Steigiamojo Seimo (1920–1922) narių parengtos ir išleistos knygos IV dalis

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

G. Petkevičaitė : [portr.] // Naujoji vaidilutė. - 1931, Nr. 3, įklij.

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 03 31 Puziniškio dvare, Rozalimo valsč., Panevėžio apskr. – 1943 06 14 Panevėžyje) – rašytoja, visuomenės veikėja, kovotoja dėl moterų teisių, viena iš Aboliucionisčių draugijos iniciatorių, pedagogė. Į Steigiamąjį Seimą išrinkta kaip LSLDP atstovė V (Panevėžio) rinkimų apygardoje (sąraše buvo pirma). Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui. Pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje pagal amžių buvo vyriausioji narė, mokanti lietuviškai, užėmė Steigiamojo Seimo Pirmininko vietą bei 1920 m. gegužės 15 d. vedė pirmąjį posėdį, kuriame pasakė iškilmingą kalbą. Šias pareigas G. Petkevičaitė-Bitė užleido Steigiamojo Seimo Pirmininku išrinktam A. Stulginskiui.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu viena bei su Žemaite (rašytojos kartu parašytus kūrinius pasirašydavo Dviejų Moterų slapyvardžiu) parašė scenos veikalų ir apsakymų, atsiminimus apie Pirmąjį pasaulinį karą bei knygą, skirtą pirmojo liaudies spektaklio Palangoje 25-osioms metinėms paminėti, dviejų dalių pasaulinės literatūros istorijos vadovėlį ir dviejų tomų romaną „Ad Astra“.
Pirmasis G. Petkevičaitės scenos veikalas buvo trijų veiksmų drama „Kova1 apie paprastų, neturtingų žmonių kovą už mokslą ir už savo teises. Slapyvardžiu B. pasirašyta drama pirmą kartą išspausdinta „Varpo“ puslapiuose (1900, Nr. 8-10), kaip atskiras leidinys išleista žurnalų „Varpo“ ir „Ūkininko“ redakcijų.

Paveikslėliu iš moksleivių gyvenimo įvardintas G. Petkevičaitės apsakymas „Nebepirmas2, kurį 1902 m. „Vinco Kapso Draugystėlės“ (iš Vinco Mickevičiaus-Kapsuko draugijos renkamų aukų) lėšomis išleido laikraščio „Naujienos“ redakcija, o išspausdino M. Jankaus spaustuvė Bitėnuose. Apsakyme vienas jaunikaitis nepakluso tėvų valiai būti kunigu, pabėgo iš namų ir sugrįžo jau sunkiai sužeistas. Vienas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas leidinio egzempliorius (KAVB: RS I R 4033-1) buvo patekęs į Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės knygyną Vilniuje, vėliau – į Povilo Gasiūno spaudos kolekciją (viršelyje yra parašas ir spaudas).

1902 m. Tilžėje V. Kudirkos iždo lėšomis išleista G. Petkevičaitės ir Žemaitės (Dviejų Moterų) trijų veiksmų komedija „Velnias spąstuose3. Veikalas yra apie girtavimo sukeliamas problemas ir besivaidenantį velnią, kuris iš tikrųjų buvo žydas pirklys, vagiantis pinigus. Vienas knygos egzempliorius (KAVB: RS I R 7052)  buvo A. Macejevskio knygų parduotuvėje Rygoje. Vėliau jis pateko į Lietuvių muzikos ir dainavimo draugijos Rygoje biblioteką.

Dar viena G. Petkevičaitės ir Žemaitės parašyta trijų veiksmų drama „Kaip kas išmano teip save gano4 buvo perspausdinta iš „Varpo“ (Varpas. - 1904, Nr. 7, p. 100-111) ir išleista Tilžėje 1904 m.  Drama yra apie tai, kaip dvarininkų dukra Vanda įsimylėjo šeimos daktarą Kukutį, o ne jai peršamą Silvestrą.

1905 m. Tilžėje išleista G. Petkevičaitės ir Žemaitės keturių veiksmų drama „Litvomanai5, kuri taip pat pirmą kartą buvo išspausdinta „Varpo“ puslapiuose (Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 37-39 ; Nr. 4/5, p. 51-56 ; Nr. 6, p. 66-70 ; Nr. 7/8, p. 86-88 ; Nr. 9/10, p. 100-101). Jos siužetas yra apie kovas dėl savosios spaudos.

1905 m. Vilniuje „Aušros“ draugija išleido G. Petkevičaitės apsakymų rinkinį „Krislai6, kuriame paskelbtas vienas didesnis apsakymas „Krislai“ ir dar kiti šeši apsakymai. Rašytoja šiuose apsakymuose tarsi fotografuoja gyvenimo įvykius, fiksuodama ją sujaudinusius tikrovės fragmentus,  detales, veikėjų būsenas, savo pačios požiūrį į aprašomus dalykus. Neatsitiktinai apsakymų paantraštės pavadintos „Fotografija“. Apsakymą „Homo Sapiens“ autorė skyrė spaudos draudimo laikotarpiu leistam „Varpui“. Po kūrinio įdėjo apsakymą „Spauda leista“, kuriame pagrindiniai veikėjai – kovotojai prieš spaudos draudimą ir tos kovos aukos: vienas pamišęs, o kitas nepagydomai serga. Abu jie jau neturi nei fizinių, nei psichologinių jėgų džiaugtis, kad kova baigta, spaudos draudimas panaikintas. Vienas gražiausių rinkinio apsakymų „Dievui atkišus“ – apie pastumdėlę tarnaitę Magdę, pagimdžiusią nesantuokinį kūdikį, kuris toks nereikalingas ir pačiai jo motinai, ir pagloboti Magdę su kūdikiu pasiryžusiai Marcelei. Ši palieka kūdikį lauke šalti. Pastebėjusi paliktą tarė, kad geriau būtų, kad Dievas jį atgal pasiimtų.

„Aušros“ draugija Vilniuje išleido G. Petkevičaitės ir Žemaitės parašytą keturių veiksmų dramą „Parduotoji laimė7. Pavadinimas sako, kad ši drama yra apie vedybas ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Vienas leidinio egzempliorius (KAVB: RS II R 2950) buvo įsigytas Kaune žurnalisto Justo Paleckio ir nuvežtas į Rygą, kur jis tada gyveno (1920 m.).

G. Petkevičaitė-Bitė nuolat pasisakė už lygias moterų teises ir pati savo pavyzdžiu įrodė, kad moterys gali aktyviai veikti ir politikoje. Todėl nieko neįprasto, kad jau 1910 m. ji išleido knygą „Apie moterų klausimą8, kurioje rašo apie būtinybę moterims turėti su vyrais lygias pilietines teises.

G. Petkevičaitės parašytas „Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis“ (dvi dalys), išleistas „Varpo“ bendrovėje 1922 m.9 ir 1924 m.10 – kompiliacinis veikalas. Pati autorė pripažįsta, kad nerašė originalaus vadovėlio, o sekė Karlo Bussė ir kitais autoriais. Vokiečių lyrikas ir literatūros kritikas Karlas Hermanas Bussė du „Pasaulinės literatūros“ tomus vokiečių kalba parašė dar 1910 m. ir 1913 m. Vadovėlyje apsiribojama Senovės Rytų (kinų, japonų, egiptiečių, persų, babiloniečių, asirų, arabų) ir antikinės Graikijos literatūra. Kaip galima mokymo priemonė vadovėlis turėjo daug trūkumų, bet tada, kai buvo išleistas, buvo ir labai reikalingas.

