Tragiško likimo poeto Vytauto Mačernio gyvenimo ir kūrybos stotelės

Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 3267 kartai
Poetą Vytautą Mačernį dažniausiai siejame su jau po jo mirties išleista kūryba. Šioje parodoje bandysime pažvelgti į rašytojo gyvenimą ir kūrybą tarsi to pomirtinio pripažinimo nebūtų buvę. Keliausime nuo vienos poeto gyvenimo ir kūrybos stotelės prie kitos, sekdami jo publikacijas, draugų atsiminimus, svarbius jam asmenis. Šiai kelionei autentišką laikmečio koloritą suteiks maloniai paskolintos parodai nuotraukų ir dokumentų iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus kopijos, už ką esame dėkingi šio muziejaus darbuotojams.
 
Poeto kūrybinio kelio pradžia buvo Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Ne pagal amžių rimtas ir subrendęs jaunuolis iš pradžių rašė į šioje gimnazijoje leidžiamą laikraštėlį „Šešios žaros“. Į šio laikraštėlio 1936 m. antrą numerį buvo įdėtas ir pirmasis V. Mačernio eilėraštis „Sapnas“, o 1938 m. antrame numeryje yra jo literatūros kritikos darbelis „Jakštas ir jo lyrika“, kurio ištrauką eksponuojame parodoje. [1] Šeštoje klasėje parašytą eilėraštį „Nėra laimės“ publikavo mėnesinis moksleivių žurnalas „Ateitis“. [2] Eilėraščiui būdinga tikinčio į Dievą, gyvenimu besiskundžiančio jaunuolio rezignacija. Šioms nuotaikoms kartojantis jo kūryboje V. Mačernis sulaukė „Ateities“ redakcijos pastabos, kad yra per rimtas ir nesidžiaugia gyvenimu: „Kam taip „moderniai“? Kam tokių temų? Juk mūsų jaunystė ne tokia. Dainuokim ją artimą mums, mūsų vardui“. [3] Tarsi atsakas į šią pastabą buvo septintoko Mačernio eilėraštis „Laiškas Kristui“, taip pat išspausdintas „Ateities“ žurnale. [4]  
 
Septintoko eilėraščiai jau buvo spausdinti ne tik minėtoje „Ateityje“, bet ir kitame moksleivių žurnale „Ateities spinduliai“, kuriame poetas įvardytas kaip vienas gabesnių moksleivių literatų. [5] Moksleivio eilėraščiai taip pat buvo spausdinami laikraštyje „Žemaičių prietelius“. [6] Su nebūdingu jaunajam kūrėjui eilėraščiu „Damai „par excelence“ jis debiutavo ir studentų laikraštyje „Studentų dienos“, [7] o 1938 m. šiame leidinyje taip pat buvo išspausdinti jo eilėraščiai „Mirties paveikslas“ ir „Kapuose“. [8] Septintoko eilėraščiai vėliau buvo sudėti ir į „Ateities spindulių“ bendradarbių almanachą „Pirmieji žingsniai“, kuriame buvo publikuojama ne tik „Ateities spindulių“, bet ir „Ateities“ žurnalo bendradarbių moksleivių kūryba, o kai kurie autoriai, kaip ir V. Mačernis, jau buvo baigę mokyklą. [9]
 
 
 
Kas lėmė religinius motyvus ir meilę Dievui daugelyje V. Mačernio eilėraščių, iš kur jo ankstyva kūrybinė branda ir moderniai rimta poezija? Religingumą tikriausiai lėmė gimnazijos aplinka, geri santykiai su gimnazijos kapelionu kunigu Petru Patleba (1909–1986), globojusiu poetą gimnazijoje, o asmeninį nusiteikimą, rezignaciją galimai šiek tiek lėmė jo draugystė su anksti mirusia Danguole Jackevičiūte (1923–1939), knygų leidėjo, teisininko Stasio Jackevičiaus dukra. 
 
