Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmeninės bibliotekos dalis Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Kunigas pranciškonas, liaudies gydytojas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, Lietuvos geografijos terminų kūrėjas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771 01 15–1849 10 30) buvo neeilinė asmenybė, kurios veikla neapsiribojo bažnyčios ar vienuolyno sienomis.

J. A. Pabrėžos pamokslai svarbūs ne tik sielovados prasme ar jo paties asmens pažinimui, bet ir kaip reikšmingas folkloristikos šaltinis. Juose atsiskleidžia žemaičių vestuviniai ir religinio gyvenimo papročiai, jų požiūris į vaikų auklėjimą, santuoką, nuodėmę, žalingus įpročius. Kunigo pamokslai – tai tarsi jo parapijiečių sielos veidrodis, kuriame atsispindėjo tiek geri, tiek ir blogi dalykai, nuo lengvų papeikimų „nepadoriems“ šokiams iki girtuokliavimo, paleistuvystės, asmens higienos sielos bei sveikatos dalykų kritikos.

Domėjimasis folkloru J. A. Pabrėžą suvedė su Simonu Daukantu. Pats kunigas yra parašęs liaudies kūrinių motyvų kupinus eilėraščius „Esu sa žmogelis“, „Apie pypkininką“, kurie buvo įtraukti į S. Daukanto neišspausdintą dainų rankraštį ir į jo 1932 m. „Lietuvių tautoje“ publikuotas „Pasakas Massiu“[1]. „Pypkelė“ buvo išspausdinta „Vienybėje Lietuvninkų“ (1890, Nr. 5), o „Esu sau žmogelis“ buvo taip paplitęs liaudyje, kad net buvo užrašytas kaip liaudies daina. Yra ir daugiau eilėraščių, priskirtinų J. A. Pabrėžos plunksnai.

1816 m. gruodžio 8 d. įstojęs į Kretingos vienuolyną tretininku ir gavęs tėvo Ambraziejaus (Ambrozijaus) vardą, Pabrėža vienuolyno vadovybės buvo paskirtas Kretingos pranciškonų mokyklos mokytoju ir kapelioniu. Ten jis dėstė lotynų kalbą (rankraštyje likęs jo trumpas lotynų kalbos vadovėlis) ir gamtos mokslus – botaniką bei geografiją. Buvo itin motyvuotas mokytojas – per botanikos pamokas kartu su mokiniais vaikščiojo po miškus, pievas bei toliau rinko gamtos medžiagą, sugulusią į jo „Taislių auguminį“ („Augalų sistemą“), išleistą 1900 m. Mokydamas geografijos J. A. Pabrėža taip pat parašė trumpą penkių žemynų fizinės ir politinės geografijos vadovėlį „Įžęgis Geograpyje ...“. Vadovėlis buvo parašytas žemaitiškai, o išspausdintas tik šiais laikais – jį 2019 m. iš rankraščio parengė Rita Šepetytė, o išleido Lietuvių kalbos institutas, pripažindamas vadovėlio reikšmę lietuviškosios geografijos terminijos raidai.

J. A. Pabrėža garsėjo ir kaip liaudies gydytojas, studijavęs mediciną Vyriausioje Lietuvos mokykloje Vilniuje, kovojęs prieš bet kokį mokslu nepagrįstą gydymą, šarlatanizmą, rankraščiuose palikęs medicinos praktikai, švietimui skirtų straipsnių.

