Tarpukario Lietuvos periodiniuose leidiniuose „Diena“, „Dienos informacija“, „Į laisvę“, „Dienos naujienos“, „Iliustruotas pasaulis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ spausdintuose skelbimuose atsispindi to meto žmonėms aktualūs klausimai, daug galima spręsti apie jaunimo komunikavimo įgūdžius dar tada, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, kompiuterių, interneto ir socialinių tinklų... Akivaizdu, kad tarpukario spaudoje skelbimai buvo įvairūs ir dažnai tokie pikantiški, kad kartais sudėtinga tiksliai pas...

Prekybos, pramonės ir amatų rūmų raida atspindi sudėtingą XX a. Lietuvos valstybės istoriją, iliustruoja šalies ūkio kaitą, pramonininkų ir prekybininkų telkimosi procesą. Rūmai Lietuvoje pradėjo veikti 1925 metais. Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabar – Kauno apskrities viešoji biblioteka) K. Donelaičio gatvėje buvo statomi 1937–1939 metais, iškilminga rūmų atidarymo ceremonija įvyko 1939 metais vasario 18 dieną. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – tarpukario modernizmo architektūros perlas Prek...

Po 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo prasidėjo ilgas Lietuvos valstybės kūrimo procesas, į kurį įsitraukė įvairių veiklos sričių žmonės. Jie buvo skirtingi dėl savo išsilavinimo, dėl pažiūrų, dėl sau keliamų tikslų. Tačiau visi dalyvavo valstybės, kurios šimtmetį dabar minime, kūrimo procese. Apie šiuos žmones kuriame filmus, rengiame parodas. Dažniausiai herojais įvardijame Nepriklausomos Lietuvos valstybės politikus, valdžios atstovus, mėgstame prisiminti menininkus, spor...

Metalo pramonės Kaune pradžia – XIX a. Šančiuose ir Karmelituose įsteigtos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai dariusios įtaką ir tarpukario Kauno metalo pramonės raidai. 1879 m. Kauno priemiestyje Šančiuose buvo įsteigtas brolių Šmidtų vinių fabrikas, kuris nuo 1892 m. veikė kaip vinių, vielos ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalia“. Broliai Georgas, Ludvigas ir Vilhelmas Šmidtai buvo vokiečiai, metalo ir mašinų gamybos pramoninkai iš Reino krašto. 1879 m. vienas jų – Vilhelmas Šmidtas – atvyko į Kauną. Tar...

Tarpukario Lietuvos periodiniai leidiniai „Aitvaras“, „Diena“, „Dienos naujienos“, „Kuntaplis“, „Sekmadienis“, „Spaktyva“, „Vapsva“, „Vėpla“ ir kt. pasižymėjo ne tik šaržų ir karikatūrų gausa, bet ir jų kokybe, apskritai pranokstančia šio laikotarpio humoristinės spaudos lygį. Jono Burbos, Sergejs Civinskio (slapyvardžiu Civis), Aleksandro Čepo, Felikso Daukanto, Makso Ginsburgo (slapyvardžiu M. Gin-s), Boriso Jermolajevo (slapyvardžiu Bor-Jer), Leono Kagano (slapyvardžiu L. K-as, L. K-sa), Rimto Kalpoko (sla...