Teminės leidinių parodos

Architektas Arnas Funkas – žymus tarpukario interjerų meistras. Tačiau apie jo talentą žinoma nedaug. Keletas nuotraukų spaudoje su jo projektuotais statiniais ir kurtais interjerais – „Pienocentro“ pastate įsikūrusia J. Muralio kirpykla  (joje smulkmeniškai apgalvota ir į harmoningą visumą sujungta kiekviena detalė) bei Ekonominės karių bendrovės krautuve. Tiesa, per pirmąją sovietinę okupaciją dar publikuotas straipsnis apie A. Funko projektuotame name prabangiai įrengtą Jono Vailokaičio butą.  
Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Meno leidinių skyriuje galite rasti A. Funko projektuotų pastatų ir jų interjerų albumą, suteikiantį galimybę realiai pažinti bei įvertinti jo kurtus interjerus. Spėjama, kad albumas 1935–1936 metais galėjo būti sudarytas paties autoriaus. Vis dėlto jame  trūksta 1936-aisiais metais pastatytų A. Funko projektuotų draudimo bendrovės Lietuvos Lloydas rūmų bei kolektyvinio A. Funko, B. Elsbergo ir A. Lukošaičio darbo, taip pat 1938–1940 metais statytų Taupomųjų kasų rūmų. Mažai tikėtina, kad albumas buvo sudarytas jau pastačius Lietuvos Lloydo rūmus jų neįtraukiant. Kita vertus, ši prielaida nėra visiškai atmestina. Mat albume nėra ir 1932 metais statyto, teisininkui, istorikui Augustinui Janulaičiui priklausiusio namo, kurio funkcionalumu pats architektas buvo patenkintas.

                   
                    
Jono ir Aleksandros Vailokaičių namo fotografijos. Albumo pradžioje teikiamos Jono ir Aleksandros Vailokaičių namo bei jo interjero nuotraukos. Jos liudija vieną reikšmingiausių, ypač interjero prasme, A. Funko projektų. Šis, prestižinėje miesto erdvėje, Vienybės a. 8 stovėjęs pastatas, šiandien neišlikęs. Anuo metu jis turėjo būti vienas iš dominuojančių Vienybės aikštės, kurios centre buvo Vytauto Didžiojo karo muziejus, statinių.
J. ir A. Vailokaičių namo ketvirtame aukšte buvo įsikūręs ir pats architektas A. Funkas. Spėjama, kad keletas neįvardintų albume teikiamų interjero nuotraukų yra būtent iš jo buto. Penkių aukštų mūrinio namo su salkomis pirmame ir antrame aukšte (10 kambarių ir 3 virtuvės) buvo įsikūrę J. ir A. Vailokaičiai. Įspūdingos jų buto interjero nuotraukos liudija ne tik prabangą, bet ir skoningai, harmoningai suformuotą gyvenamąją erdvę, kurioje gausu tautiško stiliaus raštų, interjero detalių (kilimuose, ant sienų, balduose), prabangaus funkcionalumo, ypač atsiskleidžiančio svečių ir vonios kambariuose.
 

Lietuvos banko rūmai Kėdainiuose. Albume taip pat rasite 1931–1932 metais statytų, tačiau iki šių laikų neišlikusių Lietuvos banko rūmų Kėdainiuose (Stoties ir Gedimino gatvių kampe) ir jų vidaus interjero fotografijų. Prie vienos iš šių nuotraukų pridėtas patikslinimas (tikriausiai paties projekto autoriaus), kad barjerams, arkoms apdirbti bei baldams gaminti buvo naudotas ąžuolas, uosis ir baltas metalas.
 

Ekonominės karių bendrovės krautuvės Kaune. Dviejų Ekonominės karių bendrovės krautuvių Kaune (tuo metu Laisvės al. 23, dabar Laisvės al. 39) interjero nuotraukos taip pat publikuojamos albume. Iš jų matyti vaistinės interjerą primenantys baldai, turėję patraukti tokioje įstaigoje paprastai skubančių lankytojų dėmesį. Krautuvių fotografijos spausdintos ir 1933 metais išleistame „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albume“.  

