Steigiamojo Seimo (1920–1922) narių parengtos ir išleistos knygos II dalis

Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 69 kartai

Povilas Dogelis

Kan. P. Dogelis // Lietuvos mokykla.-1937, Nr. 3, p. 227.
Povilas Dogelis (1877 02 01 Kniebonyse, Girkalnio valsč., Raseinių apskr. – 1949 11 03 Kaune, palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos šventoriuje) – kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas, įvairių organizacijų (Ateitininkų sąjungos, Katalikų mokytojų sąjungos, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, Katalikų veikimo centro ir kitų) steigėjas, vadovas, narys. Nuo 1920 m. – Kauno arkikatedros bazilikos klebonas, Steigiamojo Seimo narys, išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje. Priklausė LKDP frakcijai, buvusiai Krikščionių demokratų bloke.
 
P. Dogelis parašė dvi atsiminimų knygas ir daug didaktinio, švietėjiško, religinio turinio veikalų. Kadangi jis buvo vienas iš Katalikų mokytojų sąjungos, Ateitininkų sąjungos bei pavasarininkų organizacijos steigėjų, šią patirtį P. Dogelis pritaikė1912 m. Šv. Kazimiero draugijos išleistoje knygoje „Kaip daromi susirinkimai ir kaip juos vesti“1, pasirašytoje inicialais P. D. Autorius leidinio įžangoje paminėjo, kad knyga turėtų būti reikalinga įvairioms draugijoms, siekiant tvarkos per susirinkimus. 1918 m. skaitytojus pasiekė antrasis šio veikalo leidimas, taip pat išleistas Šv. Kazimiero draugijos2.
 
1912 m. P. Dogelis (pasirašęs Kun. P. D. inicialais) išleido pamokymų knygelę „Pirmosios Komunijos atminimas“3, skirtą vaikams, pirmą kartą einantiems Komunijos (tada leidinio autorius dirbo kunigu Kaune). Knygos pirmąjį, antrąjį (1918 m.4) ir trečiąjį (1932 m.5) leidimus taip pat išleido Šv. Kazimiero draugija.  
 
Dirbdamas klebonu Kauno arkikatedroje bazilikoje P. Dogelis parašė keletą religinio pobūdžio knygų, kurios buvo išleistos Kauno arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos. 1928 m. išleistame darbe „Bažnyčių palaikymas“6 nagrinėjamas aktualus finansinės paramos (aukų) bažnyčioms klausimas. 
 
1931 m. išleista knyga „Apie rekolekcijas“7 bei Šv. Elžbietos gyvenimo aprašymas „Šv. Elzbieta“8. 1938 m. išleistos dar dvi kanauninko P. Dogelio knygos. Veikalą „Lietuvis katalikas“9 jis parašė susirūpinęs dėl Lenkijos ultimatumo Lietuvai bei dėl pastebimo tikinčiųjų mažėjimo. P. Dogelio knyga „Sutvirtinimo Sakramentas“ (pirmasis leidimas išleistas 1938m.10, antrasis– 1939 m.11) taip pat yra religinio pobūdžio.
 
1930 m. P. Dogelis išleido pirmąją atsiminimų knygą „Kalėjimuose pas bolševikus“12 apie laikotarpį nuo 1919 m. vasario 17 d. iki 1919 m. liepos mėnesio, kurį jis praleido įvairiuose bolševikų kalėjimuose. 1919 m. liepos pabaigoje dėl apsikeitimo politiniais kaliniais grįžo į Kauną. Knygą sudaro P. Dogelio užrašai, slapta surašyti jam kalint Lukiškėse, Dvinske, Smolenske. Leidinyje minimi kartu kalėję asmenys: Jonas Vailokaitis, Liudas Gira ir kiti. J. Vailokaitis aprašytas kaip asmuo, daug prisidėjęs apsikeičiant kaliniais bei juos išlaisvinant. P. Dogeliui grįžtant į Kauną Lietuvą pasiekė žinia, kad jis ir Liudas Gira gali būti bolševikų sušaudyti  kažkur prie Maišiogalos. Laimei, nuvykus su leidimu atgabenti jų kūnus, abu rasti gyvi ir sveiki. Knygos įžangoje – ironiškos autoriaus mintys „Dvyliktosioms Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti“. 
 
