Teminės leidinių parodos

Petras Ruseckas

Ruseckas Petras // Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. - Klaipėda : Seimo kanceliarija, 1924, p. 51.

Petras Ruseckas (1883 08 02 Baubliškių k., Panemunėlio valsč., Rokiškio apskr. – 1945 12 08 Karaganda, Kazachija) – knygnešys, Lietuvos valstiečių sąjungos veikėjas, jos programinių dokumentų rengėjas 1906 m., Nepriklausomybės kovų dalyvis, spaudos darbuotojas, leidinio „Karys“ redaktorius 1922–1926 m., vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų, Steigiamojo Seimo narys, visuomenės veikėjas. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo Lietuvos šaulių sąjungos valdybos narys, Lietuvių ir latvių vienybės draugijos valdybos narys. Į Steigiamąjį Seimą P. Ruseckas išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 1. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.

Parengė keletą atsiminimų knygų, agitacinių leidinių, parašė grožinės literatūros, publicistikos, istorijos, visuomenės švietimo darbų, pavyzdžiui, pasaulio lietuvių organizacijų istoriją. Pirmoji P. Rusecko  apsakymų knyga „Prisikels... Prie žvaigždės... Mačiau sopulį...“1 išleista 1907 m. Vilniuje. Leidinys pasirašytas A. Mikaičio slapyvardžiu. Visi trys 1906 m. parašyti apsakymai šioje knygoje autoriaus įvardinti netolimos praeities apysakutėmis.

1919 m. išleista švietėjiško pobūdžio P. Rusecko knyga „Į laisvę“2 apie tautos atgimimo laikotarpį. 1919 m. Krašto apsaugos ministerijos literatūros skyrius taip pat išleido P. Rusecko parašytą knygelę „Kas kiekvienam kareiviui žinotina“3, skirtą kariuomenės švietimui, karių patriotiškumui ugdyti.

P. Ruseckas taip pat parašė agitacinę knygą, kurioje demaskuojami komunistinės spaudos („Kareivių tiesa“, „Komunistas“, „Tiesa“) melai apie Nepriklausomybės kovas ir Lietuvos valstybės žingsnius sprendžiant žemės klausimą. Leidinys išleistas Kaune 1920 m.4

P. Ruseckas taip pat parašė literatūrinės publicistikos knygą „Rambyno tėvynėje“5, kurioje paskelbė du rašinius apie Mažosios Lietuvos (autoriaus dar vadinamos Prūsų Lietuva) gyvenimą –  „Giminėsna“ ir „Ligi kopų“. Abu kūriniai parašyti 1919 m. pagal autoriaus įspūdžius keliaujant po šį kraštą, kalbantis su jo žmonėmis. Mažosios Lietuvos žmonių pasisakymuose yra ir gyvos, autentiškos kalbos pavyzdžių, ir autoriaus apibendrinimų, įdėtų į šių žmonių lūpas. Knygą 1920 m. išleido „Švyturio“ bendrovė Kaune.

P. Ruseckas rašė ir lenkų kalba, ypač tada, kai gyveno ir dirbo Vilniuje. 1920 m. išleistas jo politinės agitacijos veikalas lenkų kalba „Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy“6 („Kodėl lenkų kareivis ateina į Lietuvą“) apie lenkų politinius bei verslo interesus Lietuvoje (antrasis ir trečiasis knygelės leidimai išleisti 1921 m.7). Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: R 25277) anksčiau buvo mediko, profesoriaus Prano Mažylio asmeninėje bibliotekoje, kitas egzempliorius (KAVB: RS 04-7285-1) priklausė bibliofilui, ekslibrisų kolekcininkui Leonui Jonaičiui.

Vienos P. Rusecko agitacinės knygos „Kieno ir kaip mes turime būti valdomi“8 išleidimo metai Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS) kažkodėl yra nurodomi „1934“. Dėl knygos turinio ir leidėjo bei dėl išleidimo vietos jos išleidimo laikas turėtų būti gerokai ankstesnis. Socialistų liaudininkų demokratų partija 1922 m. susijungė su Lietuvos valstiečių sąjunga ir tapo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Iš leidinio turinio matyti, kad ji rašyta prieš Steigiamojo Seimo rinkimus ir skirta būtent LSLDP rinkimų agitacijai. Spaudinyje dar kviečiama atskirai paremti LSLDP ir LVS kandidatus, Steigiamajame Seime sudariusius šių abiejų frakcijų bloką. Krikščionys demokratai bei kitos partijos kritikuojami pasitelkiant jų 1919–1920 m. pasisakymus spaudoje. Be to, knygoje nurodyta, kad Valstybės Tarybos nariai algą gauna dar auksinais. Taigi leidinio išleidimo metai turėtų būti 1920-ieji. Vieną šio leidinio egzempliorių (KAVB: RS A 276399) buvo įsigijęs Lietuvos valstybinių ir savivaldybės įstaigų tarnautojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus knygynas, vėliau – Pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų kasos biblioteka.   

Dvi P. Rusecko knygos išleistos kaip Lietuvos valstiečių sąjungos leidiniai. Rausvio slapyvardžiu P. Ruseckas pasirašė knygą „Lietuva ir valstiečių reikalai“9, išleistą 1922 m. Kaune. Šis darbas – antras šios organizacijos leidinys, kuriame išdėstytos LVS programinės nuostatos. 1923 m. išleistas ketvirtas Lietuvos valstiečių sąjungos leidinys – P. Rusecko politinės agitacijos knyga „Kas kaltas, kad mums vargas“, pasirašyta P. Baubiškio slapyvardžiu. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šio leidinio nėra.

1922 m. Lietuvos valstiečių sąjunga (lenkų kalba „Związek Ludzi Pracy“ – „Darbo žmonių sąjunga“) Kaune išleido P. Rusecko knygą lenkų kalba „Czy nam po drodze z panami“10 („Ar mums pakeliui su ponais“), skirtą lenkakalbiams rinkėjams. Leidinyje išdėstyta LVS pozicija svarbiausiais vidaus ir užsienio politikos klausimais, ypač akcentuojant pažiūrų skirtumus su lenkų frakcijos Steigiamajame Seime atstovais Adolfu Grajevskiu ir Bronislavu Liausu. Karikatūrose ir tekste iškeliami lenkų frakcijos ryšiai su priešiška Lietuvai Lenkijos užsienio politika ir lenkų šlėktos interesais, taip pat kritikuojami bolševikai, „Pažangos“, „Žemdirbių sąjunga“ ir kiti, su kuriais LVS nepakeliui.

1922 m. „Varpo“ bendrovė išleido P. Rusecko parengtą darbą apie Žemaitę su paskutiniu jos apsakymu „Kalėdos“11. P. Ruseckas šioje knygoje aprašė rašytojos Žemaitės nueitą gyvenimo kelią.

P. Ruseckas parašė Didžiojo Vilniaus Seimo dvidešimtmečiui paminėti skirtą knygą apie šį 1905 m. Vilniuje sušauktą Seimą. Veikalą „Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1925: jo 20 metų sukaktuvių paminėjimui“12 1925 m. išspausdino „Varpo“ bendrovės spaustuvė. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS AJ 11829) autorius skyrė istorikui, teisininkui Augustinui Janulaičiui. Kita knyga (KAVB: RS A 175390) priklausė Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos bibliotekai bei Kauno valstybiniam „Aušros“ gimnazijos knygynui. 1930 m. veikalo turinys buvo nežymiai atnaujintas ir jį „Spaudos fondas“ išleido jau Didžiojo Vilniaus Seimo 25 metų sukaktuvėms paminėti13.

1926 m. „Varpo“ bendrovė išleido P. Rusecko knygą, skirtą K. Griniaus 60 m. jubiliejui14, kurį tinkamai atšvęsti sukliudė valstybės perversmas. 1926 m. išleistas ir vieno iš svarbiausių P. Rusecko redaguotų  leidinių – „Knygnešys, 1864–1904“15 pirmas tomas. Šioje knygoje P. Ruseckas paskelbė daug medžiagos ir įdomių atsiminimų apie kovą už lietuvišką spaudą, kadangi joje pats dalyvavo. 1928 m. „Spaudos fondas“ išleido antrą šios knygos tomą16. Leidinyje įdėta retų knygnešių veiklos nuotraukų, yra ir pačių knygnešių portretų. Šios knygos pirmas ir antras tomai (KAVB: RS RA II R 24035 ir RS RA II R 24033) – su autoriaus rankraštiniu įrašu, skirtu pulkininkui leitenantui Romualdui Burokui. 1938 m. išleistas antrasis knygos „Knygnešys, 1864–1904“ pirmo tomo leidimas. Spaudinį išleido pats autorius, tada gyvenęs Kaune, Žemaičių g. 2317.

1927 m. JAV laikraščio „Amerikos lietuvis“ buvo išleista knyga apie Lietuvos kariuomenės formavimąsi ir jos kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais18. Antrasis ir trečiasis knygos „Lietuvos kariuomenė“ leidimai išleisti 1929 m. ir 1937 m. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šių leidinių nėra.

1929 m. paties autoriaus lėšomis išleista jo kelionės įspūdžių knyga „Alpėse“19 su gražiomis dailininko J. J. Burbos pieštomis iliustracijomis. Kalnų vaizdų užburtas autorius savo įspūdžius papildė įvairiomis pasakomis ir legendomis. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 78829) autorius padovanojo metereologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo Lietuvoje pradininkui, profesoriui Kaziui Sleževičiui. Leidinio priešlapyje yra įrašas: „Didžiai gerbiamam ir simpatingam Ponui Prof. K. Sleževičiui Autorius 1933 VI 10.“

1929 m. „Spaudos Fondas“ išleido spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimo metinėms skirtą P. Rusecko leidinį „Spaudos draudimo gadynė20. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 281158-3) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filologas, vertėjas Aleksandras Žirgulys. Knygos viršelyje ir antraštiniame puslapyje yra jo parašas, o knygos tekste – daug jo pabraukymų ir marginalija, kurie liudija, kad A. Žirgulys šį veikalą atidžiai studijavo. Prieš patekdamas į A. Žirgulio asmeninę biblioteką leidinys buvo studentų ateitininkų sąjungos knygų rinkimo talkos knygynėlyje. 1932 m. išleistas antrasis šios knygos leidimas21, kurio vienas egzempliorius (KAVB: RS A 234225) buvo patekęs į Šiaulių apskrities Valdamų pradžios mokyklą.

Vilniui vaduoti sąjunga 1930 m. išleido P. Rusecko knygelę „Kaip lenkinta Vilniaus kraštas“22. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 275750) buvo Lietuvos šaulių sąjungos XIV rinktinės Klebiškio (dabar – kaimas Prienų rajone) būrio bibliotekoje.

1930 m. išleisti P. Rusecko atsiminimai „Vokiečių nelaisvėje“23, pirmą kartą išspausdinti 1930 m. „Mūsų žinyno“ žurnalo 63-ame ir 64-ame numeriuose. Atsiminimuose P. Ruseckas aprašo savo įspūdžius vokiečių belaisvių stovykloje, kur pateko 1915 m. liepos mėnesį atsidūręs vokiečių nelaisvėje. Leidinyje yra kelios nuotraukos iš šios belaisvių stovyklos Vokietijoje, Silezijoje.

1931 m. Liudo Giros redaguojamame serialiniame leidinyje „Ūkininko skaitymai“ paskelbti P. Rusecko atsiminimai apie jo kelionę iš vieno Naugardo gubernijos  kalėjimo (kur jis kalėjo 1905–1911 m.) į Ufą, kur turėjo gauti paleidžiamuosius raštus, kad galėtų grįžti į tėvynę24. Ilgoje kelionėje namo autorius aprašo ir nemažai lietuvių pėdsakų, aptiktų Rusijos žemėse. Atsiminimus išleido „Pažangos“ bendrovė. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 281669) buvo patekęs į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Jaunimui auklėti skyriaus Kampuočiuose (vietovė dabartinėje Lenkijos teritorijoje) biblioteką.

1934 m. P. Ruseckas parengė biografinę literatūros istorijos knygą „Mūsų įžymieji žmonės“25, kurioje aptartas K. Donelaičio, A. Strazdo, D. Poškos, S. Daukanto, M. Valančiaus ir A. Baranausko gyvenimas ir kūryba. Šį darbą P. Ruseckas ketino tęsti, rašydamas ir apie kitus vėlesnių laikų autorius, bet išleista tik ši knygos dalis. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24215) autorius padovanojo karo istorikui, bibliografui, pulkininkui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Kolegai Pulk. V. Steponaičiui Autorius 1934 II 3.“ Knygoje taip pat yra V. Steponaičio ekslibrisas ir spaudas. Dar vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS A 281443-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo Vladas Miškinis, o kitą (KAVB: RS A 281442) – Olga ir Vladas Lišauskai.

1934 m. Draugija užsienio lietuviams remti išleido P. Rusecko knygą „Užsienio lietuviai“26, kuri buvo didesnio veikalo šia tema pradžia. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS RA II R 21778) buvo padovanotas karo istorikui, bibliografui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Gerb. V. Steponaičiui Autorius 1934 VII 23“, matomas spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“.

1935 m. Draugija užsienio lietuviams remti išleido išsamiausią P. Rusecko redaguotą studiją „Pasaulio lietuviai“27 apie lietuvių išeivijos organizacijas, jų kultūrinę, politinę veiklą ir istoriją. Knygai parengti pasitelkta daug autorių, kurie pristatė savo bendruomenių arba darbo barų, už kuriuos buvo atsakingi lietuvių išeivijos organizacijose, apžvalgą. Pats P. Ruseckas knygoje pateikė Draugijos užsienio lietuviams remti veiklos apžvalgą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame panaudoti įvairūs lietuvių išeivijos organizacijų dokumentai. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24218) knygos autorius padovanojo rašytojui, kariuomenės veikėjui, „Kario“ redaktoriui, majorui Juozui Balčiūnui-Švaistui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Mjr. J. Balčiūnui P. Ruseckas 1935 III 12.“

1935 m. „Spaudos Fonde“ išleista P. Rusecko novelių knyga „Išniekintos vėliavos“28. Novelėse aprašomas spaudos draudimo laikotarpis, Didysis Vilniaus Seimas 1905 m., lietuvių gyvenimas rusų okupacijos laikais, sunkus valstiečių budimas iš vergijos ir kt. Rinkinyje yra aštuoni šiek tiek beletrizuoti ilgesni ar trumpesni vaizdeliai, kuriuos tik iš dalies būtų galima pavadinti novelėmis. „Išniekintos vėliavos“ – ilgiausias vaizdelis, kuriame aprašomos vieno Lietuvos kampelio jaunimo (Anelės Raudonytės, Stepo Karazijos ir kt.) pastangos išjudinti kaimo žmones kovai prieš okupantus už savo tautos teises. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24271) P. Ruseckas padovanojo karo istorikui, bibliografui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje matomas įrašas: „V. Steponaičiui P. Ruseckas 1935 XII 9.“ Viršelio vidinėje pusėje įklijuotas nedidelis, bet gražus Vytauto Steponaičio ekslibrisas.

1936 m. išleista P. Rusecko surinkta ir suredaguota medžiaga „Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos“29 apie baudžiavos laikotarpį. Šis veikalas buvo skirtas vyresniųjų klasių moksleiviams bei visiems besidomintiems šiuo Lietuvos istorijos laikotarpiu. Autorius įžangoje rašė, kad knygą pradėjo rašyti dar 1929 m. Tada jis paprašė žmonių siųsti atsiminimus apie šį laikotarpį. Su atsiminimais autoriui teko daug padirbėti, nes tokie, kokie buvo atsiųsti, spaudai netiko. Leidinio niekas nenorėjo leisti, nes manė, kad jis bus nerentabilus. Pavyko sutarti tik su „Spaudos fondu“, kuris šią knygą ir išleido. P. Ruseckas tikėjosi, kad bus išleistas ir antras tomas, kuriame turėjo būti tęsiama baudžiavos tema bei aprašyti 1863 m. sukilimo įvykiai. Knygos įžangoje autorius prašė siųsti antro tomo medžiagą adresu Kaune, Žemaičių g. 23, bet šis tomas liko neišleistas. Gražų leidinio viršelį piešė dailininkas Telesforas Valius. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 140626-1) buvo mediko, profesoriaus Prano Mažylio asmeninėje bibliotekoje (antraštiniame puslapyje yra jo spaudas ir parašas).

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga 1937 m. išleido du Petro Rusecko parengtų atsiminimų tomus „Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai“30 apie besikuriančios Lietuvos valstybės Nepriklausomybės kovas. Knygos pradžioje aprašyta Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir jos pirmųjų kovų apžvalga, vėliau pateikti įvairių žmonių atsiminimai apie Nepriklausomybės kovų laikotarpį. Knygos įžangoje rašoma, kad Lietuvos kariuomenės savanoriai buvo susibūrę į 1927 m. sausio 8 d. įkurtą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą, kurios dešimtmečiui paminėti ir išleista ši knyga. Prie kai kurių atsiminimų P. Ruseckas pateikė jų paaiškinimus bei ištaisė klaidas, kurių senyvo amžiaus ir ne viską atsimenantys autoriai negalėjo išvengti. P. Ruseckas taip pat sudarė žuvusių kovose ar dingusių be žinios karių, šaulių ir partizanų sąrašą, pateiktą knygos pabaigoje bei surinko ir paskelbė žuvusių karių ir Nepriklausomybės kovas menančias nuotraukas. Daugumą nuotraukų atsiuntė patys atsiminimų autoriai, tačiau knygos sudarytojas tikslingai ieškojo būtent žuvusių žmonių nuotraukų. Antrame tome neišvengta ir kai kurių pirmo tomo nuotraukų pasikartojimo. Specialiai antram tomui buvo padaryta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovų, susirinkusių į šios sąjungos dešimtmečio paminėjimo suvažiavimą, nuotrauka Karo muziejaus sodelyje31. Vienas šio tomo egzempliorius (KAVB: RS A 281173-2) anksčiau buvo Lietuvos karininkų ramovės bibliotekoje.