G. Petkevičaitės „Karo metų dienoraščio“ dvi dalis (1925 m.11 ir 1931 m.12) išleido „Varpo“ bendrovė. Kodėl Pirmojo pasaulinio karo atsiminimai, paimti iš G. Petkevičaitės karo metais rašomo dienoraščio, į knygą įtraukti po ilgo laikotarpio, o antrosios dalies leidimas vėl labai užtruko? Tai paaiškina pati autorė pirmosios dalies įžangoje. Rašant dienoraštį trūko popieriaus, tad teko rašyti ant antros lapo pusės, kuri iš pradžių buvo palikta pastaboms. Be to, dienoraštį teko slėpti ir paskiau jis buvo rastas išdraikytais lapais. Todėl norint jį sutvarkyti reikėjo laiko, kurio nebuvo, nes reikėjo uždirbti pragyvenimui. Pirmąją dalį autorė skubėjo tvarkyti, nes bijojo, kad dienoraščių visai nespės išleisti, o antrajai daliai medžiagą jau tvarkė neskubėdama. Be to, „Varpo“ bendrovei buvo iškilę sunkumų. 1927 m. „Varpo“ bendrovės ir jos spaustuvės pastatas buvo susprogdintas. Bendrovė atsigavo įsikūrusi naujoje vietoje Kaune, Gedimino gatvėje, bet tik 1931 m. pasiekė ankstesnes leidybos apimtis. Trečioji dienoraščio dalis išspausdinta jau po autorės mirties, 1966 m. „Raštų“ rinkinyje. „Karo metų dienoraštyje“ vaizduojamas gilaus provincijos užkampio gyvenimas karo sąlygomis. Dienoraštis buvo surašytas naudojantis spauda bei iš įvairių vietų pasiekiamomis žiniomis. Jis – su pačios autorės apibendrinimais ir išvadomis, todėl suprantama, kad jo centre – pati autorė, per savo prizmę fiksavusi įvykius. Nors šiuose atsiminimuose daug asmeniškų dalykų, smulkmenų, bet matome ir to laikmečio dvasią: nuotaikas, įvykius, kultūrinę ir politinę kroniką, materialinius rūpesčius, karo sunkumus. Antrosios dalies vienas egzempliorius (KAVB: A29520-1) buvo gydytojo Artūro Jurgučio asmeninėje bibliotekoje.

„Varpo“ bendrovė 1927 m. išleido G. Petkevičaitės atsiminimus „Iš mūsų vargų ir kovų13 apie laikmetį, kai 1899 m. Palangoje pirmą kartą viešai buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Spektaklio organizavimas spaudos draudimo lietuviškais rašmenimis laikotarpiu buvo nelengvas uždavinys. G. Petkevičaitė režisavo spektaklį ir buvo viena iš jo organizatorių. Atsiminimuose ji aprašė istorinį kontekstą, kuriame gimė ir buvo įgyvendinta spektaklio idėja, knygoje taip pat skyrė dėmesį carinės valdžios veiksmams po šio reikšmingo įvykio. Autorė, matyt, vėlavo išleisti knygą, todėl leidinio pavadinimas ne visai atitinka turinį. Šią knygą G. Petkevičaitė rašė tada, kai dėl pablogėjusios sveikatos buvo nutraukusi darbą mokykloje, nors tęsė mokymą namuose.

1933 m. G. Petkevičaitė-Bitė parengė bene svarbiausią savo knygą – dviejų tomų romaną „Ad astra“14, kurį išleido „Dirvos“ bendrovė. Romane vaizduojama XIX a. pabaigos Lietuvos gyvenimo atmosfera, dažniausiai perteikta per pagrindinės romano veikėjos Elzės Kęsgailytės asmeninių išgyvenimų prizmę. Aštuoniolikmetė Elzė svajoja apie aukštąjį mokslą, visuomenei naudingą darbą, ieško savo vietos gyvenime, susitikdama su įvairių idėjinių krypčių veikėjais keičia savo nuostatas, vertybes. Po mokyklos baigimo ji šiek tiek blaškosi. Matydama vargingą valstiečių situaciją, susižavi labdaringa veikla. Jai iš pradžių imponuoja liberalios dvarininkijos atstovas Donatas Gedvila. Tačiau pamačiusi, kad bet kokį pasipriešinimą Rusijos galybei, tautinį judėjimą jis laiko neprotingu, nuo jo atsitraukė. Nelabai priimtinos jai ir studento Zenono kairiosios socializmo idėjos. Studentas, varpininkas Bataitis pastūmėjo ją link tautinio judėjimo. Jis įtraukė Elzę į lietuviškos spaudos platinimo darbą ir ji tapo tautinio judėjimo šalininke. Romano pabaigoje Elzė renkasi ne ramų, sotų gyvenimą su Donatu, o neramų kovos už tautos laisvę kelią. Romanui nesvetimos ir feminizmo idėjos. Pagrindinė veikėja įrodinėja savo pranašumą lenktyniaudama su vyrais įvairiose gyvenimo srityse, netgi šaudyme. Nors tada, kai romanas buvo parašytas, jis sutiktas gana abejingai, tačiau šiais laikais dėmesys jam vėl juntamas. Pavyzdžiui, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra įsteigusi nominaciją „Ad astra“, skirtą įvertinti išskirtinius Panevėžio regiono (iš kurio kilusi rašytoja) bibliotekų darbuotojus, kurie apdovanojami iskirtiniu ženklu „Ad astra“, sukurtu Alfrido Pajuodžio. Vieną šios knygos antrojo tomo egzempliorių (KAVB: A 111802) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filologas, vertėjas Aleksandras Žirgulys (knygos viršelyje yra jo parašas).



