Petras Ruseckas

Ruseckas Petras // Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais. - Klaipėda : Seimo kanceliarija, 1924, p. 51.

Petras Ruseckas (1883 08 02 Baubliškių k., Panemunėlio valsč., Rokiškio apskr. – 1945 12 08 Karaganda, Kazachija) – knygnešys, Lietuvos valstiečių sąjungos veikėjas, jos programinių dokumentų rengėjas 1906 m., Nepriklausomybės kovų dalyvis, spaudos darbuotojas, leidinio „Karys“ redaktorius 1922–1926 m., vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų, Steigiamojo Seimo narys, visuomenės veikėjas. Dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo Lietuvos šaulių sąjungos valdybos narys, Lietuvių ir latvių vienybės draugijos valdybos narys. Į Steigiamąjį Seimą P. Ruseckas išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 1. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.

Parengė keletą atsiminimų knygų, agitacinių leidinių, parašė grožinės literatūros, publicistikos, istorijos, visuomenės švietimo darbų, pavyzdžiui, pasaulio lietuvių organizacijų istoriją. Pirmoji P. Rusecko  apsakymų knyga „Prisikels... Prie žvaigždės... Mačiau sopulį...“¹ išleista 1907 m. Vilniuje. Leidinys pasirašytas A. Mikaičio slapyvardžiu. Visi trys 1906 m. parašyti apsakymai šioje knygoje autoriaus įvardinti netolimos praeities apysakutėmis.

1919 m. išleista švietėjiško pobūdžio P. Rusecko knyga „Į laisvę“² apie tautos atgimimo laikotarpį. 1919 m. Krašto apsaugos ministerijos literatūros skyrius taip pat išleido P. Rusecko parašytą knygelę „Kas kiekvienam kareiviui žinotina“³, skirtą kariuomenės švietimui, karių patriotiškumui ugdyti.

P. Ruseckas taip pat parašė agitacinę knygą, kurioje demaskuojami komunistinės spaudos („Kareivių tiesa“, „Komunistas“, „Tiesa“) melai apie Nepriklausomybės kovas ir Lietuvos valstybės žingsnius sprendžiant žemės klausimą. Leidinys išleistas Kaune 1920 m.⁴

P. Ruseckas taip pat parašė literatūrinės publicistikos knygą „Rambyno tėvynėje“⁵, kurioje paskelbė du rašinius apie Mažosios Lietuvos (autoriaus dar vadinamos Prūsų Lietuva) gyvenimą –  „Giminėsna“ ir „Ligi kopų“. Abu kūriniai parašyti 1919 m. pagal autoriaus įspūdžius keliaujant po šį kraštą, kalbantis su jo žmonėmis. Mažosios Lietuvos žmonių pasisakymuose yra ir gyvos, autentiškos kalbos pavyzdžių, ir autoriaus apibendrinimų, įdėtų į šių žmonių lūpas. Knygą 1920 m. išleido „Švyturio“ bendrovė Kaune.

P. Ruseckas rašė ir lenkų kalba, ypač tada, kai gyveno ir dirbo Vilniuje. 1920 m. išleistas jo politinės agitacijos veikalas lenkų kalba „Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy“⁶ („Kodėl lenkų kareivis ateina į Lietuvą“) apie lenkų politinius bei verslo interesus Lietuvoje (antrasis ir trečiasis knygelės leidimai išleisti 1921 m.⁷). Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: R 25277) anksčiau buvo mediko, profesoriaus Prano Mažylio asmeninėje bibliotekoje, kitas egzempliorius (KAVB: RS 04-7285-1) priklausė bibliofilui, ekslibrisų kolekcininkui Leonui Jonaičiui.

Vienos P. Rusecko agitacinės knygos „Kieno ir kaip mes turime būti valdomi“⁸ išleidimo metai Lietuvos integralioje bibliotekų informacijos sistemoje (LIBIS) kažkodėl yra nurodomi „1934“. Dėl knygos turinio ir leidėjo bei dėl išleidimo vietos jos išleidimo laikas turėtų būti gerokai ankstesnis. Socialistų liaudininkų demokratų partija 1922 m. susijungė su Lietuvos valstiečių sąjunga ir tapo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Iš leidinio turinio matyti, kad ji rašyta prieš Steigiamojo Seimo rinkimus ir skirta būtent LSLDP rinkimų agitacijai. Spaudinyje dar kviečiama atskirai paremti LSLDP ir LVS kandidatus, Steigiamajame Seime sudariusius šių abiejų frakcijų bloką. Krikščionys demokratai bei kitos partijos kritikuojami pasitelkiant jų 1919–1920 m. pasisakymus spaudoje. Be to, knygoje nurodyta, kad Valstybės Tarybos nariai algą gauna dar auksinais. Taigi leidinio išleidimo metai turėtų būti 1920-ieji. Vieną šio leidinio egzempliorių (KAVB: RS A 276399) buvo įsigijęs Lietuvos valstybinių ir savivaldybės įstaigų tarnautojų profesinės sąjungos Kauno skyriaus knygynas, vėliau – Pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų kasos biblioteka.   

Dvi P. Rusecko knygos išleistos kaip Lietuvos valstiečių sąjungos leidiniai. Rausvio slapyvardžiu P. Ruseckas pasirašė knygą „Lietuva ir valstiečių reikalai“⁹, išleistą 1922 m. Kaune. Šis darbas – antras šios organizacijos leidinys, kuriame išdėstytos LVS programinės nuostatos. 1923 m. išleistas ketvirtas Lietuvos valstiečių sąjungos leidinys – P. Rusecko politinės agitacijos knyga „Kas kaltas, kad mums vargas“, pasirašyta P. Baubiškio slapyvardžiu. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šio leidinio nėra.

