Steigiamojo Seimo (1920–1922) narių parengtos ir išleistos knygos III dalis

Jonas Kriščiūnas

Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomasis personalas... Lekt. Jonas Kriščiūnas // Žemės ūkio akademijos metraštis. 1924 – 1926 m. - Kaunas : Žemės ūkio akademija, 1926, t. 1, p. [69].
Jonas Kriščiūnas (1888 01 05 Stebuliškių k., Liudvinavo valsč., Marijampolės apskr. – 1973 07 02 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – agronomas, pedagogas, Šiaulių gimnazijos gamtos ir geografijos mokytojas, Dotnuvos žemės ūkio technikumo lektorius, Žemės ūkio akademijos dėstytojas (1925–1941 m. ir 1944–1973 m.). Nuo 1927 m. J. Kriščiūnas buvo docentas, vėliau – ekstraordinarinis profesorius. 1940–1941 m. ėjo Žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas. Vadovavo 1927 m. įsteigtai Cukrinių runkelių augintojų draugijai. J. Kriščiūno iniciatyva 1927 m. įsteigta kooperacinė draugija „Sėklininkas“. 
 
Į Steigiamąjį Seimą J. Kriščiūnas išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje kaip LVS atstovas. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui.
 
J. Kriščiūnas – daugybės knygų autorius. Daugiausiai rašė žemės ūkio, geologijos ir mineralogijos klausimais, yra pienininkystės vadovėlio šeimininkėms autorius, buvo bitininkystės entuziastas. 1974 m. LŽŪA įsteigta Jono Kriščiūno vardo premija, teikiama už studentų mokslinius darbus bitininkystės, sėklininkystės ir augalininkystės tema.
 
Pirmąsias knygas apie sodo ir daržo priežiūrą, uogakrūmius, augalų ligas ir pievų tręšimą Jonas Kriščiūnas parašė 1910–1914 m. naudodamasis „Studento“ slapyvardžiu. Pirmieji J. Kriščiūno darbai buvo šie: „Kaip sodas sodinti“1 (1910), „Ūkininko daržas“2 (1910), „Apie uogas (serbentas, agrastus, avietes, žamvuoges, vynuoges, gerveuoges)“3 (1911), „Augalų ligos“4 (1913), „Kaip pievos pagerinti“5 (1914). 1908–1913 m. jis studijavo Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, Gamtos skyriaus agronomijos grupėje. 1914 m. išleista knyga tikriausiai buvo rašoma dar jam studijuojant. Knygos „Apie uogas“ antrasis leidimas6 (1924) yra su autoriaus pastaba, kad darbas skiriamas ne tik sodininkams, bet ir ūkininkams, taip pat nedidelių sodų savininkams, kurie augina uogų krūmus.
 
Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos 1921 m. išleistą vadovėlį „Geologijos ir minerologijos vadovėlis su kristalografijos priedu“7 aukštesniosioms mokykloms  J. Kriščiūnas tikriausiai parengė dirbdamas mokytoju Dotnuvos žemės ūkio technikume. Vadovėlis parengtas pagal gamtininko, Lomžos privačios prekybos mokyklos mokytojo K. Bzovskio 1918 m. lenkų kalba išleistą vadovėlį. Darbas papildytas medžiaga iš kitos literatūros rusų kalba, jį rengiant naudotasi kalbininkų J. Jablonskio ir J. Murkos patarimais dėl terminų. Vienas šio vadovėlio egzempliorius (KAVB: RS A 159587) buvo žurnalisto, esperantininko Edvardo Medišausko-Medonio asmeninėje bibliotekoje. Kita knyga (KAVB: RS A 218096-1) buvo pedagogo, visuomenės veikėjo Kazio Klimavičiaus asmeninėje bibliotekoje. Dar vieną šio vadovėlio egzempliorių (KAVB: RS A 232345-2) turėjo inžinierius, architektas Jurgis Gimbutas, kuriam J. Kriščiūnas yra padovanojęs keletą savo knygų.
 
Tais pačiais metais J. Kriščiūnas parengė veikalą „Apie Vaismainį arba kaip sutvarkyti laukų ūkį, kad javai geriau derėtų ir ūkininkas daugiau pelno turėtų“8. Darbe buvo vartojamas vaismainio (sėjomainos) terminas. Šis veikalas turėjo padėti ūkininkams taikyti sėjomainą praktikoje, atsižvelgiant į jos agrotechninius, mokslinius reikalavimus. Veikale remiamasi kitų autorių darbais, tačiau J. Kriščiūnas pritaikė jame ir savo patirtį, įgytą padedant ūkininkams 1913–1914 m. 1926–1927 m. J. Kriščiūnas išleido ir kitų knygų sėjomainos tema: „Apie sėjomainą: sėjomaina sunkesnėms dirvoms“9 (1926) ir „Sėjomainos lengvoms dirvoms“10 (1927).
 
1921 m. Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija išleido dar vieną J. Kriščiūno vadovėlį pradžios mokykloms ir žemės ūkio darbininkams „Žemės ūkio vadovėlis“11.
 
„Varpo“ bendrovė 1921 m. išleido dar dvi ūkininkams naudingas J. Kriščiūno knygas: „Veršiukų auginimas“12 ir „Žaibas ir Griaustinis ir kaip įtaisyti perkūnsargį“13, kuriose autorius apibendrino savo gamtos mokslų žinias.
 
„Varpo“ bendrovė 1922 m. išleido J. Kriščiūno „Pienininkavimo vadovėlį šeimininkėms“14. Autorius knygos prakalboje tvirtino šį vadovėlį parengęs dar 1920 m., bet jo leidyba dėl nenurodytų priežasčių užtruko. Tęsdamas pienininkystės temą 1923 m. J. Kriščiūnas parašė knygą „Ledynai ir ledaunės“15 vienu tais laikais dar aktualiu klausimu (kai dauguma gyventojų neturėjo šaldytuvų) – apie pieno laikymą šaltai. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 11409) autorius padovanojo inžinieriui, architektui Jurgiui Gimbutui. Dar vienas leidinys (KAVB: RS A 80911) buvo spaudos kolekcionieriaus J. Kirlio asmeninėje bibliotekoje.
 
Apie grūdinių kultūrų auginimą yra šios J. Kriščiūno knygos: „Žieminiai javai“16 (1921, knygos viršelyje klaidingai nurodyti 1922-ieji metai), „Vasarojus: varpiniai ir ankštiniai javai“17 (1922), veikalo „Žieminiai javai“ antrasis leidimas18 (1924), „Kokia mūsų javų sėkla“19 (1928). Vieną spaudinio „Žieminiai javai“ antrojo leidimo egzempliorių (KAVB: RS RA II R 45901) J. Kriščiūnas padovanojo pirmajam Žemės ūkio akademijos rektoriui Povilui Matulioniui.
 
Daug darbų J. Kriščiūnas skyrė dirvos tręšimo temai. 1923 m. „Varpo“ bendrovės išleistos knygos „Kaip ir kuomi dirvą tręšti“ trys dalys20 bei „Kaip ir kuom tręšti daržas, sodas ir rūtų darželis“21. 1924 m. išleistas antrasis „Kaip ir kuomi dirvą tręšti: gyvulių mėšlas“ leidimas22, kurio vieną egzempliorių (KAVB: RS RA II R 45897) autorius taip pat skyrė Žemės ūkio akademijos rektoriui Povilui Matulioniui. 1925 m. Žemės ūkio departamentas išleido šios J. Kriščiūno knygos tęsinį „Kaip ir kuomi dirvą tręšti: apie žaliąjį mėšlą“.23
 
1924 m. išleista J. Kriščiūno knyga „Apie piktžoles“24, kurioje rašoma apie piktžolių ypatybes ir apie jų naikinimo būdus. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 58231) jos autorius padovanojo agronomui, ministrui, „Lietūkio“ tarybos pirmininkui Jonui Aleksai. Dar vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 189841) priklausė knygos leidėjui, žurnalo „Lietuvos Dirva“ redakcijai ir administracijai. Kitą leidinį (KAVB: RS A 71125-1) savo bibliotekoje turėjo Lietuvos Žemės ūkio rūmai.
 
Nemažai knygų J. Kriščiūnas išleido apie įvairių žemės ūkio kultūrų auginimą: „Bulvės“25 (1924), „Pašarinės žolės“26 (1924), „Šakniavaisiai“27 (1924), „Bulvių auginimas“28 (1926), „Šakniavaisių auginimas: runkeliai, morkos, sėtiniai ir ropės“29 (1927), „Cukrinių runkelių auginimas“30 (1928), „Pašarinių runkelių auginimas“31 (1928). Viename „Šakniavaisių“ egzemplioriuje (KAVB: RS RA II R 46477) yra darbo autoriaus J. Kriščiūno parašas. Knygos „Pašarinių runkelių auginimas“ egzempliorius (KAVB: RS A 36605) buvo patekęs į Jaunosios Lietuvos sąjungos knygyną, vėliau – į Kauno apskrities Raudondvario valsčiaus viršaičio biblioteką. 
 
Žemės dirbimo tema tęsiama J. Kriščiūno leidinyje „Kaip pievos pagerinti“32 (1924), kurį išleido „Varpo“ bendrovė. 1924 m. išleistos dvi kitos J. Kriščiūno knygos apie įvairius pašarus: „Nuolatinės ganyklos“33 ir „Kaip šerti melžiamas karves žiemą (sulig Danų šėrimo būdo)“34, kurios vieną egzempliorių (KAVB: RS RA II R 58232) autorius padovanojo Jonui Aleksai. 1926 m. Žemės ūkio rūmai išleido J. Kriščiūno knygą „Kaip šienas gaminti“35. 1928 m. išleistas J. Kriščiūno darbas „Melžiamų karvių šėrimas“36.
 
Žemės ūkio departamentas 1926 m. išleido J. Kriščiūno vadovėlį ūkininkams apie dirvos savybes ir jos dirbimą „Žemės dirbimas“37. Šį leidinį autorius parašė pagal lenkų agronomo, inžinieriaus ir mechaniko Stefano Biedrzyckio 1911 m. išleistą knygą, darbą papildydamas Lietuvos žemdirbystės pavyzdžiais. Šią temą agronomas tęsia 1928 m. Žemės ūkio rūmų išleistoje knygoje „Kaip reikia žemė dirbti“38
 
1927 m. „Varpo“ bendrovė išleido J. Kriščiūno knygelę „Kiaulių auginimas ir šėrimas“39. Vienas knygos egzempliorius (KAVB: RS A 297694-1) buvo advokato padėjėjo iš Alytaus Adomo Vilimo asmeninėje bibliotekoje.
 