Fabriko „Florance“ ir Jurgio ir Aleksandros Iljinų namo interjerai. Kosmetikos ir parfumerijos fabriko „Florance“ savininko Marko Potrucho salono baldų nuotrauka albume liudija A. Funko gebėjimą kurti ne tik prabangius, bet ir minimalistinius interjerus. Išskirtinai turtingas ir meniškas Jurgio ir Aleksandros Iljinų namo, statyto 1933–1934 metais K. Donelaičio g. 9 c (dabar K. Donelaičio g. 19), interjeras. Rytietiškais motyvais išsiskyrė šio buto holas, o miegamajame kambaryje net buvo įkomponuotos Egiptą primenančios interjero detalės! Įdomus pastato interjero ir eksterjero akcentas – apskritas langas valgomajame kambaryje. Šį akcentą dar stiprino virš spintelės sienoje įmontuoti veidrodžiai.

Kitų gyvenamųjų namų fotografijos. A. Funko architektūrinių sprendimų įvairovę rodo 1933 metais statyto Saros, Eliazaro bei Leopoldo Malcų gyvenamojo namo Vytauto pr. 27 (dabar tuo pačiu adresu) ir 1933–1934 metais statyto Ksenijos Langienės gyvenamojo namo Kęstučio g. 19 a. (dabar Kęstučio g. 31) fotografijos. Panašių formų bei apimčių pastatai į aplinką įkomponuoti skirtingai. K. Langienės namas neišsiskiria iš aplinkos, o pagrindiniai jo akcentai – balkonai pastato viduryje ir papuoštas įėjimas. Malcų namo pagrindinis akcentas – langų rėminimas, derintas prie laiptinės, priešingai, pastatą iš aplinkos išskiria.


Dviejų namų šlaitinės kampinės kompozicijos sėkmingas pavyzdys buvo A. Funko 1935 metais suprojektuoti ir pastatyti Ekonomikos departamento direktoriaus Jono Norkaičio ir Valstybės kontrolės departamento direktoriaus Stasio Stašio namai Altų g. 6 / K. Būgos g. 39 (dabar V. Mykolaičio – Putino g. 6 / K. Būgos g. 41). A. Funko albumo pabaigoje –  neįvardytų asmenų miegamojo, viengungio ir ponios kambarių interjerai su jiems pritaikytais baldais.

1932 metais pastatyto bendrovės „Mūras“ bendrasavininko Romano Polovinsko namo interjeras albume neteikiamas, tačiau šis įspūdingų formų pastatas K. Donelaičio ir Gedimino gatvių kampe (dabar Gedimino g. 48) iki šiol žavi kauniečius bei miesto svečius!

Konservatorijos ir radiofono rūmų fasado projektas. Vartant albumą galima apžiūrėti ir A. Funko diplominio projekto – Konservatorijos ir radiofono rūmų fasado – piešinio nuotrauką. KAVB turime diplominį projektą, išleistą atskira knyga. Nors šis projektas įgyvendintas ir nebuvo, minėtų A. Funko darbų pakanka norint šį žmogų vertinti kaip vieną iš sėkmingiausiai dirbusių laikinosios sostinės architektų.  

 Kauno miesto gyventojams ir visiems besidomintiems laikinosios sostinės architektūros paveldu siūlome ne tik susipažinti su Laikinosios sostinės architektūra tarpukario spaudoje, projektų piešiniuose (nuskaitytuose iš Kauno apskrities archyvo dokumentų), šių laikų fotografijose, bet ir susieti šį architektūros paveldą su jo kūrėjais. Parodoje prie kiekvieno kūrėjo pateikiamas jo darbų Kauno mieste sąrašas, kuris iliustruojamas pastatų vaizdais ar aprašymais.

Architektūros istorikų apžvalginiuose tyrinėjimuose architektai ir jų darbai grupuojami retai. Dažniau pristatomi laikmečio ir vietos siejami įvairių autorių bei stilių darbai. Štai leidinyje „Kauno tarpukario architektūra“ galima rasti vertingos informacijos apie architektūros paveldo kūrėjus ir jų darbus, pamatyti puikias architekto G. Česonio paveldo objektų fotografijas, tačiau jo darbai išbarstyti po visą knygą. Apskritai susipažinti su beveik visais iškiliausių architektų (pavyzdžiui, Klaudijaus Duž-Dušausko, Vytauto Landsbergio, Stasio Kudoko, inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo) darbais vienoje vietoje galima tik keliose monografijose ar straipsniuose apie juos.