1922 m. Lietuvos valstiečių sąjunga (lenkų kalba „Związek Ludzi Pracy“ – „Darbo žmonių sąjunga“) Kaune išleido P. Rusecko knygą lenkų kalba „Czy nam po drodze z panami“¹⁰ („Ar mums pakeliui su ponais“), skirtą lenkakalbiams rinkėjams. Leidinyje išdėstyta LVS pozicija svarbiausiais vidaus ir užsienio politikos klausimais, ypač akcentuojant pažiūrų skirtumus su lenkų frakcijos Steigiamajame Seime atstovais Adolfu Grajevskiu ir Bronislavu Liausu. Karikatūrose ir tekste iškeliami lenkų frakcijos ryšiai su priešiška Lietuvai Lenkijos užsienio politika ir lenkų šlėktos interesais, taip pat kritikuojami bolševikai, „Pažangos“, „Žemdirbių sąjunga“ ir kiti, su kuriais LVS nepakeliui.

1922 m. „Varpo“ bendrovė išleido P. Rusecko parengtą darbą apie Žemaitę su paskutiniu jos apsakymu „Kalėdos“¹¹. P. Ruseckas šioje knygoje aprašė rašytojos Žemaitės nueitą gyvenimo kelią.

P. Ruseckas parašė Didžiojo Vilniaus Seimo dvidešimtmečiui paminėti skirtą knygą apie šį 1905 m. Vilniuje sušauktą Seimą. Veikalą „Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1925: jo 20 metų sukaktuvių paminėjimui“¹² 1925 m. išspausdino „Varpo“ bendrovės spaustuvė. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS AJ 11829) autorius skyrė istorikui, teisininkui Augustinui Janulaičiui. Kita knyga (KAVB: RS A 175390) priklausė Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos bibliotekai bei Kauno valstybiniam „Aušros“ gimnazijos knygynui. 1930 m. veikalo turinys buvo nežymiai atnaujintas ir jį „Spaudos fondas“ išleido jau Didžiojo Vilniaus Seimo 25 metų sukaktuvėms paminėti¹³.

1926 m. „Varpo“ bendrovė išleido P. Rusecko knygą, skirtą K. Griniaus 60 m. jubiliejui¹⁴, kurį tinkamai atšvęsti sukliudė valstybės perversmas. 1926 m. išleistas ir vieno iš svarbiausių P. Rusecko redaguotų  leidinių – „Knygnešys, 1864–1904“¹⁵ pirmas tomas. Šioje knygoje P. Ruseckas paskelbė daug medžiagos ir įdomių atsiminimų apie kovą už lietuvišką spaudą, kadangi joje pats dalyvavo. 1928 m. „Spaudos fondas“ išleido antrą šios knygos tomą¹⁶. Leidinyje įdėta retų knygnešių veiklos nuotraukų, yra ir pačių knygnešių portretų. Šios knygos pirmas ir antras tomai (KAVB: RS RA II R 24035 ir RS RA II R 24033) – su autoriaus rankraštiniu įrašu, skirtu pulkininkui leitenantui Romualdui Burokui. 1938 m. išleistas antrasis knygos „Knygnešys, 1864–1904“ pirmo tomo leidimas. Spaudinį išleido pats autorius, tada gyvenęs Kaune, Žemaičių g. 23¹⁷.

1927 m. JAV laikraščio „Amerikos lietuvis“ buvo išleista knyga apie Lietuvos kariuomenės formavimąsi ir jos kovas su bolševikais, bermontininkais ir lenkais¹⁸. Antrasis ir trečiasis knygos „Lietuvos kariuomenė“ leidimai išleisti 1929 m. ir 1937 m. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje šių leidinių nėra.

1929 m. paties autoriaus lėšomis išleista jo kelionės įspūdžių knyga „Alpėse“¹⁹ su gražiomis dailininko J. J. Burbos pieštomis iliustracijomis. Kalnų vaizdų užburtas autorius savo įspūdžius papildė įvairiomis pasakomis ir legendomis. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 78829) autorius padovanojo metereologijos ir geofizikos mokslo ir mokymo Lietuvoje pradininkui, profesoriui Kaziui Sleževičiui. Leidinio priešlapyje yra įrašas: „Didžiai gerbiamam ir simpatingam Ponui Prof. K. Sleževičiui Autorius 1933 VI 10.“

1929 m. „Spaudos Fondas“ išleido spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis panaikinimo metinėms skirtą P. Rusecko leidinį „Spaudos draudimo gadynė“²⁰. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 281158-3) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filologas, vertėjas Aleksandras Žirgulys. Knygos viršelyje ir antraštiniame puslapyje yra jo parašas, o knygos tekste – daug jo pabraukymų ir marginalija, kurie liudija, kad A. Žirgulys šį veikalą atidžiai studijavo. Prieš patekdamas į A. Žirgulio asmeninę biblioteką leidinys buvo studentų ateitininkų sąjungos knygų rinkimo talkos knygynėlyje. 1932 m. išleistas antrasis šios knygos leidimas²¹, kurio vienas egzempliorius (KAVB: RS A 234225) buvo patekęs į Šiaulių apskrities Valdamų pradžios mokyklą.

Vilniui vaduoti sąjunga 1930 m. išleido P. Rusecko knygelę „Kaip lenkinta Vilniaus kraštas“²². Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 275750) buvo Lietuvos šaulių sąjungos XIV rinktinės Klebiškio (dabar – kaimas Prienų rajone) būrio bibliotekoje.

