Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad šis pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Ne be reikalo kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais. Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nebuvo beprasmė...

Parodoje „Laikinosios sostinės restoranai – reikšminga kultūrinio gyvenimo dalis“ supažindinama su restoranų buvimo vietomis ir raida tarpukario Kaune. Rengiant parodą paaiškėjo, kad susiformavus restoranų tinklui, mieste buvo nuo 40 iki 60 restoranų, tačiau tiksliai jų skaičiaus nurodyti neįmanoma, kadangi Lietuvos statistikos metraštyje bei kituose statistiniuose leidiniuose nurodomas bendras restoranų, smuklių, barų ir klubų skaičius. Statistika periodiniuose leidiniuose yra prieštaringa: 1933 m. žurnale „...

Tarpukario Lietuvos periodiniuose leidiniuose „Diena“, „Dienos informacija“, „Į laisvę“, „Dienos naujienos“, „Iliustruotas pasaulis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ spausdintuose skelbimuose atsispindi to meto žmonėms aktualūs klausimai, daug galima spręsti apie jaunimo komunikavimo įgūdžius dar tada, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, kompiuterių, interneto ir socialinių tinklų... Akivaizdu, kad tarpukario spaudoje skelbimai buvo įvairūs ir dažnai tokie pikantiški, kad kartais sudėtinga tiksliai pas...

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų raida atspindi sudėtingą XX a. Lietuvos valstybės istoriją, iliustruoja šalies ūkio kaitą, pramonininkų ir prekybininkų telkimosi procesą. Rūmai Lietuvoje pradėjo veikti 1925 metais. Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabar – Kauno apskrities viešoji biblioteka) K. Donelaičio gatvėje buvo statomi 1937–1939 metais, iškilminga rūmų atidarymo ceremonija įvyko 1939 metais vasario 18 dieną. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – tarpukario modernizmo architektūros perlas Prek...

Po 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo prasidėjo ilgas Lietuvos valstybės kūrimo procesas, į kurį įsitraukė įvairių veiklos sričių žmonės. Jie buvo skirtingi dėl savo išsilavinimo, dėl pažiūrų, dėl sau keliamų tikslų. Tačiau visi dalyvavo valstybės, kurios šimtmetį dabar minime, kūrimo procese. Apie šiuos žmones kuriame filmus, rengiame parodas. Dažniausiai herojais įvardijame Nepriklausomos Lietuvos valstybės politikus, valdžios atstovus, mėgstame prisiminti menininkus, spor...