Teminės leidinių parodos
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi žurnalų viršeliai. Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino did...
Tarpukario Kaunas paveldėjo kelis kino teatrus, veikusius iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Trys jų, „Oaza“, „Olimpas“ ir „Triumfas“, faktiškai nebuvo nutraukę savo veikimo ir rodė filmus jau 1918 m. 1922 m. Kaune buvo 5 kino teatrai: „Oaza“, „Olimpas“, „Palas“, „Triumfas“ ir tais pačiais 1922 m. užsidaręs „Spindulys“ Šančiuose. Senieji arba 1919 – 1924 m. įsteigti kino teatrai veikė ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose. Juos galima vadinti salėmis kino filmam...
Knygynai kaip Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo dalis geriausiai atsiskleidžia per jų leidybinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą. Parodai pasirinkti būtent tie knygynai, kurie ne tik prekiavo knygomis, bet ir jas leido, pasižymėjo kažkuo įdomiu miesto kultūros panoramoje. Įdomu tai, kad verslo interesai knygynų leidybinėje praktikoje neužgožė jų kultūrinio – šviečiamojo vaidmens. Knygynų savininkai leido ne tik populiarią literatūrą, kurią nesunku parduoti, bet ir tas knygas, kurių poreikį jautė, nor...
Parodoje „Tarpukario Kauno fotografų veiklos fragmentai“ pateikiamos įdomesnės nuotraukos, reklamos bei informacija iš periodinės spaudos apie 1918–1940 m. Kaune veikusias fotografijos įmones bei čia dirbusius fotografus. Nuotraukų, iliustruojančių spaudos fotografų darbą, yra nedaug. Parodoje daugiau akcentuota paveldosauginė fotografija, užfiksuoti architektūros paveldo objektai, įdomūs Laikinosios sostinės gyvenimo rakursai. Kauno 1918 – 1940 m. fotografijos raidoje nėra aiškios takoskyros tarp fotografų m...
Tarpukariu buvo du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę šalyje (organizuoti „Krivulės“ ir „Naujo žodžio“ žurnalų redakcijų) bei tokio tikslo neturėjęs „Sekmadienio“ laikraščio paskelbtas konkursas-anketa „Lietuvos moters grožio tipas“. Laikraščio skaitytojai turėjo išrinkti „Mis SEKMADIENIS“ iš dvylikos redakcijos atrinktų nuotraukų (buvo atsiųsta apie 30 nuotraukų). Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (pvz., šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), moksleivių (1930 m. „Mis Meno mokykla“ tapo Ž. Ma...