1930 m. išleisti P. Rusecko atsiminimai „Vokiečių nelaisvėje“²³, pirmą kartą išspausdinti 1930 m. „Mūsų žinyno“ žurnalo 63-ame ir 64-ame numeriuose. Atsiminimuose P. Ruseckas aprašo savo įspūdžius vokiečių belaisvių stovykloje, kur pateko 1915 m. liepos mėnesį atsidūręs vokiečių nelaisvėje. Leidinyje yra kelios nuotraukos iš šios belaisvių stovyklos Vokietijoje, Silezijoje.

1931 m. Liudo Giros redaguojamame serialiniame leidinyje „Ūkininko skaitymai“ paskelbti P. Rusecko atsiminimai apie jo kelionę iš vieno Naugardo gubernijos  kalėjimo (kur jis kalėjo 1905–1911 m.) į Ufą, kur turėjo gauti paleidžiamuosius raštus, kad galėtų grįžti į tėvynę²⁴. Ilgoje kelionėje namo autorius aprašo ir nemažai lietuvių pėdsakų, aptiktų Rusijos žemėse. Atsiminimus išleido „Pažangos“ bendrovė. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 281669) buvo patekęs į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Jaunimui auklėti skyriaus Kampuočiuose (vietovė dabartinėje Lenkijos teritorijoje) biblioteką.

1934 m. P. Ruseckas parengė biografinę literatūros istorijos knygą „Mūsų įžymieji žmonės“²⁵, kurioje aptartas K. Donelaičio, A. Strazdo, D. Poškos, S. Daukanto, M. Valančiaus ir A. Baranausko gyvenimas ir kūryba. Šį darbą P. Ruseckas ketino tęsti, rašydamas ir apie kitus vėlesnių laikų autorius, bet išleista tik ši knygos dalis. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24215) autorius padovanojo karo istorikui, bibliografui, pulkininkui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Kolegai Pulk. V. Steponaičiui Autorius 1934 II 3.“ Knygoje taip pat yra V. Steponaičio ekslibrisas ir spaudas. Dar vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS A 281443-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo Vladas Miškinis, o kitą (KAVB: RS A 281442) – Olga ir Vladas Lišauskai.

1934 m. Draugija užsienio lietuviams remti išleido P. Rusecko knygą „Užsienio lietuviai“²⁶, kuri buvo didesnio veikalo šia tema pradžia. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS RA II R 21778) buvo padovanotas karo istorikui, bibliografui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Gerb. V. Steponaičiui Autorius 1934 VII 23“, matomas spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“.

1935 m. Draugija užsienio lietuviams remti išleido išsamiausią P. Rusecko redaguotą studiją „Pasaulio lietuviai“²⁷ apie lietuvių išeivijos organizacijas, jų kultūrinę, politinę veiklą ir istoriją. Knygai parengti pasitelkta daug autorių, kurie pristatė savo bendruomenių arba darbo barų, už kuriuos buvo atsakingi lietuvių išeivijos organizacijose, apžvalgą. Pats P. Ruseckas knygoje pateikė Draugijos užsienio lietuviams remti veiklos apžvalgą. Leidinys gausiai iliustruotas, jame panaudoti įvairūs lietuvių išeivijos organizacijų dokumentai. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24218) knygos autorius padovanojo rašytojui, kariuomenės veikėjui, „Kario“ redaktoriui, majorui Juozui Balčiūnui-Švaistui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Mjr. J. Balčiūnui P. Ruseckas 1935 III 12.“

1935 m. „Spaudos Fonde“ išleista P. Rusecko novelių knyga „Išniekintos vėliavos“²⁸. Novelėse aprašomas spaudos draudimo laikotarpis, Didysis Vilniaus Seimas 1905 m., lietuvių gyvenimas rusų okupacijos laikais, sunkus valstiečių budimas iš vergijos ir kt. Rinkinyje yra aštuoni šiek tiek beletrizuoti ilgesni ar trumpesni vaizdeliai, kuriuos tik iš dalies būtų galima pavadinti novelėmis. „Išniekintos vėliavos“ – ilgiausias vaizdelis, kuriame aprašomos vieno Lietuvos kampelio jaunimo (Anelės Raudonytės, Stepo Karazijos ir kt.) pastangos išjudinti kaimo žmones kovai prieš okupantus už savo tautos teises. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24271) P. Ruseckas padovanojo karo istorikui, bibliografui Vytautui Steponaičiui. Antraštiniame puslapyje matomas įrašas: „V. Steponaičiui P. Ruseckas 1935 XII 9.“ Viršelio vidinėje pusėje įklijuotas nedidelis, bet gražus Vytauto Steponaičio ekslibrisas.

1936 m. išleista P. Rusecko surinkta ir suredaguota medžiaga „Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos“²⁹ apie baudžiavos laikotarpį. Šis veikalas buvo skirtas vyresniųjų klasių moksleiviams bei visiems besidomintiems šiuo Lietuvos istorijos laikotarpiu. Autorius įžangoje rašė, kad knygą pradėjo rašyti dar 1929 m. Tada jis paprašė žmonių siųsti atsiminimus apie šį laikotarpį. Su atsiminimais autoriui teko daug padirbėti, nes tokie, kokie buvo atsiųsti, spaudai netiko. Leidinio niekas nenorėjo leisti, nes manė, kad jis bus nerentabilus. Pavyko sutarti tik su „Spaudos fondu“, kuris šią knygą ir išleido. P. Ruseckas tikėjosi, kad bus išleistas ir antras tomas, kuriame turėjo būti tęsiama baudžiavos tema bei aprašyti 1863 m. sukilimo įvykiai. Knygos įžangoje autorius prašė siųsti antro tomo medžiagą adresu Kaune, Žemaičių g. 23, bet šis tomas liko neišleistas. Gražų leidinio viršelį piešė dailininkas Telesforas Valius. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 140626-1) buvo mediko, profesoriaus Prano Mažylio asmeninėje bibliotekoje (antraštiniame puslapyje yra jo spaudas ir parašas).

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga 1937 m. išleido du Petro Rusecko parengtų atsiminimų tomus „Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai“³⁰ apie besikuriančios Lietuvos valstybės Nepriklausomybės kovas. Knygos pradžioje aprašyta Lietuvos kariuomenės kūrimosi ir jos pirmųjų kovų apžvalga, vėliau pateikti įvairių žmonių atsiminimai apie Nepriklausomybės kovų laikotarpį. Knygos įžangoje rašoma, kad Lietuvos kariuomenės savanoriai buvo susibūrę į 1927 m. sausio 8 d. įkurtą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą, kurios dešimtmečiui paminėti ir išleista ši knyga. Prie kai kurių atsiminimų P. Ruseckas pateikė jų paaiškinimus bei ištaisė klaidas, kurių senyvo amžiaus ir ne viską atsimenantys autoriai negalėjo išvengti. P. Ruseckas taip pat sudarė žuvusių kovose ar dingusių be žinios karių, šaulių ir partizanų sąrašą, pateiktą knygos pabaigoje bei surinko ir paskelbė žuvusių karių ir Nepriklausomybės kovas menančias nuotraukas. Daugumą nuotraukų atsiuntė patys atsiminimų autoriai, tačiau knygos sudarytojas tikslingai ieškojo būtent žuvusių žmonių nuotraukų. Antrame tome neišvengta ir kai kurių pirmo tomo nuotraukų pasikartojimo. Specialiai antram tomui buvo padaryta Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovų, susirinkusių į šios sąjungos dešimtmečio paminėjimo suvažiavimą, nuotrauka Karo muziejaus sodelyje³¹. Vienas šio tomo egzempliorius (KAVB: RS A 281173-2) anksčiau buvo Lietuvos karininkų ramovės bibliotekoje.

P. Ruseckas parašė ir knygą „Visuomenės kova su nusikaltimais“³², kuri 1935 m. laimėjo Valstybės Saugumo departamento premiją ir šio departamento buvo išleista 1937 m. Siurrealistinį knygos viršelį piešė dailininkas J. J. Burba. Šia knyga P. Ruseckas siekė atskleisti, kaip atsiranda kai kurios Lietuvos visuomenės blogybės ir kokios yra kovos su jomis priemonės. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 280049) savo bibliotekoje turėjo Lietuvos advokatų taryba. Leidinyje yra spaudas „Lietuvos advokatų tarybos knygynas“.

1938 m. P. Ruseckas parašė ir nuotykių knygą vaikams „Vandenyno spąstuose“, kurią taip pat išleido Spaudos Fondas³³. Knygoje P. Ruseckas mažo lietuviuko lūpomis pasakoja jo nuotykius plaukiojant po Indijos vandenyną.

1938 m. taip pat išleista P. Rusecko knyga lenkų kalba „Reforma rolna w Litwie i droga ku niej“³⁴ („Ūkio reforma Lietuvoje ir kelias į ją“) apie sąlygas ir kelius Lietuvos ūkio reformai XVI-XIX a. ir XX a. pradžioje. Knygą išleido lietuvių tautosakos rinkėjas Jonas Norvaiša. Tai ne tiek ekonominė, kiek politinė studija apie politines sąlygas Lietuvos ūkiui vystytis. Leidinyje pateikta ir konkrečių ekonominio gyvenimo fragmentų pagal archyvinius dokumentus, pavyzdžiui, pagal Juozo Juškevičiaus bylą prieš Gulbiniškių dvaro savininką Pranciškų Gulbiną, kuris pardavė šio jam dirbusio laisvojo valstiečio ūkį. Vienas knygos egzempliorius (KAVB : RS U 16951) buvo patekęs į Povilo Gasiūno Lietuvių spaudos kolekciją.

1939 m. Vilniaus krašto žurnalo „Vilniaus žodis“ redakcija  Vilniuje išleido, o spaustuvė „Zorza“ išspausdino P. Rusecko sudarytą ir suredaguotą knygą „Lietuva Didžiajame kare“³⁵. Knygos viršelį piešė dailininkas Telesforas Valius, leidinio kalbą taisė Jeronimas Cicėnas. Ši knyga – apie Pirmojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje ir juose dalyvavusių asmenų atsiminimus. Knygos pradžioje paskelbta „Didžiojo karo Lietuvoje chronologija“, kurioje randame ne tik svarbius įvykius, bet ir tokius įsakymus, kuriuos priskirtume įdomybėms. Pavyzdžiui, 1916 m. balandžio 25 d. paskelbtas vėžių pardavimo suvaržymas, liepos 5 d. paskelbtas įsakymas rinkti vaisių kauliukus aliejui spausti, o liepos 16 d. nurodymu Lietuvos gyventojams leidžiama valgyti per dieną po 160 gramų grūdų ir po 500 gramų bulvių maisto. 1916 m. spalio 21 d. įvestas alaus mokestis.