1926 m. Jonas Kriščiūnas išleido veikalą bitininkystės tema „Kaip padaryti Dadano avilys“40. Knygoje remiantis bitininko K. Šalkevičiaus brošiūra aprašomas amerikietiško tipo gulsčiasis Dadano – Dernovo tipo avilys. Šis leidinys (KAVB: RS A 79293) buvo patekęs į Vidaus reikalų ministerijos biblioteką. 1932 m. išleista knyga „Naujasis Dadano avilys ir kaip jame bitininkauti“41, kurioje aprašytas paties autoriaus patobulintas Dadano avilys. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 180172) anksčiau buvo laikraščio „Rytas“ redakcijos nuosavybė, o vėliau priklausė Lietuvių mokslo draugijos bibliotekai.
 
1926 m. naudodamasis Bitininko slapyvardžiu J. Krikščiūnas parašė knygą „Kaip vaisvynis ir midus gaminti“42, kurią išleido „Varpo“ bendrovė. Leidinyje daugiau dėmesio skirta vaisinio vyno gamybos namų sąlygomis technologijai ir tik veikalo pabaigoje aprašomi midaus ir vaisinio midaus gamybos receptai. 
 
Vaisinio vyno gamybai skirta dar viena J. Kriščiūno knyga „Kaip gaminti vaisių vynas“43, išleista 1928 m. Šioje knygoje yra įdomūs skyreliai „Vaisių vyno gaminimo naudingumas“ ir „Vynų vardai“. Leidinyje taip pat aprašomi iš konkrečių vaisių gaminami vynai (obuolių, kriaušių, agrastų, baltųjų, raudonųjų ir juodųjų serbentų, aviečių, gervuogių, braškių, žemuogių, vyšnių, slyvų, mėlynių, spanguolių, bruknių, šermukšnių bei pagaminti iš įvairių vaisių mišinių). Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS A 174871-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo pedagogas, archeologas Mykolas Černiauskas.
 
1933 m. išleistas vienas svarbiausių Jono Kriščiūno veikalų – „Bitininkystė“44. Knygoje bene išsamiausiai lietuvių literatūroje aprašytos bitės, jų gyvensena, avilių tipai, bitininkui reikalingiausi įrankiai, darbai bityne, bičių produktai, jų ligos, kenkėjai, bitėms naudingi augalai. Veikalo autorius tada buvo Žemės ūkio akademijos docentas, be to, jis įsteigė ir vedė „Bitininkystės kursus raštu“. Šių kursų dalyviai gaudavo knygą „Bitininkystė“. Knygos autorius vėliau pripažino, kad leidinyje kai kuriuos klausimus aprašė ne taip išsamiai, nes dar planavo išleisti kitus leidinius. Vienas knygos „Bitininkystė“ egzempliorius (KAVB: RS A 139567) anksčiau buvo gamtininko J. Katėno asmeninėje bibliotekoje. 
 
1933 m. išleista J. Krikščiūno knyga „Geriausi aviliai“45, o 1934 m. – darbas „Medus – sveikatos šaltinis“46. Leidinio viršelį gražiu piešiniu ir ornamentais papuošė Eugenijus Blažys. 
 
1935 m. išleista būtent ta J. Kriščiūno knyga, kurios turinys nebuvo specialiai įtrauktas į veikalą „Bitininkystė“. Knygoje „Gėrymai iš medaus: midus, krupnykas, likieris, alus, gira ir bealkoholiai gėrymai“47 J. Krikščiūnas neskatino alkoholio vartojimo. Pagrindinis tikslas buvo parodyti, kad midus ir kiti tautiškais pripažinti gėrimai yra gera alternatyva iš užsienio įvežamiems gėrimams. Autorius manė, kad mūsų protėvių gamintas midus bei tarpukario Lietuvoje paplitęs krupnikas svarbūs kultūringai vartojant alkoholį per šventes. J. Kriščiūnas aiškino, kad krupnikas – tai lietuviškas likeris, gaminamas iš medaus, vandens, spirito ir įvairių prieskonių. Lietuviško krupniko prieskonių pagrindą sudarė gvazdikėliai, baltasis imbieras, cinamonas ir kardamonas, o iš kitų papildomų prieskonių minimos net rūtos. Lietuviško krupniko išskirtinumą, paveldėtą iš mūsų bočių, liudijo ir jo vartojimo ypatybės. Tai vienintelis likeris, kuris buvo geriamas pašildytas ir būtent pašildžius atsiskleidė skonis, dėl kurio šis gėrimas buvo mėgstamas ir tarpukario inteligentų. Išskirtinis lietuviško krupniko gamybos elementas – rūtos, tačiau į autoriaus aprašytą lenkišką krupniką buvo dedama miežinių kruopų ir lašinių. Lenkiškas krupnikas buvo vartojamas nepašildant. J. Kriščiūno knygoje taip pat aprašoma, kaip pagaminti medaus alaus (paprasto ir kaduginio), giros, įvairių nealkoholinių medaus gėrimų, pavyzdžiui, pieninio šampano. Vis dėlto daugiausiai dėmesio knygoje J. Kriščiūnas skyrė midaus gamybai. Midaus rūšis autorius skirstė pagal stiprumą ir saldumą, pagal tam tikros vietos gamybos tradicijas ir pagal sudėtį. Pagal gamybos vietą J. Kriščiūnas išskyrė ir Kauniškių midų, gamintą iš liepų medaus be jokių prieskonių.
 
1940 m. J. Kriščiūnas išleido knygą apie savo organizuotus bitininkystės kursus „Bitininkystės kursai raštu: mokykla namie“48. J. Kriščiūnas taip pat parašė triušių auginimo temai skirtų darbų, kurie išleisti 1932 m.49, 1935 m.50, 1940 m.51 ir 1941 m.52 Vieną knygos „Triušų auginimas“ egzempliorių (KAVB: RS A 39177) ir vieną 1941 m. Žemės ūkio rūmų išleistą leidinį (KAVB: RS A 36610) savo bibliotekoje turėjo Raudondvario apskrities Raudondvario valsčiaus viršaitis.
 
 
1. Kaip sodas sodinti / parašė Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ išleidimas, 1910. - („Lietuvos ūkininko“ išleidimas ; Nr. 19). 
2. Ūkininko daržas (Pagal Št.) / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : [s.n.], 1910. 
3. Apie uogas (serbentas, agrastus, avietes, žamvuoges, vynuoges, gerveuoges) / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : Lietuvos ūkininko išleidimas, 1911. - (Lietuvos ūkininko išleidimas ; Nr. 23).
4. Augalų ligos / parašė Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ leidinys, 1913. - („Lietuvos ūkininko“ leidinys ; Nr. 27). 
5. Kaip pievos pagerinti / Studentas [Jonas Kriščiūnas]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ leidinys, 1914. - („Lietuvos ūkininko“ leidinys ; Nr. 35). 
6. Apie uogas / Jonas Kriščiūnas. - II laida. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 46). 
7. Geologijos ir minerologijos vadovėlis su kristalografijos priedu : aukštesniųjų mokyklų kursas / J. Kriščiūnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys, 1921. - (KAVB : RS A 159587 : spaudas „Ed. Medonio biblioteka“ ; KAVB : RS A 218096-1 : spaudas „Kazio Klimavičiaus biblioteka Nr. 592“ ; KAVB : RS 232345-2 : įrašas „Jr. Gimbutas“). 
8. Apie Vaismainį arba kaip sutvarkyti laukų ūkį, kad javai geriau derėtų ir ūkininkas daugiau pelno turėtų / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 6). 
9. Apie sėjomainą : sėjomaina sunkesnėms dirvoms / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
10. Sėjomainos lengvoms dirvoms / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1927. - (Žemės ūkio rūmai ; Nr. 4 ; KAVB : RS A 79237 : spaudas „Žemės Ūkio Rūmų Biblioteka“). 
11. Žemės ūkio vadovėlis : pradžios mokykoms ir šiaip žemės darbininkams. - D. 1 : Žemės dirbimas / J. Kriščiūnas. - Kaunas : Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys, 1921. 
12. Veršiukų auginimas II / parašė agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leidinys ; Nr. 4 ; Ūkio kursai). 
13. Žaibas ir Griaustinis ir kaip įtaisyti perkūnsargį / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 5). 
14. Pienininkavimo vadovėlis šeimininkėms / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 19 ; Ūkio kursai). 
15. Ledynai ir ledaunės su 11 paveikslų / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 30 ; KAVB : RS RA II R 11409 : įrašas „p. Gimbutui nuo Autoriaus“ ; RS A 80911 : „J. Kirlio knygynėlis Nr.“ ; RS A 79751-1 : įrašas „Vienybės“ Red. Paminėjimui“).
16. Žieminiai javai / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 7 ; Ūkio kursai). 
17. Vasarojus : varpiniai ir ankštiniai javai / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 15 ; Ūkio kursai). 
18. Žieminiai javai / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Antra laida. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1924. - (KAVB : RS RA II R 45901 : „J. M. Žemės Ūkio Akademijos Rektoriui p. Matulioniui aukoja Autorius“). 
19. Kokia mūsų javų sėkla / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Valstybės spaustuvė, 1928. - (Atsp. iš : Žemės ūkio akademijos metraštis. - 1927). 
20. Kaip ir kuomi dirvą tręšti / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923, d. 1-3. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 32 ; Ūkio kursai).
21. Kaip ir kuomi tręšti daržas, sodas ir rūtų darželis / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1923. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 28). 
22. Kaip ir kuomi dirvą tręšti : gyvulių mėšlas / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio koperatyvų sąjunga. Žemės ūkio kultūros skyrius ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. - (KAVB : RS RA II R 45897 : įrašas „J. M. Žemės Ūkio Akademijos Rektoriui p. Matulioniui aukoja Autorius“).
23. Kaip ir kuomi dirvą tręšti. - D. 5 : Apie žaliąjį mėšlą / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1925.
24. Apie piktžoles / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio draugija ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. - (Ū kio kursai ; KAVB RS RA II R 58231 : įrašas „p. Aleksai Autorius“ ; RS A 189841 : spaudas „Lietuvos Dirvos Redakcija ir Administracija“ ; RS A 71125-1 : spaudas „Žemės Ūkio Rūmų Biblioteka“). 
25. Bulvės / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Lietuvos žemės ūkio koperatyvų sąjunga. Žemės ūkio kultūros skyrius ; „Lietuvos dirvos“ leidinys, 1924. 
26. Pašarinės žolės / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 41 ; Ūkio kursai). 
27. Šakniavaisiai / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 44 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS RA II R 46477 : parašas „J. Kriščiūnas“). 
28. Bulvių auginimas / Agronomas J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
29. Šakniavaisių auginimas : runkeliai, morkos, sėtiniai ir ropės / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1927. - (Žemės ūkio rūmai ; Nr. 7). 
30. Cukrinių runkelių auginimas / parašė agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. 
31. Pašarinių runkelių auginimas / parašė agr. Jonas Kriščiūnas ir Karolis Palei. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 6 ; KAVB : RS A 36605 : spaudas „Jaunosios Lietuvos Sąjungos Knygynas“ ; spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). 
32. Kaip pievos pagerinti / Agr. J. Kriščiūnas. - II laida. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 39). 
33. Nuolatinės ganyklos / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 42 ; Ūkio kursai).
34. Kaip šerti melžiamas karves žiemą (Sulig Danų šėrimo būdo) / Agron. Jonas Kriščiūnas. -  Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1924. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 38 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS RA II R 58232 : įrašas „p. Aleksai Autorius“). 
35. Kaip šienas gaminti / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmai, 1926. 
36. Melžiamų karvių šėrimas / parašė agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 9). 
37. Žemės dirbimas / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio departamento leidinys, 1926.
38. Kaip reikia žemė dirbti / parašė J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 8). 
39. Kiaulių auginimas ir šėrimas / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1927. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 50 ; Ūkio kursai ; KAVB : RS A 297894-1 : spaudas „Adomas Vilimas Prisiekusio Advokato Padėjėjas Alytus, Vilniaus g-vė 35 Nr. ...“). 
40. Kaip padaryti Dadano avilys / Agron. J. Kriščiūnas. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926. - („Varpo“ bendrovės leid.; Nr. 59 ; KAVB : RS A 79293 : spaudas „Vidaus Reikalų Ministerijos Biblioteka Nr. 1932“). 
41. Naujasis Dadano avilys ir kaip jame bitininkauti / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1932. - (KAVB : RS A 180172 : įrašas „Redakcijai „Rytas“ ; spaudas „Lietuvių Mokslo Draugija Nr. d 16826“). 
42. Kaip vaisvynis ir midus gaminti / Bitininkas [Jonas Kriščiūnas]. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1926. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 57). 
43. Kaip gaminti vaisių vynas / parašė Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1928. - (Ūkininko knygynėlis ; Nr. 10 ; KAVB : RS A 174871-1 : spaudas „M. Černiauskas Ex Libris Nr.“). 
44. Bitininkystė / Agron. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (KAVB : RS A 139567 : įrašas „J. Katėnas. 1934. III 19“ ; parašas „J. Katėnas“). 
45. Geriausi aviliai / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1933. 
46. Medus – sveikatos šaltinis / doc. J. Kriščiūnas ; [viršelis Eug. Blažys]. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1934. - (KAVB : RS A 39836 : spaudas „Bernatonių JURS Kauno apskr.“ ; spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). 
47. Gėrymai iš medaus : midus, krupnykas, likieris, alus, gira ir bealkoholiai gėrymai / Agr. Jonas Kriščiūnas. - Kaunas ; Marijampolė : „Dirvos“ b-vės leidinys, 1935.
48. Bitininkystės kursai raštu : mokykla namie / Agr. Jonas Kriščiūna. - Kaunas : Žemės ūkio akademija, Dotnuva, [1940]. 
49. Triušių auginimas / parašė Agr. J. Kriščiūnas Dotnuvoje. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1932. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui).
50. Triušių auginimas / parašė Agr. J. Kriščiūnas. - Trečias leidimas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui : Nr. 3). 
51. Triušių auginimas / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos leidinys, 1940. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui ; Nr. 2 ; KAVB : RS A 39177 : spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“ ; spaudas „LTSR Šviet. Liaud. Komisariatas. Raudondvario Virš. Valst. Biblioteka“).
52. Triušių auginimas / Agr. J. Kriščiūnas. - Kaunas : Žemės ūkio rūmų leidinys, 1941. - (Jaunųjų ūkininkų darbymečiui ; KAVB : RS A 36610 : spaudas „Kauno Apskr. Raudondvario Valsč. Raudondvario V. V. Biblioteka“). (RS A 36610)
 