P. Ruseckas parašė ir knygą „Visuomenės kova su nusikaltimais32, kuri 1935 m. laimėjo Valstybės Saugumo departamento premiją ir šio departamento buvo išleista 1937 m. Siurrealistinį knygos viršelį piešė dailininkas J. J. Burba. Šia knyga P. Ruseckas siekė atskleisti, kaip atsiranda kai kurios Lietuvos visuomenės blogybės ir kokios yra kovos su jomis priemonės. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 280049) savo bibliotekoje turėjo Lietuvos advokatų taryba. Leidinyje yra spaudas „Lietuvos advokatų tarybos knygynas“.

1938 m. P. Ruseckas parašė ir nuotykių knygą vaikams „Vandenyno spąstuose“, kurią taip pat išleido Spaudos Fondas33. Knygoje P. Ruseckas mažo lietuviuko lūpomis pasakoja jo nuotykius plaukiojant po Indijos vandenyną.

1938 m. taip pat išleista P. Rusecko knyga lenkų kalba „Reforma rolna w Litwie i droga ku niej“34 („Ūkio reforma Lietuvoje ir kelias į ją“) apie sąlygas ir kelius Lietuvos ūkio reformai XVI-XIX a. ir XX a. pradžioje. Knygą išleido lietuvių tautosakos rinkėjas Jonas Norvaiša. Tai ne tiek ekonominė, kiek politinė studija apie politines sąlygas Lietuvos ūkiui vystytis. Leidinyje pateikta ir konkrečių ekonominio gyvenimo fragmentų pagal archyvinius dokumentus, pavyzdžiui, pagal Juozo Juškevičiaus bylą prieš Gulbiniškių dvaro savininką Pranciškų Gulbiną, kuris pardavė šio jam dirbusio laisvojo valstiečio ūkį. Vienas knygos egzempliorius (KAVB : RS U 16951) buvo patekęs į Povilo Gasiūno Lietuvių spaudos kolekciją.

1939 m. Vilniaus krašto žurnalo „Vilniaus žodis“ redakcija  Vilniuje išleido, o spaustuvė „Zorza“ išspausdino P. Rusecko sudarytą ir suredaguotą knygą „Lietuva Didžiajame kare“35. Knygos viršelį piešė dailininkas Telesforas Valius, leidinio kalbą taisė Jeronimas Cicėnas. Ši knyga – apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje ir juose dalyvavusių asmenų atsiminimus. Knygos pradžioje paskelbta „Didžiojo karo Lietuvoje chronologija“, kurioje randame ne tik svarbius įvykius, bet ir tokius įsakymus, kuriuos priskirtume įdomybėms. Pavyzdžiui, 1916 m. balandžio 25 d. paskelbtas vėžių pardavimo suvaržymas, liepos 5 d. paskelbtas įsakymas rinkti vaisių kauliukus aliejui spausti, o liepos 16 d. nurodymu Lietuvos gyventojams leidžiama valgyti per dieną po 160 gramų grūdų ir po 500 gramų bulvių maisto. 1916 m. spalio 21 d. įvestas alaus mokestis.



1.    Prisikels ... Prie žvaigždės ... Mačiau sopulį ... : netolimos praeities apysakutės / A. Mikaitis [Petras Ruseckas]. - Vilnius : [s.n.], 1907.
2.    Į laisvę (iš mūsų atgijimo istorijos) / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1919.
3.    Kas kiekvienam kareiviui žinotina / karininkas Ruseckas. - Kaunas : Krašto apsaugos ministerijos literatūros skyriaus leidinys, 1919.
4.    Mūsų Nepriklausomybės šmeižikams / [Petras Ruseckas]. - [Kaunas] : [s.n.], [1920].
5.    Rambyno tėvynėje : du vaizdeliai iš Prūsų Lietuvos : Giminėsna. Ligi kopų / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Švyturio“ bendrovės leidinys, [1920].
6.    Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy / P. Rusiecki. - Wilno : [s.n.], 1920.
7.    Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy / P. Rusiecki. - Wydanie trzecie przejrzane i uzupelnione. - Wilno : [s.n.], 1921. - (KAVB : R 25277 : spaudas „Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“ ; KAVB : RS 04-7285-1 : spaudas „Ex Libris Leono Jonaičio“).
8.    Kieno ir kaip mes turime būti valdomi / parašė P. Ruzeckas. - Tilžė : Socialistų Liaudininkų Demokratų Partija, [1920]. - (KAVB : RS A 276399 : spaudas „Lietuvos Val. ir Sav. Įst. Tarn. Prof. Sąjungos Kauno Skyriaus Knygynas 1648 Nr. C-451.“ ; spaudas „Pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų kasos biblioteka Nr. 1648“).
9.    Lietuva ir valstiečių reikalai / Rausvys [Petras Ruseckas]. - Kaunas : Lietuvos valstiečių sąjungos leidinys, 1922. - (Lietuvos valstiečių sąjungos leid. ; Nr. 2).
10.    Czy nam po drodze z panami / napisal P. Rusiecki. - Kowno : Związek Ludzi Pracy, 1922.
11.    Žemaitės gyvenimas ir jos atvaizdas. Kalėdos (paskutinis [Žemaitės] kūrinys) / [parašė P. Ruseckas]. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 12).
12.    Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1925 : jo 20 metų sukaktuvių paminėjimui / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (KAVB : RS AJ 11829 : įrašas „Gerbiamajam A. Janulaičiui. Autorius. 1926 I 6.“ ; KAVB : RS A 175390 : spaudas „Aušros“ berniukų gimnazija Turto kn. Nr. 5825“ ; spaudas „Kauno valstybinės „Aušros“ Gimnazijos Knygynas Nr. 3684“).
13.    Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1930 / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondas“, 1930. - (KAVB : RS A 281672 : spaudas „7 p. Ž. K. B. p. Kareivių Biblioteka Inv. Nr. 1647“).
14.    Respublikos Prezidento Dr. K. Griniaus sukaktuvės / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926.
15.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - Kaunas : P. Ruseckas, 1926, t. 1.-(KAVB : RS RA II R 24035 : įrašas „Gerbiamam kolegai ir buv. Bendradarbiui pulk. leit. R. Burokui geram atminimui P. Ruseckas 1926 IX 2.“).
16.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1928, t. 2. - (KAVB : RS RA II R 24033 : įrašas „Pulk. leit. R. Burokui P. Ruseckas 1928 I 4 d. Kaunas.“).
17.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - II-ji laida. - Kaunas : P. Ruseckas, 1938, t. 1.
18.    Lietuvos Kariuomenė / Maj. P. Ruseckas. - Worcester : spauda „Amerikos Lietuvio“, 1927.
19.    Alpėse : kalnai, žmonės, legendos ... / Petras Ruseckas ; iliustravo J. J. Burba. - Kaunas : P. Ruseckas, 1929. - (KAVB : RS RA II R 78829 : įrašas „Didžiai gerbiamam ir simpatingam Ponui Prof. K. Sleževičiui Autorius 1933 VI 10.“).
20.    Spaudos draudimo gadynė / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1929. - (KAVB : RS A 281158-3 : spaudas „V. D. U. Studentų Ateitininkų S-gos Knygų Rinkimo Talkos Knygynėlis Inv. Nr. Knygos nr.“ ; parašas „A. Žirgulys“).
21.    Spaudos draudimo gadynė / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1932. - (KAVB : RS A 234225 : spaudas : Valdamų pradž. mok. Šiaulių apskr.“).
22.    Kaip lenkinta Vilniaus kraštas / Petras Ruseckas. - Kaunas : Vilniui vaduoti sąjungos leidinys, 1930. - (Vilniui vaduoti sąjungos leid. ; Nr. 46 ; KAVB : RS A 275750 : spaudas „L. Š. S. XIV Rinktinės (13) Klebiškio Būrys“).
23.    Vokiečių nelaisvėje / Petras Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1930.
24.    Rusijos plotais / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Pažangos“ b-vės leidinys, 1931. - (Ūkininko skaitymai / redaktorius Liudas Gira ; Nr. 13 ; KAVB : RS A 281669 : spaudas „Šv. Kazimiero Lietuvių Draugija Jaunimui auklėti“ ; spaudas „Lietuvių Šv. Kazimiero Draugijos Skyrius Kampuočiuose ; Oddz. Litewskiego T-wa Sw. Kazimierza w Kampociach“).
25.    Mūsų įžymieji žmonės / Petras Ruseckas. - D. 1 : Nuo Duonelaičio ligi Baranausko. - Kaunas : Spaudos Fondas, 1934. - (KAVB : RS RA II R 24215 : įrašas „ Kolegai Pulk. V. Steponaičiui Autorius 1934 II 3.“ ; įklij. „V. Steponaičio knygos“ ; spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“; KAVB : RS A 281442 : spaudas „Ex Libris O. ir V. Lišauskai Nr.“ ; KAVB : RS A 281443-1 : parašas „Vl. Miškinis“).
26.    Užsienio lietuviai / parašė Petras Ruseckas. - Kaunas : Draugija užsienio lietuviams remti, 1934. - (KAVB : RS RA II R 21778 : įrašas „Gerb. V. Steponaičiui Autorius 1934 VIII 23.“ ; spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“).
27.    Pasaulio lietuviai / redagavo P. Ruseckas. - Kaunas : Draugija užsienio lietuviams remti, 1935. - (KAVB : RS RA II R 24218 : įrašas „Mjr. J. Balčiūnui P. Ruseckas 1935 III 12.“).
28.    Išniekintos vėliavos : Lietuvos atgijimo novelės / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondas“, 1935. - (KAVB : RS RA II R 24271 : įrašas „V. Steponaičiui P. Ruseckas 1935 XII 9.“ ; įklij. „Ex Libris Vytauto Steponaičio“).
29.    Baudžiava : atsiminimai, padavimai, legendos / surinko ir suredagavo Petras Ruseckas. - Kaunas : Petras Ruseckas, 1936. - (KAVB : RS A 140626-1 : spaudas „Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“ ; parašas „Pr. Mažylis“).
30.    Savanorių žygiai : Nepriklausomybės karų atsiminimai / Petras Ruseckas. - Kaunas : Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, 1937, t. 1.
31.    Savanorių žygiai : Nepriklausomybės karų atsiminimai / Petras Ruseckas. - Kaunas : Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, 1937, t. 2. - (KAVB : RS A 281173-2 : spaudas „Lietuvos Karininkų Ramovės biblioteka“ ; spaudas „Įrašyta turto knygon Nr. C-2744.“).
32.    Visuomenės kova su nusikaltimais / Petras Ruseckas ; [viršelį padarė J. J. Burba]. - Kaunas : Valstybės Saugumo departamentas, 1937. - (KAVB : RS A 280049 : spaudas „Lietuvos Advokatų Tarybos Knygynas Nr. H 102.“ ; spaudas „Lietuvos Advokatų Tarybos apsaugoje Serija D Nr. 14“).
33.    Vandenyno spąstuose : mažo lietuviuko nuotykiai Indijos vandenyne / P. Ruseckas ; [viršelį piešė dail. Tel. Valius ; kalbą tikrino J. Būtėnas. - Kaunas : Spaudos Fondas, [1938].
34.    Reforma rolna w Litwie i droga ku niej / napisal P. Ruseckas. - [Wilno] : wydal Jan Norwaisza, 1938. - (KAVB : RS U 16951 : spaudas „P. Gasiūno Lietuvių Spaudos Kolekcija“).
35.    Lietuva didžiajame kare / surinko ir suredagavo Petras Ruseckas. - Vilnius : Wydawnictwo „Vilniaus žodis“, 1939.

Mykolas Sleževičius

Mykolas Sleževičius, min. pirmin., Valstiečių Sąjungos ir Socialistų Liaudininkų Demokratų bloko lyderis // Tėvynės sargas. - 1970, Nr. 1, p. 19.

Mykolas Sleževičius (1882 02 21 Dremblių k., Viduklės valsč., Raseinių apskr. – 1939 11 11 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas, vienas LSLDP įkūrėjų ir jos pirmininkas iki 1922 m., Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas, Steigiamojo Seimo narys, II, IV ir XIII vyriausybių Ministras Pirmininkas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LSLDP sąrašą Nr. 11. Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.

1912 m. tęstinio leidinio „Teatras“ serijoje išleista M. Sleževičiaus versta olandų rašytojo Hermano Heijermanso (leidinyje – „G. Gejermans“) pjesė „Du keliu“1. Joje pavaizduoti du skirtingų moralinių nuostatų kunigai. Gailestingasis Nansenas priima į kleboniją atklydusią, netrukus gimdysiančią, vargo prispaustą Ritą, kuri klebonijoje ir pagimdo. Kietaširdis kunigas Bronkus ir parapijiečiai piktinasi tokiu kunigo elgesiu, reikalauja tą sergančią moteriškę su vaiku (kuris greitai miršta) tuoj pat išvežti. Bronkus net apskundžia Nanseną vyskupui ir šis pašalina jį iš tos vietos mažame Olandijos pajūrio kaimelyje, kur vyksta visas dramos veiksmas. Šiuo veikalu buvo baigta 1912 m. „Teatro“ leidinių serija, kurios redaktoriumi ir leidėju buvo J. Strazdas. M. Sleževičiaus išversta pjesė buvo populiari, ją ėmė vaidinti liaudies teatrai, bet katalikiškos krypties kritikai ją sutiko labai nepalankiai. 1919 m. pjesė buvo vaidinama Juozo Vaičkaus „Skrajojančiame teatre“ Kaune, o 1927 m. rugsėjo mėnesį pjesė pirmą kartą parodyta JAV, Čikagoje atidarytame  J. Vaičkaus teatre.

1918 m. Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius Voroneže išleido M. Sleževičiaus pranešimus, teiktus Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitetui. Knygelėje „Tremtiniai Rusijoj ir jų „globėjai“ (I. Jaroslavlis)“2 atskleidžiamas tariamas kai kurių Jaroslavlyje veikusių Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narių pasipelnymas iš aukų, pasinaudojant oficialiais M. Sleževičiaus pranešimais tos draugijos komitetui. Veikalo leidėjai įžangoje nurodo vieną tariamai pasipelniusį – kunigą, „Žiburio“ veikėją Motiejų Gustaitį, buvusį Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Jaroslavlio įgaliotiniu. Ypatingasis draugijos įgaliotinis M. Sleževičius jos centro komitetui pateikė labai išsamias draugijos Jaroslavlio skyriaus finansinių įplaukų ir išlaidų ataskaitas, išvardindamas net tai, kas ką valgė, kur keliavo, kokias dovanas, rūbus pirko ir t. t. Pranešimuose iš tikrųjų dažnai minimas M. Gustaitis bei įvairūs Jaroslavlio skyriaus finansinės veiklos pažeidimai.

M. Sleževičius 1918 m. taip pat parengė leidinį „Ko nori Lietuvos socialistų – liaudininkų demokratų partija“3, kuriame išdėstė šios partijos programines nuostatas. Šios Voroneže LSLDP išleistos knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra.

1923 m. išleista M. Sleževičiaus kalba Seime dėl 1923 m. birželio 30 d. Ministro Pirmininko deklaracijos4. Šios knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra. 1954 m. lietuvių išeivijoje buvo išleistas atsiminimų apie M. Sleževičių straipsnių rinkinys „Mykolas Sleževičius“5, kurį redagavo Antanas Rūkas. Knygą išleido leidykla „Terra“ Čikagoje.



1.    Du keliu / G. Gejermans ; vertė M. Sleževičius. - Vilnius : „Teatras“, 1912. - (Teatras. - 1912, Nr. 10/12).
2.    Tremtiniai Rusijoj ir jų „globėjai“ : (I. Jaroslavlis) : oficialūs M. Sleževičiaus pranešimai Centro Komitetui l. d. n. d. k. š. / M. Šleževičius. - Voronežas : Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius, 1918. - (Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius : Nr. 52).
3.    Ko nori Lietuvos socialistų – liaudininkų demokratų partija : (populeriai išdėstyta L. S. L. D. partijos programa) / parašė M. Sl. [Mykolas Sleževičius]. - Voronežas : [Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija], 1918.
4.    Valstiečių liaudininkų frakcijos atstovo M. Sleževičiaus kalba Seime : dėl ministerio pirmin. Deklaracijos VI. 30 d. 23 m.). - Kaunas : [s.n.], [1923].
5.    Mykolas Sleževičius / Julius Būtėnas, Mečys Mackevičius et. al. ; redagavo Antanas Rūkas. - Chicago : Terra, 1954.

Jonas Staugaitis

J. Staugaitis. Kunigas. Valstybės Tarybos (1918, 1919 ir 1920 m.) ir Steigiamojo Seimo (1920) vicepirmininkas // Lietuvos albumas. - Kaunas ; Berlynas : [s.n.], 1921, p. 22.

