Teminės leidinių parodos

Lietingas ir vėsus pavasaris neišgąsdino šiuo metu Havajuose gyvenančios etnologės, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėjos Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės. Į Senųjų ir retų spaudinių skyrių atvykusi poeto Kazio Bradūno dukra prasitarė, kad šiltuose ir saulėtuose Havajuose pasiilgsta permainingų Lietuvos orų. Charizmatiškoji pašnekovė susirinkusiems į parodos „Kazio Bradūno kūrybos skveras“ pristatymą pasakojo apie gyvenimą tarp Lietuvos ir JAV, meilę mūsų lietingajai šaliai, tėčio gyvenimą, dalijosi mintimis apie poeziją ir netgi dainavo tėčio sukurtas lopšines.

Galima buvo stebėtis ir žavėtis E. Bradūnaitės-Aglinskienės atvirumu, nuoširdumu, entuziazmu. Bet turbūt labiausiai susirinkusiems širdį glostė mintys apie Lietuvą – pašnekovė gyrė tiek mūsų šalies gamtą, tiek kultūrą; džiaugėsi lietuvių literatūros pasiekimais, o bene daugiausiai pagyrų teko lietuvių kalbai – pasak Elenos, lietuvių kalbos sudėtingumas ir grožis išskiria mus iš kitų tautų. Renginio organizatorei ir vedėjai, Senųjų ir retų spaudinių skyriaus bibliotekininkei Agnei Zakaravičiūtei paklausus, iš kur atsirado ir kaip buvo puoselėjama tokia meilė ir pagarba Lietuvai, E. Bradūnaitė-Aglinskienė atsakė, kad patriotiškumas, lietuvybės puoselėjimas buvo nuo pat vaikystės pabrėžiamas jos šeimoje. Juk ir Kazio Bradūno kūryboje jaučiame meilę ir prisirišimą prie gimtosios žemės bei nuolat girdime pažadą – grįžtu, kurį poetas ir išpildė.

Pasidalijusi mintimis apie emigraciją, Lietuvą, E. Bradūnaitė-Aglinskienė susirinkusią publiką džiugino pasakojimais apie savo tėtį, poetą Kazį Bradūną: jo meilę ir pagarbą gyvenimo bendražygei, pašnekovės mamai Kazimierai Bradūnienei, šeimoje puoselėtas vertybes, tėvynės ilgesį ir ilgas poeto naktis prie spausdinimo mašinėlės rašant eilėraščius ir redaguojant straipsnius spaudai. Kaip teigė pašnekovė, jos tėtis buvo tiesiog įsimylėjęs poeziją – šį teiginį ji patvirtino papasakotu nutikimu: dar Kaziui Bradūnui mokantis gimnazijoje joje lankėsi poetas Jonas Aistis, kuriuo itin žavėjosi būsimasis rašytojas. Žavėjosi taip, kad jam prireikė netgi tokio paties švarko, kokį atvykęs į gimnaziją vilkėjo taip mylimas poetas. Per atostogas tokį ir pasisiuvo! Grįžęs po atostogų norėjo nustebinti savo draugą, taip pat rašytoją Balį Gražulį, tik, pasirodo, šis taip pat pasisiuvo tokį kaip Aisčio švarką! Poeto dukra taip pat dalijosi nuotraukomis iš tėčio jaunystės, savo vaikystės bei apsilankymų Lietuvoje, parodė vaizdo įrašą, kuriame galėjome išgirsti patį Kazį Bradūną, skaitantį savo eiles.

Renginio metu taip pat buvo pristatyta Senųjų ir retų spaudinių skyriaus paroda – Kazio Bradūno kūrybos skveras, kurioje atsispindi pirmieji Kazio Bradūno kūrybos bandymai, jo, kaip žurnalų redaktoriaus karjera bei išleistos poezijos knygos ir jų recenzijos tuometinėje spaudoje. Vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys, vienas iš parodos rengėjų, pasidalijo mintimis apie parodos rengimo procesą, paskaitė poeto eilėraščių. Pašnekovė E. Bradūnaitė-Aglinskienė stebėjosi, kad kai kurių, pirmųjų, tėčio eilėraščių, eksponuojamų parodoje, net nebuvo skaičiusi! Visa parodos rengimo komanda džiaugėsi poeto dukros pagyromis Kazio Bradūno kūrybos skverui – pašnekovė pabrėžė parodos turinio išskirtinumą bei kūrybišką, modernų pateikimą ir šiltai dėkojo už tokį jos tėčio jubiliejaus paminėjimą bibliotekoje. O Senųjų ir retų spaudinių skyrius dėkoja Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei už šiltą ir atvirą pokalbį, pagyras ir nepaprastai įdomų pasakojimą.