1.    Prisikels ... Prie žvaigždės ... Mačiau sopulį ... : netolimos praeities apysakutės / A. Mikaitis [Petras Ruseckas]. - Vilnius : [s.n.], 1907.
2.    Į laisvę (iš mūsų atgijimo istorijos) / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1919.
3.    Kas kiekvienam kareiviui žinotina / karininkas Ruseckas. - Kaunas : Krašto apsaugos ministerijos literatūros skyriaus leidinys, 1919.
4.    Mūsų Nepriklausomybės šmeižikams / [Petras Ruseckas]. - [Kaunas] : [s.n.], [1920].
5.    Rambyno tėvynėje : du vaizdeliai iš Prūsų Lietuvos : Giminėsna. Ligi kopų / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Švyturio“ bendrovės leidinys, [1920].
6.    Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy / P. Rusiecki. - Wilno : [s.n.], 1920.
7.    Dlaczego žolnierz polski przychodzi do Litwy / P. Rusiecki. - Wydanie trzecie przejrzane i uzupelnione. - Wilno : [s.n.], 1921. - (KAVB : R 25277 : spaudas „Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“ ; KAVB : RS 04-7285-1 : spaudas „Ex Libris Leono Jonaičio“).
8.    Kieno ir kaip mes turime būti valdomi / parašė P. Ruzeckas. - Tilžė : Socialistų Liaudininkų Demokratų Partija, [1920]. - (KAVB : RS A 276399 : spaudas „Lietuvos Val. ir Sav. Įst. Tarn. Prof. Sąjungos Kauno Skyriaus Knygynas 1648 Nr. C-451.“ ; spaudas „Pašto, telegrafo ir telefono tarnautojų kasos biblioteka Nr. 1648“).
9.    Lietuva ir valstiečių reikalai / Rausvys [Petras Ruseckas]. - Kaunas : Lietuvos valstiečių sąjungos leidinys, 1922. - (Lietuvos valstiečių sąjungos leid. ; Nr. 2).
10.    Czy nam po drodze z panami / napisal P. Rusiecki. - Kowno : Związek Ludzi Pracy, 1922.
11.    Žemaitės gyvenimas ir jos atvaizdas. Kalėdos (paskutinis [Žemaitės] kūrinys) / [parašė P. Ruseckas]. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 12).
12.    Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1925 : jo 20 metų sukaktuvių paminėjimui / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (KAVB : RS AJ 11829 : įrašas „Gerbiamajam A. Janulaičiui. Autorius. 1926 I 6.“ ; KAVB : RS A 175390 : spaudas „Aušros“ berniukų gimnazija Turto kn. Nr. 5825“ ; spaudas „Kauno valstybinės „Aušros“ Gimnazijos Knygynas Nr. 3684“).
13.    Didysis Vilniaus Seimas, 1905-1930 / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondas“, 1930. - (KAVB : RS A 281672 : spaudas „7 p. Ž. K. B. p. Kareivių Biblioteka Inv. Nr. 1647“).
14.    Respublikos Prezidento Dr. K. Griniaus sukaktuvės / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926.
15.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - Kaunas : P. Ruseckas, 1926, t. 1.-(KAVB : RS RA II R 24035 : įrašas „Gerbiamam kolegai ir buv. Bendradarbiui pulk. leit. R. Burokui geram atminimui P. Ruseckas 1926 IX 2.“).
16.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1928, t. 2. - (KAVB : RS RA II R 24033 : įrašas „Pulk. leit. R. Burokui P. Ruseckas 1928 I 4 d. Kaunas.“).
17.    Knygnešys, 1864-1904 / redaktorius P. Ruseckas. - II-ji laida. - Kaunas : P. Ruseckas, 1938, t. 1.
18.    Lietuvos Kariuomenė / Maj. P. Ruseckas. - Worcester : spauda „Amerikos Lietuvio“, 1927.
19.    Alpėse : kalnai, žmonės, legendos ... / Petras Ruseckas ; iliustravo J. J. Burba. - Kaunas : P. Ruseckas, 1929. - (KAVB : RS RA II R 78829 : įrašas „Didžiai gerbiamam ir simpatingam Ponui Prof. K. Sleževičiui Autorius 1933 VI 10.“).
20.    Spaudos draudimo gadynė / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1929. - (KAVB : RS A 281158-3 : spaudas „V. D. U. Studentų Ateitininkų S-gos Knygų Rinkimo Talkos Knygynėlis Inv. Nr. Knygos nr.“ ; parašas „A. Žirgulys“).
21.    Spaudos draudimo gadynė / parašė P. Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondo“ leidinys, 1932. - (KAVB : RS A 234225 : spaudas : Valdamų pradž. mok. Šiaulių apskr.“).
22.    Kaip lenkinta Vilniaus kraštas / Petras Ruseckas. - Kaunas : Vilniui vaduoti sąjungos leidinys, 1930. - (Vilniui vaduoti sąjungos leid. ; Nr. 46 ; KAVB : RS A 275750 : spaudas „L. Š. S. XIV Rinktinės (13) Klebiškio Būrys“).
23.    Vokiečių nelaisvėje / Petras Ruseckas. - Kaunas : [s.n.], 1930.
24.    Rusijos plotais / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Pažangos“ b-vės leidinys, 1931. - (Ūkininko skaitymai / redaktorius Liudas Gira ; Nr. 13 ; KAVB : RS A 281669 : spaudas „Šv. Kazimiero Lietuvių Draugija Jaunimui auklėti“ ; spaudas „Lietuvių Šv. Kazimiero Draugijos Skyrius Kampuočiuose ; Oddz. Litewskiego T-wa Sw. Kazimierza w Kampociach“).
25.    Mūsų įžymieji žmonės / Petras Ruseckas. - D. 1 : Nuo Duonelaičio ligi Baranausko. - Kaunas : Spaudos Fondas, 1934. - (KAVB : RS RA II R 24215 : įrašas „ Kolegai Pulk. V. Steponaičiui Autorius 1934 II 3.“ ; įklij. „V. Steponaičio knygos“ ; spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“; KAVB : RS A 281442 : spaudas „Ex Libris O. ir V. Lišauskai Nr.“ ; KAVB : RS A 281443-1 : parašas „Vl. Miškinis“).
26.    Užsienio lietuviai / parašė Petras Ruseckas. - Kaunas : Draugija užsienio lietuviams remti, 1934. - (KAVB : RS RA II R 21778 : įrašas „Gerb. V. Steponaičiui Autorius 1934 VIII 23.“ ; spaudas „Vytauto Steponaičio biblioteka“).
27.    Pasaulio lietuviai / redagavo P. Ruseckas. - Kaunas : Draugija užsienio lietuviams remti, 1935. - (KAVB : RS RA II R 24218 : įrašas „Mjr. J. Balčiūnui P. Ruseckas 1935 III 12.“).
28.    Išniekintos vėliavos : Lietuvos atgijimo novelės / Petras Ruseckas. - Kaunas : „Spaudos Fondas“, 1935. - (KAVB : RS RA II R 24271 : įrašas „V. Steponaičiui P. Ruseckas 1935 XII 9.“ ; įklij. „Ex Libris Vytauto Steponaičio“).
29.    Baudžiava : atsiminimai, padavimai, legendos / surinko ir suredagavo Petras Ruseckas. - Kaunas : Petras Ruseckas, 1936. - (KAVB : RS A 140626-1 : spaudas „Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“ ; parašas „Pr. Mažylis“).
30.    Savanorių žygiai : Nepriklausomybės karų atsiminimai / Petras Ruseckas. - Kaunas : Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, 1937, t. 1.
31.    Savanorių žygiai : Nepriklausomybės karų atsiminimai / Petras Ruseckas. - Kaunas : Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, 1937, t. 2. - (KAVB : RS A 281173-2 : spaudas „Lietuvos Karininkų Ramovės biblioteka“ ; spaudas „Įrašyta turto knygon Nr. C-2744.“).
32.    Visuomenės kova su nusikaltimais / Petras Ruseckas ; [viršelį padarė J. J. Burba]. - Kaunas : Valstybės Saugumo departamentas, 1937. - (KAVB : RS A 280049 : spaudas „Lietuvos Advokatų Tarybos Knygynas Nr. H 102.“ ; spaudas „Lietuvos Advokatų Tarybos apsaugoje Serija D Nr. 14“).
33.    Vandenyno spąstuose : mažo lietuviuko nuotykiai Indijos vandenyne / P. Ruseckas ; [viršelį piešė dail. Tel. Valius ; kalbą tikrino J. Būtėnas. - Kaunas : Spaudos Fondas, [1938].
34.    Reforma rolna w Litwie i droga ku niej / napisal P. Ruseckas. - [Wilno] : wydal Jan Norwaisza, 1938. - (KAVB : RS U 16951 : spaudas „P. Gasiūno Lietuvių Spaudos Kolekcija“).
35.    Lietuva didžiajame kare / surinko ir suredagavo Petras Ruseckas. - Vilnius : Wydawnictwo „Vilniaus žodis“, 1939.