Paini J. A. Pabrėžos knygų kelionė po kitas bibliotekas

Kunigas pranciškonas turėjo gana didelę – apie 400 leidinių – asmeninę biblioteką, kuri buvo jo gyvenimo ir veiklos atspindys, liudijantis tiek jo pašaukimą (religinė literatūra), tiek aistrą botanikai, geografijai, medicinai, chemijai, filosofijai, lotynų kalbai. A. Pacevičius teigia, kad J. A. Pabrėža savo asmeninę biblioteką pradėjo komplektuoti 1796–1806 m., vikaraudamas Šiluvoje, Tveruose, Plungėje. Kai kuriuos leidinius jis gavo dovanų, pavyzdžiui, iš Jono Chrizostomo Gintilos; kitus pirko, ant leidinių stropiai surašydamas kiek jie kainavo ar galėjo kainuoti. Po J. A. Pabrėžos mirties didžioji dalis šios bibliotekos buvo perduota Kretingos bernardinų vienuolynui ir buvo jo bibliotekoje iki 1940 m.[2] Atėjus sovietams, ji buvo išdraskyta. Dalis knygų, jas perėmusio Vaclovo Biržiškos liudijimu, pateko į Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką (tos knygos, kurių VDU neturėjo), o likusios buvo sukrautos į dėžes ir jų likimas buvęs neaiškus.[3] Ta J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos dalis, kuri pateko į VDU, po to vėl buvo išbarstyta po Vilniaus ir Kauno bibliotekas. Dalį šios kolekcijos knygų perėmė Vilniaus universiteto biblioteka. Į Vilniaus universiteto biblioteką atvežtos knygos, pasak Almos Braziūnienės, buvo atrenkamos iš bendrųjų fondų ir aprašomos kaip asmeninės bibliotekos dalis tik nuo 1966 m. Straipsnyje apie marginalijas leidiniuose, rašytame 1993 m., A. Braziūnienė mini 101 Vilniaus universiteto bibliotekos leidinį, buvusį J. A. Pabrėžos asmeninėje bibliotekoje.[4] Vėliau Alma Braziūnienė rašė, jog Vilniaus universiteto bibliotekoje 1971–1973 m. buvo rekonstruota 90 vienetų J. Pabrėžos asmeninė knygų kolekcija.[5] Vargu ar tą dalį galima laikyti jo asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, bet sujungus visas išlikusias J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos dalis į 2021 m. planuojamą išleisti knygą „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmeninė biblioteka: katalogas“, tokia rekonstrukcija šiame Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurijos rengiamame leidinyje – įmanoma.  

Likusios Kaune šios bibliotekos knygos pateko tiek į dabartinę KTU biblioteką (8 leidiniai), tiek į dabartinę KAVB, kurioje dabar saugomi 92 leidiniai iš J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos.

Asmeninės bibliotekos knygos – nuo religinės iki medicinos literatūros

Savo asmeninėje bibliotekoje J. A. Pabrėža buvo sukaupęs nemažai medicininės literatūros. Supratęs, kad ši, pakliuvusi į netinkamas rankas, gali net pakenkti, 1814 m. testamente nurodė, jog devynis tomus medicinos žodyno reikia perduoti vyresniam, gydymo mokslą žinančiam kunigui arba Varnių seminarijos bibliotekai.[6] Pora medicinos knygų pateko ir į KAVB – tai Lenkijos farmacijos tėvo Jozef Celinski 1811 m. lenkų kalba išleisto farmacijos veikalo antroji dalis bei pirmos chirurgijos klinikos Varšuvoje įkūrėjo, Varšuvos universiteto chirurgijos katedros vedėjo Jozef Czekierski 1818 m. išleisto chirurgijos vadovėlio lenkų k. trečiasis tomas.

Tarp KAVB saugomų knygų taip pat yra J. A. Pabrėžos aistrą geografijos mokslui atspindintys veikalai: anglų mokslininko Laurence Echard į lenkų k. išversto geografijos žodyno trys tomai (1782–1783 m.) ir 1812 m. Vilniuje lenkų k. išleistas „Visuotinės geografijos“ veikalas; taip pat čia saugoma vokiečių teologo, matematiko, chemiko, fiziko Ernst Gotfried Fiszer mechaninės fizikos veikalo antrasis tomas, išverstas į lenkų k., išleistas 1816 m. Vilniuje. Veikalas iliustruotas mechaninės fizikos brėžiniais, kurie yra aktualūs ir šiandien.

J. A. Pabrėžą domino ir chemija. KAVB saugomas Vilniaus universiteto profesoriaus, chemiko, biologo, filosofo, gydytojo Andriaus Sniadeckio chemijos pradmenų vadovėlis lenkų kalba, išleistas 1807 m. Vilniuje. Daugumoje J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos knygų įrašyta kaina sidabriniais rubliais, lenkų zlotais ar florintais, o štai A. Sniadeckio knygoje tokio įrašo nėra. Tikėtina, kad šią knygą jis gavo iš Vilniaus universiteto, kaip ir kai kurias kitas savo asmeninės bibliotekos knygas.