Jonas Staugaitis (1868 06 01 Štrotų (dab. Omentiškių) k., Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr. – 1952 01 18 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – gydytojas, valstybės, visuomenės ir politinis veikėjas, aktyviai rėmė LSLDP, o nuo 1918 m. priklausė LVS, 1919–1922 m. buvo LVS centro komiteto narys, 1922–1928 m. – LVLS centro komiteto narys, Steigiamojo Seimo narys. Buvo Pirmojo Seimo, Antrojo Seimo ir Trečiojo Seimo narys. 1919–1926 m. ėjo Sveikatos departamento Medicinos skyriaus vedėjo pareigas, buvo Kauno m. ligoninės vyr. gydytojas. Lietuvos gydytojų sąjungos organizatorius ir pirmasis jos pirmininkas. Vienas iš knygų ir laikraščių bendrovės „Varpas“ steigėjų, jos valdybos pirmininkas. Žurnalo „Medicina“ redaktorius.

Į Steigiamąjį Seimą J. Staugaitis buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 7. Steigiamajame Seime buvo vicepirmininkas, priklausė LVS frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui. Parašė švietėjiškų, politinės agitacijos darbų ir kitų veikalų, kuriuose apžvelgiama sveikatos apsaugos raida.

1894 m. Tilžėje išleistas kontrafakcinis leidinys (viršelyje nurodyta kita išleidimo vieta – Vilnius) – J. Staugaičio knyga „Apie keletą tikrų ir pramanytų mėšlų“ apie organinės kilmės ir cheminiu būdu pagamintas trąšas1. 1903 m. išspausdintas antrasis šios knygos leidimas, kurio Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra.

1925 m. išleistas Jono Staugaičio pranešimas „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“2, skaitytas 1924 m. gruodžio 8 d. Kauno medicinos draugijos viešame iškilmingame posėdyje, skirtame V. Kudirkos atminimui pagerbti. Knygelėje išskirti skyreliai apie V. Kudirką – studentą mediką, Šakių gydytoją, išsamiai aprašoma jo liga. Viename skyriuje intriguojančiu pavadinimu „Ar Vincas Kudirka buvo alkoholikas?“ paneigiami gandai apie jo tariamą girtuoklystę, nors visišku abstinentu jis tapo tik nuo 1894 m. atvykęs į Šakius. Knygoje taip pat apžvelgiami V. Kudirkos medicinos raštai bei jo mintys apie kitus gydytojus, vaistininkus, šundaktarius. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 122087) buvo rašytojo, poeto, literatūros kritiko Benedikto Babrausko asmeninėje bibliotekoje.

1930 m. taip pat išleistas J. Staugaičio straipsnio „Medicinos“ žurnale atspaudas „Kauno Medicinos Draugijos 10 metų veikimas ir reikšmė“3 (atspaudas iš: Medicina. - 1929, Nr. 11, p. 828-832). J. Staugaitis vadovavo šiai draugijai, todėl parašė ir jos veiklos apžvalgą, minint draugijos dešimtmetį. Išleista ir daugiau J. Staugaičio knygų su straipsniais, paimtais iš jo redaguoto „Medicinos“ žurnalo: „Medicinos“ laikraščio dešimties metų sukaktuvių proga“ (Atsp. iš : Medicina. - 1930, Nr. 5, p. 308-321), „Dėl nevykusių kritikų“ (Atsp. iš : Medicina. - 1930, Nr. 8, p. 589-591).



1.    Apie keletą tikrų ir pramanytų mėšlų / [J. Staugaitis]. - Vilnius, [1894]. - (Kontrafakcija. Tikrieji išleidimo duom. : Tilžė : „Ūkininkas“, 1894).
2.    Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas (Pranešimas, skaitytas 1924 m. gruodžio mėn. 8 d. Kauno Medicinos Dr-jos viešame iškilmingame posėdyje V. Kudirkos atminimui pagerbti) / Dr. J. Staugaitis. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (KAVB : RS A 122087 : parašas „B. Babrauskas“).
3.    Kauno medicinos draugijos 10 metų veikimas ir reikšmė / d-ras J. Staugaitis. - Kaunas : [s.n.], 1930. - (Atsp. iš : Medicina. - 1929, Nr. 11, p. 828-832).

Justinas Staugaitis

Kun. Justinas Staugaitis, II Seimo Pirmininkas // Krivulė, 1923, rugpj. Nr. 2, p. 1.

Justinas Staugaitis (1866 11 14 Tupikų k., Naumiesčio parapijoje, Šakių apskr. – 1943 07 08 Telšiuose) – kunigas, Aukštosios Panemunės parapijos klebonas, Garliavos dekanas, Seinų kapitulos kanauninkas, Telšių vyskupas, Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas, visuomenės ir spaudos veikėjas, „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijos Marijampolėje steigėjas 1906 m. Nuo 1911 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo narys. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą Nr. 3 (įrašytas šeštas). Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri įėjo į KD bloką. Buvo antrasis, vėliau – pirmasis Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Buvo išrinktas ir į Pirmąjį Seimą bei į Antrąjį Seimą.

Reaguodamas į Lietuvos politinio ir socialinio gyvenimo aktualijas, išleido politinės agitacijos ir politinės istorijos, bažnyčios istorijos, publicistikos knygų, romaną-apysaką. Apie J. Staugaitį ir jo išleistas knygas taip pat skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus tinklapyje paskelbtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Justinas Staugaitis“: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/124-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-justinas-staugaitis [žiūrėta 2020-06-05].

Aleksandras Stulginskis

Aleksandras Stulginskis, antrasis Respublikos Prezidentas (1920.VI.12-1926.VI.7) // Židinys, 1938, geg.–birž. (Nr. 5/6), įklij.

Aleksandras Stulginskis (1885 02 26 Kutalių k., Kaltinėnų valsč. – 1960 09 22 Kaune) – agronomas, vienas LKDP steigėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas. Dirbo įvairių periodinių leidinių redaktoriumi: 1914–1915 m. redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, nuo 1917 m. – žurnalą „Tėvynės sargas“, o nuo 1918 m. – laikraštį „Ūkininkas“, bendradarbiavo kituose leidiniuose. M. Sleževičiaus antrajame Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio, P. Dovydaičio trečiajame kabinete – Ministro Pirmininko pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras, M. Sleževičiaus ketvirtajame ministrų kabinete – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. kovo–balandžio mėnesiais (kritiniu Lietuvos valstybei laikotarpiu) buvo faktinis Vyriausybės vadovas. 1920–1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovas, jo pirmininkas, einantis valstybės Prezidento pareigas, nes Steigiamojo Seimo priimtos laikinosios Konstitucijos devintas paragrafas numatė, kad Steigiamojo Seimo Pirmininkas eina valstybės Prezidento pareigas (jas A. Stulginskis pradėjo eiti nuo 1920 06 19). Į Steigiamąjį Seimą A. Stulginskis išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal LŪS sąrašą Nr. 15 (įrašytas pirmas). Steigiamajame Seime priklausė LŪS frakcijai, kuri veikė į KD bloke.

A. Stulginskis dalyvavo ir Pirmojo Seimo veikloje. 1922 m. priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo išrinktas pirmuoju konstituciniu Lietuvos prezidentu (iki tol A. Smetona, vėliau – A. Stulginskis ėjo Prezidento pareigas). Antrasis Seimas 1923 m. birželio 19 d. perrinko A. Stulginskį Prezidentu. A. Stulginskis juo buvo iki 1926 m. birželio 7 d., kai šias pareigas perdavė K. Griniui.

Apie A. Stulginskį ir jo išleistas knygas taip pat skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus tinklapyje paskelbtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Aleksandras Stulginskis“: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/130-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-aleksandras-stulginskis [žiūrėta 2020-06-05].

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

G. Petkevičaitė : [portr.] // Naujoji vaidilutė. - 1931, Nr. 3, įklij.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 03 31 Puziniškio dvare, Rozalimo valsč., Panevėžio apskr. – 1943 06 14 Panevėžyje) – rašytoja, visuomenės veikėja, kovotoja dėl moterų teisių, viena iš Aboliucionisčių draugijos iniciatorių, pedagogė. Į Steigiamąjį Seimą išrinkta kaip LSLDP atstovė V (Panevėžio) rinkimų apygardoje (sąraše buvo pirma). Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui. Pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje pagal amžių buvo vyriausioji narė, mokanti lietuviškai, užėmė Steigiamojo Seimo Pirmininko vietą bei 1920 m. gegužės 15 d. vedė pirmąjį posėdį, kuriame pasakė iškilmingą kalbą. Šias pareigas G. Petkevičaitė-Bitė užleido Steigiamojo Seimo Pirmininku išrinktam A. Stulginskiui.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu viena bei su Žemaite (rašytojos kartu parašytus kūrinius pasirašydavo Dviejų Moterų slapyvardžiu) parašė scenos veikalų ir apsakymų, atsiminimus apie Pirmąjį pasaulinį karą bei knygą, skirtą pirmojo liaudies spektaklio Palangoje 25-osioms metinėms paminėti, dviejų dalių pasaulinės literatūros istorijos vadovėlį ir dviejų tomų romaną „Ad Astra“.
Pirmasis G. Petkevičaitės scenos veikalas buvo trijų veiksmų drama „Kova1 apie paprastų, neturtingų žmonių kovą už mokslą ir už savo teises. Slapyvardžiu B. pasirašyta drama pirmą kartą išspausdinta „Varpo“ puslapiuose (1900, Nr. 8-10), kaip atskiras leidinys išleista žurnalų „Varpo“ ir „Ūkininko“ redakcijų.

Paveikslėliu iš moksleivių gyvenimo įvardintas G. Petkevičaitės apsakymas „Nebepirmas2, kurį 1902 m. „Vinco Kapso Draugystėlės“ (iš Vinco Mickevičiaus-Kapsuko draugijos renkamų aukų) lėšomis išleido laikraščio „Naujienos“ redakcija, o išspausdino M. Jankaus spaustuvė Bitėnuose. Apsakyme vienas jaunikaitis nepakluso tėvų valiai būti kunigu, pabėgo iš namų ir sugrįžo jau sunkiai sužeistas. Vienas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas leidinio egzempliorius (KAVB: RS I R 4033-1) buvo patekęs į Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės knygyną Vilniuje, vėliau – į Povilo Gasiūno spaudos kolekciją (viršelyje yra parašas ir spaudas).

1902 m. Tilžėje V. Kudirkos iždo lėšomis išleista G. Petkevičaitės ir Žemaitės (Dviejų Moterų) trijų veiksmų komedija „Velnias spąstuose3. Veikalas yra apie girtavimo sukeliamas problemas ir besivaidenantį velnią, kuris iš tikrųjų buvo žydas pirklys, vagiantis pinigus. Vienas knygos egzempliorius (KAVB: RS I R 7052)  buvo A. Macejevskio knygų parduotuvėje Rygoje. Vėliau jis pateko į Lietuvių muzikos ir dainavimo draugijos Rygoje biblioteką.

Dar viena G. Petkevičaitės ir Žemaitės parašyta trijų veiksmų drama „Kaip kas išmano teip save gano4 buvo perspausdinta iš „Varpo“ (Varpas. - 1904, Nr. 7, p. 100-111) ir išleista Tilžėje 1904 m.  Drama yra apie tai, kaip dvarininkų dukra Vanda įsimylėjo šeimos daktarą Kukutį, o ne jai peršamą Silvestrą.

1905 m. Tilžėje išleista G. Petkevičaitės ir Žemaitės keturių veiksmų drama „Litvomanai5, kuri taip pat pirmą kartą buvo išspausdinta „Varpo“ puslapiuose (Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 37-39 ; Nr. 4/5, p. 51-56 ; Nr. 6, p. 66-70 ; Nr. 7/8, p. 86-88 ; Nr. 9/10, p. 100-101). Jos siužetas yra apie kovas dėl savosios spaudos.

1905 m. Vilniuje „Aušros“ draugija išleido G. Petkevičaitės apsakymų rinkinį „Krislai6, kuriame paskelbtas vienas didesnis apsakymas „Krislai“ ir dar kiti šeši apsakymai. Rašytoja šiuose apsakymuose tarsi fotografuoja gyvenimo įvykius, fiksuodama ją sujaudinusius tikrovės fragmentus,  detales, veikėjų būsenas, savo pačios požiūrį į aprašomus dalykus. Neatsitiktinai apsakymų paantraštės pavadintos „Fotografija“. Apsakymą „Homo Sapiens“ autorė skyrė spaudos draudimo laikotarpiu leistam „Varpui“. Po kūrinio įdėjo apsakymą „Spauda leista“, kuriame pagrindiniai veikėjai – kovotojai prieš spaudos draudimą ir tos kovos aukos: vienas pamišęs, o kitas nepagydomai serga. Abu jie jau neturi nei fizinių, nei psichologinių jėgų džiaugtis, kad kova baigta, spaudos draudimas panaikintas. Vienas gražiausių rinkinio apsakymų „Dievui atkišus“ – apie pastumdėlę tarnaitę Magdę, pagimdžiusią nesantuokinį kūdikį, kuris toks nereikalingas ir pačiai jo motinai, ir pagloboti Magdę su kūdikiu pasiryžusiai Marcelei. Ši palieka kūdikį lauke šalti. Pastebėjusi paliktą tarė, kad geriau būtų, kad Dievas jį atgal pasiimtų.

„Aušros“ draugija Vilniuje išleido G. Petkevičaitės ir Žemaitės parašytą keturių veiksmų dramą „Parduotoji laimė7. Pavadinimas sako, kad ši drama yra apie vedybas ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Vienas leidinio egzempliorius (KAVB: RS II R 2950) buvo įsigytas Kaune žurnalisto Justo Paleckio ir nuvežtas į Rygą, kur jis tada gyveno (1920 m.).

G. Petkevičaitė-Bitė nuolat pasisakė už lygias moterų teises ir pati savo pavyzdžiu įrodė, kad moterys gali aktyviai veikti ir politikoje. Todėl nieko neįprasto, kad jau 1910 m. ji išleido knygą „Apie moterų klausimą8, kurioje rašo apie būtinybę moterims turėti su vyrais lygias pilietines teises.

G. Petkevičaitės parašytas „Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis“ (dvi dalys), išleistas „Varpo“ bendrovėje 1922 m.9 ir 1924 m.10 – kompiliacinis veikalas. Pati autorė pripažįsta, kad nerašė originalaus vadovėlio, o sekė Karlo Bussė ir kitais autoriais. Vokiečių lyrikas ir literatūros kritikas Karlas Hermanas Bussė du „Pasaulinės literatūros“ tomus vokiečių kalba parašė dar 1910 m. ir 1913 m. Vadovėlyje apsiribojama Senovės Rytų (kinų, japonų, egiptiečių, persų, babiloniečių, asirų, arabų) ir antikinės Graikijos literatūra. Kaip galima mokymo priemonė vadovėlis turėjo daug trūkumų, bet tada, kai buvo išleistas, buvo ir labai reikalingas.

G. Petkevičaitės „Karo metų dienoraščio“ dvi dalis (1925 m.11 ir 1931 m.12) išleido „Varpo“ bendrovė. Kodėl Pirmojo pasaulinio karo atsiminimai, paimti iš G. Petkevičaitės karo metais rašomo dienoraščio, į knygą įtraukti po ilgo laikotarpio, o antrosios dalies leidimas vėl labai užtruko? Tai paaiškina pati autorė pirmosios dalies įžangoje. Rašant dienoraštį trūko popieriaus, tad teko rašyti ant antros lapo pusės, kuri iš pradžių buvo palikta pastaboms. Be to, dienoraštį teko slėpti ir paskiau jis buvo rastas išdraikytais lapais. Todėl norint jį sutvarkyti reikėjo laiko, kurio nebuvo, nes reikėjo uždirbti pragyvenimui. Pirmąją dalį autorė skubėjo tvarkyti, nes bijojo, kad dienoraščių visai nespės išleisti, o antrajai daliai medžiagą jau tvarkė neskubėdama. Be to, „Varpo“ bendrovei buvo iškilę sunkumų. 1927 m. „Varpo“ bendrovės ir jos spaustuvės pastatas buvo susprogdintas. Bendrovė atsigavo įsikūrusi naujoje vietoje Kaune, Gedimino gatvėje, bet tik 1931 m. pasiekė ankstesnes leidybos apimtis. Trečioji dienoraščio dalis išspausdinta jau po autorės mirties, 1966 m. „Raštų“ rinkinyje. „Karo metų dienoraštyje“ vaizduojamas gilaus provincijos užkampio gyvenimas karo sąlygomis. Dienoraštis buvo surašytas naudojantis spauda bei iš įvairių vietų pasiekiamomis žiniomis. Jis – su pačios autorės apibendrinimais ir išvadomis, todėl suprantama, kad jo centre – pati autorė, per savo prizmę fiksavusi įvykius. Nors šiuose atsiminimuose daug asmeniškų dalykų, smulkmenų, bet matome ir to laikmečio dvasią: nuotaikas, įvykius, kultūrinę ir politinę kroniką, materialinius rūpesčius, karo sunkumus. Antrosios dalies vienas egzempliorius (KAVB: A29520-1) buvo gydytojo Artūro Jurgučio asmeninėje bibliotekoje.

