Teminės leidinių parodos
Metalo pramonės Kaune pradžia – XIX a. Šančiuose ir Karmelituose įsteigtos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai dariusios įtaką ir tarpukario Kauno metalo pramonės raidai. 1879 m. Kauno priemiestyje Šančiuose buvo įsteigtas brolių Šmidtų vinių fabrikas, kuris nuo 1892 m. veikė kaip vinių, vielos ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalia“. Broliai Georgas, Ludvigas ir Vilhelmas Šmidtai buvo vokiečiai, metalo ir mašinų gamybos pramoninkai iš Reino krašto. 1879 m. vienas jų – Vilhelmas Šmidtas – atvyko į Kauną. Tar...
Tarpukario Lietuvos periodiniai leidiniai „Aitvaras“, „Diena“, „Dienos naujienos“, „Kuntaplis“, „Sekmadienis“, „Spaktyva“, „Vapsva“, „Vėpla“ ir kt. pasižymėjo ne tik šaržų ir karikatūrų gausa, bet ir jų kokybe, apskritai pranokstančia šio laikotarpio humoristinės spaudos lygį. Jono Burbos, Sergejs Civinskio (slapyvardžiu Civis), Aleksandro Čepo, Felikso Daukanto, Makso Ginsburgo (slapyvardžiu M. Gin-s), Boriso Jermolajevo (slapyvardžiu Bor-Jer), Leono Kagano (slapyvardžiu L. K-as, L. K-sa), Rimto Kalpoko (sla...
Vaistus tarpukario Kaune gamino kelios chemijos-farmacijos laboratorijos ir kai kurios vaistinės. Farmacijos pramonės raidą Kaune lėmė ir su vaistų gamyba tiesiogiai nesusijęs verslas: vaistų urmo sandėliai, vaistų pakavimo, laikymo ir sandėliavimo priemonių, vaistinių įrangos gamyba, farmacijai artimos kosmetikos, parfumerijos, buitinės ir žemės ūkio chemijos prekių verslo šakos. Šioje parodoje didžiausias dėmesys skiriamas stambiausiems vaistinių preparatų gamintojams „Sanitas“ ir „Vaistija“ (vėliau prisiju...
Laikinosios sostinės grožio ir kvapų industrijos pradžia siejama su savos gamybos švaros ir higienos prekių poreikiu, muilo pramonės išvystymu. Kaunas dar iš carinės Rusijos laikų buvo paveldėjęs 1853 m. įsteigtą S. Vislickio akc. b-vės muilo fabriką ir 1899 m. pradėjusį veikti Z. Chvoleso muilo fabriką „Marsel“. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais veikiant šiems muilo fabrikams ir įsteigus keletą naujų, Kaunas tapo Lietuvos muilo pramonės centru, kurį vėliau pakeitė Klaipėda. Lietuvai Klaipėdos neteku...
Kaunui tapus Laikinąja sostine gana greitai reikėjo pertvarkyti ir miesto transporto infrastruktūrą. Vienu iš Kauno simbolių iki tol buvęs arklinis tramvajus nebeatliepė išaugusių kauniečių ir miesto svečių poreikių. Taip atsirado arklinio tramvajaus ir siaurojo geležinkelio konkurentai autobusai. Pirmasis dešimtmetis Tarpmiestinį susisiekimą autobusais iš pradžių vykdė Amerikos lietuvių akcinė bendrovė, o susisiekimą Kauno mieste – net keletas firmų. Organizuoto susisiekimo autobusais Kaune pradžia siejama s...