Iš Vilniaus universiteto gauta ir Aleksandros Volfgang į lenkų kalbą versta prancūzų mokslininko Jan Piotr Vaucher knyga apie ąsiūklius. Šią knygą, kaip ir kai kurias kitas Pabrėžą dominusios botanikos ir kitų mokslo sričių literatūros knygas, atsiuntė vertėjos tėvas, Vilniaus universiteto farmacijos profesorius Johann Friedrich Vofgang. Pasak P. Rūškio, dar studijuodamas Vilniaus universitete J. Pabrėža susidomėjo augalų rinkimu ir dalį jo augalų rinkinio iš Vilniaus universiteto jam atsiuntė J. Fr. Volfgang, su kuriuo jis labai gerai sutarė. Nemažai J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos knygų, paliktų Kretingos vienuolyno bibliotekai, yra su įrašu, liudijančiu, kad knygą jam dovanojo arba atsiuntė J. Fr. Volfgang.[7] Toks įrašas apie per J. Fr. Volfgang įsigytą J. P. Vaucher monografiją yra ir KAVB turimo egzemplioriaus viršelio vidinėje pusėje. Beje, nors šis veikalas buvo gautas dovanų, Pabrėža vis tiek įrašė, kiek jis būtų kainavęs.

P. Ruškis taip pat teigia, kad J. A. Pabrėžai yra kai ką atsiuntusi ir pati Aleksandra Volfgang, nors asmeniškai kunigas su ja nebendravo. Pabrėža taip pat iš Vilniaus universiteto gavo Jono ir Andriaus Sniadeckių, Stanislovo Bonifaco Jundzilo, Jean Emanuel Gilibert, Konstantino Gorskio ir kitų autorių veikalus.[8] Jis įsigijo viską, kas tuo metu buvo išleista apie Lietuvos florą arba buvo su tuo susiję.

KAVB yra du Carolus Linneus botanikos veikalai, buvę J. A. Pabrėžos asmeninėje bibliotekoje. Viename jų, 1778 m. išleistame „Genera plantarum ...“, yra įrašas, liudijantis, kad jis šią knygą įsigijo būdamas Kartenos altarista, tai yra nuo 1807 iki 1816 m. Kartenoje Pabrėža apsigyveno 1807 m. ir nuo tada rūpinosi Kartenos altarijos įsteigimu, tačiau oficialų patvirtinimą apie altarijos įsteigimą ir tuo pačiu leidimą ten gyventi gavo tik 1814 m. KAVB taip pat yra Carolus Linnaeus veikalo „Systema vegetabilium“ antrasis tomas, išspausdintas Giotingene, 1825 m. Pabrėža turėjo ir kitus augalų sistemintojo Carolus Linnaeus veikalus, tačiau jie į KAVB nepateko.

Viena įdomesnių J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos KAVB knygų – tai Onufrijaus Kopčynskio lenkų kalbos gramatikos liaudies mokykloms vadovėlis. Tikėtina, kad Pabrėža pats iš jo savarankiškai mokėsi lenkų kalbos. Kunigas taip pat domėjosi istorija, filosofija, literatūra, teise ir, aišku, religine literatūra, kurios savo asmeninėje bibliotekoje sukaupė daugiausiai.

Vienos seniausių istorinių knygų iš jo asmeninės bibliotekos, saugomų KAVB, yra Cornelius Nepo įžymių karo žmonių gyvenimo aprašymai lotynų ir vokiečių kalbomis, išleisti 1756 m. Karaliaučiuje ir prancūzo biografo benekditino Louis Mayeul Choudon biografinis istorinis žodynas, į lenkų kalbą verstas Jozef Ignacy Boelcke (išleistas 1783–1786 m.).

Iš filosofijos veikalų paminėtini prancūzų publicisto, kunigo jėzuito Augustin Barruel filosofiniai laiškai „Helwienki ...“, 1785 m. išversti į lenkų kalbą ir taip pat į lenkų kalbą išverstas bei 1816 m. išleistas Jan Franciszek Laharpe veikalas apie revoliucinį fanatizmą ir religijos persekiojimą „Wolter między prorokami“. J. A. Pabrėžos domėjimąsi filosofija liudijo ne tik knygos, bet ir užrašai „Ryžtai“, kuriuose tarsi filosofiniame veikale susisteminti jo gyvenimo principai.[9]

Rašytojas, apšvietos poetas Ignacy Krasicki J. A. Pabrėžą domino visų pirma kaip dvasininkas ir žymus Lenkijos bažnyčios veikėjas. Kunigas tikriausiai turėjo visus jo raštų tomus, bet į KAVB pateko tik jo prozos veikalų penktasis tomas. Paminėtinas kolekcijos leidinys yra Ašmenos žemės teisėjo, 1794 m. sukilimo dalyvio Tomo Umiastovskio knyga apie teisinį procesą LDK Vyriausiajame Tribunole. J. A. Pabrėžą taip pat domino Kanonų teisė. KAVB saugomi du Kanonų teisės lotynų kalba tomai, išleisti 1803–1804 m.