1938 m. pabaigoje V. Mačernis aprašė Žemaitijos moksleivių vakarą Tauragėje, kuriame savo kūrybą skaitė ir keli Telšių gimnazijos literatai su pačiu poetu priešakyje, o vakare dainavo šeimininkų atstovė Danguolė Jackevičiūtė. [10] Poeto laiškai D. Jackevičiūtei išspausdinti 1990 m. išleistoje V. Mačernio rinktinėje „Po ūkanotu nežinios dangum“. [11] V. Mačernis su D. Jackevičiūte susipažino 1938 m. liepos mėnesį, kelionėje Nemunu į Lietuvos pajūrį, organizuotoje ateitininkų ir žurnalo „Gamtos draugas“ redakcijos. Šią kelionę V. Mačernis su nostalgija prisimena ir viename minėtų laiškų. [12] Nors pats poetas nelaikė jos savo pirmąja meile, bet būtent jai jis prisipažino apie būseną, kai kartais širdį gelia, o kartais būna linksma be jokios priežasties, apie viduje vykstančią nuolatinę kovą tarp idealo ir tikrovės. Santykiai su Danguole, Dangute kaip ją vadino V. Mačernis, rašytojui buvo kažkas šviesaus, tolimo, nepasiekiamo. Jis vis ieškodavo jos literatūros vakaruose, tikėjosi sutikti Kaune, kur žadėjo studijuoti. 1939 m. kovo pabaigoje jis sužinojo apie Danguolės ligą, o vėliau susitiko su ja Kaune, tik liūdnomis aplinkybėmis – lankėsi Kauno ligoninėje, kur ji gulėjo su trūkusiu pūlingu apendicitu. Tais pačiais metais D. Jackevičiūtė mirė, o V. Mačernis  kaip prisiminimą apie pirmos meilės mirtį 1943 m. parašė eilėraštį „Laiškas mirusiam draugui“ (pirmą kartą išspausdintą tik 1961 m. išleistame jo poezijos rinkinyje). Gali būti, kad D. Jackevičiūtei taip pat skirtas eilėraštis „Mergaitei“, išspausdintas „Ateities“ žurnale [13],  nors patvirtinimo, kad jis dedikuotas būtent jai, nėra.
 
Nemažą įtaką V. Mačernio gyvenimo keliui turėjo Telšių gimnazijos literatūros mokytojas Feliksas Kudirka, kuriam jis skyrė eilėraštį „Kalnų pasiilgimas“, išspausdintą „Ateities“ žurnale. [14]
 
Bendraklasei Helenai Ž. poetas dedikavo porą savo nuotraukų. Vienoje iš jų parašė ketureilį: „Paliai liepto prie berželio / Viršūne nulinkusia / Saulė ankstų rytą kelias / Jūroj išsitrinkusi.“ Kitoje poetas valiūkiškai užrašė: „Prisimink, Hele, „poetą“, bet neskubėk niekada per anksti nubraukti kabučių.“ [15] Gali būti, kad klasiokė, kuri galimai poetui simpatizavo, paprašė apsikeisti nuotraukomis. Bet tokiu atveju, klausimų kelia V. Mačernio laiške D. Jackevičiūtei minimas faktas apie gautą Danguolės nuotrauką ir atsiprašinėjimas, kad vis negalįs jai atsiųsti savo nuotraukos – atsiųsiąs, kai tik turės. Tuo metu poetas jau turėjo Herškės Leibovičiaus foto atelje Telšiuose padarytų savo nuotraukų. Be to, pačios Helenos nuotrauka V. Mačernio fonde Maironio lietuvių literatūros muziejuje dedikuota ne rašytojui, o kitai klasės draugei. [16] Tiesa, V. Mačernis gimnazijoje dar bendravo su metais vyresne bendramoksle Elena Daumantaite, vėliau Baltrušaitiene, kuri yra pasigyrusi, kad saugoja rašytojo nuotraukas su įdomiais užrašais. 
 