Mykolas Krupavičius

Atsiminimai / Mykolas Krupavičius.-Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1972, priešlap.
Mykolas Krupavičius (1885 10 01 Balbieriškyje – 1970 12 04 Čikagoje) – kunigas, visuomenės veikėjas, vienas iš žemės ūkio reformos Lietuvoje sumanytojų ir įgyvendintojų, žemės ūkio ministras 1923–1926 m., Steigiamojo Seimo narys Krikščionių demokratų bloko Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) frakcijoje. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Steigiamajame Seime vadovavo LKDP frakcijai, buvo LKDP pirmininku, yra vienas žymiausių šios partijos veikėjų. Parašė religinės bei žemės ūkio tematikos, politinės polemikos ir politinio švietimo veikalų, atsiminimų knygų, kuriose atsiskleidė kaip geras publicistas, agitatorius, įvairių gyvenimo sričių žinovas. Tiesa, pirmieji jo veikalai dar turėjo ir trūkumų, kuriuos pats M. Krupavičius pripažino bei bandė ištaisyti. 
 
Pirmoji Mykolo Krupavičiaus knyga „Apie dūšią1 (pasirašyta Mokytojo Gabr. Taučiaus slapyvardžiu) išleista 1911 m. Seinuose. Leidinio „Apie dūšią“ recenzentas Y. (tapatybė neišaiškinta) žurnale „Vadovas“ pagyrė M. Krupavičių už knygos turinį, bet kritikavo dėl nenuoseklumo ir dėl kai kurių nepaaiškintų lotyniškų terminų2.
 
Kita M. Krupavičiaus knyga „Apie žmogaus sutvėrimą3 taip pat pasirašyta Mokytojo Gabr. Taučiaus slapyvardžiu. Ji išleista Seinuose 1913 m. Didžiąją knygos dalį M. Krupavičius skyrė transformizmo sąvokos išaiškinimui ir transformizmo mokslu pagrįstai gyvybės žemėje atsiradimo teorijai. Knygos redaktoriai veikalo pabaigoje parašė pastabą: „Nuo Redakcijos. Šis veikalėlis yra parašytas moksliškai. Kad padarius knygelę prieinamesnę ir kaimiečiams skaitytojams, buvome priversti bent-ką paprastinti ir daugelį išnašose paaiškinimų pridėti. Kad atskirus: [atskyrus] Redakcijos išnašas nuo autoriaus pastabų (citatų), tai pastarasias pažymime raide (a)“4.
 
1918 m. išleistoje politinio pobūdžio knygoje „Darbininkų klausimas“ (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 2)5 M. Krupavičius agitavo darbininkus nepasiduoti „Darbo balso“ (socialdemokratų, įvardijamų socialistais) viliojimams ir jungtis į darbininkų tarybas po Krikščionių darbininkų sąjungos vėliava. 
 
1918 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos išleistoje politinės agitacijos knygoje6 M. Krupavičius naudodamasis P. Aršio slapyvardžiu bando paskatinti kaimiečius organizuoti įvairiose Lietuvos vietose LKDP skyrius. Knygelė parašyta dviejų jaunystės draugų  dialogo forma, kuriame Adomas įtikina Antaną jungtis prie LKDP. 
 
M. Krupavičiui priskirtina ir 1918 m. Vilniuje išspausdinta aštrios politinės agitacijos knyga „Socialistai-bolševikai“7, kurioje kritikuojami vienos partijos siekiai. 
 
Žemės klausimo sprendimo bei pasirengimo Lietuvos žemės ūkio reformai klausimus M. Krupavičius toliau gvildeno kitose 1918 m. ir 1919 m. išleistose knygose: „Žemės klausimas“8 (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 1) ir „Ūkininkų klausimas“9 (Liaudies knygyno leid. ; Nr. 3). Knygoje „Žemės klausimas“ aptarti kertiniai žemės reformos klausimai išdėstant, kuo skiriasi socialdemokratų (socialistų) požiūris į žemės nacionalizaciją nuo krikščionių demokratų pasiūlymų šiuo klausimu. 1918 m. knygos leidime žemės reformos klausimai išdėstomi dar abstrakčiai, teoriniame lygmenyje. 1919 m. jau LKDP išleistoje Žemės reformos komisijos nario M. Krupavičiaus knygoje „Žemės klausimas Lietuvoje“10 žemės reformos problema analizuojama su konkrečiais pavyzdžiais, pagrindžiant LKDP žemės reformos privalumus bei lyginant juos su kitų partijų programinėmis nuostatomis šiuo klausimu. V. Bičiūnas apie šį leidinį „Laisvės“ laikraštyje rašė, kad „Knygelė parašyta visiems suprantama, aiškia kalba. Reikia manyti, jog šis M. Krupavičiaus rašinys bus pripažintas kaip nemenkos vertės įnašas mūsų literatūron, paliečiančion žemės reikalus“11. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS II R 23748) savo asmeninėje bibliotekoje Kaune turėjo kanauninkas, prof. Antanas Alekna. Po jo mirties leidinį saugojo Metropolijos Kunigų seminarijos Kaune biblioteka. 
 
1919 m. buvo išleistas „Žemės reformos komisijos“ leidinys „Žemės reformos komisijos Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti ir Paaiškinamasai raštas“12. Žemės reformos komisijos sekretorius Albinas Rimka parašė pirmąją knygos dalį „Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymui rengti“, o Žemės reformos komisijos narys M. Krupavičius išdėstė įvairių partijų požiūrį į žemės reformą („Kokią žemės tvarką siūlo Lietuvos politikos partijos“). Knygos leidimas rodė kompromiso, įgyvendinant žemės reformą, paieškas (Albinas Rimka atstovavo valstiečių liaudininkų, o M. Krupavičius – krikščionių demokratų pozicijoms). 
 
M. Krupavičius 1919 m. išleistoje knygoje „Kokia mums reikalinga mokykla?“13 taip pat išdėstė savo ir LKDP požiūrį į mokyklos reformą. Darbą M. Krupavičius skyrė savo pirmajai Mokytojai, motinai Rozalijai Krupavičienei. 
 
Naudodamasis P. Aršio slapyvardžiu M. Krupavičius parašė knygą „Ką turi kiekvienas žinoti apie Kuriamąjį Seimą?“14 apie Steigiamojo Seimo reikšmę Lietuvos gyvenime. Būsimojo Steigiamojo Seimo nario knygelę 1919 m. Kaune išleido LKDP. Politinei agitacijai skirta ir 1919 m. bei 1920 m. M. Keršio slapyvardžiu pasirašyta M. Krupavičiaus knyga „Lietuvių politikos partijos“15. Tačiau leidinyje autorius bando lyginti įvairių Lietuvos partijų programas ir veiklą, pateikia trumpą partijų atsiradimo Lietuvoje istoriją ir šia analize pagrindžia LKDP privalumus, uždavinius ir vietą Lietuvos politinėje sistemoje. 1920 m. šios knygos leidime išplėtoti kai kurie 1919 m. knygos teiginiai, pasikeitus istorinėmis sąlygomis pateikti kai kurie žemės klausimo sprendimo, bažnyčios atskyrimo nuo valstybės problemų paaiškinimai ir kita.
 
Šios partijos programinėms nuostatoms Steigiamajame Seime skirta M. Krupavičiaus knyga „Ko siekia L. Krikščionių Demokratų blokas Steigiamajam Seime“16, išleista Kaune 1920 m. Joje išdėstyta Krikščionių demokratų bloko Steigiamajame Seime pozicija svarbiausiais Lietuvos gyvenime klausimais, kurią reikėjo paskelbti po Ministro Pirmininko K. Griniaus Steigiamajame Seime perskaitytos Ministrų kabineto deklaracijos. 
 
Bažnyčios ir valstybės santykiams nagrinėti skirtos dar dvi M. Krupavičiaus knygos: „Kunigas dvidešimtojo amžiaus visuomenėje“17 (Kaunas, 1920) ir „Mūsų keliai (Leonas XIII ir mes)“18 (Kaunas, 1921). Gražus politinės polemikos pavyzdys yra „Juodišiaus“ slapyvardžiu 1922 m. pasirašyta knyga „Socialistų ir valstiečių sąjungos pyragai arba žemės klausimas St. Seime“19. Knygoje M. Krupavičius cituoja savo pasisakymus Steigiamajame Seime ir naudoja juos kaip argumentus politinių oponentų kritikai. Knygelės pabaigoje autorius ironiškai kviečia už valstiečius liaudininkus ir socialdemokratus balsuoti tuos, kurie nenori tinkamo žemės klausimo išsprendimo, o vienintelis teisingas kelias yra balsuoti už krikščionis demokratus, Ūkininkų sąjungą ir Darbo federaciją. Aštrus tonas užkliuvo politiniams oponentams, atsikirtusiems dideliame anoniminiame straipsnyje „Lietuvos žinių“ laikraštyje20. Straipsnyje teigiama, kad knygoje paskelbti ankstesni 1918 m. valstiečių liaudininkų teiginiai, kurie 1922 m. jau pakito, bandoma apginti valstiečių liaudininkų poziciją žemės ir kitais klausimais. 
 
1925 m. M. Krupavičius parengė dar vieną rinkiminės agitacijos knygą „Rinkimai“21, kurioje bandė pagrįsti, kodėl opozicijai rinkimuose dalyvauti lengviau, kvietė į garbingą rinkiminę kovą, remdamasis užsienio politikos pavyzdžiais. 
 
1926 m. atskira knyga išleistas M. Krupavičiaus perskaitytas Krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas Seime dėl Vyriausybės deklaracijos „Krikščionys Demokratai ir Socialistų Vyriausybė“22. Taip pat atskira knyga išleistas žemės ūkio ministro M. Krupavičiaus pranešimas Lietuvių krikščionių demokratų partijos 1926 m. konferencijoje „Žemės ir miškų ūkis“23. Paminėtina 1926 m. išleista rinkiminės agitacijos knyga „Kaip žemės ūkio ministeris kun. Krupavičius tvarkė miškų reikalus“24 – pagiriamasis žodis M. Krupavičiaus veiklai. Šį leidinį parašė ne M. Krupavičius.
 
Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo M. Krupavičius parengė knygą „Jonas Basanavičiaus – didis tėvynės meilės mokytojas“25. Leidinio įžangoje „Amerikos lietuvių jaunimui“ autorius pabrėžė vis dar esąs Lietuvių krikščionių demokratų partijos pirmininku. 
 
Nuo 1928 m. iki 1933 m. M. Krupavičius parašė dar kelias knygas. 1927 m. išleistoje knygoje apie katalikų veikėją Vilhelmą Emanuelį Kettelerį yra M. Krupavičiaus parašytas įvadas26. 1928 m. M. Krupavičius parašė tris knygas: „Liaudies tarnyboj“27 (Visuomenininko biblioteka ; Nr. 3), „Kova už žemę ir ūkininką“28 (Visuomeninko biblioteka ; Nr. 4) bei veikalą „Dangaus šviesa“29 (Visuomeninko biblioteka ; Nr. 5), skirtą popiežiui Leonui XIII pagerbti. 
 
1933 m. išleistas paskutinis M. Krupavičiaus veikalas apie civilines sutuoktuves bažnytinės teisės požiūriu30. Knygoje išaiškinta bažnytinių ir civilinių sutuoktuvių prasmė, bandoma pagrįsti bažnytinių sutuoktuvių pirmenybę prieš civilines sutuoktuves, pateikiami argumentai prieš civilinių sutuoktuvių įvedimą Lietuvoje bei apie jų žalą. Prieš išleidžiant knygą ši M. Krupavičiaus studija buvo išspausdinta žurnalo „Naujoji vaidilutė“ puslapiuose (Naujoji vaidilutė. - 1933, Nr. 11, p. 417-431 ; Nr. 12, p. 467-479 ; 1933, Nr. 1, p. 16-31). 
 
Tikybiniams klausimams skirta M. Krupavičiaus knyga „Kaip dalyvauti mišiose“31. Du šio veikalo leidimai išleisti 1937 m. Marijampolėje. M. Krupavičius tada buvo Suvalkų Kalvarijos klebonu bei profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 
 
Po Antrojo pasaulinio karo M. Krupavičius pasitraukė į Vokietiją. Jis ne tik vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK-ui), pasaulinei Lietuvių krikščionių demokratų sąjungai, bet ir parašė knygą „Krikščioniškoji demokratija“32, kurią 1948 m. Štutgarte išleido „Tėvynės sargo biblioteka“. 1948 m. Šveinfurte išleista dar viena „Tėvynės sargo bibliotekos“ knyga, lenkų kardinolo Augusto Hlondo „Krikščioniškieji valstybinio gyvenimo dėsniai“33, kurią į lietuvių kalbą išvertė G. Taučiaus slapyvardžiu pasirašęs M. Krupavičius. Vertėjas knygoje teigė, kad šis A. Hlondo veikalas yra Bažnyčios socialinių nuostatų rinkinys, kokio krikščioniškai Lietuvai ir reikia34.
 
1959 m. Italijoje išspausdinta M. Krupavičiaus knyga „Lietuviškoji išeivija“35 – naujas žvilgsnis į lietuvių išeiviją, suponuojantis VLIK-o vadovo (iki 1955 m.) ir Bažnyčios tarno požiūrį. 
 
1961 m. Čikagoje išleista didelės apimties M. Krupavičiaus knyga „Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje“36. Veikalą išleido laikraščio „Draugas“  Lietuviškos knygos klubas. Išeivijos žurnale „Į laisvę“ apie šią knygą rašoma: „Naujai, gyvai ir įdomiai, parodydamas plačią erudiciją, prel. M. Krupavičius vaizduoja kunigo ir kataliko inteligento uždavinius žemėje. Kiekvienam katalikui knygą būtų pravartu perskaityti, kad sustiprintų ir praplėstų savo religinį akiratį, kuris, trūkstant tos srities literatūros, dažnai būna paviršutiniškas“37.
 
1972 m. (po M. Krupavičiaus mirties) išleisti jo jaunystės laikotarpio atsiminimai (iki 1919 m.), kuriuos taip pat išleido Lietuviškos knygos klubas Čikagoje38. „Atsiminimų“ įvade rašoma, kad M. Krupavičiaus testamento vykdytojai Antanas Repšys, Kazys Šidlauskas ir Vytautas Bagdonavičius rado jo jaunystės atsiminimus ir, vykdydami M. Krupavičiaus valią, ketino juos išleisti. Jie išsiaiškino, kad atsiminimai užrašyti Vasario 16-osios gimnazijos direktoriaus Vlado Literskio, prelatui Mykolui Krupavičiui diktuojant. Nors Vladas Literskis mirė netrukus po prelato mirties, pavyko išsiaiškinti, kad atsiminimai buvo surašyti dar Vokietijoje ir ten perspausdinti mašinėle. Vėliau abiems esant JAV, Vladas Literskis rankraščius perdavė. Sprendžiant iš M. Krupavičiaus 1957 m. birželio 14 d. laiško V. Literskiui tikėtina, kad rankraštis perduotas jau po šios datos39. M. Krupavičius iki mirties buvo šviesios atminties, be to, V. Literskis rėmėsi jo užrašais, nuotraukomis, tačiau kai kuriais išdėstytais faktais aklai pasitikėti negalima. Todėl šios knygos anonimiškas recenzentas iš valstiečių liaudininkų žurnalo „Sėja“ pagrįstai abejoja M. Krupavičiaus požiūriu į aušrininkus, išdėstytu leidinio 274-ame puslapyje40.
 
1983 m. „Popiežiaus Leono XIII fondas“41 išleido straipsnių rinkinį apie M. Krupavičiaus palikimą „Visuomeniniai klausimai“. Šioje knygoje įdėta V. Bagdonavičius apžvalga apie išleidžiamą knygą, pavadinta „Įvadu į Krupavičiaus palikimą“ (apžvalga taip pat išspausdinta vietoje recenzijos žurnale „Tėvynės sargas“: Tėvynės sargas. - 1985, Nr. 2, p. 82-90). Apžvalgos pavadinimas tarsi liudija, kad ne viskas iš M. Krupavičiaus palikimo periodinėje spaudoje bei rankraščiuose paskelbta rinkinyje. 
 