„Varpo“ bendrovė 1927 m. išleido G. Petkevičaitės atsiminimus „Iš mūsų vargų ir kovų13 apie laikmetį, kai 1899 m. Palangoje pirmą kartą viešai buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Spektaklio organizavimas spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis laikotarpiu buvo nelengvas uždavinys. G. Petkevičaitė režisavo spektaklį ir buvo viena iš jo organizatorių. Atsiminimuose ji aprašė istorinį kontekstą, kuriame gimė ir buvo įgyvendinta spektaklio idėja, knygoje taip pat skyrė dėmesį carinės valdžios veiksmams po šio reikšmingo įvykio. Autorė, matyt, vėlavo išleisti knygą, todėl leidinio pavadinimas ne visai atitinka turinį. Šią knygą G. Petkevičaitė rašė tada, kai dėl pablogėjusios sveikatos buvo nutraukusi darbą mokykloje, nors tęsė mokymą namuose.

1933 m. G. Petkevičaitė-Bitė parengė bene svarbiausią savo knygą – dviejų tomų romaną „Ad astra“14, kurį išleido „Dirvos“ bendrovė. Romane vaizduojama XIX a. pabaigos Lietuvos gyvenimo atmosfera, dažniausiai perteikta per pagrindinės romano veikėjos Elzės Kęsgailytės asmeninių išgyvenimų prizmę. Aštuoniolikmetė Elzė svajoja apie aukštąjį mokslą, visuomenei naudingą darbą, ieško savo vietos gyvenime, susitikdama su įvairių idėjinių krypčių veikėjais keičia savo nuostatas, vertybes. Po mokyklos baigimo ji šiek tiek blaškosi. Matydama vargingą valstiečių situaciją, susižavi labdaringa veikla. Jai iš pradžių imponuoja liberalios dvarininkijos atstovas Donatas Gedvila. Tačiau pamačiusi, kad bet kokį pasipriešinimą Rusijos galybei, tautinį judėjimą jis laiko neprotingu, nuo jo atsitraukė. Nelabai priimtinos jai ir studento Zenono kairiosios socializmo idėjos. Studentas, varpininkas Bataitis pastūmėjo ją link tautinio judėjimo. Jis įtraukė Elzę į lietuviškos spaudos platinimo darbą ir ji tapo tautinio judėjimo šalininke. Romano pabaigoje Elzė renkasi ne ramų, sotų gyvenimą su Donatu, o neramų kovos už tautos laisvę kelią. Romanui nesvetimos ir feminizmo idėjos. Pagrindinė veikėja įrodinėja savo pranašumą lenktyniaudama su vyrais įvairiose gyvenimo srityse, netgi šaudyme. Nors tada, kai romanas buvo parašytas, jis sutiktas gana abejingai, tačiau šiais laikais dėmesys jam vėl juntamas. Pavyzdžiui, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra įsteigusi nominaciją „Ad astra“, skirtą įvertinti išskirtinius Panevėžio regiono (iš kurio kilusi rašytoja) bibliotekų darbuotojus, kurie apdovanojami iskirtiniu ženklu „Ad astra“, sukurtu Alfrido Pajuodžio. Vieną šios knygos antrojo tomo egzempliorių (KAVB: A 111802) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filologas, vertėjas Aleksandras Žirgulys (knygos viršelyje yra jo parašas).



1.    Kova : drama iš trijų veiksmų / parašė B. [G. Petkevičaitė]. - Tilžė : „Varpo“ ir „Ūkininko“ redakcijos, 1900. - (Persp. iš : Varpas.-1900, Nr. 8-10).
2.    Nebepirmas : paveikslėlis iš moksleivių gyvenimo / parašė B. [G. Petkevičaitė]. - Bitėnai : išleista iš aukų „Vinco Kapso Draugystėlės“ ; „Naujienų“ red., 1902. - (KAVB : RS I R 3790-1 : įrašas „M. Piaseckaitė – Šlapelienė ; spaudas „P. Gasiūno Lietuvos Spaudos Kolekcija“).
3.    Velnias spąstuose : dramatiškas paveikslėlis iš trijų veiksmų / parašė Dvi Moterys [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : Kudirkos išdas, 1902. - (Kudirkos išdas ; Nr. 3 ; KAVB : RS I R 7052 : spaudas „A. Macejevskio knygų parduotuvė Ryga ; spaudas „Lietuvių muzikos ir dainavymo draugija Rigoj „Kanklės“).
4.    Kaip kas išmano teip save gano : drama iš trijų veiksmių / Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : [s.n.], 1904. - (Atsp. iš : Varpas. - 1904, Nr. 7, p. 100-111).
5.    Litvomanai : drama keturiuose veikimuose / parašė Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : [s.n.]. - (Atsp. iš : Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 37-39 ; Nr. 4/5, p. 51-56 ; Nr. 6, p. 66-70 ; Nr. 7/8, p. 86-88 ; Nr. 9/10, p. 100-101).
6.    Krislai / G. P. [G. Petkevičaitė]. - Vilnius : „Aušros“ išleidimas, 1905.
7.    Parduotoji laimė : keturių veiksmų drama / parašė Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Vilnius : „Aušros“ išleidimas, 1905. - (KAVB : RS II R 7025-2 : įrašas „J. Paleckis 28 / I 20 Ryga ; įrašas „18 / I 20 Kaune“).
8.    Apie moterų klausimą / G. Petkevičaitė. - Vilnius : [s.n.], 1910.
9.    Karo meto dienoraštis / G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1925, d. 1. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 55).
10.    Karo meto dienoraštis : 1915 – 1916 m. / G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1931, d. 2. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 67 ; KAVB : RS A 170540-1 : spaudas „Gydytojas Artūras Jurgutis“).
11.    Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. - D. 1 : Rytai / sekdama d-ro Karolio Busės pasaulinės literatūros istoriją ir kitais įvairiais šaltiniais naudodamasi parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 18).
12.    Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. - D. 2 : Graikai / sekdama d-ro Karolio Busės pasaulinės literatūros istoriją ir kitais įvairiais šaltiniais naudodamasi parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 40).
13.    Iš mūsų vargų ir kovų : paminėti Palangos spektaklio 25 metų sukaktuvėms / parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1927. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 64).
14.    Ad astra : nesenų laikų dviejų tomų romanas / G. Petkevičaitė – Bitė. - Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leidinys, 1933, t. 1-2.

Juozas Pronskus

Juozas Pronskus : [portr.] // Varpas. - 1985, Nr. 20, p. 115.

Juozas Pronskus (1893 04 01 Rumšaičiuose, Ylakių valsč., Mažeikių apskr. – 1984 05 21 Vinipege, Kanada) – vaistininkas, žurnalistas, redaktorius, politikas, Steigiamojo Seimo narys. Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo IV (Telšių) ir III (Raseinių) rinkimų apygardose kaip LSLDP narys pagal partinį sąrašą, bet nebuvo išrinktas. Į Steigiamąjį Seimą pateko 1920 m. spalio 15 d., M. Untuliui atsisakius Seimo nario mandato. Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui.

J. Pronskus buvo leidinių „Prūsų Lietuvių balsas“, „Klaipėdos žinios“, „Rygos naujienos“, „Darbo balsas“, „Lietuva“, „Jaunimas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ bendradarbis. Dirbo „Trimito“, „Santaros“, „Naujienų“ (JAV), „Lietuvos žinių“, „Lietuvos keleivio“, „Vakarų“ redaktoriumi. 1939–1942 m. dirbo „Eltos“ redaktoriumi ir vertėju Kaune. 1948–1957 m. gyveno Kanadoje, vėliau persikėlė į Čikagą.

J. Pronskus  išleido humoristinių leidinių, žurnalistinės publicistikos, istorijos, geografijos, politinės literatūros darbų. Pasirašydavo Kaskamdarbo, Aklasmatės slapyvardžiais ir savo pavarde. 1920 m. išvertė indų rašytojo, filosofo, visuomenės veikėjo R. Tagorės dramas „Auka“ ir „Paštas“1. Knygos viršelyje yra pavadinimas „Dramos“.

1920 m. išleistas Kaskamdarbo slapyvardžiu pasirašytas J. Pronskaus feljetonų rinkinys „Prošepano priepuoliai“2, kuriame pašiepiami Lietuvos lenkai. Pagal tematiką leidinys tiko pradėti Šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ leidinių seriją. 1922 m. išleistas kitas J. Pronskaus feljetonų ir humoristinių vaizdelių rinkinys „Magaryčios“3, literatūrologo Benedikto Babrausko įvertintas kaip turėjęs įtaką lietuvių feljetono žanro pradžiai4. Tačiau šis „Lietuvių enciklopedijoje“ publikuotas B. Babrausko vertinimas nėra tikslus. Iš dalies jį galima patvirtinti pagal „Magaryčių“ išleidimo metus bei pripažįstant, kad rinkinio feljetonai atitinka šio žanro kriterijus. Tačiau feljetonuose nėra šiam žanrui būdingo žodžių žaismo, juokingos, netikėtos bei intriguojančios atomazgos. „Magaryčių“ feljetonai atitinka trumpo humoristinio vaizdelio arba satyros apibūdinimą, bet jų veiksmas pilkas, be intrigos. Rinkinyje rasime ir publicistikos, ir politinės satyros, ir scenos vaizdelių, ir novelių ir, aišku, feljetono užuomazgų. Arčiausiai feljetono žanro ištakų yra J. Pronskaus groteskiniai vaizdeliai iš rinkinio skyriaus „Naturfilosofija“. Šiame skyriuje jis aprašo gerai jam pažįstamas periodinio leidinio redakcijos darbo situacijas.

1923 m. išleistas veikalas su nuotraukomis ir žemėlapiu apie Kuršių Neriją „Lietuvos Sahara: Kuršių Užmaris“5. Autorius leidinio įžangoje prisipažino, kad veikalą sudarė pasinaudodamas įvairia literatūra apie šį kraštą, jos turinį tik retkarčiais papildydamas ten patirtais įspūdžiais. 1937 m. pasirodė antrasis šios knygos leidimas6, kurio pradžioje įdėti keli nauji vaizdeliai. Leidinio pabaigoje – visai naujas skyrius „Lietuvos Saharos vasarvietės“, supažindinantis su Klaipėdos, Smiltynės, Kopgalio, Alksnyno, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos vasarvietėmis.

1926 m. dienos šviesą išvydo J. Pronskaus „Plukiava: Petro Balvočiaus nuotykiai Palangoje ir Kaune“7. Šios knygos feljetonai buvo populiarūs dėl vaizdingų, žemaitiškai surašytų dialogų. Be to, leidinyje sudėta daug laikraščių ar žurnalų iškarpas imituojančių humoristinių žinučių ir reklamų, iš kurių dauguma nejuokingos. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 113784-1) buvo patekęs į M. Šlapelienės knygyną.

1930 m. (dar dirbdamas laikraščio „Naujienos“ redakcijoje Čikagoje) J. Pronskus parašė istorijos veikalą „Arionų prisikėlimas“8, kuriame idealizuojama praeitis ir ne visai tiksliai interpretuojami faktai. Knygą išleido JAV trumpai veikusi organizacija „Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti“. J. Pronskus, remdamasis XIX a. anglų filosofu ir rašytoju I. Teiloru, knygoje teigia, kad lietuviai – vieninteliai palikuonys kilnios arijonų tautos, kadaise Europai davusios civilizaciją. Pasak J. Pronskaus, mūsų giminės atstovai esą apie trečią amžių po Kristaus susidūrė su krikščionybe ir priėmė jos racionalistiškiausią formą – arijonizmą9. Arijonizmas (J. Pronskaus įvardijamas kaip „arionizmas“) buvo III-IV a. atsiradusi eretiška laikoma krikščionybės srovė, kurios pradininkas buvo teologas iš Aleksandrijos Arijus, o jo mokymas dar buvo vadinamas Arijaus erezija. XVI a. arijonizmas atgaivintas ir paplito Europoje, taip pat ir Lietuvoje (kaip reformacijos kryptis). Knygos autorius norėjo atgaivinti arijonizmą ir matė jame ateities religiją, kvietė Lietuvos ir Amerikos arijonus vienytis lietuvių tautos sostinėje Vilniuje10.

1933 m. serijoje „Žurnalistikos kursai namie“ išleista J. Pronskaus ir A. Dėdelės žurnalistinės publicistikos knyga „Reportažas“11. Joje J. Pronskus aptarė reporterio sąvokos reikšmę, kvalifikaciją, darbo stilių, etiką, žinių rinkimo, apdorojimo, pateikimo ir kitus klausimus, remdamasis užsienio pavyzdžiais. Knygos pabaigoje kitas autorius A. Dėdelė analizuoja reportažų kūrimo sąlygas Lietuvoje.

Dar vienas J. Pronskaus straipsnis (skelbtas leidinių serijoje „Žurnalistikos kursai namie“) buvo išspausdintas 1933 m. išleistoje knygoje „Lietuvių spauda“12, kuri parašyta kartu su P. Klimaičiu. Šiame straipsnyje J. Pronskus apžvelgė lietuvių spaudą JAV.



1.    Auka ; Paštas : [dramos] / Rabindranatas Tagore ; vertė J. Pronskus. - [Kaunas] : „Varpo“ b-vės leidinys, [1920].
2.    Prošepano priepuoliai / Kaskamdarbo [Juozas Pronskus]. - Klaipėda : „Trimito“ leidinys, 1920. - („Trimito“ leid. ; Nr. 1).
3.    Magaryčios : [vaizdai ir feljetonai] / Aklasmatė [Juozas Pronskus]. - [Kaunas] : [s.n.], 1922.
4.    Pronskus Juozas / B. Br. [Benediktas Babrauskas] // Lietuvių enciklopedija. - Boston : lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 24, p. 99 – 100.
5.    Lietuvos Sahara : Kuršių Užmaris / surašė Juozas Pronskus. - Klaipėda : spaudė ir išleido akcinė bendrovė „Rytas“, 1923.
6.    Lietuvos Sahara : [Neringos gamta ir žmonės]. - Klaipėda : [s.n.], 1937.
7.    Plukiava : Petro Balvočiaus nuotykiai Palangoje ir Kaune / Aklasmatė [Juozas Pronskus]. - Kaunas : [s.n.], 1926. - (KAVB : RS A 113784-1 : įrašas „M. Šlapelienė (žemaičių tarme)“).
8.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930.
9.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930, p. 11-12.
10.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930, p. 12.
11.    Reportažas / J. Pronskus ir A. Dėdelė. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Žurnalistikos kursai namie).
12.    Lietuvių spauda : namie ir svetur / Pr. Klimaitis ir J. Pronskus. - Kaunas :[s.n.], 1933. - (Žurnalistikos kursai namie).

Antanas Purėnas

V. D. U. Prorektorius Prof. A. Purėnas  // Studentų dienos. - 1937, rugs. 18, p. 1.

Antanas Purėnas (1881 02 16 Tutkorių k., Skapiškio valsč., Rokiškio apskr. – 1962 11 05 Kaune) – chemikas, kultūros, visuomenės veikėjas, pedagogas, pirmasis Lietuvos universiteto organinės chemijos katedros vedėjas, ekstraordinarinis profesorius, nuo 1939 m. rudens – VDU prorektorius, 1940–1941 m. buvo VDU rektorius. A. Purėnas – ir Steigiamojo Seimo narys, išrinktas VII (Utenos) rinkimų apygardoje kaip LSDP atstovas pagal partinį sąrašą, kuriame įrašytas antru numeriu. Steigiamajame Seime politikas priklausė LSDP frakcijai, buvo jos vicepirmininku.

A. Purėnas redagavo leidinį „Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto darbai“, „VDU žinias“, „Kultūros“ žurnalą, kartu su kitais leido „Mokyklą ir visuomenę“, bendradarbiavo kitoje socialdemokratinėje bei gamtos mokslų periodinėje spaudoje. Parašė politinių atsišaukimų, religinio švietimo, organinės chemijos knygų, išvertė švietėjiškų bei religinio turinio leidinių. Pirmoji A. Purėno kartu su Juozu Tūbeliu išversta knyga buvo prancūzų zoologo, fiziologo ir politiko Polo Berto (Paul Bert, knygoje – Polio Bero) gamtamokslinis veikalas „Dievo galybė“, kurios pirmąjį leidimą 1905 m. išleido laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvė1. Vienas dabar Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 5407-2) anksčiau buvo kunigo, marijono, teologijos daktaro Pranciškaus Bučio asmeninėje bibliotekoje bei Lietuvos brolių marijonų kongregacijos bibliotekoje.

1907 m. išleista Antano Purėno iš rusų kalbos versta švietėjiško pobūdžio knyga apie žmonijos raidą „Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė“, kurią išleido „Šviesos“ bendrovė2. 1915 m. knygų leidimo bendrovė „Žinynas“ Vilniuje išleido A. Purėno knygą „Paviršium kaip ir sveika, viduje – gangrena“3 apie lenkinimą Vilniaus krašto bažnyčiose, palaikomą Vilniaus vyskupijos valdytojo. 1918 m. Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius Voroneže išleido Juozo Geniušo ir Antano Purėno iš rusų kalbos verstą vokiečių marksisto Oto Riūlės (Otto Rühle) abejotinos vertės knygą „Vokiečių mokykla. Kokia ji yra“4. Leidinyje buvo bandoma pasidalinti Vokietijos švietimo būklės marksistiniu, atiklerikaliniu vertinimu. Pasak vertėjų, Lietuvai neaktualūs klausimai ir nepatikima informacija (statistikos žinios bei visas skyrius „Mokyklos be mokytojų“) į knygelę neįtraukta.