Parengė vyresn. bibliografė Gabrielė Gibavičienė, vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė

Kartais darbo savaitė atrodo labai ilga ir kupina daugybės darbų ir užduočių, o štai metai prabėga akimirksniu. O ypač 2016-ieji metai Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – atrodo, praėjusių metų veiklos ką tik prasidėjo, o jau iki smulkmenų suplanuoti ir pradėti įgyvendinti (kai kurie – jau įvykdyti) 2017-ųjų metų darbai. Darbuotojai su entuziazmu pasitiko metų pradžią ir ruošia Jums, skaitytojai, daugybę įdomiausių parodų, renginių ir straipsnių. O kol kas – prisiminkime kuo bibliotekos bendruomenę džiuginome praėjusiais metais.

Senuosiuose bibliotekos rūmuose – smalsus jaunimas

Senųjų ir retų spaudinių skyrius gali pasigirti savo vykdomomis edukacinėmis veiklomis, kuriomis siekiama kuo labiau įtraukti vaikus ir jaunimą į bibliotekos gyvenimą. Dar 2015 metais sukurti edukaciniai produktai – virtualus žaidimas „Knygos kelias“ ir programėlė „Atgimę vaikystės autoriai ir senosios iliustracijos“ – praėjusiais metais buvo pristatyti tiek Kauno apskrities viešojoje, tiek kitose bibliotekose, mokyklose, kartu su skyriaus specialistėmis nukeliavo netgi į Vilnių – Tarptautinę Vilniaus knygų mugę, „Vasara su knyga“ renginius. Skyriaus specialistai, siekdami skatinti kūrybišką mokymąsi, kvietė moksleivius ir studentus į netradicines mokymosi erdves, kur tarp senųjų, net iš XV amžiaus atkeliavusių knygų, mokėsi knygos istorijos, dokumentų restauravimo paslapčių ir inicialų piešimo meno, vaikščiojo po išskirtines Prekybos, pramonės ir amatų rūmų erdves bei klausėsi įdomių skyriaus specialisčių pasakojimų apie inkunabulus, superekslibrisus ir storiausias, seniausias, mažiausias bei didžiausias knygas. Beje, jau ir šiemet spėjome apsilankyti Vilniaus knygų mugėje!

Renginiai ir parodos

Praėjusiais metais skyriuje vyko daug parodų (net 12!) ir įvairiausių renginių. Geltona, žalia ir raudona spalvomis nudažėme senųjų bibliotekos rūmų įėjimą, kur vyko Gimtosios kalbos dienai skirta paroda-konkursas, kurios metu žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių (nuo Plungės iki Vilniaus, nuo Biržų iki Kauno) dalinosi savo mintimis apie gimtąją kalbą. Mados mėgėjai turėjo galimybę ne tik išvysti Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro studenčių kolekciją iš lino, bet ir sužinoti, kokios mados vyravo tarpukariu renginyje „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“. Balandžio mėnesį šventėme Bibliotekų savaitę: tarpukario damų skrybėlių matuotis kvietėme atvirų durų dienos metu; skaitėme Šekspyro eiles ir bandėme išsiaiškinti jo gyvenimo paslaptis. Apžvelgėme, kokios karikatūros tarpukario spaudoje vaizdavo Prezidentą Kazį Grinių ir valstiečius liaudininkus bei rinkome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės portreto pabiras.

Praėjusiais metais parodas rengė ne tik skyriaus darbuotojai, tačiau sulaukėme ir svečių, kurie išskirtinėse skyriaus erdvėse eksponavo savo parodas. Europos paveldo savaitei skirtoje parodoje Andrius Šimkus eksponavo savo pašto ženklų kolekcijos dalį „Europos Sąjungos valstybių sostinės“, o restauratorius Sigitas Tamulis pristatė knygų įrišų nuo I iki XVI amžiaus  (re)konstrukcijų kolekciją.