1980 m. Čikagoje „Leono XIII literatūros fondas“ išleido pogrindiniu keliu į Vakarus atkeliavusią labai vertingą studiją „Valstybininkas politikos sūkuriuose“42, kurią parašė kunigas Juozas Šalčius (knygoje vietoje autoriaus nurodyti M. K. inicialai, o bibliotekų aprašuose autorius iki šiol nenurodytas, nors po J. Šalčiaus mirties pogrindiniame leidinyje „Rūpintojėlis“ jo autorystė aiškiai įrodyta). Dvi knygas apie Mykolą Krupavičių išleido Petras Maldeikis, taip pat sudaręs M. Krupavičiaus bibliografiją ir biobibliografiją43. 1975 m. Čikagoje išleista jo monografija „Mykolas Krupavičius“44, o 1985 m. „Prelatas Mykolas Krupavičius“45, kurią išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoje. Aišku, nepamirštas Mykolas Krupavičius ir Lietuvoje. Paminėtinos Ados Urbonaitės parengtos biografinės apybraižos „Prelatas Mykolas Krupavičius“ (2001 m.46 ir 2006 m. leidimai bei 2007 m. išleistas M. Krupavičiaus straipsnių rinkinys „Prelatas Mykolas Krupavičius“, kurio sudarytojai A. Vasiliauskienė ir E. Kriščiūnas)47
 
Šį rašinį apie M. Krupavičiaus knyginį palikimą prasminga būtų baigti ištrauka iš jo testamento: „Mano akis ir krūtinę prašau užpilti lietuviškąja žemele, kurią esu gavęs iš savo tėvynės Lietuvos. Visų lietuvių prašau maldos už mano sielą. Jei kas mano laidotuvių proga skirtų kokią auką, prašau skirti Lietuvių Fondui ar LB Kultūros Fondui pirmiau minėtoms lietuviškais klausimais mokslinėms knygoms leisti. 1968. X. 1.“48
 
 
1. Apie dūšią / parašė Gabr. Taučius [Mykolas Krupavičius]. - Seinai : Žmonių knygynas, 1911. - (Žmonių knygynas ; Nr. 7). 
2. Apie dūšią ... : [rec.] / Y. - Rec. kn. : Apie dūšią / parašė Gabr. Taučius [Mykolas Krupavičius]. - Seinai : Žmonių knygynas, 1911. - (Žmonių knygynas ; Nr. 7) // Vadovas. - 1912, t. 12, Nr. 45, p. 99-100.
3. Apie žmogaus sutvėrimą / Gabr. Taučius [Mykolas Krupavičius]. - Seinai : Žmonių knygynas, 1913. - („Žmonių knygyno“ išleidimas ; Nr. 7 (23)). 
4. Apie žmogaus sutvėrimą / Mokytojas Gabr. Taučius [Mykolas Krupavičius]. - Seinai : Žmonių knygynas, p. [84].
5. Darbininkų klausimas / parašė P. Tučkus [Mykolas Krupavičius]. - Vilnius : Liaudies knygynas, 1918. - (Liaudies knygynas ; Nr. 2). 
6. Kas per viena ta politinė partija ir kam ji mums reikalinga / P. Aršis [Mykolas Krupavičius]. - Vilnius : Lietuvių krikščionių demokratų partija, 1918. 
7. Socialistai-bolševikai / [Mykolas Krupavičius]. - Vilnius : [s.n.], 1918. 
8. Žemės klausimas / parašė P. Tučkus [Mykolas Krupavičius]. - Vilnius : Liaudies knygynas, 1918. - (Liaudies knygynas ; Nr. 1). 
9. Ūkininkų klausimas / parašė P. Tučkus [Mykolas Krupavičius]. - Vilnius : Liaudies knygynas, 1918. - (Liaudies knygynas ; Nr. 3).
10. Žemės klausimas Lietuvoje / parašė M. Krupavičius. - Kaunas : Lietuvių krikščionių demokratų partija, 1919. - (KAVB : RS II R 23748 : spaudas : „Iš a. a. Profesoriaus Kanauninko Antano Aleknos bibliotekos“ ; spaudas „Metropolijos Kunigų seminarijos biblioteka Kaune“; spaudas „Metropolijos Kunigų Seminarijos Inventorius Nr. 21344 ...“).
11. M. Krupavičius. Žemės klausimas Lietuvoje : [rec.] / V. [V. Bičiūnas] : Rec. kn. : Žemės klausimas Lietuvoje / parašė M. Krupavičius. - Kaunas : Lietuvių krikščionių demokratų partija, 1919 // Laisvė. - 1919, geg. 21, p. 2.
12. Pamatiniai dėsniai žemės reformos įstatymuirengti ir paaiškinamasai raštas / [A. Rimka, M. Krupavičius]. - Kaunas : Žemės reformos komisija, 1919. - (Žemės reformos komisija ; Nr. 1).
13. Kokia mums reikalinga mokykla / parašė M. Krupavičius. - Kaunas : [s.n], 1919. 
14. Ką turi kiekvienas žinoti apie Kuriamąjį Seimą ? / parašė P. Aršis [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : Lietuvių krikščionių demokratų partija, 1919. 
15. Lietuvių politikos partijos / parašė M. Keršys [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : [s.n.], 1919 ; Lietuvių politikos partijos / parašė M. Keršys [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : [s.n.], 1920. 
16. Ko siekia L. Krikščionių Demokratų blokas Steigiamajame Seime / [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : [Lietuvių krikščionių demokratų partija], 1920. 
17. Kunigas dvidešimtojo amžiaus visuomenėje / parašė M. Krupavičius. - Kaunas : [s.n.], 1920. 
18. Mūsų keliai : (Leonas XIII ir mes) / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : Lietuvių krikščionių demokratų partija, 1921. - (Lietuvių krikščionių demokratų partijos leid. ; Nr. 32). 
19. Socialistų ir valstiečių sąjungos pyragai arba žemės klausimas St. Seime / parašė Juodišius [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : [s.n.], [1922]. 
20. Krikščioniškai demokratiški rinkimų pyragai // Lietuvos žinios. - 1922, spalio 3, p. 2-3 ; spalio 4, p. 2-3.
21. Rinkimai / [Mykolas Krupavičius]. - Kaunas : [s.n.], [1925]. 
22. Krikščionys demokratai ir socialistų vyriausybė : krikščionių demokratų frakcijos pareiškimas Seime dėl vyriausybės deklaracijos, kurį padarė M. Krupavičius. - Kaunas : [s.n.], 1926. 
23. Žemės ir miškų ūkis : Žemės ūkio ministreio M. Krupavičiaus pranešimas L. Krikščionių Demokratų partijos 1926 m. konferencijoj / M. Krupavičius. - Kaunas : [s.n.], 1926. 
24. Kaip žemės ūkio ministeris kun. Krupavičius tvarkė miškų reikalus. - Kaunas : [s.n.], 1926. - (KAVB : RS A 78453 : spaudas „Valstybės Saugumo departamento knygynas Nr. 1777“). 
25. Jonas Basanavičius – didis tėvynės meilės mokytojas / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : [s.n.], 1927. 
26. Ketteleris : didis katalikų visuomeninkas / Klaudijus Peyroux ; įvadą parašė kun. M. Krupavičius ; vertė A. Januševičius. - Kaunas : Visuomenininko biblioteka, 1927. - (Visuomenininko bibl. ; Nr. 1).
27. Liaudies tarnyboje / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : Visuomenininko biblioteka, 1928. - Visuomenininko bibl. ; Nr. 3).
28. Kova už žemę ir ūkininką / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : Visuomenininko biblioteka, 1928. - (Visuomenininko bibl. ; Nr. 4).
29. Dangaus šviesa / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : Visuomeninko biblioteka, 1928. - (Visuomenininko bibl. ; Nr. 5).
30. Civilinės sutuoktuvės / Mykolas Krupavičius. - Kaunas : Visuomenininko biblioteka, 1933. - (Visuomenininko bibl. ; Nr. 12).
31. Kaip dalyvauti šv. Mišiose / Mykolas Krupavičius. - Marijampolė : Marijonų leidinys, 1937. - (Marijonų leid. ; Nr. 160 ; Kristui ir bažnyčiai ; Nr. 25) ; Kaip dalyvauti šv. Mišiose / Mykolas Krupavičius. - 2-asis leid. - Marijampolė : Marijonų leidinys, 1937. - (Marijonų leid. ; Nr. 166 ; Kristui ir bažnyčiai ; Nr. 28).
32. Krikščioniškoji demokratija / Mykolas Krupavičius. - Stuttgart : „Tėvynės sargas“, 1948. - (Tėvynės sargo bibl. ; Nr. 2).
33. Krikščioniškieji valstybinio gyvenimo dėsniai / Aug. Hlond ; vertė G. Taučius [M. Krupavičius]. - Schweinfurt : „Venta“, 1948. 
34. Krikščioniškieji valstybinio gyvenimo dėsniai / Aug. Hlond ; vertė G. Taučius [M. Krupavičius]. - Schweinfurt : „Venta“, 1948, p. 8.
35. Lietuviškoji išeivija / M. Krupavičius. - Castelnuovo Don Bosco : [s.n.], 1959. 
36. Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1961. 
37. Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje : [rec.]. - Rec. kn. : Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1961 // Į laisvę. - 1962, Nr. 30, p. 63.
38. Atsiminimai / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1972.
39. Atsiminimai / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1972, p. 7.
40. Mykolas Krupavičius. Atsiminimai : [rec.] / K. D. – Rec. kn. : Atsiminimai / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Lietuviškos knygos klubas, 1972 // Sėja. - 1972, Nr. 3, p. 53-54.
41. Valstybininkas politikos sūkuriuose : prelatas Mykolas Krupavičius 1885 – 1970 : biografinė apybraiža : amžininkų atsiminimai, dokumentai, laiškai / M. K. : [Juozas Šalčius]. - Chicago : Popiežiaus Leono XIII literatūros fondas, 1980. 
42. Visuomeniniai klausimai : straipsnių rinkinys iš jo palikimo / Mykolas Krupavičius. - Chicago : Popiežiaus Leono XIII fondas, 1983. 
43. LKMA Metraštis. - Roma, 1985, t. 6, p. 383-413.
44. Mykolas Krupavičius / Petras Maldeikis ; viršelis dail. Petro Aleksos. - Chicago : Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga, 1975.  
45. Prelatas Mykolas Krupavičius / Petras Maldeikis. - Roma : Lietuvių katalikų mokslų akademija, 1985. 
46. Prelatas Mykolas Krupavičius : biografinė apybraiža  / [parengė Ada Urbonaitė]. - Kaunas : „Naujasis amžius, 2001.
47. Prelatas Mykolas Krupavičius : straipsnių rinkinys / [sudarytojai Aldona Vasiliauskienė ir Edvardas Kriščiūnas]. - Vilnius : Versus Aureus, 2007. - („Bažnyčios šviesa ; kn. 5).
48. M. Krupavičiaus testamentas // Tėvynės sargas. - 1972, Nr. 1, p. 74-77.
 

Vladas Lašas

D-ras Vladas Lašas, Steig. Seimo narys. KTU bibl. retų leidinių fondas. D 113, atv. 7904.
Vladas Lašas (1892 01 03 Raupės vienk., Rokiškio valsč. ir apskr. – 1966 01 02 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – gydytojas fiziologas ir alergologas, visuomenės veikėjas, Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo narys. V. Lašo iniciatyva 1929 m. Kaune buvo pastatyta Akių, ausų, nosies, gerklės klinika, 1933 m. – Medicinos fakultetas. 1940 m. pastatyti VDU klinikų rūmai – dabartinės LSMU Kauno klinikos. V. Lašas 1920–1921 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, vėliau – Lietuvos universitete, Vytauto Didžiojo universitete (nuo 1930 metų). 1924–1940 m. ir 1944–1946 m. buvo Medicinos fakulteto dekanas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 5. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LSLDP ir LVS frakcijų blokui, buvo valstiečių liaudininkų bloko pirmininkas. 
 
V. Lašas paskelbė daugiau kaip 120 mokslo darbų. Dėl ypatingos tolerancijos ir komunikabilumo buvo gerbiamas studentų bei kolegų, valdžios atstovų bei politikų, parašė daug fiziologinės chemijos, žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos vadovėlių moksleiviams ir studentams.
 
Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas 1923 m. išleido V. Lašo „Fiziologinės chemijos analizams vadovėlį“1. Tai buvo pirmasis šio fakulteto leidinys, pagal kurį mokėsi daug medikų kartų. Tai liudija Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas leidinys (KAVB: RS A 117638-1), anksčiau priklausęs Kauno valstybinio medicinos instituto bibliotekai (antraštiniame puslapyje yra jos spaudas). 
 
Daugybė V. Lašo straipsnių buvo spausdinama žurnale „Medicina“. Paskelbta daug šiame leidinyje skelbtų V. Lašo straipsnių atspaudų: „Medicinos Fakulteto darbų apyskaita“: 1922-1923 mokslo metai“ (1923)2, „Naujoji kryptis fiziologijoje ir medicinoje“ (1923; V. Lašo pranešimas, skaitytas 2-ame Lietuvos gydytojų suvažiavime)3, „Regėjimo jutimų latentinio laiko eksperimentiški tyrinėjimai“ (1924)4, „Medžiagos apskaitos tyrinėjimas“ (1925)5, „Dešimt dienų badavimo“ (1926)6, „Alkolis ir raumenų darbas“ (1927)7
 
1926 m. ekstraordinarinis profesorius, Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto fiziologijos ir fiziologinės chemijos laboratorijos vedėjas V. Lašas išleido veikalą „Anafilaksija (Eksperimentiškieji tyrinėjimai)“8. Darbe pateikta trumpa anafilaksijos mokslo istorija, tačiau didžioji darbo dalis skirta V. Lašo vadovautos fiziologinės chemijos laboratorijos bandymams, aprašytiems pagal tam tikras anafilaksijos mokslo sritis. Vieną leidinį (KAVB: RS RA II R 46503) autorius skyrė medikui, archeologui, antropologui, profesoriui Jurgiui Žilinskui: „Gerbiamajam prof. J. Žilinskui Autorius“. Šis dokumentas taip pat buvo patekęs į Anatomijos instituto biblioteką, o sovietmečiu – į Kauno valstybinio Medicinos instituto biblioteką. Dar vieną knygą (KAVB: RS RA R 46504-1) autorius skyrė medikui, akių ligų specialistui Petrui Avižoniui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Gerbiamajam prof. P. Avižoniui Autorius“.
 
1927 m. išleista pirmoji V. Lašo publikacija jo itin pamėgta vitaminų tema. Knygoje „Vitaminai“9 išspausdintas pranešimas, skaitytas Lietuvos vaistininkų draugijos susirinkime 1927 m. kovo 5 d.
 
1929 m. autoriaus lėšomis Šiauliuose išleista V. Lašo knyga „Vitaminai“10. Vienas darbo egzempliorius (KAVB: RS A 208938-1) buvo gydytojo Vaclovo Tiškaus asmeninėje bibliotekoje. Leidinys saugotas ir pedagogo, archeologo Mykolo Černiausko bibliotekoje.
 
1930 m. V. Lašas savo lėšomis Šiauliuose išleido knygą „Nuostabiai veikiančios žmogaus organizmą liaukos“11. Šios knygos vieną egzempliorių (KAVB: RS A 170597-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo gydytojas anatomas, antropologas Artūras Jurgutis, teisininko Vytauto Jurgučio brolis.
 
1930 m. išleistas pirmasis V. Lašo ir jo žmonos Janinos Mackevičaitės-Lašienės vadovėlio aukštesniajai mokyklai „Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena“ leidimas12. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: Rs A 170871-1) buvo patekęs į Latvijos ir Lietuvos draugijos biblioteką bei į Suvienytą Latvijos ir Lietuvos mokytojų draugiją (knygoje yra latviški šių draugijų spaudai).  
 
1931 m. profesorius V. Lašas ir jo asistentas gydytojas Jonas Šopauskas parašė studentams skirtą vadovėlį „Fiziologijos praktikos darbai“13. Šį vadovėlį išleido VDU Medicinos fakultetas. Beje, būtent Jonas Šopauskas (tuomet jau profesorius) perėmė iš V. Lašo (po jo mirties) vadovavimą Lietuvos fiziologų draugijai.
 
Tęstiniame leidinyje „VDU medicinos fakulteto darbai“ taip pat buvo paskelbta daug V. Lašo mokslinių darbų, pavyzdžiui, „Lietuvos gyventojų maisto racionas“ (1933)14. Darbe pateikti septynių ūkininkų, staliaus, krautuvininko, pienininko, kalvio, amatininko, medicinos felčerio, vaistininko, trijų mokytojų ir girininko šeimų maisto raciono ilgalaikio tyrimo duomenys. Darbe „Lietuvos gyventojo mitimas“15 (1933) autorius pateikė Lietuvos gyventojų mitybos pavyzdžių, kurie susiję su jų vardais, pavardėmis ir užsiėmimais. Duomenys aptariami ir lyginami su užsienio šalių gyventojų mitybos pavyzdžiais. Leidinyje „Kolektyvinis maisto racionas“16 (1934) aptariama ir analizuojama tam tikrų profesijų žmonių mityba. Darbe „Mūsų maisto davinio piniginė vertė“17 (1938) aptariamos tam tikrų profesijų asmenų išlaidos maistui, valgyklų kainos. Darbe „Mūsų maisto davinys“18 (1938) analizuojama ūkininko, amatininko-prekybininko mityba. Veikale „Mūsų maisto produktų kainų klausimu“19 (1938) pateikiama standartinė maisto produktų vertė, kaloringumas, rinkos kainos. 1939 m. išleista motinos ir vaiko sveikatos apsaugai aktuali knygelė „Ar motina anafilaksinę būklę perduoda vaikams?“20.
 
„Kiek mes suvartojame vitaminų?“21 (1939) – mokslinis straipsnis, kuriame eilinį skaitytoją sudomintų tai, kiek tam tikruose produktuose yra vitaminų A, B ir C. Įdomus veikalas „Kiekybinis pusryčių, pietų ir vakarienės maisto medžiagų santykis“22 (1941). Tyrimams atlikti V. Lašas  pasitelkė gydytoją J. Kuprį, leidinio bendraautorį ir kitus, kurie knygoje neįvardinti. Tyrimai buvo atlikti labai skirtingais laikotarpiais – nuo 1925 m.  iki 1938 m. Ištirtas mokinių, pirklių, protinį darbą atliekančių žmonių ir ūkininkų kiekybinis ir kokybinis pusryčių, pietų ir vakarienės maisto medžiagų santykis. Dar vienoje VDU Medicinos fakulteto darbų knygoje (1941, t. 7, kn. 1) paskelbti du moksliniai V. Lašo kartu su I. Gasiūnu atlikti natyvinių baltymų rezorbcijos tyrimai: „Enterinė sensibilizacija ir natyvinių baltymų rezorbcija“ ir „Anafilaksija ir natyvinių baltymų rezorbcija“23
 
Vieną knygos „Lietuvos gyventojo mitimas“ egzempliorių (KAVB: RS RA R 58188-1) autorius skyrė kraštotyrininkui, etnografui, archeologui Eduardui Volteriui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Aukštai Gerbiamam prof. Volteriui Litvonologijos Tėvui Autorius“. Dar vieną leidinį (KAVB: RS RA II R 58193) autorius skyrė laikraščio „Lietuvos aidas“ redakcijai. 
 
1938 m. išleistas antrasis pataisytas vadovėlio vidurinei mokyklai „Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena“24 leidimas. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS 1-04-4807-1) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo gydytojas Jurgis Stuogys, nuo 1938 m. gegužės mėnesio apsigyvenęs Seredžiuje ir ten užsiėmęs medicinos gydytojo praktika, 1944 m. išsikėlęs dirbti į Veliuoną. 1940 m. išleistas trečiasis pataisytas šio vadovėlio leidimas25. Spaudinio pratarmėje paminėta, kad vadovėlyje išsaugota pirmųjų dviejų leidimų nuostata suteikti mokiniams tiek žmogaus anatomijos, fiziologijos ir higienos žinių, kiek reikia kiekvienam inteligentui. Trečiajame knygos leidime įdėta naujų iliustracijų. Nedaug pakeistas ir 1944 m. išleistas ketvirtasis leidinio „Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena“ leidimas26. Jame atsižvelgta į kai kuriuos medikų ir mokytojų patarimus. Vienas egzempliorius (KAVB: RS A 158939) priklausė buvusiam „Spaudos fondo“ direktoriui ir pirmininkui, pedagogui Baliui Žygeliui. 
 
1939 m. V. Lašas baigė vitaminų temos tyrimus, parengęs su vyresniuoju asistentu chemiku vaistininku Alfonsu Gabrėnu knygą „Vitaminai“27. Pratarmėje nurodyta, kad V. Lašo ankstesni straipsniai apie vitaminus bei šia tema išleistos knygos jau šiek tiek paseno, todėl reikėjo naujos studijos, atitinkančios vitaminų mokslo pažangą. Autoriai pratarmėje taip pat nurodo, kad stambesniu šriftu knygoje išspausdintos pagrindinės žinios apie vitaminus, skirtos masiniams skaitytojams, o smulkesniu šriftu – informacija specialistams.
 
1942 m. taip išleista Vlado Lašo, jo kolegos J. Kuprio bei kitų VDU Fiziologijos instituto darbuotojų knyga apie Lietuvos gyventojų mitybą „Lietuvos gyventojų mitimas 1925–1940 metais“28. Knygoje paskelbta V. Lašo 1933 m. ir vėliau atliktų mokslinių tyrimų medžiaga, pateikta informacija apie tirtąjį kontingentą bei nurodoma, kas atliko tyrimus. Leidinyje yra daug statistikos duomenų apie skirtingų profesijų žmonių mitybos įpročius, pateiktos išvados apie Lietuvos gyventojų maisto racioną 1925–1940 m.
 
Šių atliktų tyrimų medžiaga V. Lašui buvo naudinga 1945 m., išleidžiant didesnės apimties mokslinį darbą apie mitybos teoriją ir praktiką „Mitybos mokslo pagrindai“29. Šioje knygoje mitybos klausimais V. Lašas apibendrino ilgametę savo ir kitų autorių patirtį. Veikalas išleistas Valstybinėje enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykloje. Viename šios knygos egzemplioriuje (KAVB: RS A 107999-1) pasirašė leidinio techninis redaktorius N. Smalstys ir atsakingoji redaktorė B. Valušytė, kurie nurodė, kad techninių klaidų bei turinio netikslumų knygoje nepastebėjo. 
 