Iš gausios religinės literatūros, buvusios J. A. Pabrėžos asmeninėje bibliotekoje ir patekusios į KAVB, verta paminėti du Pierre Collet veikalo „Institutiones theologicae ...“ tomus, kuriuose gausu marginalijų ir ranka rašytų bei į knygą įdėtų ar įrištų tekstų lapelių. Kai kurie rankraštiniai įrašai – paties Pabrėžos, tačiau yra įdėta pora laiškų, parašytų jau po jo mirties. Jo antrajame, 1826 m. parašytame testamente nurodyta, kad Pierre Collet keturių tomų veikalas turi būti atiduotas Jurgiui Perkauskiui, kuriam šios knygos anksčiau ir priklausę. Minėtam J. Perkauskiui turėjo atitekti ir daugiau knygų, dabar patekusių į KAVB: tai Francisco Amato Pouget veikalas „Institutiones catholicae ...“, Michal Ignacy Wichert „Nauki katechizmowie ...“ (trys dalys), Paulus Segner „Qudragenta Sermones ...“, Augustin Barruel „Helwienki ...“ (su sąlyga, jeigu J. Perkauskis taps kunigu; jei kunigu netaptų, jam turėjo būti atiduotas tik Pierre Collet veikalas). Pagal tą patį testamentą Kretingos vienuolyno bibliotekai turėjo atitekti visi aštuoni Augustin Calmet veikalo „Commentarius ...“ tomai[10], kurie taip pat pateko į KAVB be įrašų, rodančių, kad knygos kada nors priklausė Kretingos vienuolyno bibliotekai.  Minėto Pierre Collet veikalo pirmasis ir antrasis tomai į KAVB pateko taip pat be nuorodų, kam jie priklausė po Pabrėžos mirties. Iš pirmajame tome palikto bajoro, dvasininko Jurgio Vaitkevičiaus laiškelio, datuoto 1864 m., galima spėti, kad knyga buvo pakliuvusi jo tėvui pulkininkui Juozapui Vaitkevičiui, su kuriuo Pabrėža susirašinėjo dėl Kartenos altarijos steigimo. Tačiau patvirtinimo tam spėjimui nėra, juo labiau, kad į knygą įdėtas ir Norvaišų dvaro savininko Cezario Anusevičiaus laiškelis, o knygą papildantys dvasinės veiklos įrašai galimai surašyti kelių asmenų, kurių vienas greičiausiai buvo pats J. A. Pabrėža. Jo braižui galima būtų priskirti knygų pradžios puslapius „Aditamenta ...“, abiejų tomų raštus apie ekskomunikaciją, į P. Collet veikalo antrąjį tomą įdėtus būsimų sutuoktinių egzaminavimo klausimus ir pirmajame tome įdėtą raštą apie palūkanas kaip tam tikrą lupikavimą „Lichwa godziwa ...“. Pabrėžai ši tema buvo itin aktuali, kai jis pakliuvo į nesąžiningų Šaulevičių pinkles steigdamas altariją Kartenoje.

Palikti įrašai atskleidžia knygų įsigijimo laiką

Apie tai, kada viena ar kita knyga pateko į J. A. Pabrėžos asmeninę biblioteką, sudėtinga nustatyti net atsižvelgiant į jų išleidimo metus, nes kai kurie XVIII a. išleisti veikalai jo buvo įsigyti vėliau, nei išleisti XIX a. Apytikslį knygos įsigijimo laiką kartais liudija užfiksuota Pabrėžos veikla įrašuose. KAVB saugomose knygose yra du tokie įrašai. Apie tai, kad Francisco Amato Pouget leidinys „Institutiones catholicae ...“ buvo įsigytas laikotarpyje nuo 1802 iki 1807 m. liudija įrašas, nurodantis, jog knygą įsigijo Plungės vikaras J. Pabrėža. Įrašas, kad C. Linneus knygą „Genera plantarum ...“ įsigijo Kartenos altarista J. Pabrėža liudija, jog ji buvo įsigyta nuo 1807 iki 1816 m. 