Kasdienybės džiaugsmai

Nors skyriuje netrūko rimtų, iššūkius keliančių darbų, tačiau bibliotekininkai nepamiršo ir mažų kasdienybės džiaugsmų – štai, pavyzdžiui, vieną lietingą liepos rytą gerą nuotaiką į skyrių atnešė pražydęs kaktusas! Skaitytojus savo šypsenomis džiuginome prisiminę Apkabink bibliotekininką dieną bei kartu su kitų skyrių darbuotojais trumpam pasijutome aktoriais nusifilmavę kalėdiniame bibliotekos vaizdo klipe. Kalėdų laikotarpiu kelią į skaityklą skaitytojams nuklojome žvaigždėmis ir mėlynomis neužmirštuolėmis – už tai Kauno regiono bibliotekų draugijos organizuotame konkurse „KAVB Kalėdos 2016” laimėjome II-ąją vietą! Greitai lekiant 2016-iesiems nepamiršome ir trumpam paspausti pauzę: sudalyvavę tarptautiniu mastu socialiniuose tinkluose paplitusiame manekeno iššūkyje, sau ir skaitytojams tarėme – sustok, akimirka žavinga!

Metų pabaigoje skyrių nudžiugino dvi naujos kolektyvo narės – savanorės Paulė ir Austėja. Vienuoliktoje klasėje besimokančios gimnazistės susipažino su vertingu skyriaus fondu, pasivaikščiojo po saugyklas bei muziejų ir jau prisideda prie skyriaus veiklų – prevenciškai tvarko senuosius leidinius, ruošia protmūšį moksleiviams bei žada rašyti straipsnius skyriaus svetainei!

Profesiniai darbuotojų pasiekimai

Skyriaus darbuotojai šiais metais buvo įvertinti ne tik pagyromis ir paskatomis, skambėjusiomis iš skyriaus vedėjos ar kolegų, bet ir bibliotekos mastu. Vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė tapo Kauno regiono bibliotekininkų draugijos organizuoto geriausio bibliotekininko konkurso laureate vyresniųjų bibliotekininkų kategorijoje bei gavo padėką iš KAVB direktorės Astos Naudžiūnienės už projektinę veiklą. Vasaros pradžioje skyriaus darbuotojos Agnė Zakaravičiūtė ir Gabrielė Gibavičienė apsigynė magistro laipsnius.

Šiais metais katalogavome knygas, registravome skyriuje saugomus laikraščius ir žurnalus, tvarkėme ir tyrėme rankraščių fondą, skaitmeninome leidinius – visa tai darėme siekdami aktualinti, ištirti, populiarinti dokumentinį paveldą ir padaryti jį pasiekiamą kiekvienam skaitytojui. O kur dar kitos veiklos – parašyti ir publikuoti straipsniai meno leidiniuose bei populiariuose interneto portaluose, parengti ir perskaityti pranešimai renginiuose ir konferencijose bei kasdieniniai darbai, kurie atliekami būtent dėl Jūsų, bibliotekos skaitytojai ir lankytojai.

Džiaugiamės, kad įvertinti darbai, o svarbiausia – skaitytojų šypsenos, neleidžia prarasti entuziazmo ir toliau noriai kurti draugišką, kultūros paveldą vertinančią ir smalsią bibliotekos bendruomenę. Ištikimas tradicijoms ir atviras pokyčiams skyrius toliau kimba į darbus ir linki jums darbingų metų!

O dabar – skyriaus darbuotojų įspūdžiai, kokios veiklos, įvykiai, renginiai ar kasdieniniai džiaugsmai jiems buvo įsimintiniausi:

Skyriaus vedėja Regina Stukienė: Labai džiaugiuosi, kad nors skyriuje ir dirba skirtingo amžiaus darbuotojai, turintys skirtingą darbo stažą bibliotekoje, visada bendraujame, šnekame ir randame bendrą sprendimą. Būdami tokie skirtingi, mes gebame diskutuoti ir dirbti komandoje.