Dar vieną A. Purėno iš anglų kalbos išverstą švietėjiško turinio knygelę 1925 m. išleido „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose. Šis leidinys – amerikiečių zoologo, filosofo, švietėjo ir socialisto J. H. Moore veikalas apie gyvybės Žemėje evoliuciją „Gyvybės pradžios įstatymas“5. Tais pačiais metais Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija išleido didžiausios apimties A. Purėno verstą knygą. Lietuvoje trūkstant vadovėlių, A. Purėnas išvertė Amsterdamo universiteto chemijos profesoriaus A. F. Hollemano „Organinės chemijos vadovėlį“6, kurį pritaikė savo dėstomos paskaitoms Lietuvos universitete. Vadovėlis verstas iš A. Hollemano vadovėlio anglų kalba septynioliktojo leidimo. A. Purėnas knygos pabaigoje prisipažino, kad nuo 1921 m. labai jautė vadovėlio lietuvių kalba trūkumą, kadangi Aukštuosiuose kursuose dėstė organinę chemiją. Dėl to dėstyti buvo labai sudėtinga. 1923 m. gavusi Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto pritarimą, Švietimo ministreijos knygų leidimo komisija sutiko išleisti A. Purėno verčiamą vadovėlį. A. Purėnas rašo, kad vertimą baigė dar 1924 m. balandžio mėnesį, bet užtruko spausdinimo darbai ir vadovėlis išleistas tik 1925 m. liepos mėnesio pabaigoje. Vertėjas taip pat rašė, kad vengė lietuvinti chemijos terminus, tačiau pasitaręs su kalbininkais sulietuvino tik kai kuriuos terminus, pavyzdžiui, tirpinamąją medžiagą pavadino tirpiniu7.



1.    Dievo galybė : su daugybe piešinėlių / Polis Beras ; versta iš prancūzų kalbos [Antano Purėno ir Juozo Tūbelio]. - Vilnius : „Vilniaus žinių“ spaustuvė, 1905. - (KAVB : RS II R 5407-2 : spaudas „Ex Libris Francisci Buczys“ ; spaudas „Novitiatus CC. RR. Marianorum in Lituania M J“).
2.    Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė / [iš rusų k. vertė] A. P. [Antanas Purėnas]. - Vilnius : „Šviesa“, 1907. - („Šviesa“ ; Nr. 19).
3.    Paviršium kaip ir sveika, viduje – gangrena (Dėl Vilniaus vyskupijos bažnytinių santykių) / Aleksandras [Antanas] Purėnas. - Vilnius : Knygų leidimo b-vė „Žinynas“, 1915.
4.    Vokiečių mokykla. Kokia ji yra / O. Riule ; vertė J. G. ir A. P. [Juozas Geniušas ir Antanas Purėnas]. - Voronežas : Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. - (Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius ; Nr. 61 ; KAVB : RS A 79445 : įklij. „MIC Bibliotheca Marianorum Mariampoli C Inv. 21104“).
5.    Gyvybės pradžios įstatymas / J. Moore ; iš anglų kalbos vert. A. P. [Antanas Purėnas]. - Šiauliai : „Kultūros“ b-vės leidinys, [1925]. - („Kultūros“ knygynėlis ; Nr. 9/10).
6.    Organinės chemijos vadovėlis / Dr. A. F. Holleman‘as ; į lietuvių kalbą iš septynioliktojo patobulinto leidimo vertė A. Purėnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, 1925.
7.    Vertėjo žodis / Antanas Purėnas // Organinės chemijos vadovėlis / Dr. A. F. Hollemanas ; į lietuvių kalbą iš septynioliktojo patobulinto leidimo vertė A. Purėnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, 1925, p. VII-VIII.

Juozas Purickis

Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje dr. Juozas Purickis. KTU bibl. Retų leidinių fondas. A 2491, atv. 7924.

Juozas Purickis (1883 04 19 Petrošiškių vienk., Jiezno valsč., Trakų apskr. – 1934 10 25 Kaune) – žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, 1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Užsienio reikalų ministras nuo 1920 06 19 iki 1921 12 12, įvairių draugijų, organizacijų steigėjas ir narys (Friburgo „Rūtos“, „Lithuania“ draugijos, Lietuvos informacijų biuro, Lietuvos atstatymo draugijos, Šaulių sąjungos, Ekonomikos studijų draugijos, Vilniui vaduoti sąjungos, Lietuvos ir gudų draugijos, Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos). Lietuvos žurnalistų sąjungai J. Purickis vadovavo 1930–1934 m. Buvo Steigiamojo Seimo narys, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą (jame įrašytas antras). Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri veikė KD bloke.

Dėl J. Purickiui 1921 m. iškeltos spekuliacinės, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylos jis turėjo pasitraukti iš užsienio reikalų ministro posto bei iš aktyvios politinės veiklos, todėl atsidėjo žurnalistiniam darbui. 1925 m. Vyriausiojo Tribunolo išteisintas dėl bylos senaties bei nesurinkus pakankamai įrodymų. Buvo vienas iš produktyviausiai dirbančių žurnalistų, žurnalistikos kursų namie lektorius, tačiau knygų išleido tik kelias.

Šv. Kazimiero draugija 1914 m. išleido didaktinę J. Purickio publicistikos knygą „Beletristikos rolė žmonijos auklėjime“1, kurioje aprašytas ne tik pozityvus beletristikos vaidmuo švietime, bet ir jos pragaištingas poveikis, kuris skatina žemuosius jausmus ir instinktus.

1918 m. Lozanoje (Šveicarijoje) buvo išleista V. Bartuškos ir J. Purickio knyga vokiečių kalba neseniai atsikūrusios Lietuvos valstybės sienų klausimu „Litauen und seine Provinzen Suvalkai und Gardinas“2 („Lietuva ir jos provincijos Suvalkai ir Gardinas“), kurioje V. Bartuška rašo apie Suvalkų guberniją, o J. Purickis – apie Gardino guberniją. Darbe svarstoma lietuviškų teritorijų prijungimo prie Lietuvos galimybė.

Viena J. Purickio monografija vokiečių kalba buvo išleista 1919 m. Freiburge. Šis darbas parengtas jo filosofijos mokslų daktaro disertacijos, apgintos Freiburgo universitete, pagrindu3. Šioje religijotyros knygoje J. Purickis nagrinėja tikėjimo raidos Lietuvoje XVI a. iki jėzuitų atėjimo 1569 m. problemas. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS AJ 4495) saugomas Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus A. Janulaičio asmeninės bibliotekos fonde. Leidinyje yra paties autoriaus autografas A. Janulaičiui: „Lietuvos praeities tyrinėtojui gerbiamajam A. Janulaičiui autorius Kaunas. 12. VII. 21.“ Dar vieną leidinio egzempliorių (KAVB: U 23870) seniau savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filosofė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja Marija Andziulytė-Ruginienė (knygos priešlapyje yra M. Andziulytės parašas).

Būdamas žurnalistikos kursų namie lektoriumi, J. Purickis 1933 m. išleido knygą „Žurnalisto profesija“4, kurioje išdėstė savo požiūrį į žurnalisto profesiją bei aptarė, ko šios profesijos atstovai privalo mokytis ir kaip turi atrodyti. J. Purickio nuomone, žurnalistui svarbūs ne tik jo gebėjimai, bet ir išvaizda. Knygoje taip pat nusakytas spaudos ir žurnalistų vaidmuo mūsų visuomenėje.



1.    Beletristikos rolė žmonijos auklėjime / parašė Juozas Purickis. - Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1914. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 155 ; KAVB : RS II R 2708-1 : spaudas „Ateitininkų Federacijos knygynas ...“).
2.    Litauen und seine Provinzen Suvalkai und Gardinas / V. Bartuška und Dr. J. Puryckis. - Lausanne : Librairie centrale des nationalites, 1918.
3.    Die Glaubenspaltung in Litauen in XVI Jahrhundert bis zur Ankunft der Jesuiten im Jahre 1569 / Joseph Puryckis. - Freiburg : Fragniere, 1919. - (Autogr. : „Lietuvos praeities tyrinėtojui gerbiamajam A. Janulaičiui autorius Kaunas. 12. VV. 21.“).
4.    Žurnalisto profesija : laikraštininko pasiruošimas pas mus ir svetur / J. Purickis. - Kaunas : Žurnalistikos kursai namie, 1933.

Albinas Rimka

Albinas Rimka. Paso kort. nuotr. 1929 04 30. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2415.

Albinas Rimka (1886 02 16 Skerpievių k., Lankeliškių valsč., Vilkaviškio apskr. – 1944 02 27 Vilniuje) – ekonomistas, statistikas, Steigiamojo Seimo narys, spaudos ir propagandos biuro direktorius, Žemės ūkio ministerijos statistikos skyriaus viršininkas, periodinių leidinių redaktorius ir bendradarbis. Redagavo „Lietuvos“ laikraštį, žurnalus „Varpas“, „Lietuvos ūkis“, „Ekonomika“. LVLS narys, daugelio šios partijos dokumentų rengėjas, finansų ministras M. Sleževičiaus vyriausybėje 1926 m., 1927–1928 m. – Centrinio statistikos biuro direktorius, Lietuvos banko statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas 1928–1939 m. VDU profesorius, nuo 1939 m. – ekonomikos mokslų daktaras.

Į Steigiamąjį Seimą A. Rimka išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 7. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui, dirbo nuolatinėse Finansų ir biudžeto, Žemės reformos  komisijose (buvo šios komisijos vicepirmininku). A. Rimka buvo vienas iš žemės reformos rengėjų ir įgyvendintojų.

Albinas Rimka – taip pat daugybės darbų Lietuvos ūkio, statistikos, ekonominės ir politinės istorijos klausimais autorius. 1913 m. debiutavo su švietėjiška knyga „Valstybė ir valdžia1, kurioje sekdamas rusų knygiaus, bibliografo, mokslo populiarintojo ir rašytojo Nikolajaus Rubakino kultūros istorijos darbais aprašė valdžios ir valstybės atsiradimą. Darbo pabaigoje pridėjo knygų sąrašą šia tema. Knygą išleido „Birutės“ draugija Tilžėje. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS II R 14755-1) savo bibliotekoje turėjo Pasvalio jaunimo draugija „Vairas“ (leidinyje yra spaudas „P.J.D. „Vairas“).

1915 m. Niujorke visuomeninės organizacijos lėšomis (Susivienijimas lietuvių Amerikoje) buvo išleistas A. Rimkos politinės istorijos veikalas „Lietuvių Tautos Klausimas Europos Karės Metu2. Pirmame knygos skyriuje apžvelgti Europos tautų santykiai per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo. Statistinės žinios šiam skyriui paimtos iš knygos įžangoje nurodytos literatūros. Antras knygos skyrius skirtas lietuvių tautos klausimui po Pirmojo pasaulinio karo. Knygoje analizuojamos įvairios politinės srovės Lietuvos gyvenime ir įvairūs požiūriai į Lietuvos ateitį. Trečiame knygos skyriuje nagrinėjamas Lietuvos autonomijos klausimas, būdai ir priemonės Lietuvos autonomijai pasiekti.

Dar viena Albino Rimkos knyga „Vincas Kudirka: jo gyvenimas, darbai ir visuomeninės pažiūros“3 išleista 1915 m. JAV (Čikagoje). Apie garsųjį varpininką bei jo veiklą A. Rimka yra parašęs dar kelis veikalus, o ši pirmoji JAV lietuvių draugijos „Jaunoji Lietuva“ išleista studija pasižymi V. Kudirkos pažiūrų raidos analize, nesitenkinant tik biografinėmis žiniomis ar faktų konstatavimu. Knygos pabaigoje įdėtas dviejų puslapių Miko Petrausko straipsnis apie muziką V. Kudirką.

A. Rimka pasižymėjo ir kaip vertėjas. 1916 m. jis kartu su gydytoju, visuomenės ir politikos veikėju Antanu Garmumi išvertė vokiečių fiziologo, profesoriaus M. Vervorno žmogaus psichologijos bei fiziologijos veikalą „Dvasios gyvenimo mechanika“ bei pridėjo prie knygos leidinių apie žmogaus fiziologiją sąrašą su svetimų žodžių žodynėliu4. Knygą išleido Tėvynės mylėtojų draugija Čikagoje, kuri leidinio pabaigoje pasigyrė, kad tai jau 23-as draugijos leidinys bei skaitytojus paragino prisidėti prie Tėvynės mylėtojų draugijos veiklos ir dalyvauti platinant jos leidinius. Pratarmėje vertėjai pasiguodė, kad kai kuriems terminams pritrūko lietuvių kalbos žodžių, tad tikisi, kad kalbininkai ateityje juos ištaisys. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 3837-1) anksčiau buvo patekęs į Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyną.

Pirmasis Lietuvos žemės reikalų sąjungos leidinys buvo 1918 m. išleista A. Rimkos knyga „Dėl žemės klausimo Lietuvoje“5. Šiame veikale A. Rimka išdėstė ir pagrindė būsimos Lietuvos žemės ūkio reformos idėją, taip pat – valstiečių liaudininkų poziciją žemės klausimu. Pats autorius pripažino, kad dar nėra visos medžiagos, kuri vėliau bus viename iš žemės reformos projekto variantų. Leidinyje įrašyta leidėjų pastaba, kad knygos kalba netaisyta (pildant autoriaus norą). Vienas šio leidinio egzempliorius (KAVB: RS II R 3559) priklausė Žemaičių kunigų seminarijos Kaune bibliotekai.

Tais pačiais 1918 m. A. Rimka atsiskleidė ir kaip Lietuvos ūkio statistikos tyrinėtojas. Lietuvių mokslo draugija Vilniuje išleido jo knygą „Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą: statistikos tyrinėjimai6. Autoriaus paaiškinimuose A. Rimka mini, kad naudojosi įvairiais statistikos šaltiniais, juos lygino, o daugiausia medžiagos buvo surinkta dar Petrapilyje. Vilniuje šią medžiagą padėjo sutvarkyti Petras Klimas, kuris tada buvo Valstybės Tarybos narys.

1919 m. A. Rimka kartu su kitu žemės reformos projekto rengėju, krikščionių demokratų partijos atstovu M. Krupavičiumi išleido knygą „Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas“7. Tai buvo pirmas Žemės reformos komisijos leidinys, kuriame išdėstytas Žemės reformos komisijos parengtas dokumentas, po kurio paskelbtas komisijos sekretoriaus A. Rimkos raštas su komisijos narių nuomonių skirtumais. Žemės reformos komisijos narys M. Krupavičius knygoje išanalizavo, kokios pozicijos laikosi bei kokius pasiūlymus žemės reformai teikia įvairios Lietuvos politinės partijos, išsamiau išdėstė krikščionių demokratų poziciją šiuo klausimu. Šios knygos išleidimas buvo kompromisų ieškojimas įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio reformą.

A. Rimkos „Skaitymo vadovėlio“ antroji pataisyta ir papildyta laida išleista 1920 m.8, tačiau ši knyga nėra skaitiniai, o greičiau rekomenduojamos skaityti literatūros sąrašai, tematiškai suskirstyti kiekviename iš trijų knygos skyrių. Trys knygos skyriai turėjo apimti skirtingus skaitymo lavinimo lygius: parengiamąjį, pamatinį ir papildomą. Knygoje yra priedas – pateiktas kariškos literatūros sąrašas, parengtas P. Rusecko. Pirmasis „Skaitymo vadovėlio“ leidimas išspausdintas 1911 m. Antrasis leidimas buvo parengtas dar 1914 m., bet tada taip ir nebuvo išleistas, prie jo leidybos klausimo sugrįžta tik po karo. Žymiai patobulintas ir papildytas šis leidinys išleistas tik 1920 m. Vienas vadovėlio egzempliorius (KAVB: RS A 297687-4) buvo patekęs į kultūros istoriko Vaclovo Biržiškos asmeninę biblioteką. Spaudinyje yra įklijuotas dailininko Vaclovo Kosciuškos pieštas Vaclovo Biržiškos ekslibrisas.

1920 m. buvo išleistas antras Žemės reformos komisijos leidinys – A. Rimkos „Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais“ su Žemės ūkio reformos komisijos 1919 m. statistikos priedu9. Šiame leidinyje paskelbta daug lyginamosios Lietuvos ir užsienio žemės ūkio statistikos duomenų, analizuojamas žemės ūkio didumo ir jo našumo santykis, žemės ūkio rentabilumo veiksniai ir kita. Priede pateikiama bežemių ir mažažemių, dvarų žemės apskrityse statistika 1919 m.

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos švietimo skyrius 1920 m. Klaipėdoje išleido A. Rimkos knygą „Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje“10. Šioje knygoje autorius tęsė knygos „Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais“ tyrinėjimus, pateikdamas kai kurių šalių (Šveicarijos, JAV, Vokietijos, taip pat Mažosios Lietuvos) pavyzdžių.

