drungaitės, J. Žukausko, B. Gražulio, J. Šukio, P. Zablocko novelės, A. Bagdono, A. Matulaičio ir kt. rašytojų eilėraščiai.

1942 metais atsirado anekdotų puslapis (jame buvo spausdinami anekdotai ir jumoristiniai piešinėliai). Taip pat karo metais didelis dėmesys  skirtas madai, mezginiams, buičiai. 1942 m. žurnaluose (nr. 16-21) buvo V. Vijeikio pieštų įvairių Lietuvos regionų tautinių drabužių. „Savaitei” daug iliustracijų nupiešė ir T. Kulakauskas, V. Vagusevičius, A. Gailiūnas, P. Osmolskis, nuo 1943 m. – P. Rauduvė, V. Ratas – Rataiskis, buvo ir B. Jermolajevo piešinėlių. Nuo pat „Savaitės“ leidimo pradžios iki 1944 m. buvo spausdinami gražūs, meniški dailininko T. Kulakausko ir kai kurių kitų dailininkų piešti šio žurnalo viršeliai (kurie, deja, labai disonavo su karo metų aktualijų piešiniais ir nuotraukomis ant viršelių). 

Nuo 1942 m. pradėta daugiau rašyti apie kitų tautų kultūrą bei savo kraštą. Nuo 1942 m. spalio 3 d., Nr. 16 atsirado rubrika „Lietuvos žemė”, kurioje (vos ne kiekviename žurnalo numeryje) buvo pristatomi Lietuvos miestai ir miesteliai su jų įžymybėmis. Rubrikoje „Lietuvos žemė” 1942 m. buvo išspausdinti straipsniai su iliustracijomis apie Kretingos įžymybes, Biržų apylinkes ir Biržų pilį, Aukštadvarį, Varnius, Šventosios uostą, Platelius, Alsėdžius, Telšius, Pažaislį, 1943 m. – Kėdainius, Trakus, Vilniaus pilį, dailiuosius Vilniaus pastatus, Ariogalą, Jurbarką, Kernavę, Kražius, Kupiškį, Darsūniškį ir Kruonį, Svyrius, Kelmę, Rietavą, Panemunėlį, Birštoną, Anykščius, pakaunės vasarvietes, Raudondvarį, Seredžių ir Belvederį, gražiuosius Lietuvos ežerus, Seirijus, Žemaičių Kalvariją, Zapyškį, Giedraičius, Puntuką Anykščių apyl., Surdegį, Rumšiškes, Šventaragio slėnį Vilniuje, Troškūnus, Pienionių dvarą, Verkius, Krėvą, Alšėnus, 1944 m. – Trijų Kryžių ir Bekiešo kalnus Vilniuje, Ašmeną, Medininkų pilį, Nemėžį, Vilniaus Katedrą Baziliką, Vilniaus Kalvarijas, Aušros vartus Vilniuje, Gedimino kalną ir Aukštutinę pilį Vilniuje, Vilniaus Žemutinę pilį, Tryškius, Kauno kapines (dabartinio Ramybės parko), Simną, Kauno senamiestį, Vilniaus universitetą, Vilniaus dailės akademiją, Aukštąją Panemunę, Šalčininkus, Lentvarį, Naugarduką, Vilniaus universiteto biblioteką ir observatoriją, Traupio bažnytkaimį, Druskininkus.

Nuo 1943 m. pradėta spausdinti straipsnius ir apie lietuvių amatus (pvz., keramiką), įmones (pvz., „Paramą”, „Ragutį”). 1944 m. vėl atsirado populiarūs psichologijos, medicinos straipsniai, pvz. „Muzika gydo ir skaidrina gyvenimą” (Nr. 2, p. 24 – 25). 1944 m. (nuo Nr. 2) paskelbta gausiai iliustruota straipsnių serija apie žymius Lietuvos menininkus (Adomą Galdiką, Juozą Zikarą, Stasį Ušinską, Petrą Kalpoką, Petrą Rimšą, Česlovą Janušą, Vytautą Kašubą, Adomą Varną ir kt.).

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė

Atnaujinta 2019-08-19 13:08