Vyresn. bibliotekininkė Austėja Krištaponytė: Smagiausios akimirkos, kai, vykdant grupinius projektus, po įelektrintų diskusijų vis tik pavykdavo pasiekti sutarimą ir darbo rezultatus drauge atšvęsti skaniais pietumis.

Vyresn. bibliotekininkė Lina Povilaitienė: Džiaugiuosi šiais metais pradėjusi dirbti skyriuje!

Vyr. bibliografė Ramunė Tamulėnienė: Praėjusiais metais mane maloniai nustebino ir nudžiugino mūsų skyriaus jaunieji kolegos. Ne tik jų profesinis tobulėjimas, bet ir auganti drąsa išnaudoti, pritaikyti savo gabumus ir talentą skyriaus ir bibliotekos veikloje.

Bibliotekininkė Agnė Zakaravičiūtė: Man tikriausiai labiausiai įsiminė Gimtosios kalbos dienai skirtos veiklos. <...> skaitytojai dalijosi mintimis, ką jiems reiškia gimtoji kalba, net bandė ją nupiešti. Atsakymai buvo labai įdomūs ir originalūs! Juos eksponavome naujoje, iki šiol ne parodoms skirtoje erdvėje tik įėjus į Donelaičio g. 8 pastatą – tai dar vienas mūsų atradimas. Puiki erdvė, pasitinkanti kiekvieną lankytoją, todėl ji neturėtų būti užmiršta. Buvo išrinkti ir apdovanoti įdomiausių atsakymų bei piešinių autoriai. Manau, drauge paminėta šventė parodė, kaip svarbu bibliotekininkams ir skaitytojams bendrauti kuo daugiau. Visi drauge galime kurti ir skleisti kultūrą aktualiai, moderniai, patraukliai.

Vyresn. bibliografė Rita Urbaitytė: Labiausiai patiko istorinių įrišų rekonstrukcijų paroda. Man asmeniškai įsimintiniausi – išsiaiškinta daugiau nei 15 metų beviltiškai gulėjusi Biblija be pradžios ir pabaigos bei XVII a. knyga, kurią atsitiktinai radau tvarkydama XVIII a. fondą. O šiaip daugybė smulkių darbų darbelių.

Bibliotekininkė Živilė Jonikaitė: Esu dėkinga už suteiktą galimybę dirbti pilnu etatu. Džiaugiuosi, kad galėjau patobulinti anglų kalbos žinias nuotolinių mokymų kursu.

Vyresn. bibliotekininkė Rūta Varkalaitė-Pliopienė: Didžiausias atradimas – 2016 m. pradėtas tyrinėti ir tvarkyti JAV lietuvio Balio Girčio (1906–1987) rankraščių fondas. Jame užfiksuota 1944 m. į Vakarus pasitraukusio žmogaus gyvenimo kelionė. Fondo dokumentuose atsispindi lietuvių gyvenimas Vokietijos DP stovyklose, JAV lietuvių veikla, išeivių ryšiai su okupuotoje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys: Įsimintiniausia ir didžiausio atgarsio sulaukusi 2016 m. veikla man buvo parodos „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“ pristatymas gražiame renginyje. Šiame renginyje dalyvavo specialiai iš Vilniaus į jį atvykusi knygos „Nekuklioji Lietuva“ autorė A. Savickienė, disertacijos, straipsnių apie siuvėjus ir Laikinosios sostinės madą autorė L. Janauskienė, o jį paįvairino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro moksleivės, pristačiusios mados kolekciją iš lino bei S. Martinaitytės klasės studentai. Parodos pristatymas virto tikra mados švente, kuri buvo pastebėta ir laikraščio „Kauno diena“ reportaže apie renginį bei mano straipsnyje apie parodą šiame laikraštyje.

