Kontroversiškasis rašytojas Jonas Marcinkevičius

Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 960 kartai

Rašytojas Jonas Marcinkevičius (1900 12 26 Radviliškyje – 1953 07 31 Vilniuje) gal ir būtų likęs geležinkeliečiu, jei ne vienas svarbus jo gyvenimo posūkis. 1919 m. kovo mėn. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.

Likimas lėmė, jog tarnaudamas kariuomenėje, 1920 m. pradžioje, jis susipažino su dvarininkaite, lenkų POW organizacijos veikėja Julija Pisankova, ją įsimylėjo. Šiai pabėgus į Lenkiją, J. Marcinkevičius dezertyravo iš Lietuvos kariuomenės ir taip pat atsidūrė Lenkijoje.1

Dar anksčiau buvo įtrauktas į nelegalią veiklą. Lenkijoje buvo suimtas kaip įtartinas asmuo nelegaliai atvykęs iš Lietuvos, buvo teisiamas antrame karo lauko teisme kaip šnipas.

Pritrūkus įkalčių dėl jo nelegalios veiklos, iškalėjo 6 mėn. Gardino kalėjime ir buvo paleistas. Prie paleidimo galimai prisidėjo jo sutikimas bendradarbiauti  renkant žinias apie Lietuvos kariuomenę, konkrečiai apie 5 pėstininkų pulko sudėtį, apsiginklavimą, dislokaciją, taip pat sutikimas važinėti į nurodytas vietas informacijos rinkimui (Kėdainių apskrityje, Vilniuje, Lazdijuose, Kalvarijoje).

1921 m. grįžęs į Lietuvą, jo paties liudijimu, prisipažino apie lenkų bandymus jį užverbuoti (išskyrus santykius su ta mergina, dėl kurios jam, esą, buvę gėda prisipažinti) ir suteikė Lietuvos valstybei svarbios informacijos apie Lenkijos kariuomenę bei lenkų pogrindinės organizacijos Lietuvoje veiklą. Prispausto į kampą J. Marcinkevičiaus nuoširdumu nebuvo patikėta, jis vėl buvo suimtas ir nuteistas kalėti iki galvos (šalia dezertyravimo iš Lietuvos kariuomenės dar buvo kaltinamas šnipinėjimu Lenkijos valstybės naudai).

Kaip nepilnamečiui (1920 m. jam buvo 19 metų) ir pagal 1922 m. amnestiją bausmė buvo sumažinta, iš pradžių iki 15 m. sunkiųjų darbų kalėjimo, po to, pagal Vyriausiojo Tribunolo 1923 06 09 sprendimą, iki 10 m. paprasto kalėjimo. Pagal 1923 m. kovo 26 d. kariuomenės teismo sprendimą bei pritaikytą bausmės sušvelninimą Jonas Marcinkevičius turėjo išbūti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime iki 1933 m. kovo mėn. 26 d., realiai kalėjo dvejus metus iki teismo sprendimo ir nuo 1923 03 26 iki 1930 09 11, kai buvo patenkintas antrasis, 1930 05 03 rašytas, malonės prašymas Lietuvos respublikos Prezidentui, nors dar kovo mėn.

Kariuomenės teismas jo prašymo dėl atleidimo nuo dalies bausmės nepatenkino.2 Bausmės dovanojimo aktą 1930 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Prezidentas Antanas Smetona ir Krašto apsaugos ministeris, pulkininkas Balys Giedraitis.3 Kalėjime J. Marcinkevičius dirbo bibliotekoje, daug skaitė, lavinosi ir tai jį paskatino pradėti rašyti eilėraščius, apsakymus. Su kitais kaliniais mažai bendravo, buvo silpnos sveikatos, o rašymas buvo tas ryšys su gyvenimu už kalėjimo sienų, padėjęs būsimam rašytojui nepalūžti.

Už J. Marcinkevičiaus gyvenimo faktus patikslinančią archyvinę medžiagą bei jos paieškas dėkojame Lietuvos centriniam valstybės archyvui Vilniuje, ypač jo dokumentų sklaidos skyriui.

Pirmąjį J. Marcinkevičiaus eilėraštį „Sonetas“, parašytą 1925 m. kovo 5 d., išspausdino žurnalas „Kultūra“, prie eilėraščio nurodant, jog jis atsiųstas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo.4 Eilėraštis galimai skirtas tai merginai Julei, nusigyvenusių Vilniaus krašto dvarininkų Pisankų atstovei, dėl kurios ir sėdo į kalėjimą.