1922 m. išleistas A. Rimkos veikalo „Lietuvos ūkis: statistikos tyrinėjimai“ antrasis leidimas11. Jame išliko beveik netaisyta pirmojo leidimo medžiaga apie Lietuvos ūkio laikotarpį iki Pirmojo pasaulinio karo, ją papildant nauja medžiaga apie atsikūrusios Lietuvos valstybės ūkį. Knyga (KAVB: RS A 142732) anksčiau priklausė teisininkui, Lietuvos kariuomenės veikėjui Stasiui Sasnauskui. Leidinyje yra įrašas „St. Sasnaukas 1924. I. 18.“

1924 m. „Varpo“ bendrovė išleido A. Rimkos knygą „Rabindranath Tagore: rašytojas ir žmogus“12 apie indų rašytoją, filosofą, visuomenės veikėją R. Tagorę su paties autoriaus išverstomis šio veikėjo raštų ištraukomis. Tais pačiais metais A. Rimka tęsė ir Vinco Kudirkos kūrybinio palikimo studijas. „Varpo“ bendrovė išleido A. Rimkos knygą „Vincas Kudirka savo raštuose“13.
Lietuvos universiteto Teisės fakulteto darbų tęstinių leidinių serijoje 1925 m. išleista A. Rimkos parašyta istorijos bei ekonominių santykių studija „Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais“14, kurios priede įdėtas XIV a. Lietuvos kelių aprašymas, paimtas iš leidinio „Scriptores Rerum Prussicarum“ antrojo tomo, publikuotas Didžiojo kunigaikščio Aleksandro laiškas Kauno muitininkams ir kiti dokumentai. Studija nėra tik nuobodus prekybinių santykių aprašymas, tai matome net iš kai kurių skyrių pavadinimų, pavyzdžiui, „Silkių vaidmuo viduramžio Lietuvos prekybos santykiavimams“. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: T 3649. 2, 3) buvo patekęs į Kėdainių viešąją valstybinę biblioteką.

Ūkinių santykių temą A. Rimka taip pat tęsė 1925 m. išleistame veikale „Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino unijos metų“15. Jame pateikiama ne tik Lietuvos ūkio, jo valstybinės struktūros iki Liublino unijos apžvalga, bet ir kai kurie svarbūs šiai ūkio raidai dokumentai bei jų analizė: 1529 m. taisyklės Lietuvos ūkiui tvarkyti, 1529 m. privilegija žemaičiams, 1577 m. valakinės žemės reformos nuostatai, 1588 m. instrukcija revizoriams ir matininkams, 1558 m. pramonės ir prekybos mokesčių nuostatai ir kita.

1925 m. išleistas ir A. Rimkos veikalas „Statistikos pagrindai“16 – vadovėlis studentams, kuriame nagrinėjama statistikos teorija ir jos metodų dėsniai. Autorius pripažįsta, kad vadovėlis iš dalies yra kompiliacinis, jame yra sekama kai kuriais užsienio autoriais, tačiau jų teiginiai buvo taikomi autoriaus teiginiams pagrįsti. Vadovėlis parengtas pagal paties autoriaus 1923–1924 mokslo metais Lietuvos universitete dėstytą kursą.

Lietuvos universiteto Teisės fakulteto išleistame bei J. Pajaujo išverstame vokiečių ekonomisto M. Vėberio veikale „Ūkio istorija“17 A. Rimka peržiūrėjo vertimą ir parašė knygos įvadą. Vienas šio leidinio egzempliorius (KAVB: RS A 158920-1) anksčiau buvo Kalinių globos draugijos centro valdybos bibliotekoje, o dar vėliau pateko į Balio Žygelio asmeninę biblioteką.

„Varpo“ bendrovė 1930 m. atskira knyga išleido Lietuvos universitete 1929 m. lapkričio 10 d. skaitytos tada docentu dirbusio A. Rimkos paskaitos „Moderninės socializmo srovės“18 santrauką.  Lietuvos universiteto Teisių fakulteto darbų tęstinių leidinių serijoje 1932 m. išleistas vienas žymiausių A. Rimkos veikalų „Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“ – „Varpo“ gadynės (1883-93) socialekonominiai raštai“19. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 50204) A. Rimka skyrė žymiam Lietuvos visuomenės veikėjui Jonui Šliūpui. Knygos priešlapyje yra įrašas: „Didžiai Gerbiamam Dr. J. Šliūpui Autorius 1932. V. 23.“

1933 m. Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Ekonominių mokslų bibliotekos serijoje išleista A. Rimkos knyga „Socialekonominė statistika: teorija ir metodai“20. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB RS A 144582-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo rašytojas Adomas Lastas (knygos antraštiniame puslapyje yra jo parašas).

1939 m. taip pat Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Ekonominių mokslų bibliotekos serijoje išleista A. Rimkos knyga „Statistika: teorija ir metodai“21. Autorius savo žodyje knygos pradžioje pripažįsta, kad nuo to laiko, kai jis 1924 m. parašė „Statistikos pagrindus“, daug kas pasikeitė. Tuos pasikeitimus iš dalies užpildė 1931 m. išleistas veikalas „Socialekonominė statistika“, tačiau darbas su studentais autoriui parodė, kad reikia išleisti šią knygą, panaudojant ilgamečio bendradarbiavimo su studentais patirtį. Šis vadovėlis skirtas ne tik studentams, bet ir savarankiškai besimokantiems statistikos pagrindų. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS B 6998) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo advokatas Kazys Černius, gyvenęs Kaune (antraštiniame puslapyje yra jo spaudas ir parašas). Dar vienas spaudinys (KAVB: RS B 8133-3) priklausė medikui, profesoriui Pranui Mažyliui.



1.    Valstybė ir valdžia : paskaita iš kultūros istorijos su plačiu svarbiausiųjų literatūros šaltinių nurodymu / pagal Rubakino parašė ir tinkamų knygų sąrašą pridėjo A. R. [Albinas Rimka]. - Tilžė : „Birutės“ leidinys, 1913. - (KAVB : RS II R 14755-1 : spaudas „P. J. D. „Vairas“).
2.    Lietuvių tautos klausimas Europos karės metu / A. Rimka. - New York : išleista Susivienijimo lietuvių Amerikoje lėšomis „Tėvynės“ spaustuvėje, 1915. - (Susivienijimo lietuvių Amerikoje leid. ; Nr. 23).
3.    Vincas Kudirka : jo gyvenimas, darbai ir visuomenės pažiūros / A. Rimka. - Chicago : „Jaunosios Lietuvos“ leidinys, [1915]. - („Jaunosios Lietuvos“ leid. ; Nr. 3).
4.    Dvasios Gyvenimo Mechanika / parašė prof. Dr. Max Verworn ; liuosai vertė, literatūros sąrašą pridėjo ir svetimus žodžius paaiškino Dr. A. Garmus ir A. Rimka. - [Chicago] : Tėvynės mylėtojų draugijos leidinys, 1916. - (Tėvynės mylėtojų draugijos leid. ; Nr. 23 ; KAVB : RS II R 3837-1 : parašas „M. J. Šlapelių“).
5.    Dėl žemės klausimo Lietuvoje / Albinas Rimka. - Voronežas : Lietuvos žemės reikalų sąjungos leidinys, 1918. - (Lietuvos žemės reikalų sąjungos leid. ; Nr. 1 ; KAVB : RS II R 3559 : spaudas „Metropolijos Kunigų Seminarijos Biblioteka Kaune“ ; spaudas „Biblioth. Seminarii Samogit.“ ; spaudas „Metropolijos Kunigų Seminarijos Inventorius Nr. 23174 įsigytas 19 ... m. ... mėn. ... d. ... Lt“).
6.    Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą : statistikos tyrinėjmai / Albinas Rimka. - Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1918. - (KAVB : RS A 65636 : spaudas „Valstybės Centralinis Knygynas“).
7.    Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas / [Albinas Rimka] ir [M. Krupavičius]. - Kaunas : Žemės reformos komisijos leidinys, 1919. - (Žemės reformos komisijos leid. ; Nr. 1).
8.    Skaitymo vadovėlis / A. Rimka ; su kap. P. Rusecko priedu Kariškio knygynėlis.- Antroji, pataisyta ir papildyta laida. - Kaunas : [s.n.], 1920. - (KAVB : RS A 297687-4 : įklij. „Ex libris Vac. Biržiškos Pieš. Vaclovas Kosciuška“).
9.    Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais / Albinas Rimka. - Kaunas : Žemės reformos komisijos leidinys, 1920. - (Žemės reformos komisijos leid. ; Nr. 2).
10.    Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje / Albinas Rimka. - Klaipėda : Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Švietimo skyriaus leidinys, 1922.
11.    Lietuvos ūkis : statistikos tyrinėjimai / Albinas Rimka. - Antrasis leidimas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1922. - (KAVB : RS A 142732 : įrašas „St. Sasnauskas 1924. I. 18.“).
12.    Rabindranath Tagore : rašytojas ir žmogus / Albinas Rimka. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 43).
13.    Vincas Kudirka savo raštuose / Albinas Rimka. - Kaunas : „Varpo“ b-vės leidinys, 1924. - („Varpo“ b-vės leid. ; Nr. 47).
14.    Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais / Albinas Rimka. - Kaunas : Lietuvos universiteto Teisių fakultetas, 1925. - (Lietuvos universiteto Teisių fak. darbai. - 1925, t. 2, kn. 3, p. 23-86 ; KAVB : T 3649. 2, 3 : spaudas „Kėdainių Viešoji Valstybinė Biblioteka“). (T 3649. 2, 3).
15.    Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino unijos metų / Albinas Rimka. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (Atsp. iš : Lietuvos universiteto Teisių fak. darbai. - 1924, t. 1, kn. 1, p. 49-182).
16.    Statistikos pagrindai / Albinas Rimka. - Kaunas : [s.n.], 1925.
17.    Ūkio istorija : universalinės ūkio ir visuomenės istorijos bruožai / Max Weber ; vertė Dr. J. Pajaujis ; peržiūrėjo ir įvadą parašė A. Rimka. - Kaunas : Lietuvos universiteto Teisių fakulteto leidinys, 1929. - (KAVB : RS A 158920-1 : spaudas „Kalinių globos draugija Centro valdyba“ ; įklij. „Ex Libris Balys Žygelis“).
18.    Moderninės socializmo srovės : L. Universiteto doc. A. Rimkos paskaitos santrauka / A. Rimka. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1930. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 69).
19.    Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“ – „Varpo“ gadynės (1883 – 93) socialekonominiai raštai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1932. - (VDU Teisių fak. darbai. - 1932, t. 6, kn. 3, p. 1-139 ; KAVB : RS RA II R 50204 : įrašas „Didžiai Gerbiamam Dr. J. Šliūpui Autorius 1932. V. 23.“).
20.    Socialekonominė statistika : teorija ir metodai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1933. - (Ekonominių mokslų biblioteka ; Nr. 12 ; KAVB : RS A 144582-1 : parašas „Ad. Lastas“).
21.    Statistika : teorija ir metodai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1939. - (Ekonominių mokslų biblioteka ; Nr. 14 ; KAVB : RS B 6998 : spaudas „Advokatas Kazys Černius Kaunas, Duonelaičio 5a, tel. 26765“ ; parašas „K. Černius“ ; KAVB : RS B 8133-3 : spaudas „ Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“).

Jonas Kriščiūnas

Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomasis personalas... Lekt. Jonas Kriščiūnas // Žemės ūkio akademijos metraštis. 1924 – 1926 m. - Kaunas : Žemės ūkio akademija, 1926, t. 1, p. [69].
Jonas Kriščiūnas (1888 01 05 Stebuliškių k., Liudvinavo valsč., Marijampolės apskr. – 1973 07 02 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – agronomas, pedagogas, Šiaulių gimnazijos gamtos ir geografijos mokytojas, Dotnuvos žemės ūkio technikumo lektorius, Žemės ūkio akademijos dėstytojas (1925–1941 m. ir 1944–1973 m.). Nuo 1927 m. J. Kriščiūnas buvo docentas, vėliau – ekstraordinarinis profesorius. 1940–1941 m. ėjo Žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas. Vadovavo 1927 m. įsteigtai Cukrinių runkelių augintojų draugijai. J. Kriščiūno iniciatyva 1927 m. įsteigta kooperacinė draugija „Sėklininkas“. 
 
Į Steigiamąjį Seimą J. Kriščiūnas išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LVS atstovas. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.
 
J. Kriščiūnas – daugybės knygų autorius. Daugiausiai rašė žemės ūkio, geologijos ir mineralogijos klausimais, yra pienininkystės vadovėlio šeimininkėms autorius, buvo bitininkystės entuziastas. 1974 m. LŽŪA įsteigta Jono Kriščiūno vardo premija, teikiama už studentų mokslinius darbus bitininkystės, sėklininkystės ir augalininkystės tema.
 
Pirmąsias knygas apie sodo ir daržo priežiūrą, uogakrūmius, augalų ligas ir pievų tręšimą Jonas Kriščiūnas parašė 1910–1914 m. naudodamasis „Studento“ slapyvardžiu. Pirmieji J. Kriščiūno darbai buvo šie: „Kaip sodas sodinti“1 (1910), „Ūkininko daržas“2 (1910), „Apie uogas (serbentas, agrastus, avietes, žamvuoges, vynuoges, gerveuoges)“3 (1911), „Augalų ligos“4 (1913), „Kaip pievos pagerinti“5 (1914). 1908–1913 m. jis studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, Gamtos skyriaus agronomijos grupėje. 1914 m. išleista knyga tikriausiai buvo rašoma dar jam studijuojant. Knygos „Apie uogas“ antrasis leidimas6 (1924) yra su autoriaus pastaba, kad darbas skiriamas ne tik sodininkams, bet ir ūkininkams, taip pat nedidelių sodų savininkams, kurie augina uogų krūmus.
 
Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos 1921 m. išleistą vadovėlį „Geologijos ir minerologijos vadovėlis su kristalografijos priedu“7 aukštesniosioms mokykloms  J. Kriščiūnas tikriausiai parengė dirbdamas mokytoju Dotnuvos žemės ūkio technikume. Vadovėlis parengtas pagal gamtininko, Lomžos privačios prekybos mokyklos mokytojo K. Bzovskio 1918 m. lenkų kalba išleistą vadovėlį. Darbas papildytas medžiaga iš kitos literatūros rusų kalba, jį rengiant naudotasi kalbininkų J. Jablonskio ir J. Murkos patarimais dėl terminų. Vienas šio vadovėlio egzempliorius (KAVB: RS A 159587) buvo žurnalisto, esperantininko Edvardo Medišausko-Medonio asmeninėje bibliotekoje. Kita knyga (KAVB: RS A 218096-1) buvo pedagogo, visuomenės veikėjo Kazio Klimavičiaus asmeninėje bibliotekoje. Dar vieną šio vadovėlio egzempliorių (KAVB: RS A 232345-2) turėjo inžinierius, architektas Jurgis Gimbutas, kuriam J. Kriščiūnas yra padovanojęs keletą savo knygų.
 
Tais pačiais metais J. Kriščiūnas parengė veikalą „Apie Vaismainį arba kaip sutvarkyti laukų ūkį, kad javai geriau derėtų ir ūkininkas daugiau pelno turėtų“8. Darbe buvo vartojamas vaismainio (sėjomainos) terminas. Šis veikalas turėjo padėti ūkininkams taikyti sėjomainą praktikoje, atsižvelgiant į jos agrotechninius, mokslinius reikalavimus. Veikale remiamasi kitų autorių darbais, tačiau J. Kriščiūnas pritaikė jame ir savo patirtį, įgytą padedant ūkininkams 1913–1914 m. 1926–1927 m. J. Kriščiūnas išleido ir kitų knygų sėjomainos tema: „Apie sėjomainą: sėjomaina sunkesnėms dirvoms“9 (1926) ir „Sėjomainos lengvoms dirvoms“10 (1927).
 
1921 m. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija išleido dar vieną J. Kriščiūno vadovėlį pradžios mokykloms ir žemės ūkio darbininkams „Žemės ūkio vadovėlis“11.
 
„Varpo“ bendrovė 1921 m. išleido dar dvi ūkininkams naudingas J. Kriščiūno knygas: „Veršiukų auginimas“12 ir „Žaibas ir Griaustinis ir kaip įtaisyti perkūnsargį“13, kuriose autorius apibendrino savo gamtos mokslų žinias.
 
„Varpo“ bendrovė 1922 m. išleido J. Kriščiūno „Pienininkavimo vadovėlį šeimininkėms“14. Autorius knygos prakalboje tvirtino šį vadovėlį parengęs dar 1920 m., bet jo leidyba dėl nenurodytų priežasčių užtruko. Tęsdamas pienininkystės temą 1923 m. J. Kriščiūnas parašė knygą „Ledynai ir ledaunės“15 vienu tais laikais dar aktualiu klausimu (kai dauguma gyventojų neturėjo šaldytuvų) – apie pieno laikymą šaltai. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 11409) autorius padovanojo inžinieriui, architektui Jurgiui Gimbutui. Dar vienas leidinys (KAVB: RS A 80911) buvo spaudos kolekcionieriaus J. Kirlio asmeninėje bibliotekoje.
 
Apie grūdinių kultūrų auginimą yra šios J. Kriščiūno knygos: „Žieminiai javai“16 (1921, knygos viršelyje klaidingai nurodyti 1922-ieji metai), „Vasarojus: varpiniai ir ankštiniai javai“17 (1922), veikalo „Žieminiai javai“ antrasis leidimas18 (1924), „Kokia mūsų javų sėkla“19 (1928). Vieną spaudinio „Žieminiai javai“ antrojo leidimo egzempliorių (KAVB: RS RA II R 45901) J. Kriščiūnas padovanojo pirmajam Žemės ūkio akademijos rektoriui Povilui Matulioniui.
 
Daug darbų J. Kriščiūnas skyrė dirvos tręšimo temai. 1923 m. „Varpo“ bendrovės išleistos knygos „Kaip ir kuomi dirvą tręšti“ trys dalys20 bei „Kaip ir kuom tręšti daržas, sodas ir rūtų darželis“21. 1924 m. išleistas antrasis „Kaip ir kuomi dirvą tręšti: gyvulių mėšlas“ leidimas22, kurio vieną egzempliorių (KAVB: RS RA II R 45897) autorius taip pat skyrė Žemės ūkio akademijos rektoriui Povilui Matulioniui. 1925 m. Žemės ūkio departamentas išleido šios J. Kriščiūno knygos tęsinį „Kaip ir kuomi dirvą tręšti: apie žaliąjį mėšlą“.23
 
1924 m. išleista J. Kriščiūno knyga „Apie piktžoles“24, kurioje rašoma apie piktžolių ypatybes ir apie jų naikinimo būdus. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 58231) jos autorius padovanojo agronomui, ministrui, „Lietūkio“ tarybos pirmininkui Jonui Aleksai. Dar vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 189841) priklausė knygos leidėjui, žurnalo „Lietuvos Dirva“ redakcijai ir administracijai. Kitą leidinį (KAVB: RS A 71125-1) savo bibliotekoje turėjo Lietuvos Žemės ūkio rūmai.
 
Nemažai knygų J. Kriščiūnas išleido apie įvairių žemės ūkio kultūrų auginimą: „Bulvės“25 (1924), „Pašarinės žolės“26 (1924), „Šakniavaisiai“27 (1924), „Bulvių auginimas“28 (1926), „Šakniavaisių auginimas: runkeliai, morkos, sėtiniai ir ropės“29 (1927), „Cukrinių runkelių auginimas“30 (1928), „Pašarinių runkelių auginimas“31 (1928). Viename „Šakniavaisių“ egzemplioriuje (KAVB: RS RA II R 46477) yra darbo autoriaus J. Kriščiūno parašas. Knygos „Pašarinių runkelių auginimas“ egzempliorius (KAVB: RS A 36605) buvo patekęs į Jaunosios Lietuvos sąjungos knygyną, vėliau – į Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus viršaičio biblioteką. 
 
Žemės dirbimo tema tęsiama J. Kriščiūno leidinyje „Kaip pievos pagerinti“32 (1924), kurį išleido „Varpo“ bendrovė. 1924 m. išleistos dvi kitos J. Kriščiūno knygos apie įvairius pašarus: „Nuolatinės ganyklos“33 ir „Kaip šerti melžiamas karves žiemą (sulig Danų šėrimo būdo)“34, kurios vieną egzempliorių (KAVB: RS RA II R 58232) autorius padovanojo Jonui Aleksai. 1926 m. Žemės ūkio rūmai išleido J. Kriščiūno knygą „Kaip šienas gaminti“35. 1928 m. išleistas J. Kriščiūno darbas „Melžiamų karvių šėrimas“36.
 
Žemės ūkio departamentas 1926 m. išleido J. Kriščiūno vadovėlį ūkininkams apie dirvos savybes ir jos dirbimą „Žemės dirbimas“37. Šį leidinį autorius parašė pagal lenkų agronomo, inžinieriaus ir mechaniko Stefano Biedrzyckio 1911 m. išleistą knygą, darbą papildydamas Lietuvos žemdirbystės pavyzdžiais. Šią temą agronomas tęsia 1928 m. Žemės ūkio rūmų išleistoje knygoje „Kaip reikia žemė dirbti“38
 
1927 m. „Varpo“ bendrovė išleido J. Kriščiūno knygelę „Kiaulių auginimas ir šėrimas“39. Vienas knygos egzempliorius (KAVB: RS A 297694-1) buvo advokato padėjėjo iš Alytaus Adomo Vilimo asmeninėje bibliotekoje.
 
1926 m. Jonas Kriščiūnas išleido veikalą bitininkystės tema „Kaip padaryti Dadano avilys“40. Knygoje remiantis bitininko K. Šalkevičiaus brošiūra aprašomas amerikietiško tipo gulsčiasis Dadano – Dernovo tipo avilys. Šis leidinys (KAVB: RS A 79293) buvo patekęs į Vidaus reikalų ministerijos biblioteką. 1932 m. išleista knyga „Naujasis Dadano avilys ir kaip jame bitininkauti“41, kurioje aprašytas paties autoriaus patobulintas Dadano avilys. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 180172) anksčiau buvo laikraščio „Rytas“ redakcijos nuosavybė, o vėliau priklausė Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai.
 
1926 m. naudodamasis Bitininko slapyvardžiu J. Krikščiūnas parašė knygą „Kaip vaisvynis ir midus gaminti“42, kurią išleido „Varpo“ bendrovė. Leidinyje daugiau dėmesio skirta vaisinio vyno gamybos namų sąlygomis technologijai ir tik veikalo pabaigoje aprašomi midaus ir vaisinio midaus gamybos receptai. 
 
Vaisinio vyno gamybai skirta dar viena J. Kriščiūno knyga „Kaip gaminti vaisių vynas“43, išleista 1928 m. Šioje knygoje yra įdomūs skyreliai „Vaisių vyno gaminimo naudingumas“ ir „Vynų vardai“. Leidinyje taip pat aprašomi iš konkrečių vaisių gaminami vynai (obuolių, kriaušių, agrastų, baltųjų, raudonųjų ir juodųjų serbentų, aviečių, gervuogių, braškių, žemuogių, vyšnių, slyvų, mėlynių, spanguolių, bruknių, šermukšnių bei pagaminti iš įvairių vaisių mišinių). Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 174871-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo pedagogas, archeologas Mykolas Černiauskas.
 
1933 m. išleistas vienas svarbiausių Jono Kriščiūno veikalų – „Bitininkystė“44. Knygoje bene išsamiausiai lietuvių literatūroje aprašytos bitės, jų gyvensena, avilių tipai, bitininkui reikalingiausi įrankiai, darbai bityne, bičių produktai, jų ligos, kenkėjai, bitėms naudingi augalai. Veikalo autorius tada buvo Žemės ūkio akademijos docentas, be to, jis įsteigė ir vedė „Bitininkystės kursus raštu“. Šių kursų dalyviai gaudavo knygą „Bitininkystė“. Knygos autorius vėliau pripažino, kad leidinyje kai kuriuos klausimus aprašė ne taip išsamiai, nes dar planavo išleisti kitus leidinius. Vienas knygos „Bitininkystė“ egzempliorius (KAVB: RS A 139567) anksčiau buvo gamtininko J. Katėno asmeninėje bibliotekoje. 
 
1933 m. išleista J. Krikščiūno knyga „Geriausi aviliai“45, o 1934 m. – darbas „Medus – sveikatos šaltinis“46. Leidinio viršelį gražiu piešiniu ir ornamentais papuošė Eugenijus Blažys. 
 
1935 m. išleista būtent ta J. Kriščiūno knyga, kurios turinys nebuvo specialiai įtrauktas į veikalą „Bitininkystė“. Knygoje „Gėrymai iš medaus: midus, krupnykas, likieris, alus, gira ir bealkoholiai gėrymai“47 J. Krikščiūnas neskatino alkoholio vartojimo. Pagrindinis tikslas buvo parodyti, kad midus ir kiti tautiškais pripažinti gėrimai yra gera alternatyva iš užsienio įvežamiems gėrimams. Autorius manė, kad mūsų protėvių gamintas midus bei tarpukario Lietuvoje paplitęs krupnikas svarbūs kultūringai vartojant alkoholį per šventes. J. Kriščiūnas aiškino, kad krupnikas – tai lietuviškas likeris, gaminamas iš medaus, vandens, spirito ir įvairių prieskonių. Lietuviško krupniko prieskonių pagrindą sudarė gvazdikėliai, baltasis imbieras, cinamonas ir kardamonas, o iš kitų papildomų prieskonių minimos net rūtos. Lietuviško krupniko išskirtinumą, paveldėtą iš mūsų bočių, liudijo ir jo vartojimo ypatybės. Tai vienintelis likeris, kuris buvo geriamas pašildytas ir būtent pašildžius atsiskleidė skonis, dėl kurio šis gėrimas buvo mėgstamas ir tarpukario inteligentų. Išskirtinis lietuviško krupniko gamybos elementas – rūtos, tačiau į autoriaus aprašytą lenkišką krupniką buvo dedama miežinių kruopų ir lašinių. Lenkiškas krupnikas buvo vartojamas nepašildant. J. Kriščiūno knygoje taip pat aprašoma, kaip pagaminti medaus alaus (paprasto ir kaduginio), giros, įvairių nealkoholinių medaus gėrimų, pavyzdžiui, pieninio šampano. Vis dėlto daugiausiai dėmesio knygoje J. Kriščiūnas skyrė midaus gamybai. Midaus rūšis autorius skirstė pagal stiprumą ir saldumą, pagal tam tikros vietos gamybos tradicijas ir pagal sudėtį. Pagal gamybos vietą J. Kriščiūnas išskyrė ir Kauniškių midų, gamintą iš liepų medaus be jokių prieskonių.
 
1940 m. J. Kriščiūnas išleido knygą apie savo organizuotus bitininkystės kursus „Bitininkystės kursai raštu: mokykla namie“48. J. Kriščiūnas taip pat parašė triušių auginimo temai skirtų darbų, kurie išleisti 1932 m.49, 1935 m.50, 1940 m.51 ir 1941 m.52 Vieną knygos „Triušų auginimas“ egzempliorių (KAVB: RS A 39177) ir vieną 1941 m. Žemės ūkio rūmų išleistą leidinį (KAVB: RS A 36610) savo bibliotekoje turėjo Raudondvario apskrities Raudondvario valsčiaus viršaitis.
 
 
1. Kaip sodas sodinti / parašė Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ išleidimas, 1910. - („Lietuvos ūkininko“ išleidimas ; Nr. 19). 
2. Ūkininko daržas (Pagal Št.) / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : [s.n.], 1910. 
3. Apie uogas (serbentas, agrastus, avietes, žamvuoges, vynuoges, gerveuoges) / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : Lietuvos ūkininko išleidimas, 1911. - (Lietuvos ūkininko išleidimas ; Nr. 23).
4. Augalų ligos / parašė Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ leidinys, 1913. - („Lietuvos ūkininko“ leidinys ; Nr. 27). 
5. Kaip pievos pagerinti / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ leidinys, 1914. - („Lietuvos ūkininko“ leidinys ; Nr. 35). 
6. Apie uogas / Jonas Kriščiūnas. - II laida. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 46). 
7. Geologijos ir minerologijos vadovėlis su kristalografijos priedu : aukštesniųjų mokyklų kursas / J. Kriščiūnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys, 1921. - (KAVB : RS A 159587 : spaudas „Ed. Medonio biblioteka“ ; KAVB : RS A 218096-1 : spaudas „Kazio Klimavičiaus biblioteka Nr. 592“ ; KAVB : RS 232345-2 : įrašas „Jr. Gimbutas“). 
8. Apie Vaismainį arba kaip sutvarkyti laukų ūkį, kad javai geriau derėtų ir ūkininkas daugiau pelno turėtų / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 6). 
9. Apie sėjomainą : sėjomaina sunkesnėms dirvoms / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
10. Sėjomainos lengvoms dirvoms / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1927. - (Žemės ūkio rūmai ; Nr. 4 ; KAVB : RS A 79237 : spaudas „Žemės Ūkio Rūmų Biblioteka“). 
11. Žemės ūkio vadovėlis : pradžios mokykoms ir šiaip žemės darbininkams. - D. 1 : Žemės dirbimas / J. Kriščiūnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys, 1921. 
12. Veršiukų auginimas II / parašė agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leidinys ; Nr. 4 ; Ūkio kursai). 
13. Žaibas ir Griaustinis ir kaip įtaisyti perkūnsargį / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 5). 
14. Pienininkavimo vadovėlis šeimininkėms / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 19 ; Ūkio kursai). 
15. Ledynai ir ledaunės su 11 paveikslų / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 30 ; KAVB : RS RA II R 11409 : įrašas „p. Gimbutui nuo Autoriaus“ ; RS A 80911 : „J. Kirlio knygynėlis Nr.“ ; RS A 79751-1 : įrašas „Vienybės“ Red. Paminėjimui“).
16. Žieminiai javai / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 7 ; Ūkio kursai). 
17. Vasarojus : varpiniai ir ankštiniai javai / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 15 ; Ūkio kursai). 
18. Žieminiai javai / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Antra laida. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1924. - (KAVB : RS RA II R 45901 : „J. M. Žemės Ūkio Akademijos Rektoriui p. Matulioniui aukoja Autorius“). 
19. Kokia mūsų javų sėkla / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Valstybės spaustuvė, 1928. - (Atsp. iš : Žemės ūkio akademijos metraštis. - 1927). 
20. Kaip ir kuomi dirvą tręšti / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923, d. 1-3. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 32 ; Ūkio kursai).
21. Kaip ir kuomi tręšti daržas, sodas ir rūtų darželis / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 28). 
22. Kaip ir kuomi dirvą tręšti : gyvulių mėšlas / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio koperatyvų sąjunga. Žemės ūkio kultūros skyrius ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. - (KAVB : RS RA II R 45897 : įrašas „J. M. Žemės Ūkio Akademijos Rektoriui p. Matulioniui aukoja Autorius“).
23. Kaip ir kuomi dirvą tręšti. - D. 5 : Apie žaliąjį mėšlą / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1925.
24. Apie piktžoles / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio draugija ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. - (Ū kio kursai ; KAVB RS RA II R 58231 : įrašas „p. Aleksai Autorius“ ; RS A 189841 : spaudas „Lietuvos Dirvos Redakcija ir Administracija“ ; RS A 71125-1 : spaudas „Žemės Ūkio Rūmų Biblioteka“). 
25. Bulvės / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio koperatyvų sąjunga. Žemės ūkio kultūros skyrius ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. 
26. Pašarinės žolės / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 41 ; Ūkio kursai). 
27. Šakniavaisiai / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 44 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS RA II R 46477 : parašas „J. Kriščiūnas“). 
28. Bulvių auginimas / Agronomas J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
29. Šakniavaisių auginimas : runkeliai, morkos, sėtiniai ir ropės / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1927. - (Žemės ūkio rūmai ; Nr. 7). 
30. Cukrinių runkelių auginimas / parašė agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. 
31. Pašarinių runkelių auginimas / parašė agr. Jonas Kriščiūnas ir Karolis Palei. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 6 ; KAVB : RS A 36605 : spaudas „Jaunosios Lietuvos Sąjungos Knygynas“ ; spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). 
32. Kaip pievos pagerinti / Agr. J. Kriščiūnas. - II laida. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 39). 
33. Nuolatinės ganyklos / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 42 ; Ūkio kursai).
34. Kaip šerti melžiamas karves žiemą (Sulig Danų šėrimo būdo) / Agron. Jonas Kriščiūnas. -  Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 38 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS RA II R 58232 : įrašas „p. Aleksai Autorius“). 
35. Kaip šienas gaminti / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
36. Melžiamų karvių šėrimas / parašė agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 9). 
37. Žemės dirbimas / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1926.
38. Kaip reikia žemė dirbti / parašė J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 8). 
39. Kiaulių auginimas ir šėrimas / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1927. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 50 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS A 297894-1 : spaudas „Adomas Vilimas Prisiekusio Advokato Padėjėjas Alytus, Vilniaus g-vė 35 Nr. ...“). 
40. Kaip padaryti Dadano avilys / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 59 ; KAVB : RS A 79293 : spaudas „Vidaus Reikalų Ministerijos Biblioteka Nr. 1932“). 
41. Naujasis Dadano avilys ir kaip jame bitininkauti / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1932. - (KAVB : RS A 180172 : įrašas „Redakcijai „Rytas“ ; spaudas „Lietuvių Mokslo Draugija Nr. d 16826“). 
42. Kaip vaisvynis ir midus gaminti / Bitininkas [Jonas Kriščiūnas]. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 57). 
43. Kaip gaminti vaisių vynas / parašė Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 10 ; KAVB : RS A 174871-1 : spaudas „M. Černiauskas Ex Libris Nr.“). 
44. Bitininkystė / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (KAVB : RS A 139567 : įrašas „J. Katėnas. 1934. III 19“ ; parašas „J. Katėnas“). 
45. Geriausi aviliai / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1933. 
46. Medus – sveikatos šaltinis / doc. J. Kriščiūnas ; [viršelis Eug. Blažys]. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1934. - (KAVB : RS A 39836 : spaudas „Bernatonių JURS Kauno apskr.“ ; spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). 
47. Gėrymai iš medaus : midus, krupnykas, likieris, alus, gira ir bealkoholiai gėrymai / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leidinys, 1935.
48. Bitininkystės kursai raštu : mokykla namie / Agr. Jonas Kriščiūna. - Kaunas : Žemės ūkio akademija, Dotnuva, [1940]. 
49. Triušių auginimas / parašė Agr. J. Kriščiūnas Dotnuvoje. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1932. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
50. Triušių auginimas / parašė Agr. J. Kriščiūnas. - Trečias leidimas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui : Nr. 3). 
51. Triušių auginimas / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos leidinys, 1940. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui ; Nr. 2 ; KAVB : RS A 39177 : spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“ ; spaudas „LTSR Šviet. Liaud. Komisariatas. Raudondvario Virš. Valst. Biblioteka“).
52. Triušių auginimas / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1941. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui ; KAVB : RS A 36610 : spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). (RS A 36610)
 

Mykolas Krupavičius

Atsiminimai / Mykolas Krupavičius.-Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1972, priešlap.
Mykolas Krupavičius (1885 10 01 Balbieriškyje – 1970 12 04 Čikagoje) – kunigas, visuomenės veikėjas, vienas iš žemės ūkio reformos Lietuvoje sumanytojų ir įgyvendintojų, žemės ūkio ministras 1923–1926 m., Steigiamojo Seimo narys Krikščionių demokratų bloko Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijoje. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Steigiamajame Seime vadovavo LKDP frakcijai, buvo LKDP pirmininku, yra vienas žymiausių šios partijos veikėjų. Parašė religinės bei žemės ūkio tematikos, politinės polemikos ir politinio švietimo veikalų, atsiminimų knygų, kuriose atsiskleidė kaip geras publicistas, agitatorius, įvairių gyvenimo sričių žinovas. Tiesa, pirmieji jo veikalai dar turėjo ir trūkumų, kuriuos pats M. Krupavičius pripažino bei bandė ištaisyti. 
 