Vyresn. bibliografė Ilona Griškonytė: 2016-ieji metai praėjo dirbant savo tiesioginį darbą – lietuviškų periodinių leidinių publikacijų bibliografinių įrašų sudarymą nacionalinės bibliografijos duomenų bazei. Kaip  smagu nusikelti į 1910–1923 metų Lietuvą, sekti straipsniuose atspindimą gyvenimą, aiškintis slapyvardžiais pasirašytų publikacijų autorystę. Žaviuosi skyriaus kolegų entuziazmu, profesionalumu ir jų suruoštomis parodomis, akcijomis, susitikimais. Manau, ne tik man ypač įsiminė parodos, skirtos S. Čiurlionienei-Kymantaitei bei  I–XVI a. knygų įrišų (re)konstrukcijų paroda, Europos paveldo dienų proga vykęs  A. Šimkaus pašto ženklų kolekcijos dalies pristatymas ir renginys „Žvilgsnis į Laikinosios sostinės madą ir jos kūrėjus“, manekeno iššūkis Facebook.

Vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė: 2016 metais skyriuje buvo itin daug edukacinių veiklų: tradicines ekskursijas papildę popieriaus restauravimo bei knygos ženklo piešimo dirbtuvės pritraukė daugiau susidomėjusių pedagogų ir jų mokinių. Taip pat džiaugiamės bendradarbiavimu su Kauno universitetais – sulaukiame studentų grupių, kurioms padedame mokymosi tikslais: atrenkame fonde saugomus leidinius, tiesiogiai susijusius su studijų programa, suteikiame galimybę dėstytojams vesti paskaitas skaitykloje, muziejaus salėje. Patys norime tobulėti ir lankytojams siūlyti kokybiškas paslaugas – džiaugiamės, kad VDA studentės mums padėjo vesti kaligrafijos dirbtuves. Rengiant atvirų durų dieną skyriuje bendradarbiavome su Kauno miesto muziejaus Edukacinių programų ir renginių organizavimo skyriumi. Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad skyrius labai išgrynino savo veiklas, susitelkė,  šalia tradicinių paslaugų daug dėmesio skyrė edukacinėms paslaugoms, patraukliam skyriaus veiklų ir dokumentinio paveldo pristatymui virtualioje aplinkoje – svetainėje bei socialiniuose tinkluose, padidėjo virtualių lankytojų skaičius. Stengėmės neatsilikti nuo bendrų tendencijų – rengėme aktualias parodas, dalyvavome bendrose bibliotekos akcijose. <...> Labai džiaugiamės bendradarbiavimu su Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyriumi – vykdydami projektus dezinfekavome  labiausiai mikroorganizmų pažeistą skyriuje saugomo fondo dalį.

Atsakymų įvairovė džiugina – tai tik įrodo, kokie spalvingi skyriuje buvo 2016-ieji metai. Skyriaus specialistai su džiaugsmu prisimena praėjusius metus ir nekantrauja sužinoti, ką atneš naujieji. O kokie Jūsų 2017 metų tikslai?

Artimiausi renginiai ir parodos skyriuje: kovogegužės mėn. veiks paroda „Kazio Bradūno kūrybos skveras“ II a. fojė, K. Donelaičio g. 8.

Parengė vyresn. bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė, vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė


 

Ar žinotoje, kad Kazys Grinius buvo dažnas valstiečiams liaudininkams skirtų karikatūrų veidas? Norite pamatyti, kaip žymus tarpukario politikas jose vaizduotas? Užsukite į parodą Senųjų ir retų spaudinių skyriuje!

Paroda eksponuojama K. Donelaičio g. 8, II a.

 Kauno miesto gyventojams ir visiems besidomintiems laikinosios sostinės architektūros paveldu siūlome ne tik susipažinti su Laikinosios sostinės architektūra tarpukario spaudoje, projektų piešiniuose (nuskaitytuose iš Kauno apskrities archyvo dokumentų), šių laikų fotografijose, bet ir susieti šį architektūros paveldą su jo kūrėjais. Parodoje prie kiekvieno kūrėjo pateikiamas jo darbų Kauno mieste sąrašas, kuris iliustruojamas pastatų vaizdais ar aprašymais.

Architektūros istorikų apžvalginiuose tyrinėjimuose architektai ir jų darbai grupuojami retai. Dažniau pristatomi laikmečio ir vietos siejami įvairių autorių bei stilių darbai. Štai leidinyje „Kauno tarpukario architektūra“ galima rasti vertingos informacijos apie architektūros paveldo kūrėjus ir jų darbus, pamatyti puikias architekto G. Česonio paveldo objektų fotografijas, tačiau jo darbai išbarstyti po visą knygą. Apskritai susipažinti su beveik visais iškiliausių architektų (pavyzdžiui, Klaudijaus Duž-Dušausko, Vytauto Landsbergio, Stasio Kudoko, inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo) darbais vienoje vietoje galima tik keliose monografijose ar straipsniuose apie juos.