Carizmo laikais P. Dogelis buvo laikomas politiškai nepatikimu, todėl 1902 m. buvo uždarytas dvejiems metams į Kretingos vienuolyną. Taip pat buvo laikomas nepatikimu bei areštuotas vokiečių 1916 m. ir bolševikų 1919 m. P. Dogelis pasijuto politiškai nepatikimu ir Nepriklausomoje Lietuvoje, einant dvyliktiesiems valstybės nepriklausomybės metams. Tai jį ir paskatino surinkti bei užrašyti šiuos savo atsiminimus. Knygos pabaigoje – P. Dogelio mintys, užrašytos 1919 m. balandžio 1 d. jam kalint Lukiškių kalėjime Vilniuje (kaip jis pats rašo, „narvelyje Nr. 140“). 
 
Likimo ironija, kad vienas šių P. Dogelio atsiminimų egzempliorius (KAVB: RS A 281747) anksčiau buvo Vilniaus sunkiųjų darbų kalėjimo knygyne bei Lukiškių kalėjimo bibliotekoje. Knygoje yra šių įstaigų spaudai lietuvių ir lenkų kalbomis. Leidinys anksčiau buvo Šv. Kazimiero lietuvių draugijos jaunimui auklėti bibliotekoje Vilniuje (knygos pabaigoje yra dar vienas spaudas). 
 
1933 m. P. Dogelis parašė didaktinę knygą „Jaunimui dovanėlė“13 apie jaunimo santykius su gamta, tėvais, bažnyčia, pavasarininkais. 1934 m. „Maldos“ bendrovė Kaune išleido P. Dogelio darbą „Šiluva ir jos šventovė“14 apie Šiluvos bažnyčios ir stebuklingojo paveikslo istoriją. 
 
1936 m. išleista antroji P. Dogelio atsiminimų knyga „Mano atsiminimai“15, kurią parašyti jį paskatino pavasarininkų vadovybė. Tiesa, ir šioje atsiminimų knygoje labai nedaug dėmesio skirta jos autoriaus gyvenimui Nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau visas P. Dogelio gyvenimas buvo kaip nuotykis su daugybe intriguojančių įvykių, su mažai kam žinomų, bet svarbių Lietuvai faktų. Dėl įvykių ir faktų analizės skaitytojai neabejoja autoriaus kompetencija ir objektyvumu vertinant vieną ar kitą įvykį. Skaitant šią knygą susidaro įspūdis, tarsi skaitytume čia ir dabar rašomą dienoraštį.
 
Atsiminimų autorius nesistengė atrodyti geresnis nei buvo iš tikrųjų. Jis sąžiningai rašė apie vakarėlius Liepojos gimnazijos bendrabutyje ir apie tai, kaip jam kunigų seminarijoje sunkiai sekėsi mesti rūkyti bei įprasti prie seminarijos režimo. Atsiminimai patrauklūs ir labai gyvais, tiksliais, linksmais gyvenime sutiktų asmenų aprašymais. Taigi daug sužinome ne tik apie patį P. Dogelį, bet ir apie jo aplinką, susijusią su daugybės organizacijų, draugijų veikla. Atsiminimuose yra ir daug informacijos apie įvairių draugijų veiklą. Šių žinių tikriausiai daugiau niekur kitur nerasime.
 
 Pavasarininkų veikloje P. Dogelis aktyviai dalyvavo tiek Nepriklausomos Lietuvos priešaušryje, tiek jau Nepriklausomoje Lietuvoje, ypač daug bendravo su vienu šios organizacijos vadų Juozu Leimonu. Todėl nenuostabu, kad būtent P. Dogelis vienas pirmųjų pradėjo rašyti pavasarininkų organizacijos istoriją. Jo knygą „Už bočių žemę ir tikybą: pavasarininkijos istorijos bruožai“16 1939 m. išleido Lietuvių katalikų jaunimo „Pavasario“ Vyrų ir Mergaičių sąjungų vyriausioji valdyba. Autorius šią knygą skyrė organizacijos vyriausiajam vadui, daktarui Juozui Leimonui pagerbti. Įžanginį žodį knygoje pasirašė Dr. Leimono 10 metų vadovavimo pavasarininkijai jubiliejaus minėjimo komitetas, kurio pirmininku buvo pats P. Dogelis. Jis rūpinosi ir šios organizacios namų  Kaune (Perkūno al. 2) statyba, buvo šių namų statybos komiteto pirmininku. Knygoje įdėta šio 1935 m. pastatyto ir 1936 m. įrengto pastato nuotrauka. Knygoje P. Dogelis pateikė ir asmeniškų detalių apie Juozą Leimoną, pavyzdžiui, dėl jo vedybų, o apie save rašė trečiuoju asmeniu, tarsi cituodamas gerai pažįstamo kanauninko P. Dogelio mintis, netgi užrašydamas jo palinkėjimus pavasarininkams, pasakytus J. Leimonui, jiems abiems vaikštant Kauno apylinkėse. 
 
