Teminės leidinių parodos
Knygynai kaip Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo dalis geriausiai atsiskleidžia per jų leidybinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą. Parodai pasirinkti būtent tie knygynai, kurie ne tik prekiavo knygomis, bet ir jas leido, pasižymėjo kažkuo įdomiu miesto kultūros panoramoje. Įdomu tai, kad verslo interesai knygynų leidybinėje praktikoje neužgožė jų kultūrinio – šviečiamojo vaidmens. Knygynų savininkai leido ne tik populiarią literatūrą, kurią nesunku parduoti, bet ir tas knygas, kurių poreikį jautė, nor...
Parodoje „Tarpukario Kauno fotografų veiklos fragmentai“ pateikiamos įdomesnės nuotraukos, reklamos bei informacija iš periodinės spaudos apie 1918–1940 m. Kaune veikusias fotografijos įmones bei čia dirbusius fotografus. Nuotraukų, iliustruojančių spaudos fotografų darbą, yra nedaug. Parodoje daugiau akcentuota paveldosauginė fotografija, užfiksuoti architektūros paveldo objektai, įdomūs Laikinosios sostinės gyvenimo rakursai. Kauno 1918 – 1940 m. fotografijos raidoje nėra aiškios takoskyros tarp fotografų m...
Tarpukariu buvo du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę šalyje (organizuoti „Krivulės“ ir „Naujo žodžio“ žurnalų redakcijų) bei tokio tikslo neturėjęs „Sekmadienio“ laikraščio paskelbtas konkursas-anketa „Lietuvos moters grožio tipas“. Laikraščio skaitytojai turėjo išrinkti „Mis SEKMADIENIS“ iš dvylikos redakcijos atrinktų nuotraukų (buvo atsiųsta apie 30 nuotraukų). Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (pvz., šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), moksleivių (1930 m. „Mis Meno mokykla“ tapo Ž. Ma...
Virtuali paroda „Laisvės kovos pėdsakais: partizanų periodinė spauda“ skiriama Jono Žemaičio-Vytauto metams paminėti. Joje supažindinama su Lietuvos kovotojų už laisvę – partizanų – pogrindžio spauda: eksponuojami 1944–1953 m. laikotarpio laikraštėliai, aptariamos jų leidimo ištakos, tikslai, spausdinimo ypatumai, sklaida ir sunkumai, su kuriais susidūrė leidėjai. Pogrindinė periodinė spauda – tai  tokie leidiniai, kurie buvo leidžiami slaptai. Jie buvo politinio, idėjinio pobūdžio. Kartu tai nelegalūs l...
Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, tautinio sąjūdžio veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 Maleišiuose, Svėdasų valsč., Ukmergės apskr. – 1933 04 29 Kaune) labai mylėjo knygas bei turėjo vertingą asmeninę biblioteką, kurioje iš viso buvo sukaupęs apie 4 tūkstančius leidinių. J. Tumas - Vaižgantas 1899 : [portr.] // Juozas Tumas Vaižgantas / A. Merkelis. Kaunas : akc. "Pažangos" b-vės leidinys, 1934, įklij. Nuo 1899 m. J. Tumas-Vaižgantas turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „...