Didikai, švietėjai, knygiai: Pliaterių asmeninės bibliotekos fragmentai iš KAVB fondų

Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 256 kartai

Liepos 15 d. minint 120-ąsias Jurgio Pliaterio gimimo metines yra gera proga prisiminti Pliaterių asmeninių bibliotekų turtus – šaltinį, iš kurio sėmėsi išminties šios garsios giminės atstovai. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra daug leidinių, kurie anksčiau priklausė įvairioms didikų giminėms. Didikų kolekcijų Senųjų ir retų spaudinių skyriuje nėra, tačiau yra nedideli jų buvusių asmenininių bibliotekų fragmentai – reikšmingi didikų kultūrinio gyvenimo ir aplinkos liudijimai. Galima pasidžiaugti ir didikų Pliaterių asmeninių bibliotekų fragmentais, saugomais Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Šis palikimas nėra toks didelis, kaip leidinių, buvusių Kosakovskių, Oginskių, Tiškevičių asmeninėse bibliotekose, tačiau Pliaterių bibliotekų knygų Lietuvos bibliotekose išliko nedaug, todėl šie fragmentai taip pat labai svarbūs. Gausiausias yra Henriko Pliaterio asmeninės bibliotekos palikimas, sukauptas Mokslų akademijos bibliotekoje Vilniuje, o Jurgio Pliaterio asmeninės bibliotekos – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra dvidešimt keturios grafo, Gediminaičių dvaro valdytojo, lietuvių kalbos ir raštijos tyrėjo, bibliografo Jurgio Konstantino Pliaterio (1810 07 15 Klaipėdoje – 1836 02 15 Raseiniuose) asmeninės bibliotekos knygos (tarp jų – vienas trijų knygų konvoliutas ir vienas dvitomis veikalas, įrištas vienoje knygoje). Gediminaičių dvare buvusioje bibliotekoje turėta apie 3 000 knygų, dokumentų ir rankraščių. Tačiau šią biblioteką tyrinėjęs bibliofilas Domas Kaunas Lietuvos bibliotekose aptiko tik 76 Jurgio Pliaterio asmeninės bibliotekos knygas, du tęstinius leidinius, vieną grafikos spaudinį ir 6 rankraščius. D. Kauno straipsnyje 2011 m. leidinio „Knygotyra“ 56-oje knygoje ir 2012 m. išleistoje knygoje „Jurgio Pliaterio biblioteka – Lietuvos knygų kultūros ir mokslo paminklas“ apie J. Platerio asmeninę biblioteką aprašyti visi 24 Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomi leidiniai1. Papildydama D. Kauno atliktus J. Pliaterio asmeninės bibliotekos tyrinėjimus, Sondra Rankelienė iš Vilniaus universiteto bibliotekos nustatė dar 25 Vilniaus universiteto bibliotekos knygas, buvusias J. Pliaterio asmeninėje bibliotekoje (D. Kaunas šioje bibliotekoje buvo radęs tik 5 pavadinimų knygas iš J. Pliaterio asmeninės bibliotekos). S. Rankelienė 2016 m. leidinio „Knygotyra“ 67-ame tome paskelbtame straipsnyje „Jurgio Pliaterio knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje“ nurodė, kad Lietuvos bibliotekose išliko 116 J. Pliaterio asmeninės bibliotekos dokumentų, tarp kurių – 100 knygų, 6 mokslo žurnalai, 1 grafikos dokumentas ir 9 rankraščiai2.

Grafas Jurgis Pliateris. Dail. nežinomas. 62x54 cm. Drobė, aliejus. ŠAM // Bibliotheca Georgii Comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas / Domas Kaunas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 5.
 


Gediminaičių dvare sukauptą Jurgio Pliaterio biblioteką tvarkė rašytojas Simonas Stanevičius. Jam pagal testamentą palikta ši biblioteka, tačiau J. Pliateriui mirus jos tvarkymu užsiėmė tik biblioteką laikinai perkėlus pas Jurgio brolį Kazimierą Pliaterį į Stemplių dvarą. Šiam mirus J. Pliaterio biblioteka vėl sugrąžinta į Gediminaičių dvarą, bet jos niekas neprižiūrėjo, tad dalis bibliotekos sunaikinta. 1900 m. J. Pliaterio biblioteka pervežta į Švėkšnos dvarą. 1919 m. bibliofilas ir muziejinių vertybių rinkėjas, vienas iš Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos steigėjų Marijonas Pliateris (1873–1938) knygas išvežė į Veprių dvarą prie Ukmergės. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra devynios knygos, kuriose esantis spaudas liudija jas buvus Marijono Pliaterio asmeninėje bibliotekoje. Tais pačiais 1919 m. išlikusią J. Pliaterio asmeninės bibliotekos dalį įsigijo Lietuvos centrinis knygynas Kaune, paskiau ji pateko į Lietuvos universiteto (vėliau – VDU) biblioteką Kaune.

J. F. Plateris su motina prie Genovaitės vilos laiptų. Greičiausiai fotografuotasi sūnui perimant Švekšnos dvarą. Dalybų metu į Veprius buvo išvežta ir beveik visa Jurgio Platerio biblioteka. Nuotr., apie 1912 m. Onos Norkutės rinkinys, Švekšna. // Bibliotheca Georgii Comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas / Domas Kaunas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 170

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje taip pat yra knygų, kurios buvo kitų Pliaterių asmeninėse bibliotekose. Du leidiniai priklausė knygų ir ekslibrisų kolekcionieriui Henrikui Pliateriui (1868 04 22 Nieklan, Lenkija – 1913 03 24 Vilniuje, palaidotas Varšuvoje), kuris gyveno Pustinios dvare (Vitebsko gubernijoje), ten turėjo didelę 16-19 a. knygų biblioteką, sukauptą Trakų kašteliono Konstantino Liudviko Pliaterio (1746–1807) bei paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vicekanclerio Kazimiero Konstantino Pliaterio (1749–1807). Henrikas Pliateris šią paveldėtą biblioteką papildė leidiniais. Dalį H. Pliaterio apie 7 000 leidinių turinčios asmeninės bibliotekos 1907 m. nusipirko Tadas Vrublevskis, o pats H. Pliateris vertingiausius bibliotekos knygų egzempliorius pardavė kitiems pirkėjams. T. Vrublevskis vėliau suformavo didelę biblioteką, kuri išaugo iki Mokslų akademijos Tado Vrublevskio bibliotekos, kurios pagrindą sudarė iš H. Pliaterio nupirktos knygos.

Viena Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje turima knyga buvo Švėkšnos ir Veprių dvarų savininko, Raseinių maršalkos, Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos,  archeologijos bei numizmatikos mėgėjo Adomo Alfredo Gustavo Broel-Pliaterio (1836 05 02 Vilniuje – 1909 12 24 Švėkšnoje) asmeninėje bibliotekoje. Dar vieną savo paties rašytą knygą Gustavas Pliateris padovanojo didikui,  Vaitkuškio dvaro savininkui Stanislovui Kazimierui Kosakovskiui (1837–1905). G. Pliateris turėjo įkliją, kurioje įrašydavo leidinių katalogų numerius. Jo Švėkšnos dvaro teritorijoje kasinėtų kapinynų radinius žmona Genovefa Puslovska perdavė Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejui, iš kurio kai kurie eksponatai pateko į Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų Kaune.
Penkios Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomos knygos anksčiau priklausė Konstantinui Liudvikui Pliateriui (1722–1778) – grafui, Trakų, Polocko kaštelionui, Mstislavlio vaivadai, Livonijos seniūnui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiajam raštininkui, Lietuvos Tribunolo maršalkai. K. L. Pliateris buvo Jono Liudviko Pliaterio ir Rozalijos Bžostovskaitės sūnus, paveldėjęs iš savo tėvo Kraslavo rūmus Latvijoje – pagrindinę šios Pliaterių šakos rezidenciją. Šiuose rūmuose K. L. Pliateris ir laikė savo apie 3 000 tomų biblioteką. Didžioji bibliotekos dalis vėliau pateko į Mokslų akademijos biblioteką Vilniuje.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje taip pat yra viena Trakų kašteliono, Targovicos konfederacijos nario, Lietuvos pakanclerio, už nuopelnus gavusio Daugėliškio dvarą, Kazimiero Konstantino Pliaterio (1749–1807) knyga. K. K. Pliateris laiškų forma parašė politinės istorijos knygą, kurios vienas egzempliorius (saugomas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje) iš pradžių priklausė pačiam autoriui, vėliau – Aleksandrai Kosakovskaitei-Pliaterienei (1831–1901), literato ir kolekcionieriaus Stanislovo Felikso Fortunato Kosakovskio (1795–1872) dukrai. A. Kosakovskaitė 1853 m. ištekėjo už Pustinios dvaro (Vitebsko gubernijoje) savininko Zigmanto Pliaterio (1815–1882). Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra dar viena knyga, kuri priklausė A. Kosakovskaitei-Pliaterienei.

Dvi Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomos knygos anksčiau priklausė Kurtuvėnų dvarininko, Šiaulių apskrities bajorų maršalkos Liudviko Pliaterio (1853 11 10 Kaune – 1939 09 29 Varšuvoje) žmonai Teresei Marijai Elžbietai Zamoiskytei-Pliaterienei (1858 02 26 Varšuvoje – 1912 03 20 Vilniuje, palaidota Varšuvoje). Teresė Marija Zamoiska buvo Stanislovo Kostkos Zamoiskio (1820–1889) ir Rožės Marianos Potockos (1831–1890) dukra. 1884 04 29 Varšuvoje ištekėjo už Liudviko Viktoro Pliaterio. Ant knygų ji dėjo spaudą su Zamoiskių ir Pliaterių herbu. Vilniuje Pliateriai gyveno savo valdoje (dabar – Bokšto g. 14), kurią įsigijo Rozalija Pliaterienė. Dar vieni Pliaterių rūmai buvo Antakalnyje (dabar – Kosciuškos g. 36). Teresė Zamoiska-Pliaterienė gyveno rūmuose Vilniaus senamiestyje.

Kitų keturiolikos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomų Pliaterių asmeninės bibliotekos knygų priklausomybė konkrečiam Pliateriui nenustatyta. Knygos buvo šios giminės bibliotekoje, kurią kartu su J. Pliaterio bibliotekos likučiais įsigijo Centrinis knygynas Kaune, vėliau jos pateko į VDU biblioteką.

1. Jurgio Platerio biblioteka – knygos kultūros ir mokslo paminklas / Domas Kaunas // Knygotyra. - 2011, Kn. 56, p. 252-273 ; Bibliotheca Georgii Comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygų kultūros ir mokslo paminklas / Domas Kaunas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012.
2. Jurgio Platerio knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje / Sondra Rankelienė // Knygotyra. - 2016, t. 67, p. 90 – 114.

Jurgis Pliateris

Gustavas Pliateris

Henrikas Pliateris

Marijonas Pliateris

Henrikas Pliateris, Marijonas Pliateris

Kazimieras Konstantinas Pliateris, Aleksandra Kosakovskaitė Pliaterienė

Konstantinas Liudvikas Pliateris

Teresė Pliaterienė

Pliaterių šeimos

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Lukoševičienė
Skaitmenino vaizdus Živilė Pedzevičienė
Atnaujinta 2020-07-15 15:25