1.    Kova : drama iš trijų veiksmų / parašė B. [G. Petkevičaitė]. - Tilžė : „Varpo“ ir „Ūkininko“ redakcijos, 1900. - (Persp. iš : Varpas.-1900, Nr. 8-10).
2.    Nebepirmas : paveikslėlis iš moksleivių gyvenimo / parašė B. [G. Petkevičaitė]. - Bitėnai : išleista iš aukų „Vinco Kapso Draugystėlės“ ; „Naujienų“ red., 1902. - (KAVB : RS I R 3790-1 : įrašas „M. Piaseckaitė – Šlapelienė ; spaudas „P. Gasiūno Lietuvos Spaudos Kolekcija“).
3.    Velnias spąstuose : dramatiškas paveikslėlis iš trijų veiksmų / parašė Dvi Moterys [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : Kudirkos išdas, 1902. - (Kudirkos išdas ; Nr. 3 ; KAVB : RS I R 7052 : spaudas „A. Macejevskio knygų parduotuvė Ryga ; spaudas „Lietuvių muzikos ir dainavymo draugija Rigoj „Kanklės“).
4.    Kaip kas išmano teip save gano : drama iš trijų veiksmių / Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : [s.n.], 1904. - (Atsp. iš : Varpas. - 1904, Nr. 7, p. 100-111).
5.    Litvomanai : drama keturiuose veikimuose / parašė Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Tilžė : [s.n.]. - (Atsp. iš : Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 37-39 ; Nr. 4/5, p. 51-56 ; Nr. 6, p. 66-70 ; Nr. 7/8, p. 86-88 ; Nr. 9/10, p. 100-101).
6.    Krislai / G. P. [G. Petkevičaitė]. - Vilnius : „Aušros“ išleidimas, 1905.
7.    Parduotoji laimė : keturių veiksmų drama / parašė Dvi Moteri [G. Petkevičaitė ; Žemaitė]. - Vilnius : „Aušros“ išleidimas, 1905. - (KAVB : RS II R 7025-2 : įrašas „J. Paleckis 28 / I 20 Ryga ; įrašas „18 / I 20 Kaune“).
8.    Apie moterų klausimą / G. Petkevičaitė. - Vilnius : [s.n.], 1910.
9.    Karo meto dienoraštis / G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1925, d. 1. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 55).
10.    Karo meto dienoraštis : 1915 – 1916 m. / G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1931, d. 2. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 67 ; KAVB : RS A 170540-1 : spaudas „Gydytojas Artūras Jurgutis“).
11.    Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. - D. 1 : Rytai / sekdama d-ro Karolio Busės pasaulinės literatūros istoriją ir kitais įvairiais šaltiniais naudodamasi parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 18).
12.    Pasaulinės literatūros istorijos vadovėlis. - D. 2 : Graikai / sekdama d-ro Karolio Busės pasaulinės literatūros istoriją ir kitais įvairiais šaltiniais naudodamasi parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 40).
13.    Iš mūsų vargų ir kovų : paminėti Palangos spektaklio 25 metų sukaktuvėms / parašė G. Petkevičaitė. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1927. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 64).
14.    Ad astra : nesenų laikų dviejų tomų romanas / G. Petkevičaitė – Bitė. - Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leidinys, 1933, t. 1-2.

Juozas Pronskus

Juozas Pronskus : [portr.] // Varpas. - 1985, Nr. 20, p. 115.

Juozas Pronskus (1893 04 01 Rumšaičiuose, Ylakių valsč., Mažeikių apskr. – 1984 05 21 Vinipege, Kanada) – vaistininkas, žurnalistas, redaktorius, politikas, Steigiamojo Seimo narys. Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo IV (Telšių) ir III (Raseinių) rinkimų apygardose kaip LSLDP narys pagal partinį sąrašą, bet nebuvo išrinktas. Į Steigiamąjį Seimą pateko 1920 m. spalio 15 d., M. Untuliui atsisakius Seimo nario mandato. Steigiamajame Seime priklausė LSLDP frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui.

J. Pronskus buvo leidinių „Prūsų Lietuvių balsas“, „Klaipėdos žinios“, „Rygos naujienos“, „Darbo balsas“, „Lietuva“, „Jaunimas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ bendradarbis. Dirbo „Trimito“, „Santaros“, „Naujienų“ (JAV), „Lietuvos žinių“, „Lietuvos keleivio“, „Vakarų“ redaktoriumi. 1939–1942 m. dirbo „Eltos“ redaktoriumi ir vertėju Kaune. 1948–1957 m. gyveno Kanadoje, vėliau persikėlė į Čikagą.

J. Pronskus  išleido humoristinių leidinių, žurnalistinės publicistikos, istorijos, geografijos, politinės literatūros darbų. Pasirašydavo Kaskamdarbo, Aklasmatės slapyvardžiais ir savo pavarde. 1920 m. išvertė indų rašytojo, filosofo, visuomenės veikėjo R. Tagorės dramas „Auka“ ir „Paštas“1. Knygos viršelyje yra pavadinimas „Dramos“.

1920 m. išleistas Kaskamdarbo slapyvardžiu pasirašytas J. Pronskaus feljetonų rinkinys „Prošepano priepuoliai“2, kuriame pašiepiami Lietuvos lenkai. Pagal tematiką leidinys tiko pradėti Šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ leidinių seriją. 1922 m. išleistas kitas J. Pronskaus feljetonų ir humoristinių vaizdelių rinkinys „Magaryčios“3, literatūrologo Benedikto Babrausko įvertintas kaip turėjęs įtaką lietuvių feljetono žanro pradžiai4. Tačiau šis „Lietuvių enciklopedijoje“ publikuotas B. Babrausko vertinimas nėra tikslus. Iš dalies jį galima patvirtinti pagal „Magaryčių“ išleidimo metus bei pripažįstant, kad rinkinio feljetonai atitinka šio žanro kriterijus. Tačiau feljetonuose nėra šiam žanrui būdingo žodžių žaismo, juokingos, netikėtos bei intriguojančios atomazgos. „Magaryčių“ feljetonai atitinka trumpo humoristinio vaizdelio arba satyros apibūdinimą, bet jų veiksmas pilkas, be intrigos. Rinkinyje rasime ir publicistikos, ir politinės satyros, ir scenos vaizdelių, ir novelių ir, aišku, feljetono užuomazgų. Arčiausiai feljetono žanro ištakų yra J. Pronskaus groteskiniai vaizdeliai iš rinkinio skyriaus „Naturfilosofija“. Šiame skyriuje jis aprašo gerai jam pažįstamas periodinio leidinio redakcijos darbo situacijas.

1923 m. išleistas veikalas su nuotraukomis ir žemėlapiu apie Kuršių Neriją „Lietuvos Sahara: Kuršių Užmaris“5. Autorius leidinio įžangoje prisipažino, kad veikalą sudarė pasinaudodamas įvairia literatūra apie šį kraštą, jos turinį tik retkarčiais papildydamas ten patirtais įspūdžiais. 1937 m. pasirodė antrasis šios knygos leidimas6, kurio pradžioje įdėti keli nauji vaizdeliai. Leidinio pabaigoje – visai naujas skyrius „Lietuvos Saharos vasarvietės“, supažindinantis su Klaipėdos, Smiltynės, Kopgalio, Alksnyno, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos vasarvietėmis.

1926 m. dienos šviesą išvydo J. Pronskaus „Plukiava: Petro Balvočiaus nuotykiai Palangoje ir Kaune“7. Šios knygos feljetonai buvo populiarūs dėl vaizdingų, žemaitiškai surašytų dialogų. Be to, leidinyje sudėta daug laikraščių ar žurnalų iškarpas imituojančių humoristinių žinučių ir reklamų, iš kurių dauguma nejuokingos. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 113784-1) buvo patekęs į M. Šlapelienės knygyną.