 
1. Fiziologinės chemijos analizams vadovėlis / V. Lašas. - Kaunas : Lietuvos universiteto medicinos fakulteto leidinys, 1923. - (Lietuvos universiteto medicinos fak. leid. ; Nr. 1).  
2. Medicinos Fakulteto darbų apyskaita. 1922 – 1923 mokslo metai / V. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1923. - (Atsp. iš : Medicina. - 1923, Nr. 5, p. 243-248).
3. Naujoji kryptis fiziologijoje ir medicinoje / Vl. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1923. - (Atsp. iš : Medicina. - 1923, Nr. 6/7, p. 292-302). 
4. Regėjimo jutimų latentinio laiko eksperimentiški tyrinėjimai / V. Lašas ir V. Lazersonas. - Kaunas : [s.n.], 1924. - (Atsp. iš : Medicina. - 1924, Nr. 8/9, p. 561-580). 
5. Medžiagos apykaitos tyrinėjimas / Vl. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1925. - ( Atsp. iš : Medicina. - 1925, Nr. 3/4, p. 234-241). 
6. Dešimt dienų badavimo / Vl. Lašas, V. Tiškus ir J. Zubkus. - Kaunas : [s.n.], 1926. - ( Atsp. iš : Medicina. - 1926, Nr. 10, p. 506-519). 
7. Anafilaksija (eksperimentiškieji tyrinėjimai). - V. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1926. - (KAVB : RS RA II R 46503 : įrašas „Gerbiamajam prof. J. Žilinskui Autorius“ ; spaudas „Anatomijos institutas“ ; spaudas „Kauno valstybinio medicinos instituto biblioteka“ ; KAVB : RS RA R 46504-1 : įrašas „Gerbiamajam prof. P. Avižoniui Autorius“). 
8. Alkolis ir raumenų darbas / V. Lašas ir J. Zubkus. - Kaunas : [s.n.], [1927]. 
9. Vitaminai (pranešimas, laikytas Lietuv. vaistininkų draugijos susirinkime 1927 met. kovo 5 d.) / V. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1927. 
10. Vitaminai / Vl. Lašas. - Šiauliai : Autoriaus leidinys, 1929. - (KAVB : RS A 208938-1 : spaudas : „Gydytojas V. Tiškus“ ; spaudas „M. Černiauskas Ex Libris Nr.“). 
11. Nuostabiai veikiančios žmogaus organizmą liaukos / Vl. Lašas. - Šiauliai : Autoriaus leidinys, 1930. - (KAVB : RS A 170597-1 : spaudas : „Gydytojas Artūras Jurgutis“). 
12. Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena : vadovėlis aukštesniajai mokyklai / Vl. Lašas ir J. Mackevičaitė-Lašienė. - Kaunas : „Spaudos Fobndo“ leidinys, 1930. - (KAVB : RS A 170871-1 : spaudas „Apvienota Latvijas Lietuvju skolotaju Biedriba“ ; spaudas „Latvijas Lietuvju Apvieniba Biblioteka-lasitava“). 
13. Fiziologijos praktikos darbai : vadovėlis studentamas / Vl. Lašas ir J. Šopauskis. - Kaunas : V. D. Un-to medicinos fakulteto leidinys, 1931. 
14. Lietuvos gyventojo maisto racionas / Vl. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1933,t. 1, kn. 2, p. 253-301).
15. Lietuvos gyventojo mitimas / [Vl.] Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1933,t. 1, kn. 1, p. 91-199 ; KAVB : RS RA II R 58193 : įrašas „Lietuvos Aido“ Redakcijai Autorius“ ; KAVB : RS RA R 58188-1 : įrašas „ Aukštai Gerbiamam prof. Volteriui Litvonologijos Tėvui Autorius“ ; parašas „E. Volteris“). 
16. Kolektyvinis maisto racionas / Vl. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1934. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1933, t. 2, kn. 2, p. 165-236). 
17. Mūsų maisto davinio piniginė vertė / Vl. Lašas ir A. Gabrėnas. - Kaunas : [s.n.], 1938. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1938, t. 5, kn. 1/2, p. 13-27).
18. Mūsų maisto davinys / Vl. Lašas. - Kaunas : [s.n.], 1938. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1938, t. 5, kn. 1/2, p. 1-12). 
19. Mūsų maisto produktų kainų klausimu / Vl. Lašas ir A. Gabrėnas. - Kaunas : [s.n.], 1938. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1938, t. 5, kn. 1/2, p. 29-40). 
20. Ar motina anafilaksinę būklę perduoda vaikams ? / Vl. Lašas ir Ip. Gasiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1939. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1939, t. 6, kn. 1/2, p. 161-172). 
21. Kiek mes suvartojame vitaminų ? / Vl. Lašas ir A. Gabrėnas. - Kaunas : [s.n.], 1939. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1939, t. 6, kn. 1/2, p. 173-201). 
22. Kiekybinis pusryčių, pietų ir vakarienės maisto medžiagų santykis / Vl. Lašas ir J. Kuprys. - Kaunas : [s.n.], 1941. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1941, t. 7, kn. 1, p. 73-120). 
23. Enterinė sensibilizacija ir natyvinių baltymų rezorbcija / Vl. Lašas ir Ip. Gasiūnas ; Anafilaksija ir natyvinių baltymų rezorbcija ? Vl. Lašas ir Ip. Gasiūnas. - Kaunas : [s.n.], 1941. - (Atsp. iš : Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto darbai. - 1941, t. 7, kn. 1, p. 1-17 ; 18-36). 
24. Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena : vadovėlis vidurinei mokyklai / Vl. Lašas ir J. Mackevičaitė-Lašienė. - II pataisytas leidimas. - Kaunas : Spaudos Fondas, 1938. - (KAVB : RS 1-04-4807-1 : spaudas „Med. gydytojas J. Stuogys Seredžius“). 
25. Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena : vadovėlis vidurinei mokyklai / Vl. Lašas ir J. Mackevičaitė-Lašienė. - III pataisytas leidimas.  - Kaunas : Spaudos Fondas, 1940. 
26. Trumpa žmogaus anatomija, fiziologija ir higiena : vadovėlis vidurinei mokyklai / Vl. Lašas ir J. Mackevičaitė-Lašienė. - IV pataisytas leidimas. - Kaunas : Valstybinė leidykla, 1944. - (KAVB : RS A 158939 : įklija „Ex Libris Balys Žygelis“). 
27. Vitaminai / Vl. Lašas ir Alf. Gabrėnas. - Kaunas : Spaudos fondas, 1939.
28. Lietuvos gyventojų mitimas 1925-1940 metais (Iš Vyt. Didž. Univ-to Fiziologijos Instituto. Vedėjas – prof. dr. Vl. Lašas) / Vl. Lašas ir J. Kuprys. - Kaunas : [s.n.], 1942. - (Atsp. iš : Lietuviškoji medicina. - 1942, Nr. 4-6).
29. Mitybos mokslo pagrindai / Vl. Lašas ; atsak. red. B. Valušytė ; dailininkas T. Kulakauskas ; technikinis red. N. Smalstys. - Kaunas : Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, 1945. - (KAVB : RS A 107999-1 : įrašas : „Technikinių klaidų nepastebėta N. Smalstys 1945. XI. 22. Turinio netikslumų nepastebėta B. Valušytė 1945, XI. 23“ ; spaudas „Signalinis egzempliorius“ (rusų k.) ; spaudas „Valstybinė Enciklopedijų, Žodynų ir Mokslo Literatūros Leidykla Tvirtinu platinti 1945 m. lapkričio 23 d. Vyriausiasis redaktorius : [parašas B. Valušytė]). 
 

Vladas (Ladas) Natkevičius 

Dr. Ladas Natkus – Lietuvos Ministras Maskvoje // Margutis.-1956, Nr. 6, p. 17.
Vladas (Ladas) Natkevičius (1893 01 19 Balsupių k., Mokolų valsč., Marijampolės apskr. - 1945 05 25 Šrunso miestelyje, Austrija) – politinis ir visuomenės veikėjas, karininkas, teisininkas (studijavo teisę Sorbonos universitete Paryžiuje, kur 1930 m. apgynė daktaro disertaciją). Stegiamojo Seimo narys, išrinktas kaip LSDP atstovas pagal partinį sąrašą II (Kauno) rinkimų apygardoje. Steigiamajame Seime priklausė LSDP frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui.
 
V. Natkevičius taip pat buvo diplomatas, Lietuvos atstovas Latvijoje (1919), Estijoje (1920), 1930 m. – Lietuvos spaudos atašė Paryžiuje, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 1931 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje referentu, nuo 1934 m. – Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėju, 1939 m. paskirtas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru  Sovietų Sąjungoje. Šias pareigas ėjo iki 1940 m.  liepos mėnesio. Sovietams okupavus Lietuvą buvo suimtas ir kalintas. Vėliau paleistas iš Maskvos Lubiankos kalėjimo, grįžo į Lietuvą ir dirbo juriskonsultu valstybinėje draudimo įstaigoje, vėliau advokatavo Kaune, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Vienoje. Palaidotas Austrijoje.
 
L. Natkevičius parašė keletą politinės bei karo istorijos, valstybinės teisės praktikos knygų lietuvių ir prancūzų kalbomis, išleido vieną politinės agitacijos knygą. 1919 m. Niujorke išleista Lado Natkevičiaus knyga „Lietuvos kariuomenė“1 pirmasis leidinys apie dar besikuriančią Lietuvos kariuomenę.  Rašydamas knygą, jos autorius buvo Lietuvos kariuomenės artilerijos vyresnysis leitenantas, jau dirbęs Krašto apsaugos ministerijos štabe ir kariuomenės Generaliniame štabe. Pirmuosius Lietuvos kariuomenės organizavimo žingsnius L. Natkevičius matė iš arti. Netrukus po knygos išleidimo jam suteiktas kapitono laipsnis, bet L. Natkevičius jau 1923 m. pasitraukė į atsargą. Leidinys „Lietuvos kariuomenė“ iliustruotas labai kokybiškomis nuotraukomis. Prie A. Smetonos, M. Sleževičiaus, S. Žukausko nuotraukų pateiktos ir šių asmenų trumpos biografijos. Suprantama, kad leidinyje yra nemažai nuotraukų to artilerijos pulko, kuriame tarnavo bei buvo vadu pats knygos autorius. Nuotraukose įamžinti ir kariuomenės vadai, karininkai, ir eiliniai kareiviai. Knygoje yra Lietuvos kariuomenės priesaikos ceremonijos 1919 m. gegužės 11 d. Rotušės aikštėje Kaune vaizdų. Leidinyje taip pat įdėtos pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės kario Prano Eimučio laidotuvių nuotraukos. Knyga vertinga ne tik dėl iliustracijų, bet ir dėl joje paskelbtų pirmųjų kariuomenės žingsnių dokumentų, kariuomenės organizavimo, priesaikos, kovų ir žygių, kariuomenės aprūpinimo ir kitų klausimų apžvalgos. Vieną knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 24533) leidėjai padovanojo teisininkui, advokatui Petrui Leonui. Priešlapyje yra įrašas: „Gerbiamajam Petrui Leonui nuo leidėjų N. Y. 2-3-1920“. Dar viena knyga (KAVB: RS 14-9049-1) buvo inžinieriaus, lakūno, JAV lietuvių visuomenės veikėjo Edmundo Jasiūno bibliotekoje ir archyve. Vėliau ji padovanota Kauno apskrities viešajai bibliotekai.
 