Architektams jų darbus priskirti šiandien leidžia išlikę parašai ant projektų. Nors jie ir nėra neginčijamas įrodymas, tačiau liudija, kad architektas su šiuo projektu neabejotinai buvo susijęs. Jeigu parašo nėra, dėl architekto indėlio galima abejoti.

Surinkta medžiaga tikslina ir kai kuriuos poleminius architektų gyvenimo bei veiklos faktus, turėjusius įtakos ir jų profesinei veiklai. Štai Kauno miesto savivaldybės autobusų susisiekimo įmonės garažo statybos byla darė didelę įtaką tolesnei architekto Stasio Kudoko karjerai. Pasitraukęs iš Kauno miesto statybos skyriaus vedėjo pareigų, jis galėjo produktyviau reikštis kaip architektas. Dar vienas pavyzdys – Leono Rito atvejis: architekto gimimo vieta bei data nustatyta tik iš jo paso kortelės bei susirašinėjimo dėl šios kortelės išdavimo teisėtumo.

Parodoje pristatomi patys produktyviausieji architektai: Vladimiras Dubeneckis, Edmundas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis, Feliksas Vizbaras. Taip pat tie, be kurių neįsivaizduojama Laikinosios sostinės architektūra – Klaudijus Duž-Dušauskas, Bronius Elsbergas, Aleksandras Gordevičius, Antanas Jokimas, Nikalojus Mačiulskis, Karolis Reisonas, Leonas Ritas, Anatolijus Rozenbliumas, Mykolas Songaila.

Antanas Novickis, prisimintas ne tiek dėl jo bendrų projektų su V. Landsbergiu, A. Lukošaičiu, kiek dėl pareigų – mat jis dirbo vyriausiuoju Lietuvos statybų inspektoriumi. Išskirtinis vaidmuo laikinosios sostinės architektūroje tenka nepralenkiamam interjerų meistrui Arnui Funkui, savo projektuose puikiai derinusiam pastatų išorę ir vidų. Galime pasidžiaugti, kad turime gražų jo darbų nuotraukų albumą. Iš šio albumo pristatomi interjerai, deja, jau nėra išlikę.

Informacija apie architektus, jų suprojektuotus Kauno miesto paveldo objektus, taip pat literatūros nuorodų sąrašas, žinoma, gali ir turi būti tęsiamas. Todėl kviečiame parodą pildyti Jūsų surinkta medžiaga. Mielai pakeistume šių laikų pastatų nuotraukas originaliomis laikinosios sostinės profesionalių menininkų bei mėgėjų fotografijomis, nurodydami, kas su mumis pasidalijo šia medžiaga.

Tikimės, kad paroda taps stimulu, skatinančiu vis labiau domėtis architektūros ir urbanistikos centro bei architektūros istorikų tyrinėjimais, publikuojamais knygose, straipsniuose ar internete. O pats Kauno miestas taps labiau savas, artimas ir besidominčiųjų architektūros paveldu vis daugės.
Už archyvinių dokumentų (namų fasadų piešinių, architektų pasų kortelių nuotraukų) kopijas dėkojame Kauno apskrities archyvui. Šie dokumentai ne tik paįvairino bei papildė KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonduose surastą medžiagą, bet ir patikslino kai kurių objektų lokalizaciją, jų priskyrimą vienam ar kitam autoriui.

 

Vladimiras Dubeneckis

 
Klaudijus Dušauskis
 

Bronius Elsbergas
 
 
Edmundas Frykas
 
 
Arnas Funkas
 
 
Aleksandras Gordevičius
 

 

Antanas Jokimas

 
Stasys Kudokas
 
 
Vytautas Landsbergis
 
 
Nikolajus Mačiulskis
 
 
Antanas Novickis
 
 
Karolis Reisonas
 
Leonas Ritas
 
 
Anatolijus Rozenbliumas
 
 
Mykolas Songaila
 
 
Feliksas Vizbaras