Iš kitų įrašų apie įsigijimo laiką galima spręsti pagal tai, ar įraše yra Ambraziejaus vardas, ar ne. Jį J. Pabrėža gavo 1817 m. Lenkiška vardo „Jurgis“ forma „Jerzy“ arba vokiška „Georgius“ įrašuose naudota nenuosekliai ir nieko nepasako apie knygos įsigijimo laiką.

Apytiksliai (nenurodant tikslios įsigijimo datos, kurios J. A. Pabrėža neįrašydavo) knygos įsigijimo laiką liudija ant nugarėlės įspaustos raidės „Pb“ su atitinkamu skaičiumi – kuo skaičius mažesnis, tuo leidinys įsigytas anksčiau. Vieni pirmųjų leidinių Pabrėžos asmeninėje bibliotekoje – tai Simon Salamo ir Melchior Gelabert 1775 m. išleista knyga „Regula cleri ...“ (įrašas „Pb 2“), Joannus Nadasus 1716 m. išleistas veikalas (įrašas „Pb 3“), Johann Gottfried Olearius veikalas „Abacus Patrologicus ...“, išleistas 1673 m. Jenoje (įrašas „Pb 12“) ir t. t. Akivaizdu, kad iki mokslų Vilniuje jo bibliotekoje buvo tik religinė literatūra ir jau minėtas lenkų kalbos vadovėlis, o po mokslų Vyriausioje Lietuvos mokykloje bendraudamas su Vilniaus universiteto dėstytojais, J. A. Pabrėža susidomėjo botanika, geografija, fizika, chemija, medicina ir kitomis mokslo sritimis. Tai atsispindėjo ir vis gausėjančioje jo asmeninėje bibliotekoje, kuri tapo gerokai įvairesnė.

J. A. Pabrėžos asmeninės bibliotekos knygų Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje sąrašas

 

Literatūra:

1. Daynely žmogaus gaspadoriaus pasywedymusy [kitas „Esu sau žmogelis“ pavadinimas]; Daynie ape pipkieninka [kitas „Apie pypkininką“ pavadinimas] // Pasakas Massiu suraszitas 1835 metuose ... / S. Daukantas // Lietuvių tauta. -1932, kn. 4, sąs. 3, p. 27 [išleista, kaip atskiras „Lietuvių tautos“ leidinys].
2. Pabrėža Jurgis Ambraziejus / A. P. [Arvydas Pacevičius] // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. - Vilnius: Alma Littera, 1997, p. 279.
3. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) / Viktoras Gidžiūnas. - Roma; Vilnius, 1994, p. 89–90.
4. Apie marginalijas kaip knygų prekybos istorijos šaltinį / Alma Braziūnienė // Knygotyra. - 1995, t. 21, p. 18.
5. Knygų kolekcijos in corpore Lietuvos bibliotekose / Alma Braziūnienė // Knygotyra. - 2013, t. 61, p. 240.
6. Pirmasis testamentas 1814 m. // Jurgis Ambraziejus Pabrėža (177 –1849) / Viktoras Gidžiūnas. - Roma; Vilnius, 1994, p. 249.
7. Kunigas Jurgis (Tėvas Ambraziejus) Pabrėža, įžymus Žemaičių floristas (1771–1849) / P. Ruškys // Švietimo darbas. - 1925, Nr. 8, p. 838–840.
8. Kunigas Jurgis (Tėvas Ambraziejus) Pabrėža, įžymus Žemaičių floristas (1771–1849) / P. Ruškys // Švietimo darbas. - 1925, Nr. 8, p. 838–840).
9. Dalis „Ryžtų“ atspausdinta V. Gidžiūno knygoje : Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) / Viktoras Gidžiūnas. - Roma; Vilnius, 1994, p. 232–244.
10. Antrasis testamentas 1826 m. //  Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) / Viktoras Gidžiūnas. - Roma; Vilnius, 1994, p. 252.

 

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Tekstą redagavo Gabrielė Gibavičienė
Vaizdus skaitmenino Živilė Pedzevičienė

Atnaujinta 2021-08-05 09:01