Architektams jų darbus priskirti šiandien leidžia išlikę parašai ant projektų. Nors jie ir nėra neginčijamas įrodymas, tačiau liudija, kad architektas su šiuo projektu neabejotinai buvo susijęs. Jeigu parašo nėra, dėl architekto indėlio galima abejoti.

Surinkta medžiaga tikslina ir kai kuriuos poleminius architektų gyvenimo bei veiklos faktus, turėjusius įtakos ir jų profesinei veiklai. Štai Kauno miesto savivaldybės autobusų susisiekimo įmonės garažo statybos byla darė didelę įtaką tolesnei architekto Stasio Kudoko karjerai. Pasitraukęs iš Kauno miesto statybos skyriaus vedėjo pareigų, jis galėjo produktyviau reikštis kaip architektas. Dar vienas pavyzdys – Leono Rito atvejis: architekto gimimo vieta bei data nustatyta tik iš jo paso kortelės bei susirašinėjimo dėl šios kortelės išdavimo teisėtumo.

Parodoje pristatomi patys produktyviausieji architektai: Vladimiras Dubeneckis, Edmundas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis, Feliksas Vizbaras. Taip pat tie, be kurių neįsivaizduojama Laikinosios sostinės architektūra – Klaudijus Duž-Dušauskas, Bronius Elsbergas, Aleksandras Gordevičius, Antanas Jokimas, Nikalojus Mačiulskis, Karolis Reisonas, Leonas Ritas, Anatolijus Rozenbliumas, Mykolas Songaila.

Antanas Novickis, prisimintas ne tiek dėl jo bendrų projektų su V. Landsbergiu, A. Lukošaičiu, kiek dėl pareigų – mat jis dirbo vyriausiuoju Lietuvos statybų inspektoriumi. Išskirtinis vaidmuo laikinosios sostinės architektūroje tenka nepralenkiamam interjerų meistrui Arnui Funkui, savo projektuose puikiai derinusiam pastatų išorę ir vidų. Galime pasidžiaugti, kad turime gražų jo darbų nuotraukų albumą. Iš šio albumo pristatomi interjerai, deja, jau nėra išlikę.

Informacija apie architektus, jų suprojektuotus Kauno miesto paveldo objektus, taip pat literatūros nuorodų sąrašas, žinoma, gali ir turi būti tęsiamas. Todėl kviečiame parodą pildyti Jūsų surinkta medžiaga. Mielai pakeistume šių laikų pastatų nuotraukas originaliomis laikinosios sostinės profesionalių menininkų bei mėgėjų fotografijomis, nurodydami, kas su mumis pasidalijo šia medžiaga.

Tikimės, kad paroda taps stimulu, skatinančiu vis labiau domėtis architektūros ir urbanistikos centro bei architektūros istorikų tyrinėjimais, publikuojamais knygose, straipsniuose ar internete. O pats Kauno miestas taps labiau savas, artimas ir besidominčiųjų architektūros paveldu vis daugės.
Už archyvinių dokumentų (namų fasadų piešinių, architektų pasų kortelių nuotraukų) kopijas dėkojame Kauno apskrities archyvui. Šie dokumentai ne tik paįvairino bei papildė KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonduose surastą medžiagą, bet ir patikslino kai kurių objektų lokalizaciją, jų priskyrimą vienam ar kitam autoriui.

 

Vladimiras Dubeneckis

 
Klaudijus Dušauskis
 

Bronius Elsbergas
 
 
Edmundas Frykas
 
 
Arnas Funkas
 
 
Aleksandras Gordevičius
 

 

Antanas Jokimas

 
Stasys Kudokas
 
 
Vytautas Landsbergis
 
 
Nikolajus Mačiulskis
 
 
Antanas Novickis
 
 
Karolis Reisonas
 
Leonas Ritas
 
 
Anatolijus Rozenbliumas
 
 
Mykolas Songaila
 
 
Feliksas Vizbaras