1930 m. (dar dirbdamas laikraščio „Naujienos“ redakcijoje Čikagoje) J. Pronskus parašė istorijos veikalą „Arionų prisikėlimas“8, kuriame idealizuojama praeitis ir ne visai tiksliai interpretuojami faktai. Knygą išleido JAV trumpai veikusi organizacija „Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti“. J. Pronskus, remdamasis XIX a. anglų filosofu ir rašytoju I. Teiloru, knygoje teigia, kad lietuviai – vieninteliai palikuonys kilnios arijonų tautos, kadaise Europai davusios civilizaciją. Pasak J. Pronskaus, mūsų giminės atstovai esą apie trečią amžių po Kristaus susidūrė su krikščionybe ir priėmė jos racionalistiškiausią formą – arijonizmą9. Arijonizmas (J. Pronskaus įvardijamas kaip „arionizmas“) buvo III-IV a. atsiradusi eretiška laikoma krikščionybės srovė, kurios pradininkas buvo teologas iš Aleksandrijos Arijus, o jo mokymas dar buvo vadinamas Arijaus erezija. XVI a. arijonizmas atgaivintas ir paplito Europoje, taip pat ir Lietuvoje (kaip reformacijos kryptis). Knygos autorius norėjo atgaivinti arijonizmą ir matė jame ateities religiją, kvietė Lietuvos ir Amerikos arijonus vienytis lietuvių tautos sostinėje Vilniuje10.

1933 m. serijoje „Žurnalistikos kursai namie“ išleista J. Pronskaus ir A. Dėdelės žurnalistinės publicistikos knyga „Reportažas“11. Joje J. Pronskus aptarė reporterio sąvokos reikšmę, kvalifikaciją, darbo stilių, etiką, žinių rinkimo, apdorojimo, pateikimo ir kitus klausimus, remdamasis užsienio pavyzdžiais. Knygos pabaigoje kitas autorius A. Dėdelė analizuoja reportažų kūrimo sąlygas Lietuvoje.

Dar vienas J. Pronskaus straipsnis (skelbtas leidinių serijoje „Žurnalistikos kursai namie“) buvo išspausdintas 1933 m. išleistoje knygoje „Lietuvių spauda“12, kuri parašyta kartu su P. Klimaičiu. Šiame straipsnyje J. Pronskus apžvelgė lietuvių spaudą JAV.



1.    Auka ; Paštas : [dramos] / Rabindranatas Tagore ; vertė J. Pronskus. - [Kaunas] : „Varpo“ b-vės leidinys, [1920].
2.    Prošepano priepuoliai / Kaskamdarbo [Juozas Pronskus]. - Klaipėda : „Trimito“ leidinys, 1920. - („Trimito“ leid. ; Nr. 1).
3.    Magaryčios : [vaizdai ir feljetonai] / Aklasmatė [Juozas Pronskus]. - [Kaunas] : [s.n.], 1922.
4.    Pronskus Juozas / B. Br. [Benediktas Babrauskas] // Lietuvių enciklopedija. - Boston : lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 24, p. 99 – 100.
5.    Lietuvos Sahara : Kuršių Užmaris / surašė Juozas Pronskus. - Klaipėda : spaudė ir išleido akcinė bendrovė „Rytas“, 1923.
6.    Lietuvos Sahara : [Neringos gamta ir žmonės]. - Klaipėda : [s.n.], 1937.
7.    Plukiava : Petro Balvočiaus nuotykiai Palangoje ir Kaune / Aklasmatė [Juozas Pronskus]. - Kaunas : [s.n.], 1926. - (KAVB : RS A 113784-1 : įrašas „M. Šlapelienė (žemaičių tarme)“).
8.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930.
9.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930, p. 11-12.
10.    Arionų prisikėlimas / parašė Juozas Pronskus. - Boston ; Chicago : Išleido Laisvi Amerikos lietuviai tautos dvasios Nepriklausomybei atgauti, 1930, p. 12.
11.    Reportažas / J. Pronskus ir A. Dėdelė. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Žurnalistikos kursai namie).
12.    Lietuvių spauda : namie ir svetur / Pr. Klimaitis ir J. Pronskus. - Kaunas :[s.n.], 1933. - (Žurnalistikos kursai namie).

Antanas Purėnas

V. D. U. Prorektorius Prof. A. Purėnas  // Studentų dienos. - 1937, rugs. 18, p. 1.

Antanas Purėnas (1881 02 16 Tutkorių k., Skapiškio valsč., Rokiškio apskr. – 1962 11 05 Kaune) – chemikas, kultūros, visuomenės veikėjas, pedagogas, pirmasis Lietuvos universiteto organinės chemijos katedros vedėjas, ekstraordinarinis profesorius, nuo 1939 m. rudens – VDU prorektorius, 1940–1941 m. buvo VDU rektorius. A. Purėnas – ir Steigiamojo Seimo narys, išrinktas VII (Utenos) rinkimų apygardoje kaip LSDP atstovas pagal partinį sąrašą, kuriame įrašytas antru numeriu. Steigiamajame Seime politikas priklausė LSDP frakcijai, buvo jos vicepirmininku.

A. Purėnas redagavo leidinį „Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto darbai“, „VDU žinias“, „Kultūros“ žurnalą, kartu su kitais leido „Mokyklą ir visuomenę“, bendradarbiavo kitoje socialdemokratinėje bei gamtos mokslų periodinėje spaudoje. Parašė politinių atsišaukimų, religinio švietimo, organinės chemijos knygų, išvertė švietėjiškų bei religinio turinio leidinių. Pirmoji A. Purėno kartu su Juozu Tūbeliu išversta knyga buvo prancūzų zoologo, fiziologo ir politiko Polo Berto (Paul Bert, knygoje – Polio Bero) gamtamokslinis veikalas „Dievo galybė“, kurios pirmąjį leidimą 1905 m. išleido laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvė1. Vienas dabar Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 5407-2) anksčiau buvo kunigo, marijono, teologijos daktaro Pranciškaus Bučio asmeninėje bibliotekoje bei Lietuvos brolių marijonų kongregacijos bibliotekoje.

1907 m. išleista Antano Purėno iš rusų kalbos versta švietėjiško pobūdžio knyga apie žmonijos raidą „Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė“, kurią išleido „Šviesos“ bendrovė2. 1915 m. knygų leidimo bendrovė „Žinynas“ Vilniuje išleido A. Purėno knygą „Paviršium kaip ir sveika, viduje – gangrena“3 apie lenkinimą Vilniaus krašto bažnyčiose, palaikomą Vilniaus vyskupijos valdytojo. 1918 m. Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius Voroneže išleido Juozo Geniušo ir Antano Purėno iš rusų kalbos verstą vokiečių marksisto Oto Riūlės (Otto Rühle) abejotinos vertės knygą „Vokiečių mokykla. Kokia ji yra“4. Leidinyje buvo bandoma pasidalinti Vokietijos švietimo būklės marksistiniu, atiklerikaliniu vertinimu. Pasak vertėjų, Lietuvai neaktualūs klausimai ir nepatikima informacija (statistikos žinios bei visas skyrius „Mokyklos be mokytojų“) į knygelę neįtraukta.