Vienas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS A 280506-1) seniau priklausė  Lietuvos Marijonų provincijos bibliotekai. Leidinyje yra šie spaudai: „Lietuvos Marijonų Provincijos Biblioteka Nr. 105“ ir „Bibliotheca Marianorum Mariampoli“. 
 
 
1. Kaip daromi susirinkimai ir kaip juos vesti / parašė P. D. [Povilas Dogelis]. - Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1912. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 120). 
2. Kaip daromi susirinkimai ir kaip juos vesti / parašė P. D. [Povilas Dogelis]. - Antra pataisyta laida. - Vilnius : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1918. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 229).
3. Pirmosios Komunijos atminimas : vaikams einantiems pirmą kartą prie komunijos dovanėlė / sustatė Kun. P. D. [Povilas Dogelis]. - Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1912. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 117). 
4. Pirmosios Komunijos atminimas / sustatė kun. P. D. [Povilas Dogelis]. - Antroji laida. - Vilnius : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1918. - (Šv. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 177).
5. Pirmosios Komunijos atminimas / parašė P. Dogelis. - II pataisytoji laida : [faktiškai III – ia laida]. - Kaunas : Š. Kazimiero draugijos leidinys, 1932. - (Š. Kazimiero dr-jos leid. ; Nr. 536). 
6. Bažnyčių palaikymas / P. Dogelis. - Kaunas : Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1928. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 15).
7. Apie rekolekcijas / P. Dogelis. - Kaunas : Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1931. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 32).
8. Šv. Elzbieta / P. Dogelis. - Kaunas : Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1931. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 36).
9. Lietuvis katalikas / P. Dogelis. - Kaunas :  Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1938. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 58).
10. Sutvirtinimo Sakramentas / P. Dogelis. - Kaunas : Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1938. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 57).
11. Sutvirtinimo Sakramentas / P. Dogelis. - II laida. - Kaunas : Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leidinys, 1939. - (Kauno Arkikatedros bazilikos vikarų kolegijos leid. ; Nr. 61).
12. Kalėjimuose pas bolševikus / parašė P. Dogelis. - Kaunas : [s.n.], 1930.
13. Jaunimui dovanėlė / P. Dogelis.-Kaunas : [s.n.], 1933. 
14. Šiluva ir jos šventovė : Šiluvos stebuklingojo paveikslo ir bažnyčių istorija, reikalingiausios maldos ir litanija / Kun. P. D. [Povilas Dogelis]. - Kaunas : B-vė „Malda“, 1934. 
15. Mano gyvenimo prisiminimai / P. Dogelis. - Kaunas : [s.n.], 1936.
16. Už bočių žemę ir tikybą : pavasarininkijos istorijos bruožai / P. Dogelis. - Kaunas : L. K. J. „Pavasario“ Vyrų ir Mergaičių S-gų Vyriausioji Valdyba, 1939.

Kazys Grinius

Dr. K. Grinius, Centro Valdybos Pirmininkas // Kova su džiova, 1924-1934 : vienkartinis draugijos kovai su tuberkulioze pirmajam dešimtmečiui paminėti leidinys ; redaktorius Dr. K. Grinius. - Kaunas : Draugija kovai su tuberkulioze, 1934, p. 2. 
Kazys Grinius (1866 12 17 Selemos Būdos k., Gudelių valsč, Marijampolės apskr. – 1950 06 04 Čikagoje, JAV, palaikai perlaidoti 1994 10 08 prie gimtojo Selemos Būdos kaimo) – gydytojas, vienas iš Lietuvos demokratų partijos įkūrėjų, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjas ir lyderis, Steigiamojo Seimo narys, Pirmojo, Antrojo ir Trečiojo Seimų narys, Pirmosios Lietuvos Vyriausybės Ministras Pirmininkas, Lietuvos Prezidentas. Dirbo Kauno m. savivaldybės vyriausiuoju gydytoju, vadovavo Kauno medicinos ir sanitarijos skyriui, 1923 m. įkūrė „Pieno lašo“ draugiją, 1924 m. – Draugiją kovai su tuberkulioze, buvo jos valdybos pirmininku 1924–1940 m. 1927 m. paskirtas Kauno m. savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju ir ėjo šias pareigas iki 1935 m. K. Griniaus iniciatyva sergantiems tuberkulioze įkurta sanatorija Panemunėje.
 
Į Steigiamąjį Seimą K. Grinius buvo išrinktas kaip LVS atstovas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal partinį sąrašą. Steigiamajame Seime priklausė LVS frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui. Tapęs Ministru Pirmininku pateikė Steigiamajam Seimui ratifikuoti Taikos sutartį su Sovietų Rusija. 1921 09 13 Vyriausybės vardu prašė Steigiamojo Seimo pritarti dėl karo padėties įvedimo šalyje. 1926 06 07 išrinktas Prezidentu, po 1926 12 17 perversmo nušalintas. Vėliau dirbo socialinės apsaugos bei sveikatos apsaugos srityse. 
 
Parašė daug veikalų: švietėjiškų, politinės agitacijos, biografinių, istorijos, gamtos mokslų ir kt. Išvertė grožinės literatūros kūrinių, lietuvių išeivijoje išleisti du K. Griniaus atsiminimų tomai bei  knyga, kurioje apžvelgiami ir vertinami 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo įvykiai.
 
1895 m. K. Grinius redagavo iš lenkų kalbos verstą kontrafakcinį leidinį – apysakėlę „Krumplių Jonas“. Vertimas pasirašytas „Miškinio“ slapyvardžiu1. Jo autorius yra Feliksas Janušis. Tikroji knygos išleidimo vieta yra ne Vilnius, o Maskva, leidinys išspausdintas Tilžėje. Knygą išleido Maskvos lietuvių studentų draugija. Veikalo originalus pavadinimas lenkų kalba – „Janek Bruzda“, jo autorius – Adomas iš Krokuvos (autoriaus tapatybė nenustatyta). Spaudinys išleistas 1884 m. Ženevoje, leidykloje „Walki Klas“. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomas leidinys (KAVB: RS I R 6901) anksčiau priklausė Dorpato (Tartu) studentų draugijos bibliotekai Estijoje. 
 
1905 m. atskira knyga išleistas K. Griniaus straipsnis „Apie vidutines mokyklas“, skelbtas „Varpo“ žurnale (Apie mokyklas / Vertikas [Kazys Grinius] // Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 26-29)2. Knyga (KAVB: RS II R 3453) anksčiau priklausė Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynui, vėliau buvo Povilo Gasiūno lietuvių spaudos kolekcijoje. 
 
„Šviesos“ bendrovė 1905 m. išleido K. Griniaus parengtą beletristinę geografijos, istorijos apžvalgos knygą „Šveicarija ir jos kalnai“3. 1906 m. išleista K. Griniaus pažintinė politinės istorijos knyga „Kaip valdosi amerikiečiai“4. Lietuvos demokratų partija, kurios steigėju buvo ir K. Grinius, 1906 m. išleido šios partijos nuostatas žemės klausimu „Teisingas žemės valdymas Lietuvoje“5, parašytas Laumės Vaiko slapyvardžiu pasirašiusio Kazio Griniaus.
 
1907 m. išleistas Lietuvos valstiečių sąjungos leidinys „Pasaka apie carą Mikitą“6. Šią knygą iš rusų kalbos išvertė K. Grinius ir A. Smetona. Kūrinį parašė rusų socialistas revoliucionierius (eseras) Feliksas Volchovskis, o 1902 m. išleido Rusijos socialistų revoliucionierių partija. Kūrinys „Pasaka apie carą Mikitą“ – politinis pamfletas Rusijos carui Nikolajui II.
 
1908 m. astkira knyga išleistas K. Griniaus straipsnis „Medžiaga L. Ivinskio biografijai“7, skelbtas „Lietuvių tautos“ žurnale. Darbe – K. Griniaus parengti spaudai L. Ivinskio laiškai, dokumentai su trumpa straipsnio autoriaus parašyta L. Ivinskio biografija.
 
1909 m. išleistas dar vienas K. Griniaus kartu su J. Basanavičiumi parašytas darbas „Iš Seinų vyskupijos historijos“8. Kaip ir J. Basanavičiui, K. Griniui nebuvo svetimas ir lietuvių folkloro rinkimo klausimas. Jis kartu su Lietuvių mokslo draugijos folkloro komisijos nariais E. Volteriu, J. Basanavičiumi, J. Tumu ir J. Janulaičiu parengė „Trumpą folklioro dalykams rengti programą“9, kurią išleido Lietuvių mokslo draugija. Vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS  II R 5486) savo asmeninėje bibliotekoje seniau turėjo medikas Pranas Mažylis.
 