Telšių gimnazijos literatų veikla ne tik padėjo V. Mačerniui atsiskleisti, bet ir formavo jo vertybines nuostatas. Išvažiuodamas į literatūros vakarus Panevėžio, Mažeikių, Tauragės ir kitose mokyklose, o taip pat literatų būrelio „Šatrijos raganos“ susirinkimuose Telšių gimnazijoje jis ne tik skaitė savo kūrybą, bet ir klausėsi kitų, pasitikrindavo, ar savo eilėmis pasiekia publiką, ar būna suprastas. Būtent literatūros vakarų įkvėptas įsidrąsino rašyti ir prozos kūrinius: referatus, apžvalgas, straipsnius, noveles; tiesa, ne viską duodavo į spaudą. Filosofo Stasio Šalkauskio idėjų įkvėptas parašė straipsnį, kuriame aiškinama, koks turėtų būti lietuvis katalikas inteligentas, kad Dievo akivaizdoje reikia tam tikro nusižeminimo ir tuo pačiu privalu ginti savo tikėjimo tiesas, kas, pasak autoriaus, visiškai neprieštarauja tolerancijai. Šis straipsnis pasirodė „Ateities“ žurnale. [17] Šiame žurnale taip pat išspausdintos jo novelės „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“ bei „Ramybės bankas“. [18] Novelėje „Aš atnešiau jums saulės patekėjimą“ žmogus kalbasi su Viešpačiu ir išgirsta jo priekaištus dėl žmonijos netinkamai panaudojamos jo šviesos dovanos. Novelės pabaigoje netikėtas žmogaus pokalbis su Viešpačiu prilyginamas karščiavimui. Abi novelės dar kartą buvo publikuotos 1943 m. dviejų šimtų egzempliorių tiražu rotatoriumi išspausdintoje magiško realizmo antologijoje „Kas girdėti kalnuose“, kuri vėliau dar keletą kartų buvo dauginta pogrindyje. Joje taip pat įtraukta 1942 m. V. Mačernio rašyta novelė „Tuštybė“, antologijoje pavadinta „Tuštybės išpardavimu“ ir eilėraštis „Kalnų pasiilgimas“. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra saugoma 1991 m. Vilkijoje Prano Antalkio perleistos antologijos kopija. [19]
 
„Ateities“ žurnale buvo išspausdinta ir garsiųjų V. Mačernio „Vizijų“ įžanga. Eilėraštis pavadintas tiesiog „Vizija“, o šalia jo laimingo atsitiktinumo dėka atsidūrė Henriko Nagio eilėraštis „Vakaras“. [20] Palyginęs savo ir V. Mačernio eilėraštį, H. Nagys pajuto giminingą sielą, eilėraščių dvasinį bendrumą. Rašytojas panoro susipažinti su iki tol nematytu, negirdėtu poetu, parašė jam laišką, o V. Mačernis mielai sutiko bendrauti. Nuo susirašinėjimo prasidėjusi draugystė tęsėsi ir gyvai, poetui atvykus į Kauną studijuoti. [21]  
 
 
Kaune poetas susipažino ir su kitu būsimuoju žemininku Kaziu Bradūnu. Pastarasis labai vaizdžiai aprašė tiek pirmą susitikimą su V. Mačerniu, tiek jo studentiškas dienas Kaune [22], kurios buvo kiek kitokios, nei buvo galima numanyti. Kaune susibičiuliavo šešių draugų kompanija, kurioje V. Mačernis buvo, aišku, pats rimčiausias, bet tradiciniuose penktadienio susiėjimuose A. Čipurno restorane (tuo metu Maironio g. 5, dabar pastatas Maironio g. 13) ir jis pralinksmėdavo, atsipalaiduodavo. Šešetukas, kuris penktadieniais rinkdavosi į restorano atskirą kambarėlį, buvo tuo metu Vytauto Didžiojo universitete lietuvių kalbą ir literatūrą bei lituanistiką studijavę Kazys Bradūnas, Mamertas Indriliūnas, Bronius Krivickas, Eugenijus Matuzevičius, Teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos specialybės studentas Paulius Jurkus ir Vytautas Mačernis, kuris Humanitarinių mokslų fakultete studijavo anglų kalbą ir literatūrą, pedagogiką ir lankė lituanistikos paskaitas (tęsdamas studijas Vilniaus universitete perėjo į filosofijos specialybę). [23]
 
