Lietuvių kalbos ir istorijos vadovėliai bei jų autoriai

Interaktyvią parodą lankykite čia: https://bit.ly/3uWljrr

Parodoje apie tarpukario Lietuvoje išleistus lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos vadovėlius  pradžios, vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms rasite įvairių spaudos bendrovių išleistų vadovėlių, bet daugiausiai jų parengė „Dirvos“ bendrovė, veikusi Marijampolėje ir Kaune. Gražių ir gerai įvertintų mokyklose lietuvių kalbos bei istorijos vadovėlių taip pat išleido „Sakalo“, „Spaudos fondo“, „Vyties“ bendrovės, A. Ptašeko knygynas ir Šv. Kazimiero draugija. Buvo ir įdomių savilaidos pavyzdžių. Kai kurie lietuvių kalbos vadovėliai (gramatikos, literatūros teorija, skaitiniai) rengti autorių, išleidusių ir kitų sričių vadovėlių (pvz., Juozas Damijonaitis, Jonas Murka, Mečislovas Vasiliauskas ir kt.). Gražus vyro ir žmonos bendradarbiavimo leidžiant vadovėlius pavyzdys buvo Albino ir Marijos Iešmantų lietuvių kalbos vadovėliai. Keletas autorių (Vaclovas Viršila, Pranas Vikonis, Benjaminas Sereiskis) užsiėmė lietuvių kalbos vadovėlių, pritaikytų kitataučiams, gyvenantiems Lietuvoje, parengimu. Buvo parengta lietuvių kalbos vadovėlių visiems kitataučiams ir atskirai rusų, žydų nacionalinėms mažumoms. Antanas Busilas, labiau žinomas kaip rašytojas, taip pat parengė lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį bei savo sričiai artimą vadovėlį „Jaunasis rašytojas“. Istorijos vadovėlių rengime ypač pasižymėjo Juozas Geniušas, parengęs bene daugiausiai įvairių laikotarpių visuotinės ir Lietuvos istorijos vadovėlių. Senosios kartos istorijos vadovėlių autorius (iš kurių parodoje pristatome Antaną Alekną, Mykolą Biržišką bei Stasį Matjošaitį-Esmaitį) pakeitė visa plejada naujos kartos istorikų: Ignas Malinauskas, Jonas Norkus (pasižymėjęs ir kaip lietuvių kalbos vadovėlių autorius), Paulius Šležas, Vaclovas Čižiūnas, Dominykas Urbas ir Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Populiarūs V. Daugirdaitės-Sruogienės Lietuvos istorijos vadovėliai gimnazijoms ir vidurinėms mokykloms bei Lietuvos istorijos vadovėlis Klaipėdos krašto mokykloms sėkmingai konkuravo su vyrų parengtais vadovėliais. Vienintelį vadovėlį savišvietai bei neakivaizdiniam istorijos mokymuisi savo lėšomis parengė ir išleido Vladas Kateiva. Jis buvo įsirengęs spaustuvę Kipro ir Miko Petrauskų name, kurioje ir buvo atspausdintas šis vadovėlis, ten taip pat veikė V. Kateivos organizuoti pirmieji Lietuvoje neakivaizdinio mokymo kursai. Krašto mokslo vadovėliai, labiau orientuoti į Lietuvos istorijos problematiką, buvo parengti žinomo geografijos vadovėlių autoriaus Pelikso Šinkūno. Jis taip pat parengė ir Lietuvos istorijos vadovėlį ketvirtam pradžios mokyklos skyriui ir pirmai gimnazijos klasei (1935). Kai kurie vadovėliai, kaip A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“, vidurinėse mokyklose bei gimnazijose naudoti ne kaip vadovėliai, o kaip papildoma literatūra.

Lietuvių kalbos ir literatūros vadovėliai

 

Albino Iešmanto, Marijos Iešmantienės lietuvių kalbos gramatikos, literatūros istorijos vadovėliai

 

Motiejaus Gustaičio literatūros teorijos vadovėlis

 

Vaclovo Viršilos ir Prano Vikonio lietuvių kalbos vadovėliai svetimtaučiams 

 

Jono Murkos lietuvių kalbos vadovėliai

 

Antano Busilo lietuvių kalbos vadovėliai

 

Juozo Damijonaičio lietuvių kalbos gramatika

 

Mečislovo Vasiliausko lietuvių kalbos vadovėlis

 

Simo Vaznelio lietuvių kalbos rašybos vadovėliai

 

Jono Griniaus, Juozo Ambrazevičiaus ir Antano Vaičiulaičio visuotinės literatūros vadovėlis

 

Jurgio Talmanto lietuvių kalbos vadovėliai

 

Benjamino Sereiskio lietuvių kalbos vadovėliai

 

Istorijos vadovėliai

 

Lietuvos istorijos vadovėlių autorius, kunigas, istorikas Antanas Alekna

 

Mykolo Biržiškos Lietuvos istorijos pradžiamokslis 

 

Vandos Daugirdaitės-Sruogienės Lietuvos istorijos vadovėliai

 

Juozo Geniušo istorijos vadovėliai ir istorijos kurso dėstymo metodika

 

Juozo Gobio visuotinės istorijos vadovėlis

 

Vlado Kateivos istorijos vadovėlis neakivaizdiniam mokymuisi

 

Populiaraus istorijos vadovėlio autorius Stasys Matjošaitis

 

Jono Narkaus istorijos vadovėliai

 

Prano Penkausko Lietuvos istorijos vadovėliai

 

Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“

 

Pelikso Šinkūno krašto mokslo vadovėliai su Lietuvos istorijos turiniu

 

Pauliaus Šležo istorijos vadovėliai su bendraautoriais Ignu Malinausku, Vaclovu Čižiūnu, Dominyku Urba

 

 

 

 

Parodos medžiagą parengė vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys
Tekstą redagavo vyresn. metodininkė Gabrielė Juodzevičiūtė
 
 
Atnaujinta 2023-04-06 11:36

Daugiausiai skaityta