Pirmoji Mykolo Krupavičiaus knyga „Apie dūšią1 (pasirašyta Mokytojo Gabr. Taučiaus slapyvardžiu) išleista 1911 m. Seinuose. Leidinio „Apie dūšią“ recenzentas Y. (tapatybė neišaiškinta) žurnale „Vadovas“ pagyrė M. Krupavičių už knygos turinį, bet kritikavo dėl nenuoseklumo ir dėl kai kurių nepaaiškintų lotyniškų terminų2.
 
Kita M. Krupavičiaus knyga „Apie žmogaus sutvėrimą3 taip pat pasirašyta Mokytojo Gabr. Taučiaus slapyvardžiu. Ji išleista Seinuose 1913 m. Didžiąją knygos dalį M. Krupavičius skyrė transformizmo sąvokos išaiškinimui ir transformizmo mokslu pagrįstai gyvybės žemėje atsiradimo teorijai. Knygos redaktoriai veikalo pabaigoje parašė pastabą: „Nuo Redakcijos. Šis veikalėlis yra parašytas moksliškai. Kad padarius knygelę prieinamesnę ir kaimiečiams skaitytojams, buvome priversti bent-ką paprastinti ir daugelį išnašose paaiškinimų pridėti. Kad atskirus: [atskyrus] Redakcijos išnašas nuo autoriaus pastabų (citatų), tai pastarasias pažymime raide (a)“4.
 
1918 m. išleistoje politinio pobūdžio knygoje „Darbininkų klausimas“ (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 2)5 M. Krupavičius agitavo darbininkus nepasiduoti „Darbo balso“ (socialdemokratų, įvardijamų socialistais) viliojimams ir jungtis į darbininkų tarybas po Krikščionių darbininkų sąjungos vėliava. 
 
1918 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos išleistoje politinės agitacijos knygoje6 M. Krupavičius naudodamasis P. Aršio slapyvardžiu bando paskatinti kaimiečius organizuoti įvairiose Lietuvos vietose LKDP skyrius. Knygelė parašyta dviejų jaunystės draugų  dialogo forma, kuriame Adomas įtikina Antaną jungtis prie LKDP. 
 
M. Krupavičiui priskirtina ir 1918 m. Vilniuje išspausdinta aštrios politinės agitacijos knyga „Socialistai-bolševikai“7, kurioje kritikuojami vienos partijos siekiai. 
 
Žemės klausimo sprendimo bei pasirengimo Lietuvos žemės ūkio reformai klausimus M. Krupavičius toliau gvildeno kitose 1918 m. ir 1919 m. išleistose knygose: „Žemės klausimas“8 (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 1) ir „Ūkininkų klausimas“9 (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 3). Knygoje „Žemės klausimas“ aptarti kertiniai žemės reformos klausimai išdėstant, kuo skiriasi socialdemokratų (socialistų) požiūris į žemės nacionalizaciją nuo krikščionių demokratų pasiūlymų šiuo klausimu. 1918 m. knygos leidime žemės reformos klausimai išdėstomi dar abstrakčiai, teoriniame lygmenyje. 1919 m. jau LKDP išleistoje Žemės reformos komisijos nario M. Krupavičiaus knygoje „Žemės klausimas Lietuvoje“10 žemės reformos problema analizuojama su konkrečiais pavyzdžiais, pagrindžiant LKDP žemės reformos privalumus bei lyginant juos su kitų partijų programinėmis nuostatomis šiuo klausimu. V. Bičiūnas apie šį leidinį „Laisvės“ laikraštyje rašė, kad „Knygelė parašyta visiems suprantama, aiškia kalba. Reikia manyti, jog šis M. Krupavičiaus rašinys bus pripažintas kaip nemenkos vertės įnašas mūsų literatūron, paliečiančion žemės reikalus“11. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS II R 23748) savo asmeninėje bibliotekoje Kaune turėjo kanauninkas, prof. Antanas Alekna. Po jo mirties leidinį saugojo Metropolijos Kunigų seminarijos Kaune biblioteka. 
 
1919 m. buvo išleistas „Žemės reformos komisijos“ leidinys „Žemės reformos komisijos Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas“12. Žemės reformos komisijos sekretorius Albinas Rimka parašė pirmąją knygos dalį „Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti“, o Žemės reformos komisijos narys M. Krupavičius išdėstė įvairių partijų požiūrį į žemės reformą („Kokią žemės tvarką siūlo Lietuvos politikos partijos“). Knygos leidimas rodė kompromiso, įgyvendinant žemės reformą, paieškas (Albinas Rimka atstovavo valstiečių liaudininkų, o M. Krupavičius – krikščionių demokratų pozicijoms). 
 
M. Krupavičius 1919 m. išleistoje knygoje „Kokia mums reikalinga mokykla?“13 taip pat išdėstė savo ir LKDP požiūrį į mokyklos reformą. Darbą M. Krupavičius skyrė savo pirmajai Mokytojai, motinai Rozalijai Krupavičienei. 
 
Naudodamasis P. Aršio slapyvardžiu M. Krupavičius parašė knygą „Ką turi kiekvienas žinoti apie Kuriamąjį Seimą?“14 apie Steigiamojo Seimo reikšmę Lietuvos gyvenime. Būsimojo Steigiamojo Seimo nario knygelę 1919 m. Kaune išleido LKDP. Politinei agitacijai skirta ir 1919 m. bei 1920 m. M. Keršio slapyvardžiu pasirašyta M. Krupavičiaus knyga „Lietuvių politikos partijos“15. Tačiau leidinyje autorius bando lyginti įvairių Lietuvos partijų programas ir veiklą, pateikia trumpą partijų atsiradimo Lietuvoje istoriją ir šia analize pagrindžia LKDP privalumus, uždavinius ir vietą Lietuvos politinėje sistemoje. 1920 m. šios knygos leidime išplėtoti kai kurie 1919 m. knygos teiginiai, pasikeitus istorinėmis sąlygomis pateikti kai kurie žemės klausimo sprendimo, bažnyčios atskyrimo nuo valstybės problemų paaiškinimai ir kita.
 
Šios partijos programinėms nuostatoms Steigiamajame Seime skirta M. Krupavičiaus knyga „Ko siekia L. Krikščionių Demokratų blokas Steigiamajam Seime“16, išleista Kaune 1920 m. Joje išdėstyta Krikščionių demokratų bloko Steigiamajame Seime pozicija svarbiausiais Lietuvos gyvenime klausimais, kurią reikėjo paskelbti po Ministro Pirmininko K. Griniaus Steigiamajame Seime perskaitytos Ministrų kabineto deklaracijos. 
 
Bažnyčios ir valstybės santykiams nagrinėti skirtos dar dvi M. Krupavičiaus knygos: „Kunigas dvidešimtojo amžiaus visuomenėje“17 (Kaunas, 1920) ir „Mūsų keliai (Leonas XIII ir mes)“18 (Kaunas, 1921). Gražus politinės polemikos pavyzdys yra „Juodišiaus“ slapyvardžiu 1922 m. pasirašyta knyga „Socialistų ir valstiečių sąjungos pyragai arba žemės klausimas St. Seime“19. Knygoje M. Krupavičius cituoja savo pasisakymus Steigiamajame Seime ir naudoja juos kaip argumentus politinių oponentų kritikai. Knygelės pabaigoje autorius ironiškai kviečia už valstiečius liaudininkus ir socialdemokratus balsuoti tuos, kurie nenori tinkamo žemės klausimo išsprendimo, o vienintelis teisingas kelias yra balsuoti už krikščionis demokratus, Ūkininkų sąjungą ir Darbo federaciją. Aštrus tonas užkliuvo politiniams oponentams, atsikirtusiems dideliame anoniminiame straipsnyje „Lietuvos žinių“ laikraštyje20. Straipsnyje teigiama, kad knygoje paskelbti ankstesni 1918 m. valstiečių liaudininkų teiginiai, kurie 1922 m. jau pakito, bandoma apginti valstiečių liaudininkų poziciją žemės ir kitais klausimais. 
 
1925 m. M. Krupavičius parengė dar vieną rinkiminės agitacijos knygą „Rinkimai“21, kurioje bandė pagrįsti, kodėl opozicijai rinkimuose dalyvauti lengviau, kvietė į garbingą rinkiminę kovą, remdamasis užsienio politikos pavyzdžiais. 
 
1926 m. atskira knyga išleistas M. Krupavičiaus perskaitytas Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas Seime dėl Vyriausybės deklaracijos „Krikščionys Demokratai ir Socialistų Vyriausybė“22. Taip pat atskira knyga išleistas žemės ūkio ministro M. Krupavičiaus pranešimas Lietuvių krikščionių demokratų partijos 1926 m. konferencijoje „Žemės ir miškų ūkis“23. Paminėtina 1926 m. išleista rinkiminės agitacijos knyga „Kaip žemės ūkio ministeris kun. Krupavičius tvarkė miškų reikalus“24 – pagiriamasis žodis M. Krupavičiaus veiklai. Šį leidinį parašė ne M. Krupavičius.
 
Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo M. Krupavičius parengė knygą „Jonas Basanavičiaus – didis tėvynės meilės mokytojas“25. Leidinio įžangoje „Amerikos lietuvių jaunimui“ autorius pabrėžė vis dar esąs Lietuvių krikščionių demokratų partijos pirmininku. 
 
Nuo 1928 m. iki 1933 m. M. Krupavičius parašė dar kelias knygas. 1927 m. išleistoje knygoje apie katalikų veikėją Vilhelmą Emanuelį Kettelerį yra M. Krupavičiaus parašytas įvadas26. 1928 m. M. Krupavičius parašė tris knygas: „Liaudies tarnyboj“27 (Visuomenininko biblioteka ; Nr. 3), „Kova už žemę ir ūkininką“28 (Visuomeninko biblioteka ; Nr. 4) bei veikalą „Dangaus šviesa“29 (Visuomeninko biblioteka ; Nr. 5), skirtą popiežiui Leonui XIII pagerbti. 
 
1933 m. išleistas paskutinis M. Krupavičiaus veikalas apie civilines sutuoktuves bažnytinės teisės požiūriu30. Knygoje išaiškinta bažnytinių ir civilinių sutuoktuvių prasmė, bandoma pagrįsti bažnytinių sutuoktuvių pirmenybę prieš civilines sutuoktuves, pateikiami argumentai prieš civilinių sutuoktuvių įvedimą Lietuvoje bei apie jų žalą. Prieš išleidžiant knygą ši M. Krupavičiaus studija buvo išspausdinta žurnalo „Naujoji vaidilutė“ puslapiuose (Naujoji vaidilutė. - 1933, Nr. 11, p. 417-431 ; Nr. 12, p. 467-479 ; 1933, Nr. 1, p. 16-31). 
 
Tikybiniams klausimams skirta M. Krupavičiaus knyga „Kaip dalyvauti mišiose“31. Du šio veikalo leidimai išleisti 1937 m. Marijampolėje. M. Krupavičius tada buvo Suvalkų Kalvarijos klebonu bei profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 
 
Po Antrojo pasaulinio karo M. Krupavičius pasitraukė į Vokietiją. Jis ne tik vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK-ui), pasaulinei Lietuvių krikščionių demokratų sąjungai, bet ir parašė knygą „Krikščioniškoji demokratija“32, kurią 1948 m. Štutgarte išleido „Tėvynės sargo biblioteka“. 1948 m. Šveinfurte išleista dar viena „Tėvynės sargo bibliotekos“ knyga, lenkų kardinolo Augusto Hlondo „Krikščioniškieji valstybinio gyvenimo dėsniai“33, kurią į lietuvių kalbą išvertė G. Taučiaus slapyvardžiu pasirašęs M. Krupavičius. Vertėjas knygoje teigė, kad šis A. Hlondo veikalas yra Bažnyčios socialinių nuostatų rinkinys, kokio krikščioniškai Lietuvai ir reikia34.
 
1959 m. Italijoje išspausdinta M. Krupavičiaus knyga „Lietuviškoji išeivija“35 – naujas žvilgsnis į lietuvių išeiviją, suponuojantis VLIK-o vadovo (iki 1955 m.) ir Bažnyčios tarno požiūrį. 
 
1961 m. Čikagoje išleista didelės apimties M. Krupavičiaus knyga „Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje“36. Veikalą išleido laikraščio „Draugas“  Lietuviškos knygos klubas. Išeivijos žurnale „Į laisvę“ apie šią knygą rašoma: „Naujai, gyvai ir įdomiai, parodydamas plačią erudiciją, prel. M. Krupavičius vaizduoja kunigo ir kataliko inteligento uždavinius žemėje. Kiekvienam katalikui knygą būtų pravartu perskaityti, kad sustiprintų ir praplėstų savo religinį akiratį, kuris, trūkstant tos srities literatūros, dažnai būna paviršutiniškas“37.
 
1972 m. (po M. Krupavičiaus mirties) išleisti jo jaunystės laikotarpio atsiminimai (iki 1919 m.), kuriuos taip pat išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje38. „Atsiminimų“ įvade rašoma, kad M. Krupavičiaus testamento vykdytojai Antanas Repšys, Kazys Šidlauskas ir Vytautas Bagdonavičius rado jo jaunystės atsiminimus ir, vykdydami M. Krupavičiaus valią, ketino juos išleisti. Jie išsiaiškino, kad atsiminimai užrašyti Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus Vlado Literskio, prelatui Mykolui Krupavičiui diktuojant. Nors Vladas Literskis mirė netrukus po prelato mirties, pavyko išsiaiškinti, kad atsiminimai buvo surašyti dar Vokietijoje ir ten perspausdinti mašinėle. Vėliau abiems esant JAV, Vladas Literskis rankraščius perdavė. Sprendžiant iš M. Krupavičiaus 1957 m. birželio 14 d. laiško V. Literskiui tikėtina, kad rankraštis perduotas jau po šios datos39. M. Krupavičius iki mirties buvo šviesios atminties, be to, V. Literskis rėmėsi jo užrašais, nuotraukomis, tačiau kai kuriais išdėstytais faktais aklai pasitikėti negalima. Todėl šios knygos anonimiškas recenzentas iš valstiečių liaudininkų žurnalo „Sėja“ pagrįstai abejoja M. Krupavičiaus požiūriu į aušrininkus, išdėstytu leidinio 274-ame puslapyje40.
 
1983 m. „Popiežiaus Leono XIII fondas“41 išleido straipsnių rinkinį apie M. Krupavičiaus palikimą „Visuomeniniai klausimai“. Šioje knygoje įdėta V. Bagdonavičius apžvalga apie išleidžiamą knygą, pavadinta „Įvadu į Krupavičiaus palikimą“ (apžvalga taip pat išspausdinta vietoje recenzijos žurnale „Tėvynės sargas“: Tėvynės sargas. - 1985, Nr. 2, p. 82-90). Apžvalgos pavadinimas tarsi liudija, kad ne viskas iš M. Krupavičiaus palikimo periodinėje spaudoje bei rankraščiuose paskelbta rinkinyje. 
 
1980 m. Čikagoje „Leono XIII literatūros fondas“ išleido pogrindiniu keliu į Vakarus atkeliavusią labai vertingą studiją „Valstybininkas politikos sūkuriuose“42, kurią parašė kunigas Juozas Šalčius (knygoje vietoje autoriaus nurodyti M. K. inicialai, o bibliotekų aprašuose autorius iki šiol nenurodytas, nors po J. Šalčiaus mirties pogrindiniame leidinyje „Rūpintojėlis“ jo autorystė aiškiai įrodyta). Dvi knygas apie Mykolą Krupavičių išleido Petras Maldeikis, taip pat sudaręs M. Krupavičiaus bibliografiją ir biobibliografiją43. 1975 m. Čikagoje išleista jo monografija „Mykolas Krupavičius“44, o 1985 m. „Prelatas Mykolas Krupavičius“45, kurią išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoje. Aišku, nepamirštas Mykolas Krupavičius ir Lietuvoje. Paminėtinos Ados Urbonaitės parengtos biografinės apybraižos „Prelatas Mykolas Krupavičius“ (2001 m.46 ir 2006 m. leidimai bei 2007 m. išleistas M. Krupavičiaus straipsnių rinkinys „Prelatas Mykolas Krupavičius“, kurio sudarytojai A. Vasiliauskienė ir E. Kriščiūnas)47
 
Šį rašinį apie M. Krupavičiaus knyginį palikimą prasminga būtų baigti ištrauka iš jo testamento: „Mano akis ir krūtinę prašau užpilti lietuviškąja žemele, kurią esu gavęs iš savo tėvynės Lietuvos. Visų lietuvių prašau maldos už mano sielą. Jei kas mano laidotuvių proga skirtų kokią auką, prašau skirti Lietuvių Fondui ar LB Kultūros Fondui pirmiau minėtoms lietuviškais klausimais mokslinėms knygoms leisti. 1968. X. 1.“48