K. Grinius taip pat domėjosi augalų rinkimu bei lietuviškais botanikos terminais. 1911 m. jis išvertė iš lenkų kalbos lenkų botaniko, Stepono Batoro universiteto Vilniuje Augalų sistematikos ir geografijos katedros ordinarinio profesoriaus J. Tšebinskio knygą „Kaip rinkt bei žymėti augalus ir kaip daryti žolynus“10. 1914 m. atskira knyga išleistas „Lietuvių tautoje“ spausdintas K. Griniaus straipsnis „Apie botanikos organografijos lietuviškąją terminologiją“11. Šis darbas parengtas pagal K. Griniaus paskaitą, skaitytą 1913 m. birželio mėnesį įvykusiame Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime. K. Grinius darbo įžangoje rašo, kad „augalų organų lietuviškoji terminologija nuobodokas, bet labai reikalingas tiek botanikams, tiek farmacininkams ar šiaip išsilavinusiems lietuviams“. 
 
1914 m. Kazys Grinius kartu su Petru Rusecku parengė knygą „Dešimt metų spaudos atgavimo paminėjimas“12. Veikale trumpai įvertintas dešimties metų laikotarpis nuo spaudos draudimo panaikinimo bei svarstoma, ką lietuvių spaudai davė spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 2889) iš pradžių priklausė Lietuvių mokslo draugijai, vėliau pateko į Vilniaus lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyriaus biblioteką.
 
1921 m. „Varpo“ bendrovė išleido vieną iš daugelio K. Griniaus sveikatos švietimo knygelių „Žmonių ligos“ su higienos patarimų skyreliu „Apie žmogaus dailumą“13. Vienas knygelės „Žmonių ligos“ egzempliorius (KAVB: RS A 170529-1) priklausė gydytojui Artūrui Jurgučiui. 1922 m. atskira knyga išleistas „Medicinos“ žurnale skelbtas K. Griniaus straipsnis „Medicinos žinių populiarizacija ir lietuvių medicinos knygų sąrašas“ (perspausdintas iš: Medicina. - 1922, Nr. 5-8)14.
 
1924 m. Kazys Grinius parengė knygą apie tais metais mirusį bei gerai pažinotą Rusijos Dūmos deputatą, inžinierių, spaudos žemės ūkio klausimais bendradarbį, visuomenės veikėją Petrą Vitkauską15. Tais pačiais metais K. Grinius parengė „D-ro V. Kudirkos raštų žodyną“16 ir knygą „Varpo metų knygnešiai“17. Vieną „Varpo metų knygnešių“ egzempliorių (KAVB: RS A 159003) asmeninėje bibliotekoje turėjo pedagogas, visuomenės veikėjas Balys Žygelis.
 
K. Grinius gerai mokėjo ir latvių kalbą. 1925 m. išleistas jo iš latvių kalbos verstas vieno veiksmo humoristinis scenos vaizdelis „Išgydė“18, pasirašytas Žmogelio slapyvardžiu.
 
V. Vijoklio slapyvardžiu Kazys Grinius parašė politinės agitacijos knygelę „Mūsų klerikalai faktų šviesoje“19, kurią išleido Valstiečių liaudininkų sąjunga. Joje kritikuojama krikščionių demokratų partijos pozicija dėl nuosavybės, sąžinės laisvės, santykių su nacionalinėmis mažumomis klausimai. 
 
Kadangi K. Grinius buvo vienas iš „Pieno lašo“ draugijos steigėjų ir narių, jis rūpinosi ir kūdikių mirtingumo problema. Šios draugijos 1933 m. buvo išleista K. Griniaus parengta knyga „Kova su kūdikių mirtingumu Kaune, 1923-1933“20.
 
1934 m. išleistas K. Griniaus redaguotas Kovos su tuberkulioze draugijos vienkartinis leidinys „Kova su džiova“21, skirtas šios draugijos dešimtmečiui paminėti. K. Grinius vadovavo šiai draugijai, labai aktyviai kovojo su tada dar didele sveikatos apsaugos Lietuvoje problema – tuberkulioze. K. Grinius buvo Kovos su tuberkulioze draugijos valdybos pirmininkas, o jo žmona Kristina Grinienė buvo šios draugijos valdybos narė. Leidinyje pateikta šios įstaigos ir jos skyrių dešimties metų veiklos apžvalga, taip pat yra aktualių straipsnių apie kovą su tuberkulioze Lietuvoje ir kitose šalyse.
 
1947 m. K. Griniui atšventus savo 80 metų jubiliejų išleistas pirmas jo atsiminimų tomas22. Buvo planuojama išleisti tris atsiminimų tomus apie laikotarpį nuo 1894 m. iki 1926 m. Po K. Griniaus mirties 1962 m. išleistas antras atsiminimų tomas23. Trečias tomas nebuvo išleistas. Pirmą tomą išleido lietuviai tremtiniai Hanau stovykloje Vokietijoje, susitelkę į bendrovę „Mintis“, leidusią tokio paties pavadinimo laikraštį. Pirmą tomą išleido leidykla „Patria“ Tiubingene. