Kauno miesto gyventojams ir visiems besidomintiems laikinosios sostinės architektūros paveldu siūlome ne tik susipažinti su Laikinosios sostinės architektūra tarpukario spaudoje, projektų piešiniuose (nuskaitytuose iš Kauno apskrities archyvo dokumentų), šių laikų fotografijose, bet ir susieti šį architektūros paveldą su jo kūrėjais. Parodoje prie kiekvieno kūrėjo pateikiamas jo darbų Kauno mieste sąrašas, kuris iliustruojamas pastatų vaizdais ar aprašymais.
Architektūros istorikų apžvalginiuose tyrinėjimuose architektai ir jų darbai grupuojami retai. Dažniau pristatomi laikmečio ir vietos siejami įvairių autorių bei stilių darbai. Štai leidinyje „Kauno tarpukario architektūra“ galima rasti vertingos informacijos apie architektūros paveldo kūrėjus ir jų darbus, pamatyti puikias architekto G. Česonio paveldo objektų fotografijas, tačiau jo darbai išbarstyti po visą knygą. Apskritai susipažinti su beveik visais iškiliausių architektų (pavyzdžiui, Klaudijaus Duž-Dušausko, Vytauto Landsbergio, Stasio Kudoko, inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo) darbais vienoje vietoje galima tik keliose monografijose ar straipsniuose apie juos.
Architektams jų darbus priskirti šiandien leidžia išlikę parašai ant projektų. Nors jie ir nėra neginčijamas įrodymas, tačiau liudija, kad architektas su šiuo projektu neabejotinai buvo susijęs. Jeigu parašo nėra, dėl architekto indėlio galima abejoti.
Surinkta medžiaga tikslina ir kai kuriuos poleminius architektų gyvenimo bei veiklos faktus, turėjusius įtakos ir jų profesinei veiklai. Štai Kauno miesto savivaldybės autobusų susisiekimo įmonės garažo statybos byla darė didelę įtaką tolesnei architekto Stasio Kudoko karjerai. Pasitraukęs iš Kauno miesto statybos skyriaus vedėjo pareigų, jis galėjo produktyviau reikštis kaip architektas. Dar vienas pavyzdys – Leono Rito atvejis: architekto gimimo vieta bei data nustatyta tik iš jo paso kortelės bei susirašinėjimo dėl šios kortelės išdavimo teisėtumo.
Parodoje pristatomi patys produktyviausieji architektai: Vladimiras Dubeneckis, Edmundas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis, Feliksas Vizbaras. Taip pat tie, be kurių neįsivaizduojama Laikinosios sostinės architektūra – Klaudijus Duž-Dušauskas, Bronius Elsbergas, Aleksandras Gordevičius, Antanas Jokimas, Nikalojus Mačiulskis, Karolis Reisonas, Leonas Ritas, Anatolijus Rozenbliumas, Mykolas Songaila.
Antanas Novickis, prisimintas ne tiek dėl jo bendrų projektų su V. Landsbergiu, A. Lukošaičiu, kiek dėl pareigų – mat jis dirbo vyriausiuoju Lietuvos statybų inspektoriumi. Išskirtinis vaidmuo laikinosios sostinės architektūroje tenka nepralenkiamam interjerų meistrui Arnui Funkui, savo projektuose puikiai derinusiam pastatų išorę ir vidų. Galime pasidžiaugti, kad turime gražų jo darbų nuotraukų albumą. Iš šio albumo pristatomi interjerai, deja, jau nėra išlikę.
Informacija apie architektus, jų suprojektuotus Kauno miesto paveldo objektus, taip pat literatūros nuorodų sąrašas, žinoma, gali ir turi būti tęsiamas. Todėl kviečiame parodą pildyti Jūsų surinkta medžiaga. Mielai pakeistume šių laikų pastatų nuotraukas originaliomis laikinosios sostinės profesionalių menininkų bei mėgėjų fotografijomis, nurodydami, kas su mumis pasidalijo šia medžiaga.
Tikimės, kad paroda taps stimulu, skatinančiu vis labiau domėtis architektūros ir urbanistikos centro bei architektūros istorikų tyrinėjimais, publikuojamais knygose, straipsniuose ar internete. O pats Kauno miestas taps labiau savas, artimas ir besidominčiųjų architektūros paveldu vis daugės.
Už archyvinių dokumentų (namų fasadų piešinių, architektų pasų kortelių nuotraukų) kopijas dėkojame Kauno apskrities archyvui. Šie dokumentai ne tik paįvairino bei papildė KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonduose surastą medžiagą, bet ir patikslino kai kurių objektų lokalizaciją, jų priskyrimą vienam ar kitam autoriui.
Vladimiras Dubeneckis