Mykolas Sleževičius

Mykolas Sleževičius, min. pirmin., Valstiečių Sąjungos ir Socialistų Liaudininkų Demokratų bloko lyderis // Tėvynės sargas. - 1970, Nr. 1, p. 19.

Mykolas Sleževičius (1882 02 21 Dremblių k., Viduklės valsč., Raseinių apskr. – 1939 11 11 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, advokatas, politinis, valstybės ir visuomenės veikėjas, vienas LSLDP įkūrėjų ir jos pirmininkas iki 1922 m., Valstiečių liaudininkų sąjungos centro komiteto pirmininkas, Steigiamojo Seimo narys, II, IV ir XIII vyriausybių Ministras Pirmininkas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LSLDP sąrašą Nr. 11. Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.

1912 m. tęstinio leidinio „Teatras“ serijoje išleista M. Sleževičiaus versta olandų rašytojo Hermano Heijermanso (leidinyje – „G. Gejermans“) pjesė „Du keliu“¹. Joje pavaizduoti du skirtingų moralinių nuostatų kunigai. Gailestingasis Nansenas priima į kleboniją atklydusią, netrukus gimdysiančią, vargo prispaustą Ritą, kuri klebonijoje ir pagimdo. Kietaširdis kunigas Bronkus ir parapijiečiai piktinasi tokiu kunigo elgesiu, reikalauja tą sergančią moteriškę su vaiku (kuris greitai miršta) tuoj pat išvežti. Bronkus net apskundžia Nanseną vyskupui ir šis pašalina jį iš tos vietos mažame Olandijos pajūrio kaimelyje, kur vyksta visas dramos veiksmas. Šiuo veikalu buvo baigta 1912 m. „Teatro“ leidinių serija, kurios redaktoriumi ir leidėju buvo J. Strazdas. M. Sleževičiaus išversta pjesė buvo populiari, ją ėmė vaidinti liaudies teatrai, bet katalikiškos krypties kritikai ją sutiko labai nepalankiai. 1919 m. pjesė buvo vaidinama Juozo Vaičkaus „Skrajojančiame teatre“ Kaune, o 1927 m. rugsėjo mėnesį pjesė pirmą kartą parodyta JAV, Čikagoje atidarytame  J. Vaičkaus teatre.

1918 m. Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius Voroneže išleido M. Sleževičiaus pranešimus, teiktus Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitetui. Knygelėje „Tremtiniai Rusijoj ir jų „globėjai“ (I. Jaroslavlis)“² atskleidžiamas tariamas kai kurių Jaroslavlyje veikusių Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narių pasipelnymas iš aukų, pasinaudojant oficialiais M. Sleževičiaus pranešimais tos draugijos komitetui. Veikalo leidėjai įžangoje nurodo vieną tariamai pasipelniusį – kunigą, „Žiburio“ veikėją Motiejų Gustaitį, buvusį Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Jaroslavlio įgaliotiniu. Ypatingasis draugijos įgaliotinis M. Sleževičius jos centro komitetui pateikė labai išsamias draugijos Jaroslavlio skyriaus finansinių įplaukų ir išlaidų ataskaitas, išvardindamas net tai, kas ką valgė, kur keliavo, kokias dovanas, rūbus pirko ir t. t. Pranešimuose iš tikrųjų dažnai minimas M. Gustaitis bei įvairūs Jaroslavlio skyriaus finansinės veiklos pažeidimai.

M. Sleževičius 1918 m. taip pat parengė leidinį „Ko nori Lietuvos socialistų – liaudininkų demokratų partija“³, kuriame išdėstė šios partijos programines nuostatas. Šios Voroneže LSLDP išleistos knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra.

1923 m. išleista M. Sleževičiaus kalba Seime dėl 1923 m. birželio 30 d. Ministro Pirmininko deklaracijos⁴. Šios knygos Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra. 1954 m. lietuvių išeivijoje buvo išleistas atsiminimų apie M. Sleževičių straipsnių rinkinys „Mykolas Sleževičius“⁵, kurį redagavo Antanas Rūkas. Knygą išleido leidykla „Terra“ Čikagoje.

1.    Du keliu / G. Gejermans ; vertė M. Sleževičius. - Vilnius : „Teatras“, 1912. - (Teatras. - 1912, Nr. 10/12).
2.    Tremtiniai Rusijoj ir jų „globėjai“ : (I. Jaroslavlis) : oficialūs M. Sleževičiaus pranešimai Centro Komitetui l. d. n. d. k. š. / M. Šleževičius. - Voronežas : Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius, 1918. - (Lietuvos reikalų komisariato Kultūros ir švietimo skyrius : Nr. 52).
3.    Ko nori Lietuvos socialistų – liaudininkų demokratų partija : (populeriai išdėstyta L. S. L. D. partijos programa) / parašė M. Sl. [Mykolas Sleževičius]. - Voronežas : [Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija], 1918.
4.    Valstiečių liaudininkų frakcijos atstovo M. Sleževičiaus kalba Seime : dėl ministerio pirmin. Deklaracijos VI. 30 d. 23 m.). - Kaunas : [s.n.], [1923].
5.    Mykolas Sleževičius / Julius Būtėnas, Mečys Mackevičius et. al. ; redagavo Antanas Rūkas. - Chicago : Terra, 1954.

Jonas Staugaitis

J. Staugaitis. Kunigas. Valstybės Tarybos (1918, 1919 ir 1920 m.) ir Steigiamojo Seimo (1920) vicepirmininkas // Lietuvos albumas. - Kaunas ; Berlynas : [s.n.], 1921, p. 22.

Jonas Staugaitis (1868 06 01 Štrotų (dab. Omentiškių) k., Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr. – 1952 01 18 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – gydytojas, valstybės, visuomenės ir politinis veikėjas, aktyviai rėmė LSLDP, o nuo 1918 m. priklausė LVS, 1919–1922 m. buvo LVS centro komiteto narys, 1922–1928 m. – LVLS centro komiteto narys, Steigiamojo Seimo narys. Buvo Pirmojo Seimo, Antrojo Seimo ir Trečiojo Seimo narys. 1919–1926 m. ėjo Sveikatos departamento Medicinos skyriaus vedėjo pareigas, buvo Kauno m. ligoninės vyr. gydytojas. Lietuvos gydytojų sąjungos organizatorius ir pirmasis jos pirmininkas. Vienas iš knygų ir laikraščių bendrovės „Varpas“ steigėjų, jos valdybos pirmininkas. Žurnalo „Medicina“ redaktorius.

Į Steigiamąjį Seimą J. Staugaitis buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 7. Steigiamajame Seime buvo vicepirmininkas, priklausė LVS frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui. Parašė švietėjiškų, politinės agitacijos darbų ir kitų veikalų, kuriuose apžvelgiama sveikatos apsaugos raida.

1894 m. Tilžėje išleistas kontrafakcinis leidinys (viršelyje nurodyta kita išleidimo vieta – Vilnius) – J. Staugaičio knyga „Apie keletą tikrų ir pramanytų mėšlų“ apie organinės kilmės ir cheminiu būdu pagamintas trąšas¹. 1903 m. išspausdintas antrasis šios knygos leidimas, kurio Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nėra.

1925 m. išleistas Jono Staugaičio pranešimas „Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas“², skaitytas 1924 m. gruodžio 8 d. Kauno medicinos draugijos viešame iškilmingame posėdyje, skirtame V. Kudirkos atminimui pagerbti. Knygelėje išskirti skyreliai apie V. Kudirką – studentą mediką, Šakių gydytoją, išsamiai aprašoma jo liga. Viename skyriuje intriguojančiu pavadinimu „Ar Vincas Kudirka buvo alkoholikas?“ paneigiami gandai apie jo tariamą girtuoklystę, nors visišku abstinentu jis tapo tik nuo 1894 m. atvykęs į Šakius. Knygoje taip pat apžvelgiami V. Kudirkos medicinos raštai bei jo mintys apie kitus gydytojus, vaistininkus, šundaktarius. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 122087) buvo rašytojo, poeto, literatūros kritiko Benedikto Babrausko asmeninėje bibliotekoje.

