Kazimieras Steponas Šaulys

Kun. prel. K.Šaulys. Pirmas Lietuvoje krikščioniškai demokratinės idėjos populiarizatorius ir jos grindėjas // Krikščionis demokratas, 1927, lapkr. (nr. 3/5), įklij.

Kazimieras Steponas Šaulys (1872 01 28 Stemplės k., Švėkšnos valsč., Raseinių apskr. – 1964 05 09 Lugane, Šveicarija) – kunigas, Žemaičių kunigų seminarijos dėstytojas, 1911–1920 m. ėjo vyskupo sekretoriaus pareigas, Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas, vėliau – tos pačios vyskupijos kancleris, visuomenės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, LKDP CK narys, Steigiamojo Seimo narys. 1922–1944 m. buvo Lietuvos universiteto (VDU) Teologijos ir Filosofijos fakulteto bažnytinės teisės katedros vedėjas, profesorius. Kauno arkivyskupo J. Skvirecko vikaras 1926 m., 1927 m. K. Šauliui suteiktas Popiežiaus rūmų prelato titulas. 1932 m. išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, vėliau tapo Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, vėliau K. Šauliui suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

Į Steigiamąjį Seimą K. Šaulys išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą Nr. 16 (įrašytas antras). Priklausė LKDP frakcijai, kuri įėjo į KD bloką.

K. Šaulys – įvairių publicistikos, politinės istorijos, teisės mokslų knygų bei sociologijos vadovėlio autorius. Apie K. Šaulį ir jo knygas taip pat skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus tinklapyje paskelbtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Kazimieras Steponas Šaulys“: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/138-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-kazimieras-steponas-saulys [žiūrėta 2020-06-08].

Kazys Škirpa

Knygos autorius 1940–1941 m. Lietuvos Pasiuntinio ir Įgal. Ministerio pareigose Vokietijoje // Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti : dokumentinė apžvalga / Kazys Škirpa. - Vašingtonas : Kazys Škirpa, 1973, p. [5].

Kazys Škirpa (1895 07 18 Nemajūnų k., Saločių valsč., Pasvalio apskr. – 1979 08 18 Vašingtone, JAV) – Steigiamojo Seimo narys, kariuomenės veikėjas, pulkininkas, diplomatas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas. 1917 m. pabaigoje – 1918 m. pradžioje buvo Lietuvių karių sąjungos įgaliotinis prie Ukrainos vyriausybės, vėliau – Rusijoje veikusios Lietuvių tautos tarybos delegacijos narys, LSLDP atstovas. Lietuvoje dalyvavo Nepriklausomybės kovose, nuo 1920 m. įsitraukė į kariuomenės organizavimo bei reorganizavimo darbus.

Į Steigiamąjį Seimą K. Škirpa kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje kaip LSLDP atstovas pagal partinį sąrašą (įrašytas antras), bet nebuvo išrinktas. Į Steigiamąjį Seimą pateko 1920 10 01, G. Petkevičaitei atsisakius Seimo nario mandato. Tačiau jau nuo 1920 10 15 K. Škirpa buvo atleistas nuo Steigiamojo Seimo posėdžių lankymo dėl svarbių kariuomenės organizavimo reikalų.

1925 m. K. Škirpa baigė karo akademiją Briuselyje, tais pačiais metais paskirtas Generalinio štabo II skyriaus viršininku. Nuo 1926 m. birželio mėnesio buvo Vyriausiojo štabo viršininkas, rengė kariuomenės pertvarkymo planą, kurio nespėjo įgyvendinti dėl perversmo. Priešinosi 1926 m. gruodžio 17 d. perversmui, nuo 1927 m. perėjo į diplomatinę tarnybą. Paskirtas karo atašė Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, nuo 1928 m. – Lietuvos karo atstovas Vokietijai. 1937 m. liepos mėnesį pasitraukė iš karinės tarnybos, buvo paskirtas nuolatiniu Lietuvos atstovu prie Tautų Sąjungos Ženevoje. 1938 m. kovo mėnesį siūlė Lietuvos vyriausybei atmesti Lenkijos ultimatumą. Lietuvai užmezgus diplomatinius santykius su Lenkija, buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu Varšuvoje, vėliau – Berlyne. Lietuvą okupavus sovietams įsteigė Lietuvių aktyvistų frontą ir jam vadovavo. Organizavo Birželio sukilimą Lietuvos nepriklausomybei atkurti bei inicijavo Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymą, nors jos darbe negalėjo dalyvauti. Numatytam vyriausybės vadovui K. Škirpai nacių Vokietijos valdžia neleido atvykti į Lietuvą. Po Antrojo pasaulinio karo K. Škirpa dalyvavo politinėje Lietuvos išeivijos veikloje, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.

K. Škirpa parašė ne tik savo atsiminimus, bet išleido ir veikalų kariuomenės organizacijos bei kariuomenės taktikos temomis. Leidiniai išleisti jo Aukštuosiuose karininkų kursuose skaitytų paskaitų pagrindu¹. Dauginimo prietaisu išspausdintų K. Škirpos paskaitų konspektų Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra. Jau Nepriklausomoje Lietuvoje buvo parengti spaudai ir išleisti K. Škirpos atsiminimai ir dokumentai apie 1938–1940 m. laikotarpį² bei pagal jo ir Mato Krygerio archyvinę medžiagą parengta knyga „Lietuvos aneksija: 1940 metų dokumentai“³.

1973 m. Vašingtone buvo išleisti K. Škirpos atsiminimai „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti: dokumentinė apžvalga“⁴ apie Lietuvių aktyvistų fronto susiformavimą ir 1941 m. sukilimo Lietuvos nepriklausomybei atkurti organizavimą. Šiuos atsiminimus ne tik parašė, bet ir savo bei knygos rėmėjų lėšomis išleido pats K. Škirpa. Knygos įžangoje autorius teigė, kad aukų pareikalavęs sukilimas ir  jo  herojiškas įgyvendinimas nebuvo beprasmiškas, nes šis sukilimas buvo laimėtas, nors ir trumpam. Atsiminimuose autorius aprašo ir savo rizikingą apsilankymą Kaune  1940 m. birželio 25 d., kai jį pakvietusio Liaudies vyriausybės užsienio reikalų ministro V. Krėvės-Mickevičiaus buvo įspėtas apie galimą suėmimą ir spėjo pabėgti, prisidengęs svetima pavarde.

Knygoje taip pat išsamiai aprašyta Lietuvių aktyvistų fronto genezė. Leidinyje rašoma, kad jį organizuojant ir rengiant pirmuosius dokumentus K. Škirpai daug pagelbėjo Lietuvos pasiuntinybės Berne patarėjas Albertas Gerutis. Dėl organizacijos ir kitų Lietuvos gelbėjimo reikalų K. Škirpa taip pat konsultavosi su rugpjūčio 17 d. į Berlyną atvykusiu A. Smetona, atsiminimuose jis taip pat atskleidžia S. Lozoraičio poziciją dėl E. Galvanausko pakvietimo Lietuvos Tautinio Komiteto pirmininku bei aplinkybes, dėl ko, jo manymu, nebuvo anksčiau pasipriešinta sovietų agresijai. Knygoje aprašyti Lietuvių aktyvistų fronto organizaciniai ir programiniai principai, organizacinė struktūra, požiūris į tautą, valstybę, jos santvarką, ūkinius, socialinius klausimus, tautos fizinių ir dvasinių jėgų ugdymą, kultūrinį gyvenimą. Taip pat aprašyti praktiniai žygiai sukuriant šią organizaciją ir įgyvendinant jos tikslus, iš kurių svarbiausias yra Lietuvos suverenumo atkūrimas.

Organizacijos ir paties K. Škirpos kontaktai su vokiečių karine vadovybe, jos pastangos izoliuoti K. Škirpą nuo sukilimo Lietuvoje organizavimo (dėl ko jis negalėjo dalyvauti įvykiuose Lietuvoje ir Laikinosios vyriausybės darbe) akivaizdžiai liudija jį nebuvus nei vokiečių valdžios parankiniu, nei jos kolaborantu, kuo jis kai kurių politinių jėgų buvo ir yra kaltinamas. Atsiminimai vertingi ir dėl to, kad jų autorius atskleidžia, kas prisidėjo prie LAF tinklo ir pogrindžio spaudos Lietuvoje organizavimo bei detaliai, su tam tikrais dokumentais, pateikia Lietuvos atkūrimo planą bei sukilimo gaires. Aptartas ir krašto administracijos klausimas, pogrindžio vadovybės ryšių palaikymas su LAF Berlyne,  sukilimo centrai ir jo vykdymas panaudojant vokiečių kariuomenės puolimą, vadovavimas sukilimui, tautinio darbo apsaugos padalinių veikimo nuostatai, jų veiksmai per sukilimą ir po jo. Aptartas ir santykių su vokiečių karine valdžia klausimas. Vokiečių gestapas neleido K. Škirpai dalyvauti sukilime, bet jis vis vien per sukilimą buvo jo įkvėpėjas. Kiek neįprastai knygos išvadas apie sukilimą K. Škirpa parašė ne pats, o šį darbą patikėjo LAF spaudos talkininkui, gabiam persivertėliui iš „Trečio fronto“ judėjimo į Lietuvių aktyvistų fronto kovotojus Broniui Railai. Tiksliau, vietoje išvadų pateikiamas B. Railos straipsnis iš jo 1970 m. išleistos knygos „Versmės ir verpetai“⁵ (p. 89-98). Tačiau susipažinus su straipsnio turiniu paaiškėja, kad jokio nonsenso tame K. Škirpos veiksme nėra. Sukilimo tikslų bei jo vertinimo geriau nebūtų atskleidęs ir pats K. Škirpa: iš tiesų sukilimas buvo nukreiptas tiek prieš sovietus, tiek netiesiogiai prieš vokiečių valdžią, jo svarbiausias tikslas buvo lietuvių tautos išlaisvinimas ir nepriklausomos Lietuvos valstybės interesai. Tačiau apie savo vaidmenį sukilime ir po jo pačiam K. Škirpai rašyti buvo nepatogu. B. Raila atskleidė, kad K. Škirpa dėl LAF veiklos ir sukilimo organizavimo buvo patekęs į nacių nemalonę, netgi buvo paimtas vokiečių policijos priežiūron Vokietijos provincijoje, kad negalėtų grįžti į Berlyną. Vokiečiams, pasak B. Railos, įgriso dažni K. Škirpos protestai dėl vokiečių okupantų elgesio su Lietuvos gyventojais ir vokiečių karinė valdžia 1944 m. birželio 10 d. uždarė jį į koncentracijos stovyklą. Dabartiniai kaltinimai K. Škirpai ir sukilėliams, laikinajai vyriausybei dėl kolaboravimo su naciais, prisidėjimo prie jų vykdomo žydų naikinimo neturi rimto pagrindo. Ši K. Škirpos atsiminimų knyga kaltinimų visiškai nepaneigia, bet joje atskleidžiamos aplinkybes, dėl kurių šie kaltinimai atrodo net absurdiški.

1.    Chemijos karas : gen. št. pulk. leit. Škirpos lekcijos. - [A. Panemunė, Kaunas] : Aukštųjų karininkų kursų leidinys, [1925-1926]. - (Išsp. daugin. prietaisu) ; Pagrindiniai stabdomųjų kautynių dėsniai / gen. št. pulk. Škirpa. - [A. Panemunė, Kaunas] : [Vytauto Didžiojo Karininkų kursai], [1930]. - ( Išsp. daugin. prietaisu) ; Sintetinė lenkų taktikos apžvalga : skaityta aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursuose / gen. št. pulk. Škirpa. - [A. Panemunė, Kaunas] : Vyatuto Didžiojo karininkų kursai, 1930. - ( Išsp. daugin. prietaisu) ir kt.
2.    Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938-1940) : atsiminimai ir dokumentai / Kazys Škirpa. - Chicago : Lietuvos kronika ; Vilnius : „Vilspa“, 1996.
3.    Lietuvos aneksija : 1940 metų dokumentai / [Kazio Škirpos ir Mato Krygerio archyvinę medžiagą spaudai parengė Leonas Gudaitis]. - Vilnius : Periodika, 1990.
4.    Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti : dokumentinė apžvalga / Kazys Škirpa. - Vašingtonas : Kazys Škirpa, 1973.
5.    Versmės ir verpetai / Bronys Raila ; [dail. Kosto Jezersko viršelis]. – [So. Boston, Mass.] : Broniaus ir Antaninos Budginų leidinys, 1970 (So. Boston, Mass. : Lietuvių enciklopedijos sp.).

Stasys Tijūnaitis

Stasys Tijūnaitis 1965 m. // Aidai. - 1977, Nr. 8, p. 365.

Stasys Tijūnaitis (1888 05 08 Vareikių k., Deltuvos valsč., Ukmergės apskr. – 1966 07 22 Pravieniškių k., Kaišiadorių raj.) – mokytojas, žurnalistas, redaktorius, politikas, visuomenės veikėjas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą. Pirmojo Seimo ir Antrojo Seimo narys. Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri veikė KD bloke.

Parašė Lietuvos istorijos bei viduramžių istorijos knygų, esperanto kalbos vadovėlį, dvi pasakų knygas. 1911 m. Seinuose išleistas S. Tijūnaičio Lietuvos istorijos veikalas „Lietuvos atgijimas“¹. Knygoje pateikta Tautos atgimimo laikotarpio priešistorė, senosios lietuvių raštijos apžvalga, aptartos sąlygos, kuriomis gimė įvairūs tautiniai sąjūdžiai. Vienas knygos skyrius skirtas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiui bei dėl šios aplinkybės susiformavusiems tautiniams sąjūdžiams. Pateikta ir trumpa politinių partijų susiformavimo apžvalga. Paskutinis nedidelis leidinio skyrius skirtas lietuviškai spaudai, išleistai po spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo. Knygoje autorius pripažino, kad leidinyje yra informacijos spragų, kurios galėtų būti papildytos. S. Tijūnaitis knygos pabaigoje įdėjo L. Giros eilėraščio posmą: „Tikėkit! nepražus tėvynė – / Ateis jai šviesūs dar laikai! / Ne sykį ją tėvai apgynė – / Mokės apginti ir vaikai²“. 

Pasak Antano J. Vasaičio³, tais pačiais 1911 m. S. Tijūnaitis sekdamas Aleksandru Semkovičiumi parengė ir „Senovės istorijos“ veikalą, išleistą Seinuose. Tačiau bibliografijoje šio veikalo vertimas iš lenkų kalbos priskiriamas Broniui Stosiūnui. 1911 m. Seinuose taip pat išleistas S. Tijūnaičio verstas apsakymas „Liucilė“⁴ (Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šio leidinio nėra).

1912 m. Šv. Kazimiero draugija išleido S. Tijūnaičio esperanto kalbos vadovėlį⁵, kurį redagavo ir prakalbą parašė Kauno esperantininkų draugijos vicepirmininkas A. Dambrauskas-Jakštas. Jis paskatino S. Tijūnaitį įsijungti į Šv. Kazimiero draugijos leidybinę veiklą (ten S. Tijūnaitis dirbo ekspeditoriumi, pasiuntiniu, korektoriumi), bendradarbiauti „Šaltinio“ žurnale bei kitoje spaudoje ir išmokti esperanto kalbą. Šia kalba S. Tijūnaitis susižavėjo panašiai, kaip ir A. Dambrauskas-Jakštas, nes manė, kad būtent ji bus raktas lengvesniam bendravimui tarp tautų. Tai ir paskatino jį parašyti esperanto kalbos vadovėlį, kurį parengė pagal geriausius ano meto lenkiškus ir rusiškus vadovėlius, pranokdamas ir savo mokytojo A. Dambrausko-Jakšto dar 1890 m. išleistą vadovėlį. Vienas S. Tijūnaičio knygos „Tarptautinė kalba Esperanto“ egzempliorius (KAVB: RS II R 17963-2) priklausė vargonininkui, pedagogui Juozui Kamaičiui, 1917 m. gyvenusiam Daukšiuose.

Sekdamas lenkų istorikais Vincentu Zakrževskiu, Aleksandru Semkovičiumi bei kitais autoriais S. Tijūnaitis 1912–1914 m. išleido veikalą „Vidurinių amžių istorija“ (yra keturios dalys, trečios ir ketvirtos dalies išleista po dvi knygas), kuris išspausdintas Seinuose. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje yra antra veikalo dalis, trečios dalies pirma knyga ir ketvirtos dalies abi knygos⁶. Į šią istorijos knygą autorius įtraukė ir svarbius Lietuvos istorijos viduramžių laikotarpio įvykius.

Taip pat „Žmonių knygyno“ serijoje 1914 m. išleistas švietėjiško pobūdžio S. Tijūnaičio veikalas „Žemė ir Dangus: įvairūs pasakojimai apie pasaulio paslaptis ir stebūklus“⁷, pasirašytas S. T. inicialais. Šis leidinys taip pat nėra originalus, kadangi parašytas perpasakojant užsienio autorius.

1921 m. Marijos Šlapelienės knygynas Vilniuje išleido Mok. Sim. Tautvilos slapyvardžiu pasirašytą, S. Tijūnaičio parengtą tikybos vadovėlį „Mažas tikybos mokslas arba katekizmas: dovanėlė Liaudies mokyklai“⁸. Kaip rašoma šio vadovėlio prakalboje, jis gali būti naudojamas tiek mokyklos pirmajam, tiek antrajam skyriui, taip pat pirmajai gimnazijos klasei. Dalykai, skirti pirmajam skyriui, atspausdinti stambesniu šriftu. Kad vadovėlis būtų patrauklesnis, jo medžiaga paįvairinta giesmelėmis, o leidinio pabaigoje yra maldų tekstų. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 181119-1) buvo patekęs į kunigo Mečislovo Reinio asmeninę biblioteką. Antraštiniame puslapyje yra jo parašas.

1915 m. S. Tijūnaitis parengė geografijos vadovėlių „Geografija: Azija, Afrika, Amerika ir Australija“ ir „Geografijos pradžia“ vertimus. Vadovėlius Vilniuje išleido Lietuvių mokslo draugija.  Išleisti keturi vadovėlio „Geografija: Azija, Afrika, Amerika ir Australija“ leidimai. Tik trečiajame bei ketvirtajame leidimuose nurodyti ir jų vertėjai⁹. Iš viso buvo septyni vadovėlio „Geografijos pradžia“ leidimai, tačiau Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje trijų pirmųjų leidimų nėra.

Aktyvus blaivybės puoselėtojas S. Tijūnaitis 1923 m. ir 1924 m. taip pat parašė vadovėlius pradžios mokyklos mokytojams „Alkoholio klausimas mokykloje“ ir „Alkohologija“, kuriuose remdamasis užsienio autorių literatūra išdėstė mokytojams, kaip aiškinti vaikams apie alkoholio žalą ir kaip pagrįsti sveikos gyvensenos naudą. Knyga „Alkoholio klausimas mokykloje“¹⁰ išleista „Lietuvos mokyklos“ knygyno serijoje, o „Alkohologiją“¹¹ išleido Lietuvių katalikų blaivybės draugija. Įdomu, kad šio 1924 m. leidimo viršeliai skirtingi (viename Lietuvių katalikų blaivybės draugijos leidinio numeris nurodytas, kitame – nenurodytas).

Porą S. Tijūnaičio leidinių išleido Katalikų veikimo centras. Jo straipsnio „Tiesos kelio“ žurnale atspaudą „Platinimas katalikiškų laikraščių: (Dovanėlė kat. laikraščių platintojams)“¹² 1929 m. išleido šio centro Kauno rajono skyrius. Knygą „Šventas Tėvas Pijus XI katalikų veikimo apaštalas“¹³, skirtą popiežiaus jubiliejui paminėti, išleido Katalikų veikimo centras.

1938 m. išleistos „Mūsų pasakų“ pirmos knygos priešlapyje S. Tijūnaitis rašė, kad 1923–1933 m. redaguodamas žurnalą vaikams „Žvaigždutė“ iš šio žurnalų skaitytojų buvo surinkęs daug pasakų ir sugalvojo jas išleisti. Kai kurias išspausdino „Žvaigždutėje“, o likusias 79 pasakas 1927–1932 m. paskelbė penkiose „Mūsų pasakų“ knygose¹⁴. Kai 1934 m. vasario mėnesį S. Tijūnaitis pradėjo redaguoti kitą žurnalą vaikams „Kregždutė“, buvo dar nemažai neišspausdintų pasakų. S. Tijūnaitis sumanė spaudai parengti ir šias, ir pirmojo „Mūsų pasakų“ leidimo pasakas¹⁵. Taip buvo išleistas žurnalo „Kregždutė“ leidinys – „Mūsų pasakų“ pirma ir antra knygos, išspausdintos Kėdainiuose 193816 ir 1940 m.17 Kėdainiuose buvo leidžiamas ir žurnalas „Kregždutė“.

1.    Lietuvos atgijimas / parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1911. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 5).
2.    Lietuvos atgijimas / parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygynas“, 1911. - („Žmonių knygyno“ išleidimas ; Nr. 5), p. 103 : [posmelio kalba netaisyta].
3.    Stasys Tijūnaitis / Antanas J. Vasaitis // Aidai. - 1977, Nr. 8, p. 365-370.
4.    Liucilė: apsakymėlis iš pirmojo krikščionybės amžiaus / sulietuvino S. Tijunaitis. - Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės sp., 1911.
5.    Tarptautinė kalba Esperanto : vadovėlis lietuviams (pilna gramatika su pavyzdžiais ir lavinimaisi, su jų lietuvišku ir esperantišku vertimu. Tiktai 30 lekcijų / S. Tijūnaitis ; redagavo ir prakalbą pridėjo A. Dambrauskas. - Seinai : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1912. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 116 ; KAVB : RS II R 17963-2 : įrašas „J.J. Kamaitis Daukšiai 11-VII-1917“ ; spaudas „J. K.“).
6.    Vidurinių amžių istorija / sekdamas Zakrzevskį ir kitus autorius parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1912, d. 2. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 8); Vidurinių amžių istorija / sekdamas Zakrzevskį, Semkovičių ir kitus autorius parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1912, d. 3, kn. 1. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 5 (21)); Vidurinių amžių istorija / sekdamas Zakrzevskį, Semkovičių ir kitus autorius parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1914, d. 4, kn. 1. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 3 (27)); Vidurinių amžių istorija / sekdamas Zakrzevskį, Semkovičių ir kitus autorius parašė S. Tijūnaitis. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1914, d. 4, kn. 2. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 4 (28)).
7.    Žemė ir Dangus : įvairūs pasakojimai apie pasaulio paslaptis ir stebūklus / iš svetimų raštų lietuviškai perpasakojo S. T. [Stasys Tijūnaitis]. - Seinai : „Žmonių knygyno“ išleidimas, 1914. - („Žmonių knygyno“ išleid. ; Nr. 5/6 (29/30)).
8.    Mažas tikybos mokslas arba katekizmas : dovanėlė Liaudies mokyklai / Mok. Sim. Tautvila [Stasys Tijūnaitis]. - Vilnius : Marijos Šlapelienės knygyno leidinys, 1921. - (KAVB RS A 181119-1 : parašas „M. Reinys“).
9.    Geografija : Azija, Afrika, Amerika ir Australija / parašyta A. Kruberiu, S. Grigorjevu, A. Barkovu ir S. Čefranovu sekant ; vertė S. Tijūnaitis ; taisė A. Vireliūnas. - Trečias leidimas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ b-vės leidinys, 1922; Geografija : Azija, Afrika, Amerika ir Australija / parašyta A. Kruberiu, S. Grigorjevu, A. Barkovu ir S. Čefranovu sekant ; vertė S. Tijūnaitis ; taisė A. Vireliūnas. - Ketvirtasis leidimas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ b-vės leidinys, 1924. - (KAVB : RS A 117181 : spaudas „Knygų ir galanterijos krautuvė Mykolo Račkaus Kaune Didžioji Vilniaus g-tvė Nr. 22“).
10.    Alkoholio klausimas mokykloje : vadovėlis pradžios mokyklų mokytojams / iš svetimųjų raštų [Stasys Tijūnaitis]. - Kaunas : „Lietuvos mokyklos“ knygynas, 1923. - („Lietuvos mokyklos“ knygynas ; Nr. 3).
11.    Alkohologija : vadovėlis pradžios mokyklų mokytojams / iš svetimųjų raštų [Stasys Tijūnaitis]. - Kaunas : Lietuvių katalikų blaivybės dr-jos leidinys, 1923. - (Lietuvių katalikų blaivybės dr-jos leid. ; Nr. 4).
12.    Platinimas katalikiškų laikraščių (Dovanėlė kat. laikraščių platintojams) / parašė St. T-ys [Stasys Tijūnaitis]. - Kaunas : K.V. C. Kauno rajono leidinys, 1929. - (Atspaudas iš „Tiesos Kelio“).
13.    Šventas Tėvas Pijus XI katalikų veikimo apaštalas / parašė Kun. St. T. [Stasys Tamulaitis]. - Kaunas : Katalikų veikimo centro leidinys, 1929.
14.    Mūsų pasakos / surinko „Žvaigždutės“ skaitytojai ; sutvarkė „Žvaigždutės“ redaktorius [Stasys Tijūnaitis]. - Kaunas : Lietuvių katalikų blaivybės draugija, 1927-1932, kn. 1-5.
15.    „Mūsų Pasakų“ istorija / S. Tijūnaitis // Mūsų pasakos / S. Tijūnaitis. - Kėdainiai : „Kregždutės“ leidinys, 1938, priešlap.
16.    Mūsų pasakos / S. Tijūnaitis. - Kėdainiai : „Kregždutės“ leidinys, 1938, kn. 1.
17.    Mūsų pasakos / S. Tijūnaitis. - Kėdainiai : „Kregždutės“ leidinys, 1940, kn. 2.

Matas Untulis

M. Untulis, V. D. Gimnazijos mokinių Literatūros kuopos pirmin. // Jaunimo kelias. - 1939, Nr. 1, p. 13.

Matas Untulis (1889 09 21 Rumšaičiuose, Ylakių valsč., Mažeikių apskr. – 1952 09 09 Lelėnuose, Klaipėdos raj.) – Steigiamojo Seimo narys, pedagogas, Švenčionių, Palangos, Ylakių gimnazijų direktorius, teisininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, kalbininkas, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas iš Laisvamanių etinės kultūros draugijos steigėjų, šios organizacijos narys 1924–1941 m. Dalyvavo „Kultūros“ bendrovės Šiauliuose, Etninės kultūros draugijos Kaune veikloje. Ketvirtajame dešimtmetyje atsidėjo kraštotyros darbui Vilniaus krašte, bet 1936 m. buvo iš Vilniaus ištremtas. Gyveno Kaune, Žemaitijoje rinko tautosaką bei medžiagą enciklopedinio pobūdžio žodynui „Aš viską žinau“.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas kaip LSLDP atstovas IV (Telšių) rinkimų apygardoje. M. Untulis Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui. Buvo aktyvus Steigiamojo Seimo narys, tačiau po keturių mėnesių parlamentaro mandato atsisakė.

M. Untulis išleido švietėjiško pobūdžio, istorijos, politinės istorijos knygų, parašė scenos veikalų. Redagavo ir išleido grožinės literatūros kūrinių (pasakų, eilėraščių). Kartu su Jonu Miniumi parengė Laisvamanių etinės kultūros draugijos veikalą.

1916 m. išleista M. Untulio knyga „Naudingo žmogaus gyvenimas“¹. Autorius prisipažino, kad knyga parašyta pagal lenkų rašytojos Jadvygos Šezavinskos (Jadwiga Szezawinska) kurinį. M. Untulio knygoje aprašytas Jurgiuko iš Smiltininkų miestelio gyvenimo kelias – jo mokslai, grįžimas į Smiltininkus, pirmieji darbai ir noras moksliškai ūkininkauti bei nenusisekęs gyvenimas gimtajame sodžiuje.

1925 m. išleisti du M. Untulio knygos „Kaip klydo neklaidingieji arba kodėl aš balsuoju už valstiečius liaudininkus?“ leidimai. Veikalą parengė ir išleido Matas Untulis² (antrąjį leidimą išleido pasirašęs „Autoriaus“ slapyvardžiu³). Tai ateistinė knyga, kurioje politinės agitacijos beveik nėra, o kritikuojama bažnyčia ir kunigai. Pirmojo leidimo viršelyje yra iliustracija, skirta Inkvizicijos metams.

Taip pat „Autoriaus“ slapyvardžiu M. Untulis pasirašė savo knygą su intriguojančiu pavadinimu „Neleisk vaikų į mokslus“⁴. Šiame leidinyje taip pat propaguojamas ateizmas, laisvamanybė. Autorius pristato, kokių (anot jo) nesąmonių, baisių, pavojingų dalykų yra mokoma per filosofijos pamokas, pavyzdžiui, tikybos, mitologijos, liturgikos, dogmatikos, geografijos, gamtos mokslų, istorijos, politinės ekonomijos, logikos, psichologijos.  

M. Untulis 1927 m. išleido Jono Šimkaus-Nėlio parašytą poezijos knygą „Užu durų“⁵. Knygos viršelyje originaliai apipavidalintas jos pavadinimas.

Lietuvos kultūros sąjungos fondas  suaugusiems šviesti 1929 m. išleido M. Untulio redaguotą airių rašytojos E. L. Voinič romaną „Gylys“⁶ (vertėjas nenurodytas, vėlesnį 1948 m. leidimą vertė A. Štukarevičius).

1931 m. „Naujienų“ bendrovė Čikagoje išleido M. Untulio knygą „Kodėl prarastas Vilnius?“⁷. Iš knygos pavadinimo atrodo, kad autorius, analizuodamas istorinius įvykius, bandys atsakyti į pavadinime iškeltą klausimą. Tačiau M. Untulis vedžioja mus istorijos klystkeliais tik vienu tikslu – apkaltinti krikščionių demokratų valdžią. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS R 24882-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo karininkas, karo istorikas, bibliografas Vytautas Steponaitis. Dar vieną leidinį (KAVB: RS 05-698-2) Jonas Pranas Palukaitis padovanojo Kauno apskrities viešajai bibliotekai.

Laisvamanių etinės kultūros draugija 1938 m. išleido M. Untulio ir J. Miniaus slapyvardžiu „Laisvūnas“ pasirašytą knygą „Nuo Perkūno iki Bazilikos“⁸. Ši knyga buvo tarsi laisvamanybės vadovėlis visiems, kurie norėtų pakritikuoti bažnyčią ir jos atstovus. Šio leidinio egzempliorių (KAVB: RS R 52477-3) anksčiau vienas iš Laisvamanių etinės kultūros draugijos vadovų Karolis Valašinas padovanojo paskaitininkui, leidinių redaktoriui Viktorui Dausai. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Atminimui Gerb. Drg. Viktorui Dausai K. Valašinas (Laisvūnas) Vilnius, 1985. II. 4“.