1922 m. „Varpo“ bendrovė išleido Steigiamojo Seimo nario L. Natkevičiaus politinės agitacijos knygelę „Ką privalo žinoti kiekvienas pilietis demokratinę valstybę bekuriant“2. L. Natkevičius išdėstė Steigiamojo Seimo Socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos frakcijų bloko poziciją dėl demokratinės valstybės pamatų, dėl Konstitucijos ir dėl liaudies dalyvavimo valstybės valdyme, referendumo, liaudies valios bei rinkimų į krašto atstovybę. Rašydamas apie rinkimus, L. Natkevičius pateikė skaičiavimus dėl atstovavimo proporcijų, remdamasis jau įvykusių rinkimų skaičiais. Nors leidinys priskirtinas politinės agitacijos tematikai, jame vengiant politikuoti dėstomos programinės nuostatos.
 
1930 m. išleista L. Natkevičiaus monografija prancūzų kalba „Aspect Politique et Juridique du Differend Polono – Lithuanien“3 („Lenkijos ir Lietuvos santykių politinis ir juridinis aspektai“) parašyta jo apgintos disertacijos Sorbonos universitete pagrindu. Veikale pateikta šaltiniais pagrįsta, išsami Lenkijos ir Lietuvos santykių iki XX a. trečiojo dešimtmečio analizė. Nors veikalas pradedamas 1385 m. Krėvos sutarties aptarimu, didžioji knygos dalis skirta šių santykių XX a. raidai, ypač tiems įvykiams, apie kuriuos L. Natkevičius buvo gerai informuotas dirbdamas įvairiose diplomatinėse misijose bei Užsienio reikalų ministerijoje. 1930 m. išleisti šeši šios knygos leidimai. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra trečiasis, penktasis ir šeštasis leidimai. Vieną šios knygos penktojo leidimo egzempliorių (KAVB: R 47718) autorius skyrė istorikui, archeologui, kraštotyrininkui Eduardui Volteriui. Knygos priešlapyje yra įrašas: „Didžiai Gerbiamam Profesoriui Eduardui Volteriui autoriaus pagarbai pareikšti L. Natkevičius Kaunas, 1933 m. kovo 3 d.“. Šeštojo leidimo egzempliorius (KAVB: R 25046) buvo teisininko Zigmo Toliušio asmeninėje bibliotekoje. Trečiojo leidimo vienas egzempliorius (KAVB: RS Už 21524) buvo patekęs į mokytojo, Kretingos gimnazijos direktoriaus, vėliau neaiškiomis aplinkybėmis žuvusio partizanų ryšininko Vlado Eremino asmeninę biblioteką.
 
1931 m. Paryžiuje išleista L. Natkevičiaus knyga prancūzų kalba administracinės demarkacinės linijos tarp Lenkijos ir Lietuvos tarptautinės teisės požiūriu klausimu „La Ligne administrative polono – lithuanienne“4. Knygoje išspausdinta Paryžiaus universiteto teisės mokslų daktaro L. Natkevičiaus paskaita, skelbta leidinyje „Revue Generale de Droit International Public“ (1931 m. rugsėjis – spalis). Darbe buvo rašoma ir Vilniaus klausimu. 
 
1933 m. gegužės 9 d. L. Natkevičius skaitė analogišką paskaitą Tarptautinės teisės mokslų draugijos konferencijoje VDU, kuri pirmą kartą buvo išspausdinta tęstinio periodinio leidinio „Tarptautinės teisės mokslų draugijos surengtos paskaitos“ pirmame sąsiuvinyje (p. 92-110), vėliau išleista atskira knyga „Lietuvių lenkų administracijos linija tarptautinės teisės atžvilgiu“5. Nuo prancūziško paskaitos varianto ši paskaita skyrėsi tuo, kad joje nebuvo išskirtos paantraštės, tačiau svarbus Aukščiausios sąjungininkų tarybos sprendimas grąžinti Vilnių Lietuvai ir atsitraukti (linija nustatyta 1919 m. gruodžio 8 d.) paryškintas juodu kursyvu. Prie paskaitos taip pat įdėtas konferencijos nutarimas prancūzų kalba dėl Lenkijos ir Lietuvos administracinės linijos. Vieną leidinio egzempliorių (KAVB: RS RA II R 37527) L. Natkevičius skyrė Prienų gimnazijos fizikos ir matematikos mokytojui Cezariui Pšemeneckiui. Antraštiniame puslapyje įrašyta: „Didžiai Gerbiamam Cezarui Pšemeneckiui reiškiu pagarbos Autorius Kaunas, 1934 m. rugsėjo 1 d.“ Šis įrašas būtų sunkiai paaiškinamas, jei ne viena aplinkybė. Būtent 1934 m. į Lietuvą atvykęs garsus Rusijos dainininkas Fiodoras Šaliapinas apsilankė ir Prienuose, pas Cezarį Pšemeneckį, kurį pažinojo nuo to laiko, kai jis, baigęs Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, dirbo Maskvoje, F. Šaliapino „Mažojoje studijoje“, įrengė apšvietimą, rūpinosi scenos efektais, o susipažinęs su garsiuoju menininku ne kartą viešėjo ir jo bute. F. Šaliapiną kaip garbų asmenį, atvykusį iš Berlyno su prancūzišku pasu (gyveno Paryžiuje), globojo ir L. Natkevičius, ypač dėl tos aplinkybės, kad šį jo neplanuotą vizitą reikėjo surengti labai skubiai, netikėtai atšaukus koncertą Rygoje ir F. Šaliapinui priėmus K. Petrausko kvietimą apsilankyti Kaune. Kad per trumpą vizitą F. Šaliapinas rado galimybę apsilankyti ir pas kuklų mokytoją Prienuose, L. Natkevičiui turėjo imponuoti6.
 
1933 m. atskira knyga išleistas „Mūsų žinyne“ skelbtas L. Natkevičiaus straipsnis „Klaipėdos krašto cesijos raida“7. Knygelė skirta Klaipėdos krašto priklausomybės juridinio statuso raidai 1919-1923 m.
 
1934 m. knygele išleista dar viena L. Natkevičiaus paskaita, skaityta 1933 m. balandžio 25 d. VDU. Darbe „Agresijos sąvokos evoliucija ir jos apibūdinimo reikšmė šių dienų tarptautinei pozityvinei teisei“8 analizuojama agresijos sąvoka tarptautinės teisės požiūriu, jos suvokimą pagrindžiant konkrečiais Tautų sąjungos dokumentais, pateikiant šalių agresijos pavyzdžių, nevengiant ir santykių su Lenkija klausimo aptarimo.
 
1941 m. dirbdamas draudimo įstaigoje juriskonsultu, L. Natkevičius išvertė TSRS finansų liaudies komisariato vyriausios valstybės draudimo valdybos dokumentą „Gydytojams ekspertams ryšium su kūno sužalojimais dėl nelaimingų atsitikimų darbingumo netekimo nustatyti 1939 m. kovo 23 d. Nr. 3304 / 46 laikina instrukcija“9.
 
 
1. Lietuvos kariuomenė / Ladislovas Natkevičius.-New York : išleido Lietuvos atstatymo bendrovė, 1919.-(KAVB : RS 14-9049-1 : spaudas „Edmundo Jasiūno biblioteka ir archyvas“ ; KAVB : RS RA II R 24533 : įrašas „Gerbiamam Petrui Leonui nuo leidėjų N. Y. 2-3-1920“). 
2. Ką privalo žinoti kiekvienas pilietis demokratinę valstybę bekuriant / spaudai paruošė Lad Natkevičius.-Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922.-(„Varpo“ b-vės leid. ; Nr. 20). 
3. Aspect Politique et Juridique du Differend Polono – Lithuanien / Ladas Natkevičius.-Troisieme edition ; cinquieme edition ; sixieme edition.-Kaunas : Spaudos fondas, 1930.-(KAVB : R 47718 : įrašas „Didžiai Gerbiamam Profesoriui Eduardui Volteriui autoriaus pagarbai pareikšti  L. Natkevičius Kaunas, 1933 m. kovo 3 d.“ ; KAVB : R 25046 : spaudas „Toliušis Zigmas Kaunas“ ; RS Už 21524 : spaudas „ D. Vlado Eremino biblioteka Nr. 391“). 
4. La Ligne administrative polono-lithuanienne : Extrait de la Revue Generale de Droit International Public Septembre – Octobre 1931 / Natkevičius.-Paris : A. Pedone, 1931. 
5. Lietuvių lenkų administracijos linija tarptautinės teisės atžvilgiu : paskaita, laikyta 1933 m, gegužės 9 d. V. D. Universiteto rūmuose / Ladas Natkevičius.-Kaunas : [s.n.], 1933.-(Atsp. iš : Tarptautinės teisės mokslų draugijos surengtos paskaitos.-1933, sąs. 1, p. 92-110 ; KAVB : RS RA II R 37527 : įrašas „Didžiai Gerbiamam Cezarui Pšemeneckiui reiškiu pagarbos Autorius Kaunas, 1934 m. rugsėjo 1 d.“). 
6. Šaliapinas Prienuose / B. Juršė // Švyturys.-1963, Nr. 4, p. 22-23 ; Fiodoro Šaliapino pėdos Lietuvos žemėje / Jonas Aničas // Naujoji Romuva.-2013, Nr. 1, p. 16-17.
7. Klaipėdos krašto cesijos raida / Ladas Natkevičius.-Kaunas : [s.n.], 1933.-(Šimtas egz. išspausdinta iš „Mūsų Žinyno“ Nr. 101). 
8. Agresijos sąvokos evoliucija ir jos apibūdinimo reikšmė šių dienų tarptautinei pozityvinei teisei : paskaita, laikyta 1933 m. balandžio 25 d. V. D. Universiteto Rūmuose / Ladas Natkevičius.-Kaunas : [s.n.], 1934. 
9. Gydytojams ekspertams ryšium su kūno sužalojimais dėl nelaimingų atsitikimų darbingumo netekimo nustatyti 1939 m. kovo 23 d. Nr. 3304 / 46 laikina instrukcija / TSRS Finansų liaudies komisariatas. Vyriausioji valstybinio draudimo valdyba ; [vertėjas L. Natkevičius].-Kaunas : Lietuvos TSR valstybinio draudimo valdyba, 1941. 
Atnaujinta 2020-06-12 12:18