1930 m. taip pat išleistas J. Staugaičio straipsnio „Medicinos“ žurnale atspaudas „Kauno Medicinos Draugijos 10 metų veikimas ir reikšmė“³ (atspaudas iš: Medicina. - 1929, Nr. 11, p. 828-832). J. Staugaitis vadovavo šiai draugijai, todėl parašė ir jos veiklos apžvalgą, minint draugijos dešimtmetį. Išleista ir daugiau J. Staugaičio knygų su straipsniais, paimtais iš jo redaguoto „Medicinos“ žurnalo: „Medicinos“ laikraščio dešimties metų sukaktuvių proga“ (Atsp. iš : Medicina. - 1930, Nr. 5, p. 308-321), „Dėl nevykusių kritikų“ (Atsp. iš : Medicina. - 1930, Nr. 8, p. 589-591).

1.    Apie keletą tikrų ir pramanytų mėšlų / [J. Staugaitis]. - Vilnius, [1894]. - (Kontrafakcija. Tikrieji išleidimo duom. : Tilžė : „Ūkininkas“, 1894).
2.    Dr. V. Kudirka kaipo gydytojas (Pranešimas, skaitytas 1924 m. gruodžio mėn. 8 d. Kauno Medicinos Dr-jos viešame iškilmingame posėdyje V. Kudirkos atminimui pagerbti) / Dr. J. Staugaitis. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (KAVB : RS A 122087 : parašas „B. Babrauskas“).
3.    Kauno medicinos draugijos 10 metų veikimas ir reikšmė / d-ras J. Staugaitis. - Kaunas : [s.n.], 1930. - (Atsp. iš : Medicina. - 1929, Nr. 11, p. 828-832).

Justinas Staugaitis

Kun. Justinas Staugaitis, II Seimo Pirmininkas // Krivulė, 1923, rugpj. Nr. 2, p. 1.

Justinas Staugaitis (1866 11 14 Tupikų k., Naumiesčio parapijoje, Šakių apskr. – 1943 07 08 Telšiuose) – kunigas, Aukštosios Panemunės parapijos klebonas, Garliavos dekanas, Seinų kapitulos kanauninkas, Telšių vyskupas, Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas, visuomenės ir spaudos veikėjas, „Žiburio“ ir „Žagrės“ draugijos Marijampolėje steigėjas 1906 m. Nuo 1911 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo narys. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą Nr. 3 (įrašytas šeštas). Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri įėjo į KD bloką. Buvo antrasis, vėliau – pirmasis Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Buvo išrinktas ir į Pirmąjį Seimą bei į Antrąjį Seimą.

Reaguodamas į Lietuvos politinio ir socialinio gyvenimo aktualijas, išleido politinės agitacijos ir politinės istorijos, bažnyčios istorijos, publicistikos knygų, romaną-apysaką. Apie J. Staugaitį ir jo išleistas knygas taip pat skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus tinklapyje paskelbtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Justinas Staugaitis“: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/124-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-justinas-staugaitis [žiūrėta 2020-06-05].

Aleksandras Stulginskis

Aleksandras Stulginskis, antrasis Respublikos Prezidentas (1920.VI.12-1926.VI.7) // Židinys, 1938, geg.–birž. (Nr. 5/6), įklij.

Aleksandras Stulginskis (1885 02 26 Kutalių k., Kaltinėnų valsč. – 1960 09 22 Kaune) – agronomas, vienas LKDP steigėjų, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas. Dirbo įvairių periodinių leidinių redaktoriumi: 1914–1915 m. redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, nuo 1917 m. – žurnalą „Tėvynės sargas“, o nuo 1918 m. – laikraštį „Ūkininkas“, bendradarbiavo kituose leidiniuose. M. Sleževičiaus antrajame Ministrų kabinete buvo ministras be portfelio, P. Dovydaičio trečiajame kabinete – Ministro Pirmininko pavaduotojas ir vidaus reikalų ministras, M. Sleževičiaus ketvirtajame ministrų kabinete – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. kovo–balandžio mėnesiais (kritiniu Lietuvos valstybei laikotarpiu) buvo faktinis Vyriausybės vadovas. 1920–1922 m. – Steigiamojo Seimo atstovas, jo pirmininkas, einantis valstybės Prezidento pareigas, nes Steigiamojo Seimo priimtos laikinosios Konstitucijos devintas paragrafas numatė, kad Steigiamojo Seimo Pirmininkas eina valstybės Prezidento pareigas (jas A. Stulginskis pradėjo eiti nuo 1920 06 19). Į Steigiamąjį Seimą A. Stulginskis išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal LŪS sąrašą Nr. 15 (įrašytas pirmas). Steigiamajame Seime priklausė LŪS frakcijai, kuri veikė į KD bloke.

A. Stulginskis dalyvavo ir Pirmojo Seimo veikloje. 1922 m. priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo išrinktas pirmuoju konstituciniu Lietuvos prezidentu (iki tol A. Smetona, vėliau – A. Stulginskis ėjo Prezidento pareigas). Antrasis Seimas 1923 m. birželio 19 d. perrinko A. Stulginskį Prezidentu. A. Stulginskis juo buvo iki 1926 m. birželio 7 d., kai šias pareigas perdavė K. Griniui.

Apie A. Stulginskį ir jo išleistas knygas taip pat skaitykite Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus tinklapyje paskelbtoje virtualioje parodoje „Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Aleksandras Stulginskis“: https://knyga.kvb.lt/lt/parodos/personaliju-parodos/item/130-nepriklausomybes-akto-signataru-leidinius-prisimenant-aleksandras-stulginskis [žiūrėta 2020-06-05].