 
Šį šešetuką visų pirma vienijo jų dalyvavimas VDU meno draugijos „Šatrija“ veikloje. Šešetuko nuotraukų restorane nepavyko aptikti, bet vienoje 1942 m. nuotraukoje, saugomoje Maironio lietuvių literatūros muziejuje, įamžinti visi šeši draugai, „Šatrijos“ literatai. [24]  K. Bradūnas atskleidė, koks V. Mačernis būdavo penktadienio pasisėdėjimuose A. Čipurnos restorane  ir tai šiek tiek keičia asketiško, religingo, susimąsčiusio jaunuolio įvaizdį. Šiuo gero poeto draugo ir būsimo žemininko liudijimu galima pasitikėti, nors informacijos iš kitų šaltinių apie tikrą ar tariamą V. Mačernio kilmę, kuria atsipalaidavęs poetas mėgdavo pasigirti, nepavyko aptikti. K. Bradūnas rašė: „Atskirame kambarėlyje paimdavome krikščioniškai po silkutę, o kad ji plauktų, po truputį šiuo tuo užpildavome. Vytautas Mačernis tada tapdavo linksmas ir aristokratiškai galantiškas, pasakodavo savo tikrą ar tik nuduotą bajorišką kilmę, vesdamas ją iš kažkokių viduramžių savo protėvių vengrų, kuriuos žemaičiai iš madžiarų padarė Mačerniais. Linksmoje nuotaikoje tada įsidainuodavome visi, o mudviejų duetas „Kur tas šaltinėlis, kur aš jaunas gėriau“, virto kone anų mūsų čepurniškų penktadienių himnu. Nors tai ir buvo tik mūsų šešetuko uždari ir sakykim, slapti susirinkimai, bet po kiek laiko jie vis dėlto kažkokiu būdu pasiekė mūsų fakulteto merginų ausis ir akis, merginos mums visiems prisegė čepurninkų vardą. Jis mums tada taip ir prigijo.“ [25]  
 
Kitas aprašytas epizodas apie V. Mačernio dvidešimtmečio šventimą A. Čipurnos restorane taip pat gana intriguojantis. Pasak K. Bradūno, poetui buvo dovanotos kažkokios ypatingos kelnės, pasiūtos K. Bradūno bendraklasių, ir barzdos skutimo įrankių komplektas. Tuo metu V. Mačernis buvo pradėjęs auginti ūsus, tad ant barzdos skutimo įrankių komplekto dėžutės buvo išgraviruotas palinkėjimas skusti barzdą, bet palikti ūsus. [26] Iš nuotraukų nesimato, kad tas palinkėjimas būtų  įvykdytas – V. Mačernis su ūsais matyt buvo tik trumpą laiką.
 
Iš šešetuko artimiausias poetui buvo Paulius Jurkus. Ne tik todėl, kad kaip ir V. Mačernis buvo literatas ir filosofas – P. Jurkus inicijavo Telšių gimnazijos laikraštėlį „Šešios žaros“ ir buvo vienas tų, kurie skatino V. Mačernį kurti. Jie abu buvo žemaičių literatūrinio sąjūdžio atstovai, o P. Jurkus net ketino suvienyti žemaičius į tam tikrą literatūrinę srovę. Atvykęs į Kauną, V. Mačernis kurį laiką gyveno pas P. Jurkaus brolį Danielių, jo bute Aukštojoje Fredoje. Ir Vilniaus universitete, kur abu studijavo, jie palaikė labai gerus santykius, pasitikėjo vienas kitu, vertino vienas kito kūrybą, tardavosi net gyvenimiškais klausimais. 1942 m., dirbdamas gidu Vilniaus miesto muziejuje, V. Mačernis nedaug teuždirbdavo, tad prašė P. Jurkaus laikraštyje „Į laisvę“ atspausdinti novelę „Tuštybė“ [27], ką jis ir padarė. [28] P. Jurkus, 1944 m. bendradarbiavęs laikraštyje „Žemaičių žemė“, šiame laikraštyje padėjo publikuoti V. Mačernio straipsnį „Žemaitiškas charakteris mene“. [29]  
 