Dar vieną A. Purėno iš anglų kalbos išverstą švietėjiško turinio knygelę 1925 m. išleido „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose. Šis leidinys – amerikiečių zoologo, filosofo, švietėjo ir socialisto J. H. Moore veikalas apie gyvybės Žemėje evoliuciją „Gyvybės pradžios įstatymas“5. Tais pačiais metais Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija išleido didžiausios apimties A. Purėno verstą knygą. Lietuvoje trūkstant vadovėlių, A. Purėnas išvertė Amsterdamo universiteto chemijos profesoriaus A. F. Hollemano „Organinės chemijos vadovėlį“6, kurį pritaikė savo dėstomos paskaitoms Lietuvos universitete. Vadovėlis verstas iš A. Hollemano vadovėlio anglų kalba septynioliktojo leidimo. A. Purėnas knygos pabaigoje prisipažino, kad nuo 1921 m. labai jautė vadovėlio lietuvių kalba trūkumą, kadangi Aukštuosiuose kursuose dėstė organinę chemiją. Dėl to dėstyti buvo labai sudėtinga. 1923 m. gavusi Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto pritarimą, Švietimo ministreijos knygų leidimo komisija sutiko išleisti A. Purėno verčiamą vadovėlį. A. Purėnas rašo, kad vertimą baigė dar 1924 m. balandžio mėnesį, bet užtruko spausdinimo darbai ir vadovėlis išleistas tik 1925 m. liepos mėnesio pabaigoje. Vertėjas taip pat rašė, kad vengė lietuvinti chemijos terminus, tačiau pasitaręs su kalbininkais sulietuvino tik kai kuriuos terminus, pavyzdžiui, tirpinamąją medžiagą pavadino tirpiniu7.



1.    Dievo galybė : su daugybe piešinėlių / Polis Beras ; versta iš prancūzų kalbos [Antano Purėno ir Juozo Tūbelio]. - Vilnius : „Vilniaus žinių“ spaustuvė, 1905. - (KAVB : RS II R 5407-2 : spaudas „Ex Libris Francisci Buczys“ ; spaudas „Novitiatus CC. RR. Marianorum in Lituania M J“).
2.    Kaip gyveno pirmieji žmonės ir kaip paskui gyvenimas atsimainė / [iš rusų k. vertė] A. P. [Antanas Purėnas]. - Vilnius : „Šviesa“, 1907. - („Šviesa“ ; Nr. 19).
3.    Paviršium kaip ir sveika, viduje – gangrena (Dėl Vilniaus vyskupijos bažnytinių santykių) / Aleksandras [Antanas] Purėnas. - Vilnius : Knygų leidimo b-vė „Žinynas“, 1915.
4.    Vokiečių mokykla. Kokia ji yra / O. Riule ; vertė J. G. ir A. P. [Juozas Geniušas ir Antanas Purėnas]. - Voronežas : Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius, 1918. - (Lietuvos reikalų komisariato kultūros ir švietimo skyrius ; Nr. 61 ; KAVB : RS A 79445 : įklij. „MIC Bibliotheca Marianorum Mariampoli C Inv. 21104“).
5.    Gyvybės pradžios įstatymas / J. Moore ; iš anglų kalbos vert. A. P. [Antanas Purėnas]. - Šiauliai : „Kultūros“ b-vės leidinys, [1925]. - („Kultūros“ knygynėlis ; Nr. 9/10).
6.    Organinės chemijos vadovėlis / Dr. A. F. Holleman‘as ; į lietuvių kalbą iš septynioliktojo patobulinto leidimo vertė A. Purėnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, 1925.
7.    Vertėjo žodis / Antanas Purėnas // Organinės chemijos vadovėlis / Dr. A. F. Hollemanas ; į lietuvių kalbą iš septynioliktojo patobulinto leidimo vertė A. Purėnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinys, 1925, p. VII-VIII.

Juozas Purickis

Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje dr. Juozas Purickis. KTU bibl. Retų leidinių fondas. A 2491, atv. 7924.

Juozas Purickis (1883 04 19 Petrošiškių vienk., Jiezno valsč., Trakų apskr. – 1934 10 25 Kaune) – žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, 1918 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Užsienio reikalų ministras nuo 1920 06 19 iki 1921 12 12, įvairių draugijų, organizacijų steigėjas ir narys (Friburgo „Rūtos“, „Lithuania“ draugijos, Lietuvos informacijų biuro, Lietuvos atstatymo draugijos, Šaulių sąjungos, Ekonomikos studijų draugijos, Vilniui vaduoti sąjungos, Lietuvos ir gudų draugijos, Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos). Lietuvos žurnalistų sąjungai J. Purickis vadovavo 1930–1934 m. Buvo Steigiamojo Seimo narys, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą (jame įrašytas antras). Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri veikė KD bloke.

Dėl J. Purickiui 1921 m. iškeltos spekuliacinės, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylos jis turėjo pasitraukti iš užsienio reikalų ministro posto bei iš aktyvios politinės veiklos, todėl atsidėjo žurnalistiniam darbui. 1925 m. Vyriausiojo Tribunolo išteisintas dėl bylos senaties bei nesurinkus pakankamai įrodymų. Buvo vienas iš produktyviausiai dirbančių žurnalistų, žurnalistikos kursų namie lektorius, tačiau knygų išleido tik kelias.

Šv. Kazimiero draugija 1914 m. išleido didaktinę J. Purickio publicistikos knygą „Beletristikos rolė žmonijos auklėjime“1, kurioje aprašytas ne tik pozityvus beletristikos vaidmuo švietime, bet ir jos pragaištingas poveikis, kuris skatina žemuosius jausmus ir instinktus.

1918 m. Lozanoje (Šveicarijoje) buvo išleista V. Bartuškos ir J. Purickio knyga vokiečių kalba neseniai atsikūrusios Lietuvos valstybės sienų klausimu „Litauen und seine Provinzen Suvalkai und Gardinas“2 („Lietuva ir jos provincijos Suvalkai ir Gardinas“), kurioje V. Bartuška rašo apie Suvalkų guberniją, o J. Purickis – apie Gardino guberniją. Darbe svarstoma lietuviškų teritorijų prijungimo prie Lietuvos galimybė.

Viena J. Purickio monografija vokiečių kalba buvo išleista 1919 m. Freiburge. Šis darbas parengtas jo filosofijos mokslų daktaro disertacijos, apgintos Freiburgo universitete, pagrindu3. Šioje religijotyros knygoje J. Purickis nagrinėja tikėjimo raidos Lietuvoje XVI a. iki jėzuitų atėjimo 1569 m. problemas. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS AJ 4495) saugomas Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus A. Janulaičio asmeninės bibliotekos fonde. Leidinyje yra paties autoriaus autografas A. Janulaičiui: „Lietuvos praeities tyrinėtojui gerbiamajam A. Janulaičiui autorius Kaunas. 12. VII. 21.“ Dar vieną leidinio egzempliorių (KAVB: U 23870) seniau savo asmeninėje bibliotekoje turėjo filosofė, istorikė, pedagogė, visuomenės veikėja Marija Andziulytė-Ruginienė (knygos priešlapyje yra M. Andziulytės parašas).

Būdamas žurnalistikos kursų namie lektoriumi, J. Purickis 1933 m. išleido knygą „Žurnalisto profesija“4, kurioje išdėstė savo požiūrį į žurnalisto profesiją bei aptarė, ko šios profesijos atstovai privalo mokytis ir kaip turi atrodyti. J. Purickio nuomone, žurnalistui svarbūs ne tik jo gebėjimai, bet ir išvaizda. Knygoje taip pat nusakytas spaudos ir žurnalistų vaidmuo mūsų visuomenėje.



1.    Beletristikos rolė žmonijos auklėjime / parašė Juozas Purickis. - Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1914. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 155 ; KAVB : RS II R 2708-1 : spaudas „Ateitininkų Federacijos knygynas ...“).
2.    Litauen und seine Provinzen Suvalkai und Gardinas / V. Bartuška und Dr. J. Puryckis. - Lausanne : Librairie centrale des nationalites, 1918.
3.    Die Glaubenspaltung in Litauen in XVI Jahrhundert bis zur Ankunft der Jesuiten im Jahre 1569 / Joseph Puryckis. - Freiburg : Fragniere, 1919. - (Autogr. : „Lietuvos praeities tyrinėtojui gerbiamajam A. Janulaičiui autorius Kaunas. 12. VV. 21.“).
4.    Žurnalisto profesija : laikraštininko pasiruošimas pas mus ir svetur / J. Purickis. - Kaunas : Žurnalistikos kursai namie, 1933.

Albinas Rimka

Albinas Rimka. Paso kort. nuotr. 1929 04 30. KRVA, f. 66, ap. 1, b. 2415.

Albinas Rimka (1886 02 16 Skerpievių k., Lankeliškių valsč., Vilkaviškio apskr. – 1944 02 27 Vilniuje) – ekonomistas, statistikas, Steigiamojo Seimo narys, spaudos ir propagandos biuro direktorius, Žemės ūkio ministerijos statistikos skyriaus viršininkas, periodinių leidinių redaktorius ir bendradarbis. Redagavo „Lietuvos“ laikraštį, žurnalus „Varpas“, „Lietuvos ūkis“, „Ekonomika“. LVLS narys, daugelio šios partijos dokumentų rengėjas, finansų ministras M. Sleževičiaus vyriausybėje 1926 m., 1927–1928 m. – Centrinio statistikos biuro direktorius, Lietuvos banko statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėjas 1928–1939 m. VDU profesorius, nuo 1939 m. – ekonomikos mokslų daktaras.

Į Steigiamąjį Seimą A. Rimka išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LVS sąrašą Nr. 7. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui, dirbo nuolatinėse Finansų ir biudžeto, Žemės reformos  komisijose (buvo šios komisijos vicepirmininku). A. Rimka buvo vienas iš žemės reformos rengėjų ir įgyvendintojų.

Albinas Rimka – taip pat daugybės darbų Lietuvos ūkio, statistikos, ekonominės ir politinės istorijos klausimais autorius. 1913 m. debiutavo su švietėjiška knyga „Valstybė ir valdžia1, kurioje sekdamas rusų knygiaus, bibliografo, mokslo populiarintojo ir rašytojo Nikolajaus Rubakino kultūros istorijos darbais aprašė valdžios ir valstybės atsiradimą. Darbo pabaigoje pridėjo knygų sąrašą šia tema. Knygą išleido „Birutės“ draugija Tilžėje. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS II R 14755-1) savo bibliotekoje turėjo Pasvalio jaunimo draugija „Vairas“ (leidinyje yra spaudas „P.J.D. „Vairas“).

1915 m. Niujorke visuomeninės organizacijos lėšomis (Susivienijimas lietuvių Amerikoje) buvo išleistas A. Rimkos politinės istorijos veikalas „Lietuvių Tautos Klausimas Europos Karės Metu2. Pirmame knygos skyriuje apžvelgti Europos tautų santykiai per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo. Statistinės žinios šiam skyriui paimtos iš knygos įžangoje nurodytos literatūros. Antras knygos skyrius skirtas lietuvių tautos klausimui po Pirmojo pasaulinio karo. Knygoje analizuojamos įvairios politinės srovės Lietuvos gyvenime ir įvairūs požiūriai į Lietuvos ateitį. Trečiame knygos skyriuje nagrinėjamas Lietuvos autonomijos klausimas, būdai ir priemonės Lietuvos autonomijai pasiekti.

Dar viena Albino Rimkos knyga „Vincas Kudirka: jo gyvenimas, darbai ir visuomeninės pažiūros“3 išleista 1915 m. JAV (Čikagoje). Apie garsųjį varpininką bei jo veiklą A. Rimka yra parašęs dar kelis veikalus, o ši pirmoji JAV lietuvių draugijos „Jaunoji Lietuva“ išleista studija pasižymi V. Kudirkos pažiūrų raidos analize, nesitenkinant tik biografinėmis žiniomis ar faktų konstatavimu. Knygos pabaigoje įdėtas dviejų puslapių Miko Petrausko straipsnis apie muziką V. Kudirką.

A. Rimka pasižymėjo ir kaip vertėjas. 1916 m. jis kartu su gydytoju, visuomenės ir politikos veikėju Antanu Garmumi išvertė vokiečių fiziologo, profesoriaus M. Vervorno žmogaus psichologijos bei fiziologijos veikalą „Dvasios gyvenimo mechanika“ bei pridėjo prie knygos leidinių apie žmogaus fiziologiją sąrašą su svetimų žodžių žodynėliu4. Knygą išleido Tėvynės mylėtojų draugija Čikagoje, kuri leidinio pabaigoje pasigyrė, kad tai jau 23-as draugijos leidinys bei skaitytojus paragino prisidėti prie Tėvynės mylėtojų draugijos veiklos ir dalyvauti platinant jos leidinius. Pratarmėje vertėjai pasiguodė, kad kai kuriems terminams pritrūko lietuvių kalbos žodžių, tad tikisi, kad kalbininkai ateityje juos ištaisys. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 3837-1) anksčiau buvo patekęs į Marijos ir Jurgio Šlapelių knygyną.

Pirmasis Lietuvos žemės reikalų sąjungos leidinys buvo 1918 m. išleista A. Rimkos knyga „Dėl žemės klausimo Lietuvoje“5. Šiame veikale A. Rimka išdėstė ir pagrindė būsimos Lietuvos žemės ūkio reformos idėją, taip pat – valstiečių liaudininkų poziciją žemės klausimu. Pats autorius pripažino, kad dar nėra visos medžiagos, kuri vėliau bus viename iš žemės reformos projekto variantų. Leidinyje įrašyta leidėjų pastaba, kad knygos kalba netaisyta (pildant autoriaus norą). Vienas šio leidinio egzempliorius (KAVB: RS II R 3559) priklausė Žemaičių kunigų seminarijos Kaune bibliotekai.

Tais pačiais 1918 m. A. Rimka atsiskleidė ir kaip Lietuvos ūkio statistikos tyrinėtojas. Lietuvių mokslo draugija Vilniuje išleido jo knygą „Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą: statistikos tyrinėjimai6. Autoriaus paaiškinimuose A. Rimka mini, kad naudojosi įvairiais statistikos šaltiniais, juos lygino, o daugiausia medžiagos buvo surinkta dar Petrapilyje. Vilniuje šią medžiagą padėjo sutvarkyti Petras Klimas, kuris tada buvo Valstybės Tarybos narys.

1919 m. A. Rimka kartu su kitu žemės reformos projekto rengėju, krikščionių demokratų partijos atstovu M. Krupavičiumi išleido knygą „Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas“7. Tai buvo pirmas Žemės reformos komisijos leidinys, kuriame išdėstytas Žemės reformos komisijos parengtas dokumentas, po kurio paskelbtas komisijos sekretoriaus A. Rimkos raštas su komisijos narių nuomonių skirtumais. Žemės reformos komisijos narys M. Krupavičius knygoje išanalizavo, kokios pozicijos laikosi bei kokius pasiūlymus žemės reformai teikia įvairios Lietuvos politinės partijos, išsamiau išdėstė krikščionių demokratų poziciją šiuo klausimu. Šios knygos išleidimas buvo kompromisų ieškojimas įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio reformą.

A. Rimkos „Skaitymo vadovėlio“ antroji pataisyta ir papildyta laida išleista 1920 m.8, tačiau ši knyga nėra skaitiniai, o greičiau rekomenduojamos skaityti literatūros sąrašai, tematiškai suskirstyti kiekviename iš trijų knygos skyrių. Trys knygos skyriai turėjo apimti skirtingus skaitymo lavinimo lygius: parengiamąjį, pamatinį ir papildomą. Knygoje yra priedas – pateiktas kariškos literatūros sąrašas, parengtas P. Rusecko. Pirmasis „Skaitymo vadovėlio“ leidimas išspausdintas 1911 m. Antrasis leidimas buvo parengtas dar 1914 m., bet tada taip ir nebuvo išleistas, prie jo leidybos klausimo sugrįžta tik po karo. Žymiai patobulintas ir papildytas šis leidinys išleistas tik 1920 m. Vienas vadovėlio egzempliorius (KAVB: RS A 297687-4) buvo patekęs į kultūros istoriko Vaclovo Biržiškos asmeninę biblioteką. Spaudinyje yra įklijuotas dailininko Vaclovo Kosciuškos pieštas Vaclovo Biržiškos ekslibrisas.

1920 m. buvo išleistas antras Žemės reformos komisijos leidinys – A. Rimkos „Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais“ su Žemės ūkio reformos komisijos 1919 m. statistikos priedu9. Šiame leidinyje paskelbta daug lyginamosios Lietuvos ir užsienio žemės ūkio statistikos duomenų, analizuojamas žemės ūkio didumo ir jo našumo santykis, žemės ūkio rentabilumo veiksniai ir kita. Priede pateikiama bežemių ir mažažemių, dvarų žemės apskrityse statistika 1919 m.

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos švietimo skyrius 1920 m. Klaipėdoje išleido A. Rimkos knygą „Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje“10. Šioje knygoje autorius tęsė knygos „Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais“ tyrinėjimus, pateikdamas kai kurių šalių (Šveicarijos, JAV, Vokietijos, taip pat Mažosios Lietuvos) pavyzdžių.

1922 m. išleistas A. Rimkos veikalo „Lietuvos ūkis: statistikos tyrinėjimai“ antrasis leidimas11. Jame išliko beveik netaisyta pirmojo leidimo medžiaga apie Lietuvos ūkio laikotarpį iki Pirmojo pasaulinio karo, ją papildant nauja medžiaga apie atsikūrusios Lietuvos valstybės ūkį. Knyga (KAVB: RS A 142732) anksčiau priklausė teisininkui, Lietuvos kariuomenės veikėjui Stasiui Sasnauskui. Leidinyje yra įrašas „St. Sasnaukas 1924. I. 18.“

1924 m. „Varpo“ bendrovė išleido A. Rimkos knygą „Rabindranath Tagore: rašytojas ir žmogus“12 apie indų rašytoją, filosofą, visuomenės veikėją R. Tagorę su paties autoriaus išverstomis šio veikėjo raštų ištraukomis. Tais pačiais metais A. Rimka tęsė ir Vinco Kudirkos kūrybinio palikimo studijas. „Varpo“ bendrovė išleido A. Rimkos knygą „Vincas Kudirka savo raštuose“13.
Lietuvos universiteto Teisės fakulteto darbų tęstinių leidinių serijoje 1925 m. išleista A. Rimkos parašyta istorijos bei ekonominių santykių studija „Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais“14, kurios priede įdėtas XIV a. Lietuvos kelių aprašymas, paimtas iš leidinio „Scriptores Rerum Prussicarum“ antrojo tomo, publikuotas Didžiojo kunigaikščio Aleksandro laiškas Kauno muitininkams ir kiti dokumentai. Studija nėra tik nuobodus prekybinių santykių aprašymas, tai matome net iš kai kurių skyrių pavadinimų, pavyzdžiui, „Silkių vaidmuo viduramžio Lietuvos prekybos santykiavimams“. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: T 3649. 2, 3) buvo patekęs į Kėdainių viešąją valstybinę biblioteką.

Ūkinių santykių temą A. Rimka taip pat tęsė 1925 m. išleistame veikale „Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino unijos metų“15. Jame pateikiama ne tik Lietuvos ūkio, jo valstybinės struktūros iki Liublino unijos apžvalga, bet ir kai kurie svarbūs šiai ūkio raidai dokumentai bei jų analizė: 1529 m. taisyklės Lietuvos ūkiui tvarkyti, 1529 m. privilegija žemaičiams, 1577 m. valakinės žemės reformos nuostatai, 1588 m. instrukcija revizoriams ir matininkams, 1558 m. pramonės ir prekybos mokesčių nuostatai ir kita.

1925 m. išleistas ir A. Rimkos veikalas „Statistikos pagrindai“16 – vadovėlis studentams, kuriame nagrinėjama statistikos teorija ir jos metodų dėsniai. Autorius pripažįsta, kad vadovėlis iš dalies yra kompiliacinis, jame yra sekama kai kuriais užsienio autoriais, tačiau jų teiginiai buvo taikomi autoriaus teiginiams pagrįsti. Vadovėlis parengtas pagal paties autoriaus 1923–1924 mokslo metais Lietuvos universitete dėstytą kursą.

Lietuvos universiteto Teisės fakulteto išleistame bei J. Pajaujo išverstame vokiečių ekonomisto M. Vėberio veikale „Ūkio istorija“17 A. Rimka peržiūrėjo vertimą ir parašė knygos įvadą. Vienas šio leidinio egzempliorius (KAVB: RS A 158920-1) anksčiau buvo Kalinių globos draugijos centro valdybos bibliotekoje, o dar vėliau pateko į Balio Žygelio asmeninę biblioteką.

„Varpo“ bendrovė 1930 m. atskira knyga išleido Lietuvos universitete 1929 m. lapkričio 10 d. skaitytos tada docentu dirbusio A. Rimkos paskaitos „Moderninės socializmo srovės“18 santrauką.  Lietuvos universiteto Teisių fakulteto darbų tęstinių leidinių serijoje 1932 m. išleistas vienas žymiausių A. Rimkos veikalų „Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“ – „Varpo“ gadynės (1883-93) socialekonominiai raštai“19. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 50204) A. Rimka skyrė žymiam Lietuvos visuomenės veikėjui Jonui Šliūpui. Knygos priešlapyje yra įrašas: „Didžiai Gerbiamam Dr. J. Šliūpui Autorius 1932. V. 23.“

1933 m. Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Ekonominių mokslų bibliotekos serijoje išleista A. Rimkos knyga „Socialekonominė statistika: teorija ir metodai“20. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB RS A 144582-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo rašytojas Adomas Lastas (knygos antraštiniame puslapyje yra jo parašas).