Po to šiame žurnale buvo išspausdinta dar keletas J. Marcinkevičiaus eilėraščių. 1927 m. žurnale „Jaunimas“ išspausdintas jo prozos kūrinėlis „Senovės Egipto kunigų paslaptys“.5 1928 – 1929 m. šiame žurnale taip pat išspausdinti keli jo kalėjime rašyti apsakymai, o 1930 m. „Ryto“ laikraščio puslapiuose pasirodė J. Marcinkevičiaus kalėjimo dienoraštis. Jis pradėtas nuo atskirų kalėjimo vaizdelių skirtingais pavadinimais, neįtrauktų į taip pat kalėjime rašytą būsimą romaną „Sukaustyti latrai“.6

Po to publikuotos dvi straipsnių serijos, kuriose aprašyta galimai paties J. Marcinkevičiaus patekimo į kalėjimą bei su tuo susijusių politinių aplinkybių istorijos. Autorius tai pateikia, kaip kartu kalėjusių žmonių istorijas. Vienoje straipsnių serijoje „Polska Zbrojna“ Lietuvoje (Iš kalinio dienoraščio)“ išspausdinti keturi kalėjimo užrašų sąsiuviniai.  Dėl to, kad jų autorius vis dar sėdėjo kalėjime, jie spausdinti nereguliariai, su didelėmis pertraukomis, ketvirtas sąsiuvinis išspausdintas J. Marcinkevičiui jau išėjus iš kalėjimo.7 Kitoje straipsnių serijoje J. Marcinkevičius publikuoja tariamai rastą rankraštį, bet aišku, kad tai jo paties rašyta išpažintis. Straipsnių serija vadinasi „Po Lenkiją 1920 – 21 metais (Ištrauka iš rasto rankraščio „Šnipo išpažintis“)“.  Redakcijos prieraše prie straipsnio nurodoma, jog jo autorius tebekalinamas, tačiau būdamas kalėjime nutraukęs visokius ryšius su lenkais ir, pasak redakcijos, šita „Šnipo išpažintis“ tikriausiai yra paties autoriaus išpažintis.8

Išėjęs iš kalėjimo J. Marcinkevičius bendradarbiavo jau minėtame „Ryto“ laikraštyje, savaitraštyje „Lapas“, dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir kituose periodiniuose leidiniuose bei rengė spaudai du kalėjime parašytus romanus : dviejų knygų romaną – apysaką „Ties bedugne“ ir romaną „Sukaustyti latrai“, kurio antras tomas buvo parašytas kiek vėliau ir išleistas 1933 m. „Ties bedugne“ buvo beišleidžianti „Vairo“ bendrovė (išleido pirmąją knygą), bet išsigandusi visuomenės reakcijos tą teisę perleido „Tikslo“ knygynui.9 J. Tumas šią knygą, ypač pirmos knygos pirmą ir antrą dalis, net pavadino pornografišku veikalu dėl joje aprašomų onanisto išgyvenimų bei erotiškų, homoseksualių santykių.10 Apysakoje – romane „Ties bedugne“ aprašomas lenkų aristokratijos gyvenimas. Jos pagrindinis veikėjas nusigyvenęs lenkų dvarininkas Stasys Ireckis. J. Tumas šį romaną net lygina su skandalinguoju rusų rašytojos Anastazijos Verbickajos romanu apie moters seksualinę laisvę „Ключи счастья“ („Laimės raktai“), t. 1 – 5, pirmas leidimas 1909 – 1915 m. Maskvoje.

„Sukaustytuose latruose“11 betarpiški rašytojo kalėjimo įspūdžiai, vietomis šiek tiek sutirštinti, beletrizuoti. Autorius buvo sumanęs parodyti visą tiesą apie gyvenimą kalėjime, jo sąlygas, gniuždantį poveikį. Romano įžangoje autorius rašo nemelavęs nė vienu žodžiu ir norįs supažindinti su realiu kalėjimo gyvenimu. Romano veikėjus vienijanti gija yra jų laisvės troškimas.

1932 m. „Liliputo“ bibliotekos serijoje išleistas dar vienas kontroversiškai vertintas J. Marcinkevičiaus kūrinys – apysaka „Raudonos Kauno naktys“.12 Tai erotinių aistrų apysaka (ypač jos antroji dalis), kurios pavadinimas asocijuojasi su „Raudonųjų žibintų“ gatve. Jame vaizduojama ne tik naktinis Kauno gyvenimas, bet ir finansinės valdininkų aferos, tragikomiškos meilės ir aistros peripetijos. Pagrindinė apysakos pirmos dalies veikėja Valė Stankūnaitė, papuolusi į kalėjimą dėl  vagystės, direktoriaus sužeidimo bei kūdikio nužudymo. Antrojoje apysakos dalyje aprašomi Rozalijos santykiai su meilužiu Rakausku ir jau minėtu pirmoje dalyje direktoriumi, kurį ištinka jį apvogusios Valės likimas (papuola į kalėjimą). KAVB šios apysakos neturime, bet 2000 m. Vilniuje „Žuvėdra“ išleido fotografuotiną „Raudonų Kauno naktų“ leidimą, be to, jis yra suskaitmenintas www.epaveldas.lt.13

1936 m. pasirodė J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“14 apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių. Pagrindinis veikėjas, keliaujantis per visus veikalo tomus - tautinės sąmonės žadintojas Budreika. Beveik 1000 puslapių trijų tomų veikalą autorius pavadino epochiniu romanu. Jame fragmentiškai vaizduojami trys laikotarpiai : 1905 m. ir Didysis Vilniaus Seimas, vokiečių okupacija ir 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės kūrimąsis. Romaną išleido „Sakalo“ bendrovė, o jo viršelį piešė dailininkas Jonas Virakas (beje, Jono Marcinkevičiaus žmona buvo Marija Virakaitė).

1937 m. „Spaudos fondas“ išleido J. Marcinkevičiaus romaną „Jis turi mirti“, kurio viršelį taip pat piešė J. Virakas. Vieną KAVB turimą šio romano egz. autorius užrašė „Spaudos fondo“ direktoriui Baliui Žygeliui, prisidėjusiam prie šios knygos išleidimo.15 Romano pagrindinis veikėjas yra „ura“ patriotas, palaido gyvenimo mėgėjas Algirdas Giedra, suviliojęs ir po to nužudęs darbininko dukrą Audronę, dėl kurios buvo iškilusi grėsmė netekti turtų ir padėties, gautų susidėjus su turtingo tėvo dukrele Birute. Galų gale pagrindinis veikėjas sulaukia pelnyto galo, suimamas už žmogžudystę. Jau romano pavadinimas „Jis turi mirti“ rodo autoriaus nusistatymą dėl šio veikėjo likimo.16

1937 m. gruodžio mėn. išleistas ir vienas žymiausių Jono Marcinkevičiaus kūrinių, jo premijuotasis romanas „Benjaminas Kordušas“.17 Romano pagrindinis veikėjas nespėjantis su laiku, tragiško likimo, nusigyvenęs dvarininkas Benjaminas Kordušas, norintis sugražinti baudžiavos laikus. Jo griūvantis dvaras tarsi tos praeitos epochos simbolis. Romanas buvo premijuotas 2000 litų „Spaudos fondo“ premija, kurią rašytojui įteikė „Spaudos fondo“ direktorius Balys Žygelis.18

1938 m. pasirodė J. Marcinkevičiaus apysakų knyga „Sidabriniai varpai“19, kurios pagrindiniai veikėjai nelaimingi, atstumti, nesuprasti, išnaudojami žmonės, kurie tarsi sidabriniais varpais skambina apie patirtą neteisybę.

1939 m. „Dirvos“ bendrovė išleido dar vieną premijuotą J. Marcinkevičiaus romaną „Kražių skerdynės“.20 Dviejų tomų romanas gavo Katalikų veikimo centro 2000 litų literatūros premiją.21 Autorius tikroviškai ir vaizdžiai atskleidė žinomą žemaičių kovos su rusų kazokais istorinį įvykį – garsiąsias Kražių skerdynes.

1940 m. J. Marcinkevičius dar parašė romaną „Nemunas patvino“22 (išleido „Spaudos fondas“) ir jau sovietinių laikų sulaukusią vieną romano trilogijos „Baudžiauninkai“ dalį (kitos trilogijos dalys taip ir nebuvo išleistos).

Romano „Nemunas patvino“ vienas pagrindinių veikėjų - naujasis Kordušas - Zenonas Gabriūnas. Dar vienas išnaudotojo, skriaudėjo tipas grafas Puhalskis atsiskleidžia romane „Baudžiauninkai“. Romano pirmąją dalį 1940 m. išleido „Raudonoji vėliava“.23 Knygos viršelį su simboliu iš „Sidabrinių varpų“ (varpai skambinantys apie skriaudas ir neteisybes) piešė dail. Aleksandras Šepetys. Šis kūrinys tarsi takoskyra į tą J. Marcinkevičiaus gyvenimo bei kūrybos laikotarpį, kuris parodoje nebeatspindimas. Nuo šio laikotarpio atsiribojama jau vien dėl to, kad karo metų J. Marcinkevičiaus kūriniai išleisti Maskvoje, ten pabėgus jų autoriui, o po karo jis jau apsigyveno Vilniuje, kur ir mirė bei palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse (antkapis skulptoriaus Broniaus Pundziaus), o šioje parodoje koncentruojamasi į rašytojo gyvenimą bei veiklą Kaune.

Tiesa, jau sovietiniais 1968 m. Kaune ant namo K. Petrausko g. 5 buvo atidengta memorialinė lenta čia 1937 – 1938 m. tariamai gyvenusiam rašytojui, tačiau K. Petrausko g. 5 jis epizodiškai gyveno tik 1938 – 1939 m., neaišku, kodėl buvo pasirinktas šis namas, nes išėjęs iš kalėjimo J. Marcinkevičius pora metų glaudėsi laikinam būste, o nuo 1932 iki 1942 m. gyveno savo mediniame 2 a. name P. Višinskio g. 56 (jo tris butus nuomojo, o viename pats gyveno, prie namo turėjo 436, 5 m2 žemės, 1933 m. pradžioje oficialiai valstybinė žemė ir namas perėjo iš Juozo Vaznelio Jono Marcinkevičiaus nuosavybėn, 1936 m. pirkimo – pardavimo sutartimi buvusi valstybinė žemė įteisinta kaip J. Marcinkevičiaus nuosavybė)24. K. Petrausko g. 5 / Sasnausko g. 21, Petro ir Rožės Starevičių name, J. Marcinkevičius nuo 1938 08 18 nuomojosi dviejų kambarių ir virtuvės butą, bet jame nuolat negyveno.25 Už pagalbą identifikuojant J. Marcinkevičiaus gyvenamąją vietą ir archyvinių dokumentų skaitmenines kopijas dėkojame Kauno regioniniam valstybės archyvui. Šiuo metu lentos ant namo K. Petrausko g. 5 nebeliko, nes naujieji savininkai po namo rekonstrukcijos jos į buvusią vietą negražino.  Gal ir gerai, nes memorialinė lenta šiam kontroversiškam rašytojui sukeltų bereikalingų aistrų, nors ir negalima sakyti, jog jis visai nebeprisimenamas. J. Marcinkevičių vis pamini gimtajame Radviliškyje, 2000 m. Radviliškio viešoji biblioteka pagal J. Marcinkevičiaus žmonos Marijos Virakaitės – Marcinkevičienės atsiminimus ir dukterėčios Janinos Navickaitės Portiankinos rankraštį Radviliškyje išleido atsiminimų knygą „Visas gyvenimas – kova ir meilė“26 (ji saugoma Jono Marcinkevičiaus muziejuje Radviliškyje), nuo 2003 m. įteikiamos jo vardo literatūrinės premijos.

Literatūra:

  1. Savanoris – šnipas kalinys – rašytojas : [apie Joną Marcinkevičių] // Diena.-1930, rugs. 21 (Nr. 37), p. 1. ; „Sukaustyti latrai“ ir jų atkaustytas autorius / Ant. Barčius // Diena.-1931, rugpj. 16 (Nr. 33), p. 8 : portr.
  2. Jo Ekscelencijai Ponui Valstybės Prezidentui politinio kalinio Marcinkevičiaus Jono, laikomo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, malonės prašymas. 1929 07 27. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 356 – 358 ; Kalinio Marcinkevičiaus Jono, laikomo Kauno S. D. kalėjime 82 kam. prašymas Kariuomenės teismui. 1929 12 07. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 360 – 360 v. ; Kariuomenės teismo sprendimas dėl J.  Marcinkevičiaus prašymo. 1930 03 29. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 384 – 384 v. ; Jo Ekscelencijai Ponui Respublikos Prezidentui kalinio Jono Marcinkevičiaus, laikomo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime 54 kambaryje malonės prašymas. 1930 05 03. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 370 – 371 ; Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo raštas Kauno apygardos teismo valstybės  gynėjui dėl Jono Marcinkevičiaus malonės prašymo. 1930 05 : [KATVG raštinėje gautas 1930 05 12]. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 372.
  3. Bausmės dovanojimo aktas : [Jonui Marcinkevičiui]. 1930 09 11. LCVA, f. 507, ap. 2, b. 156, l. 372.
  4. Sonetas (skiriu J. Pisank.) / Marcinkevičius // Kultūra.-1925, Nr. 4, p. 220.
  5. Senovės Egipto kunigų paslaptys / J. Marcinkevičius // Jaunimas.-1927, Nr. 15, p. 218 – 219 ; Nr. 16, p. 240 – 241 ; Nr. 17, p. 257.
  6. Kas kaltas (Iš kalinio dienoraščio) / J. Marcinkevičius // Rytas.-1930, saus. 11, p. 4 – 6 ; Atstumtoji (Iš kalinio dienoraščio) / J. Marcinkevičius // Rytas.-1930, saus. 18, p. 2 ; Prakeiktuose požemiuose / J. Marcinkevičius // Rytas.-1930, kov. 12, p. 4 – 6.
  7. „Polska Zbrojna“ Lietuvoje (Iš kalinio dienoraščio)“ / J. Marcinkevičius // Rytas.-1930, bal. 13, p. 3 – 4 ; bal. 14, p. 2 – 4 ; bal. 15, p. 2 – 3 ; bal. 16, p. 2 – 4 ;  bal. 23, p. 2 – 4 ; bal. 24, p. 4 : [pirmojo sąs. Galas] ; geg. 7 : [Antras sąs.], p. 3 – 4 ; geg. 8, p. 3 – 4 ; geg. 9, p. 3 – 4 ; geg. 10, p. 3 - 4 ; geg. 12, p. 3 – 6 : [Antro sąs. galas] ; rugs. 4 : [Trečias sąs.], p. 4 – 6 ; rugs. 5, p. 3 – 6 ; rugs. 6, p. 3 - 4 ; rugs. 9, p. 3 - 6 ; rugs. 23 : [Ketvirtas sąs.], p. 4 – 6 ; rugs. 24, p. 3 – 4 ; rugs. 25, p. 3 – 6, rugs. 26, p. 3.
  8. Po Lenkiją 1920 – 21 metais (Ištrauka iš rasto rankraščio „Šnipo išpažintis“) / J. Marcinkevičius // Rytas.-1930, liep. 17, p. 3 – 7 ; liep. 18, p. 3 – 6, rugpj. 9, p. 3 – 6.
  9. Ties bedugne (išpažintis pasmerktojo mirti) / J. Marcinkevičius ; [viršelį piešė Al. Šepetys].-Kaunas : „Vairo“ bendrovės leidinys, 1931, kn. 1, d. 1 – 2 : https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0003475249 ;Ties bedugne (išpažintis pasmerktojo mirti) / J. Marcinkevičius ; [viršelį piešė Al. Šepetys].-Kaunas : „Tikslo“ leidinys, 1931, kn. 2.
  10. J. Marcinkevičius : Ties bedugne : [rec.] / Dr. J. Tumas.-Rec. kn. : Ties bedugne (išpažintis pasmerktojo mirti) / J. Marcinkevičius.-Kaunas : „Tikslas“, 1931, kn. 1-2 // Naujoji Romuva.-1931, Nr. 44, p. 1058.
  11. Sukaustyti latrai / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dail. V. Jomanto].-Kaunas : „Sakalo“ bendrovės leid., 1931, d. 1. ; Sukaustyti latrai / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dail. V. Jomanto].-Kaunas : „Sakalo“ bendrovės leid., 1933, d. 2.
  12. J. Marcinkevičius. Raudonos Kauno Naktys : [rec.] / Just. Razma.-Rec. kn. : Raudonos Kauno naktys (tikrų Kauno įvykių apysaka) / Jonas Marcinkevičius.-Kaunas : „Liliputo“ bibl., 1932.-(Liliputo bibl. ; Nr. 6) // Vairas.-1932, Nr. 11, p. 257 – 258.
  13. Raudonos Kauno naktys : apysaka / Jonas Marcinkevičius.- Vilnius : Žuvėdra, 2000 ; https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0004593379
  14. Mes ateinam : romanas / Jonas Marcinkevičius ; [Viršelį darė J. Virakas].-Kaunas : Sakalas, 1936, t. 1 - 3.
  15. Jis turi mirti : romanas / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dailininko J. Virako].-Kaunas : Spaudos fondas, 1937.-(KAVB RS RA II R 6294 : įrašas „Gerbiamam p. Žygeliui tikrai dėkingas J. Marcinkevičius 1937 m.“).
  16. J. Marcinkevičius tikrame kely : [rec.] / V. Varašius.-Rec. kn. : Jis turi mirti : romanas / Jonas Marcinkevičius.-Kaunas : Spaudos fondas, 1937 // Mūsų jaunimas.-1937, Nr. 8/9, p. 222 – 224 : portr.
  17. Benjaminas Kordušas : romanas / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dail. Vaclovo Rataiskio].-Kaunas : Spaudos fondas, 1937.
  18. 1937 metų laureatai : [J. Marcinkevičius ir kt.] // Lietuvos žinios.-1938, vas. 12 (Nr. 35), p. 5 : portr.
  19. Sidabriniai varpai : apysakos / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dail. J. Firinausko].-Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1938.-(Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 705).
  20. Kražių skerdynės : istorinis romanas / Jonas Marcinkevičius ; [iliustravo K. Šimonis].-Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leid., 1938, t. 1.-(„Dirvos“ b-vė ; Nr. 501)  ; Kražių skerdynės : istorinis romanas / Jonas Marcinkevičius ; [iliustravo K. Šimonis].-Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leid., 1938, t. 2.-(„Dirvos“ b-vė ; Nr. 508).
  21. KVC literatūros premiją Lt 2000 paskyrė J. Marcinkevičiui už romaną „Kražių skerdynės“ // Suvalkų kraštas.-1939, vas. 11 (Nr. 6), p. 1.
  22. Nemunas patvino : romanas / Jonas Marcinkevičius ; [viršelis dail. Rimto Kalpoko].-Kaunas : Spaudos fondas, 1939.
  23. Baudžiauninkai : romanas : trilogijos pirmoji dalis / Jonas Marcinkevičius ; [viršelį piešė A. Šepetys].-Kaunas : Raudonoji vėliava, 1940, d. 1.
  24. Jono Marcinkevičiaus nekilnojamo turto P. Višinskio g. 56 mokesčių byla. 1938 – 1942. KRVA, f. 209, ap. 3, b. 3550a ; Juozo Vaznelio ir Jono Marcinkevičiaus nekilnojamo turto P. Višinskio g. 56 mokesčių byla. 1932 – 1939 : [1933 01 21 miesto žemės sklypas 436, 5 kv. m iš Juozo Vaznelio perėjo Jonui Marcinkevičiui ; 1936 09 17 pirkimo pardavimo sutartimi miesto žemės sklypas perėjo J. Marcinkevičiaus nuosavybėn]. KRVA, f. 214, ap. 1, b. 8598.
  25. Petro ir Rožės Starevičių nekilnojamo turto K. Petrausko g. 5 / Sasnausko g. 21 mokesčių byla : [J. Marcinkevičius nuomojosi 2 kambarių ir virtuvės butą 1 a. nuo 1938 08 18]. KRVA, f. 209, ap. 3, b. 5234.
  26. Visas gyvenimas – kova ir meilė : Jonui Marcinkevičiui 100 / Janina Navickaitė – Portiankina [J. Marcinkevičiaus dukterėčia apie J. Marcinkevičių ; panaudotas J. Navickaitės  - Portiankinos rankraštis ir iki 1980 m. rašyti Marijos Virakaitės – Marcinkevičienės atsiminimai]. – Radviliškis : Radviliškio viešoji biblioteka, 2000 : [knyga ir elektron. opt. diskas].

 

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Vaizdus skaitmenino Živilė Pedzevičienė

 
 
 
Atnaujinta 2021-08-20 15:46