„Šatrijos“ meno draugija suvedė ne tik minėtą šešetuką, bet ir V. Mačernį su jo didžiąja meile Brone Vildžiūnaite. VDU bibliotekos tarnautojo dukra studijavo teisę VDU ir Vilniaus universitete,  įsitraukė ir į „Šatrijos“ draugijos veiklą, dalyvavo šios draugijos vakaruose, išvykose. Su V. Mačerniu susipažino dar 1939 m. rudenį, fotografuojantis bendrai šatrijiečių nuotraukai, tačiau jų draugystė užsimezgė tik tų pačių metų pavasarį, o į meilę išaugo kartu bevaikščiojant po Vilniaus apylinkes 1941 m. vasarą. V. Mačernio laiškai Bronei buvo permainingi tarsi bangos jūroje, jis ne kartą abejojo jos meile arba bent jau norėjo pasitikrinti. [30] Tik spėlioti galima, kaip būtų pasisukęs poeto likimas, jei tą lemtingą ketvirtadienį, 1943 m. rugpjūčio 12 d., būtų įvykusi jų santuoka. [31] Tačiau sunkiai gautu kostiumu pasipuošęs jaunikis nuotakos nesulaukė, nes B. Vildžiūnaitei, pranešus mamai apie gautą Vilniaus burmistro leidimą santuokai, pastarajai kilo tikras ar tariamas isterijos priepuolis ir dukra liko su ja. Būsimos nuotakos mamai jau anksčiau nepatiko dukros išlaikomas, be pastovaus darbo ir, pasak jos, be profesijos, poetas. Šis posūkis lėmė tai, kad uždarius Vilniaus universitetą ir neįteisinus santuokos, pora negalėjo būti kartu. Vytautas išvyko į savo gimtąją Šarnelę, o iš ten – į tą lemtingą 1944 m. spalio 7 d. kelionę pas Paulių Jurkų į Žemaičių Kalvariją; poetas norėjo atsisveikinti, prieš draugui pasitraukiant į Vakarus.
 