1939 m. taip pat Lietuvos universiteto Teisės fakulteto Ekonominių mokslų bibliotekos serijoje išleista A. Rimkos knyga „Statistika: teorija ir metodai“21. Autorius savo žodyje knygos pradžioje pripažįsta, kad nuo to laiko, kai jis 1924 m. parašė „Statistikos pagrindus“, daug kas pasikeitė. Tuos pasikeitimus iš dalies užpildė 1931 m. išleistas veikalas „Socialekonominė statistika“, tačiau darbas su studentais autoriui parodė, kad reikia išleisti šią knygą, panaudojant ilgamečio bendradarbiavimo su studentais patirtį. Šis vadovėlis skirtas ne tik studentams, bet ir savarankiškai besimokantiems statistikos pagrindų. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS B 6998) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo advokatas Kazys Černius, gyvenęs Kaune (antraštiniame puslapyje yra jo spaudas ir parašas). Dar vienas spaudinys (KAVB: RS B 8133-3) priklausė medikui, profesoriui Pranui Mažyliui.



1.    Valstybė ir valdžia : paskaita iš kultūros istorijos su plačiu svarbiausiųjų literatūros šaltinių nurodymu / pagal Rubakino parašė ir tinkamų knygų sąrašą pridėjo A. R. [Albinas Rimka]. - Tilžė : „Birutės“ leidinys, 1913. - (KAVB : RS II R 14755-1 : spaudas „P. J. D. „Vairas“).
2.    Lietuvių tautos klausimas Europos karės metu / A. Rimka. - New York : išleista Susivienijimo lietuvių Amerikoje lėšomis „Tėvynės“ spaustuvėje, 1915. - (Susivienijimo lietuvių Amerikoje leid. ; Nr. 23).
3.    Vincas Kudirka : jo gyvenimas, darbai ir visuomenės pažiūros / A. Rimka. - Chicago : „Jaunosios Lietuvos“ leidinys, [1915]. - („Jaunosios Lietuvos“ leid. ; Nr. 3).
4.    Dvasios Gyvenimo Mechanika / parašė prof. Dr. Max Verworn ; liuosai vertė, literatūros sąrašą pridėjo ir svetimus žodžius paaiškino Dr. A. Garmus ir A. Rimka. - [Chicago] : Tėvynės mylėtojų draugijos leidinys, 1916. - (Tėvynės mylėtojų draugijos leid. ; Nr. 23 ; KAVB : RS II R 3837-1 : parašas „M. J. Šlapelių“).
5.    Dėl žemės klausimo Lietuvoje / Albinas Rimka. - Voronežas : Lietuvos žemės reikalų sąjungos leidinys, 1918. - (Lietuvos žemės reikalų sąjungos leid. ; Nr. 1 ; KAVB : RS II R 3559 : spaudas „Metropolijos Kunigų Seminarijos Biblioteka Kaune“ ; spaudas „Biblioth. Seminarii Samogit.“ ; spaudas „Metropolijos Kunigų Seminarijos Inventorius Nr. 23174 įsigytas 19 ... m. ... mėn. ... d. ... Lt“).
6.    Lietuvos ūkis prieš Didįjį karą : statistikos tyrinėjmai / Albinas Rimka. - Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1918. - (KAVB : RS A 65636 : spaudas „Valstybės Centralinis Knygynas“).
7.    Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas / [Albinas Rimka] ir [M. Krupavičius]. - Kaunas : Žemės reformos komisijos leidinys, 1919. - (Žemės reformos komisijos leid. ; Nr. 1).
8.    Skaitymo vadovėlis / A. Rimka ; su kap. P. Rusecko priedu Kariškio knygynėlis.- Antroji, pataisyta ir papildyta laida. - Kaunas : [s.n.], 1920. - (KAVB : RS A 297687-4 : įklij. „Ex libris Vac. Biržiškos Pieš. Vaclovas Kosciuška“).
9.    Stambusis ir smulkusis žemės ūkis nuosavybės ir bendrojo valdymo santykiais / Albinas Rimka. - Kaunas : Žemės reformos komisijos leidinys, 1920. - (Žemės reformos komisijos leid. ; Nr. 2).
10.    Gamyba ir pelnas įvairaus didumo žemės ūkyje / Albinas Rimka. - Klaipėda : Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Švietimo skyriaus leidinys, 1922.
11.    Lietuvos ūkis : statistikos tyrinėjimai / Albinas Rimka. - Antrasis leidimas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1922. - (KAVB : RS A 142732 : įrašas „St. Sasnauskas 1924. I. 18.“).
12.    Rabindranath Tagore : rašytojas ir žmogus / Albinas Rimka. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 43).
13.    Vincas Kudirka savo raštuose / Albinas Rimka. - Kaunas : „Varpo“ b-vės leidinys, 1924. - („Varpo“ b-vės leid. ; Nr. 47).
14.    Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais / Albinas Rimka. - Kaunas : Lietuvos universiteto Teisių fakultetas, 1925. - (Lietuvos universiteto Teisių fak. darbai. - 1925, t. 2, kn. 3, p. 23-86 ; KAVB : T 3649. 2, 3 : spaudas „Kėdainių Viešoji Valstybinė Biblioteka“). (T 3649. 2, 3).
15.    Lietuvos visuomenės ūkio bruožai ligi Liublino unijos metų / Albinas Rimka. - Kaunas : [s.n.], 1925. - (Atsp. iš : Lietuvos universiteto Teisių fak. darbai. - 1924, t. 1, kn. 1, p. 49-182).
16.    Statistikos pagrindai / Albinas Rimka. - Kaunas : [s.n.], 1925.
17.    Ūkio istorija : universalinės ūkio ir visuomenės istorijos bruožai / Max Weber ; vertė Dr. J. Pajaujis ; peržiūrėjo ir įvadą parašė A. Rimka. - Kaunas : Lietuvos universiteto Teisių fakulteto leidinys, 1929. - (KAVB : RS A 158920-1 : spaudas „Kalinių globos draugija Centro valdyba“ ; įklij. „Ex Libris Balys Žygelis“).
18.    Moderninės socializmo srovės : L. Universiteto doc. A. Rimkos paskaitos santrauka / A. Rimka. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1930. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 69).
19.    Lietuvių tautos atgimimo socialiniai pagrindai ir „Auszros“ – „Varpo“ gadynės (1883 – 93) socialekonominiai raštai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1932. - (VDU Teisių fak. darbai. - 1932, t. 6, kn. 3, p. 1-139 ; KAVB : RS RA II R 50204 : įrašas „Didžiai Gerbiamam Dr. J. Šliūpui Autorius 1932. V. 23.“).
20.    Socialekonominė statistika : teorija ir metodai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1933. - (Ekonominių mokslų biblioteka ; Nr. 12 ; KAVB : RS A 144582-1 : parašas „Ad. Lastas“).
21.    Statistika : teorija ir metodai / Albinas Rimka. - Kaunas : VDU Teisių fakulteto leidinys, 1939. - (Ekonominių mokslų biblioteka ; Nr. 14 ; KAVB : RS B 6998 : spaudas „Advokatas Kazys Černius Kaunas, Duonelaičio 5a, tel. 26765“ ; parašas „K. Černius“ ; KAVB : RS B 8133-3 : spaudas „ Prof. D-ro Pr. Mažylio biblioteka“).

Atnaujinta 2020-06-12 12:19