Tarpukariu šokolado ir saldainių dirbtuvės intensyviai veikė!

Kiekvienas iš mūsų šiandien galime rinktis iš plataus skirtingų saldainių fabrikų asortimento. Bet ar kada nors pagalvojome, ką rinkosi ir kokius saldumynus ragavo mūsų seneliai ar proseneliai, gyvenę tarpukariu? Atsakymų siūlome ieškoti straipsnyje.
 

Kiek šokolado ir saldainių dirbtuvių buvo?
 

Šokolado ir saldainių dirbtuvių skaičius tarpukario Kaune rodo buvus nemažą jų paklausą ir, žinoma, pasiūlą. Tiesa, įvairių to meto leidinių teikiami duomenys apie saldainių dirbtuves įvairuoja, tikslaus skaičiaus nusakyti neįmanoma. Mat šiai veiklai išpirktų patentų Kaune buvo žymiai daugiau nei nurodyta veikiančių įmonių.
Vis dėlto informacinėje knygoje „Visa Lietuva“, (p. 378) nurodoma, kad 1922-ųjų metų Kaune veikė dešimt saldainių dirbtuvių. „Lietuvos statistikos metraščio“ duomenimis, Laikinojoje sostinėje praėjus ketveriems metams registruota jau keturiolika saldainių dirbtuvių, 1928 m. – dvylika, 1929–1930 m. – šešios. Vėliau saldainių dirbtuvių skaičius Kaune keitėsi nežymiai.
1934 m. „Lietuvos statistikos metraštyje“ nurodomos penkios Kauno mieste veikiančios saldainių dirbtuvės, o 1934–1935 metų adresų knygoje „Visas Kaunas“ (p. 192) pateiktame sąraše – jau penkiolika. Šie sąrašai taip pat netikslūs: juose ta pati dirbtuvė gali būti nurodyta du kartus –  ir pagal jos savininką, ir pagal pavadinimą.
Būta ir dirbtuvių, gaminusių labai nedidelį saldainių asortimentą iš vaisių ir užsiėmusių kitu verslu, visiškai nesusijusiu su saldainių ir šokolado gamyba.
 

Garsiausios saldainių dirbtuvės

Tarpukario Kaune buvusios trys didelės, gausų gaminių asortimentą tiekusios saldainių ir šokolado dirbtuvės: „Tilka“, „Abrikos“ ir „Aškinazi“. „Tilka“ sėkmingai konkuravo su Šiauliuose veikusiais bei savo prekybinius padalinius Kaune turėjusiais saldainių ir šokolado fabrikais „Birutė“ ir „Rūta“. Būtent apie šį Kaune veikusį „Tilkos“ saldainių ir šokolado fabriką daugiausia buvo rašoma spaudoje! Straipsniuose išmoningai reklamuotasi: buvo pristatomos gaminių technologijos, produkcija (Lietuvos žinios, 1928, geg. 18, Nr. 107, p. 4; Lietuvos aidas,1936, birž. 27, Nr. 292, p. 23).
Šokolado ir saldainių dirbtuvių sąrašai iš informacinių ir statistinių leidinių liudija, kad Kaune veikė ne tik stambios, daugeliui žinomos šokolado ir saldainių dirbtuvės, bet ir tokios, apie kurias spaudoje beveik neužsimenama.
 

Kam priklausė šokolado ir  saldainių fabrikai?

 Šokolado ir saldainių dirbtuvių savininkai daugiausia buvo žydų tautybės pramonininkai ir amatininkai. Štai seniausios Kauno šokolado ir saldainių dirbtuvės „Aškinazi“, (įsteigtos 1888 m.) priklausė J. ir A. Aškinaziams bei M. Anceliui. A. Perkausko šokolado ir pyragaičių dirbtuvės (įsteigtos 1897 m.) savininkas buvo Varšuvos amatų mokyklą baigęs ir į Kauną atvykęs lenkų bajoras Aleksandras Perkauskas. Dirbtuvėje gaminamus šokoladus bei pyragaičius jis visų pirma tiekė ten pat įsikūrusiai ir jam priklausiusiai cukrainei.
„Tilkos“ (įsteigta 1921 m.) savininkai buvo Saliamonas ir Borisas Kaganai bei Aleksandras Kaminskas. Pirmosios lietuvių šokolado ir saldainių dirbtuvės „Aldona“  (įsteigtos 1920 m.) priklausė Tomui Kvederiui.
 

Apie parodą

Paroda „Šokolado ir saldainių dirbtuvės Kaune 1918–1940 m.“ tęsia teminių parodų, populiarinančių Kauno tarpukario pramonės paveldą, ciklą. Parodos medžiaga atrinkta iš KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomų periodinių leidinių ir knygų, taip pat teikiama medžiaga iš Kauno  apskrities archyvo.
Virtuali paroda turėtų paskatinti šokolado ir saldainių pramonės Kaune tyrinėjimus, naujos medžiagos paieškas bei susidomėjimą visu pramonės paveldu Kauno mieste.

Parengė Alvydas Surblys