Literatūra:
  1. Jakštas ir jo lyrika / Vytautas Mačernis // Šešios žaros: Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnazijos literatų mėgėjų būrelio „Šatrijos Raganos“ laikraštis. - 1938, Nr. 2, p. 1–8.
  2. Nėra laimės: [vienas pirmųjų V. Mačernio publikuotų eilėraščių] // Ateitis. - 1936, Nr. 10, p. 375.
  3. Ateitis. - 1937, Nr. 9, p. 334.
  4. Laiškas Kristui / Vytautas Mačernis // Ateitis. - 1937, Nr. 11, p. 393.
  5. Vienas gabesnių moksleivių literatų V. Mačernis, Telšių gimn. abiturientas: [portr.] // Ateities spinduliai. - 1939, Nr. 10, p. 295.
  6. Pasikalbėjimas su motina: [eil.] / Vytautas Mačernis // Žemaičių prietelius. - 1937, Nr. 17, p. 3; Prisikėlimas: [eil.] / Vytautas Mačernis // Žemaičių prietelius. - 1937, Nr. 20, p. 4; Naktis Tėviškėj: [eil.] / Vytautas Mačernis // Žemaičių prietelius. - 1937, Nr. 35, p. 3.
  7. Damai „par exscelence“: [eil.] / Vytautas Mačernis // Studentų dienos. - 1937, spal. 31, p. 5.
  8. Mirties paveikslas: [eil.] / Vytautas Mačernis // Studentų dienos. - 1938, geg. 3, p. 8; Kapuose: [eil.] / Vytautas Mačernis // Studentų dienos. - 1938, lapkr. 15, p. 1.
  9. Susigalvojimas; Miražai: [eil.] / Vytautas Mačernis // Pirmieji žingsniai: „Ateities spindulių“ bendradarbių moksleivių poezijos ir beletristikos almanachas / [viršelį piešė dail. V. S. Stančikaitė]. - Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1940. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid.; Nr. 767), p. 43–44.
  10. Žemaitijos moksleivių meno vakaras / Vytautas Mačernis // Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 5 (gruod.), p. 304–305: [Faktiškai: 1938, Nr. 12, p. 304–305].
  11. Po ūkanotu nežinios dangum: poezija, proza, laiškai / Vytautas Mačernis; [parengė Vytautas Kubilius]. - Vilnius: Vaga, 1990, p. 347–364; 482.
  12. [Telšiai, 1939. III. 24. Dangute...] // Po ūkanotu nežinios dangum: poezija, proza, laiškai / Vytautas Mačernis; [parengė Vytautas Kubilius]. - Vilnius: Vaga, 1990, p. 358–361.
  13. Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 2 (rugs.), p. 72: [Faktiškai: 1938, Nr. 9, p. 72].
  14. Kalnų pasiilgimas: Mano mylimajam mokyt. p. Kudirkai / Vytautas Mačernis // Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 9 (bal.), p. 533: [Faktiškai: 1939, Nr. 4, p. 533].
  15. Vytautas Mačernis. Herškė Leibovičius. Telšiai. 1937 04 29. MLLM GEK 118917; 118916.
  16. V. Mačernio klasės draugė Helena Ž. Telšiai. 1936 12 03. Įrašas: „Danut, prisimink tą Helę, kuri dažnai atrodė šiuo anekdotų pasauliu patenkinta Hella Ž. Telšiai 1936. XII. 3.“ MLLM P 65073.
  17. Keli būsimojo lietuvio kataliko inteligento bruožai / Vytautas Mačernis // Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 5 (gruod.), p. 287–289: [Faktiškai: 1938, Nr. 12, p. 287–289].
  18. Aš atnešiau jums saulės patekėjimą: [novelė] / Vytautas Mačernis // Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 7 (vas.), p. 421–422: [Faktiškai: 1939, Nr. 2, p. 421–422]; Ramybės Bankas: [novelė] / V. Mačernis // Ateitis. - 1939 / 1940, Nr. 3 (spalis), p. 146–149: [Faktiškai: 1939, Nr. 10, p. 146–149].
  19. Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą; Kalnų pasiilgimas; Ramybės uostas; Tuštybės išpardavimas: [ankstesnis pavadinimas „Tuštybė] / Vytautas Mačernis // Kas girdėti kalnuose? Lietuviškojo magiško realizmo antologija / redagavo Stasys Tamulaitis; pirmą kartą išleista 1943 12 24 rotatoriumi Kaune, atsp. 200 egz.; vėliau keletą kartų dauginta pogrindyje. - Vilkija: Pranas Antalkis, 1991, p. 47–56.
  20. Vizija / Vytautas Mačernis; Vakaras / Henrikas Nagys // Ateitis. - 1938 / 1939, Nr. 6 (saus.), p. 344; 344–345: [Faktiškai: 1939, Nr. 1, p. 344–345].
  21. Vytauto Mačernio literatūrinis palikimas / Henrikas Nagys // Metmenys. - 1962, kn. 5, p. 9–10.
  22. Pirmas susitikimas su Vytautu Mačerniu ir studentiškos dienos Kaune (pluoštelis atsiminimų, 25 metams nuo poeto mirties praėjus) / Kazys Bradūnas // Ateitis. - 1969, Nr. 8, p. 229–231.
  23. V. Mačernio Studijų knygelė. VDU. Kaunas. VU. Vilnius 1939–1941. R 19043.
  24. „Šatrijos“ literatai P. Jurkus, K. Bradūnas, M. Indriliūnas, Vyt. Mačernis, E. Matuzevičius, B. Krivickas. 1942. P 60552.
  25. Pirmas susitikimas su Vytautu Mačerniu ir studentiškos dienos Kaune (pluoštelis atsiminimų, 25 metams nuo poeto mirties praėjus) / Kazys Bradūnas // Ateitis. - 1969, Nr. 8, p. 229–231.
  26. Pirmas susitikimas su Vytautu Mačerniu ir studentiškos dienos Kaune (pluoštelis atsiminimų, 25 metams nuo poeto mirties praėjus) / Kazys Bradūnas // Ateitis. - 1969, Nr. 8, p. 231.
  27. Po ūkanotu nežinios dangum: poezija, proza, laiškai / Vytautas Mačernis; [parengė Vytautas Kubilius]. - Vilnius: Vaga, 1990, p. 380.
  28. Tuštybė: [novelė] / Vytautas Mačernis // Į laisvę. - 1942, lapkr. 28, p. 3–4.
  29. Žemaitiškas charakteris mene / Vytautas Mačernis // Žemaičių žemė. - 1944, geg. 20, p. 2.
  30. Bronei Vildžiūnaitei: [1941. XII. 20–1944. VI. 01] // Po ūkanotu nežinios dangum: poezija, proza, laiškai / Vytautas Mačernis; [parengė Vytautas Kubilius]. - Vilnius: Vaga, 1990, p. 381–443.
  31. Vilniaus miesto burmistro leidimas tuoktis p. Mačerniui Vytautui ir p-lei Vildžiūnaitei Bronei Vilniuje. 1943 08 11: [leidimas duotas ketvirtadieniui, rugpjūčio 12 d., 10 val.]. D 122758.

 

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Tekstą redagavo Gabrielė Gibavičienė
Vaizdus skaitmenino Alvydas Surblys ir Živilė Pedzevičienė

 

 

 
 
Atnaujinta 2021-06-07 09:32

Daugiausiai skaityta