1938 m. išleistas M. Untulio scenos vaizdelis „Valsčiaus ponai“⁹. Vaidinimas verstas iš ukrainiečių kalbos, pirmą kartą išleistas L. Jakavičiaus dar su 1910 m. pavadinimu „Viršaičio vargai“ (autorius – ukrainiečių rašytojas, dramaturgas Markas Kropivnickis). Originalas (ukrainiečių kalba – „По ревізії“) išleistas 1882 m. M. Untulis sulietuvino pagrindinius scenos veikėjus: viršaitis Vasilis Mironičius jo išleistoje pjesėje yra viršaitis Teležis, advokatas Garasimas – šunadvokatis Trilikauskas,  pagyvenusi moteris Rindička – Makalų Pranė, gyvanašlė Priska – Monika.

1.    Naudingo žmogaus gyvenimas / pagal lenkišką : [Jadwiga Szezawinska] sudėjo M. Untulis. - Brooklyn : „Vienybės lietuvninkų“ spauda ir lėšomis, 1913.
2.    Kaip klydo neklaidingieji arba kodėl aš balsuoju už valstiečius liaudininkus? / [Matas Untulis]. - Kaunas : M. Untulis, 1925.
3.    Kaip klydo neklaidingieji arba kodėl aš balsuoju už valstiečius liaudininkus? / parašė ir išleido Autorius [Matas Untulis]. - [Antras leid.]. - Kaunas : M. Untulis, 1925.
4.    Neleisk vaikų į mokslus / parašė ir išleido Autorius [Matas Untulis]. - Kaunas : M. Untulis, 1926.
5.    Užu durų / J. Šimkus-Nėlis. - Klaipėda : išleido M. Untulis, 1927.
6.    Gylys : romanas / Voinič ; M. Untulio redaguotas. - Kaunas : Lietuvos kultūros sąjungos fondas suaugusiems šviesti, 1929.
7.    Kodėl prarastas Vilnius? / parašė [Matas] Untulis. - Chicago : „Naujienų“ bendrovė, 1931. - (KAVB : RS R 24882-1 : spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“ ; KAVB : RS 05-698-2 : spaudas „Biblioteka Archyvas Jonas Pr. Palukaitis“ ; spaudas „Dovana“).
8.    Nuo Perkūno iki Bazilikos / Untulis ir Laisvūnas [M. Untulis ir J. Minius]. - Kaunas : Laisvamanių etinės kultūros dr-jos leidinys, 1938. - (KAVB : RS R 52477-3 : „Atminimui Gerb. Drg. Viktorui Dausai K. Valašinas (Laisvūnas) Vilnius, 1985. II. 4“).
9.    Valsčiaus ponai : vieno veiksmo juokai su dainomis / [Markas Kropivnickis] ; sulietuvino M. Untulis. - Telšiai : M. G., 1938.

Jurgis Žitinevičius

Žitinevičius Jurgis // Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. - Klaipėda : Seimo kanceliarija, 1924, p. 71.

Jurgis Žitinevičius (1871 05 25 Lekėčių mstl., Šakių apskr. – 1945 Permės lageryje) – knygnešys, nuo 1906 m. bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje (pasirašydavo Genių Dėdės slapyvardžiu), ūkininkas, LVS veikėjas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 7. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui. Išėjęs iš Steigiamojo Seimo ūkininkavo, dirbo Zapyškio girininkijoje.

1928 m. išleista viena J. Žitinevičiaus knyga „Trečioji konstitucija – bus pačios liaudies: (mintys apie Konstitucijas)“. Genių Dėdės slapyvardžiu pasirašytą leidinį išleido socialdemokratų laikraščio „Pirmyn“ redakcija. J. Žitinevičiaus knygos priešlapyje autorius cituoja Juliaus Janonio revoliucinio eilėraščio žodžius. Leidinio turinys – griežta 1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Konstitucijų kritika, knygoje paskelbta viliantis, kad trečioji Konstitucija gins liaudies interesus.

Konstantinas Žukas

A. [K.] Žukas Pulkininkas, Krašto Apsaugos Ministeris (VI Kab.) // Lietuvos albumas. - Kaunas ; Berlynas, 1921, p. 103.

Konstantinas Žukas (1884 12 17 Kaune – 1962 01 22 Klivlende, JAV) – kariuomenės ir valstybės veikėjas, Steigiamojo Seimo narys, krašto apsaugos ministras K. Griniaus vyriausybėje 1920 m. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LVS atstovas pagal partinį sąrašą. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui, bet jau 1920 06 19 tapo krašto apsaugos ministru. 1921 04 17 pasitraukė iš krašto apsaugos ministro ir vyriausiojo kariuomenės vado pareigų (dėl J. Purickio ir kitų principingo požiūrio į garsiąją sacharino kontrabandos bylą). K. Žukas 1921 06 30 atsisakė ir Steigiamojo Seimo nario mandato. Dirbo Kariuomenės generalinio štabo viršininko padėjėju, buvo pasienio divizijos vadas, 2-osios karinės apygardos štabo viršininkas, dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose. 1926 m. sausio mėnesį išėjo į atsargą. Dalyvavo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos, Lietuvos ir Šveicarijos draugijos veikloje.

Būdamas Krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu K. Žukas dalyvavo rengiant 1920 m. „Drausmės statutą“¹, kurį išleido Krašto apsaugos ministerija. 1921 m. išleistas „Vidaus tarnybos statutas“², pasirašytas Krašto apsaugos ministro, pulkininko leitenanto K. Žuko. 1922 m. išleistas jau pasienio divizijos vado K. Žuko „Vidaus tarnybos statuto papildymas ir paaiškinimas“³. Vieną „Drausmės statuto“ egzempliorių (KAVB: RS II R 46465) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo karininkas, bibliografas Aleksandras Ružancovas.

1925–1926 m. dauginimo prietaisu buvo išspausdinti Aukštuosiuose karininkų kursuose Aukštojoje Panemunėje K. Žuko skaitytų paskaitų konspektai (vestos paskaitos 1925 m. VI karininkų laidai). 1925 m. išspausdinta knyga „Karininkas, kaipo auklėtojas, mokytojas ir vadas“⁴. Paskaitoje K. Žukas iš pradžių apibrėžė, kas yra karininkas, kokių savybių iš jo reikalaujama. Vėliau knygoje atskleidžiama, kokių savybių reikia karininkui auklėtojui, karininkui mokytojui ir karininkui vadui. Ši paskaita buvo 1926 m. išspausdintų paskaitų „Auklėjimo metodika“⁵ įžanga. Leidinį išleido Aukštieji karininkų kursai Aukštojoje Panemunėje. Šiame paskaitų konspekte aptartas ne tik auklėjimas, bet ir auklėjimo priemonės, įskaitant nuobaudas bei dovanas. Netradicinis yra paskaitų konspekto skirsnis „Džiaugsmo ir nuliūdimo kultūra“; jame aprašytos ir tokios savybės kaip baimė, garbės troškimas ir kt. Šie Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomi paskaitų konspektai įrišti vienoje knygoje.

Lietuvių išeivijoje K. Žukas parašė labai vertingus atsiminimus „Žvilgsnis į praeitį“⁶, kuriuose užfiksuotos niekur kitur nepublikuotos tam tikrų įvykių aplinkybės, valstybės ir kariuomenės gyvenimo užkulisiai, kurių vienu pagrindinių veikėjų buvo pats autorius. Šie atsiminimai  išeivijoje buvo sutikti kontraversiškai, nes juose minimi kai kurie garbūs asmenys yra ne itin gerai apibūdinti. Aprašyta ir garsioji sacharino byla, kai sulaikęs traukinį su kontrabanda K. Žukas buvo netgi kaltinamas pats ją vykdęs. Knygoje K. Žukas į sacharino biznį kaltino įsijungus garsųjį dainininką Kiprą Petrauską, kurio 1923 m. nagrinėtoje byloje tarp kaltinamųjų netgi nebuvo. Vieną K. Žuko atsiminimų egzempliorių (KAVB: RS RE 03-10756-1) knygos autorius padovanojo leidėjui Jonui Pranui Palukaičiui. Knygos priešlapyje yra įrašas: „Mielajam tautiečiui p. Jonui Palukaičiui 30 / IV 59 K. Žukas“). Vėliau J. P. Palukaitis leidinį padovanojo Kauno apskrities viešajai bibliotekai.

1.    Drausmės statutas : originale Krašto apsaugos ministerio parašyta: „Tvirtinu. 1/IX p. l. Žukas“. - Kaunas : Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyriaus leidinys, 1920. - (KAVB : RS II R 46465 : spaudas „Ex libris A. Ružancovas“).
2.    Vidaus tarnybos statutas : originale parašyta : „Vidaus Tarnybos statutą tvirtinu 6 / IV P. L. Žukas, Kr. Ap. Min. Pulk. Kleščinskas Generalio Št. Viršininkas. Projektas. - Kaunas : Generalio štabo literatūros skyriaus leidinys, 1921.
3.    Vidaus tarnybos statuto papildymas ir paaiškinimas / plk. Ltn. Žukas. - Kaunas : [s.n.], 1922.
4.    Karininkas, kaipo auklėtojas, mokytojas ir vadas / [Konstantinas Žukas]. - [Kaunas, Aukštoji Panemunė] : Aukštieji karininkų kursai, 1925, p. 1-31. Kartu įrišta : Auklėjimo metodika / [Konstantinas Žukas]. - [Kaunas, Aukštoji Panemunė] : Aukštieji karininkų kursai, 1926, p. 32 (1) – 125 (94).
5.    Auklėjimo metodika / [Konstantinas Žukas]. - [Kaunas, Aukštoji Panemunė] : Aukštieji karininkų kursai, 1926, p. 32 (1) – 125 (94). Kartu įrišta : Karininkas, kaipo auklėtojas, mokytojas ir vadas / [Konstantinas Žukas]. - [Kaunas, Aukštoji Panemunė] : Aukštieji karininkų kursai, 1925, p. 1-31.
6.    Žvilgsnis į praeitį : žmogaus ir kario atsiminimai : medžiaga istorikams / K. Žukas. - Chicago : Terra, 1959. - ( KAVB : RS RE 03-10756-1 : įrašas „Mielajam tautiečiui p. Jonui Palukaičiui 30 / IV 59 K. Žukas“).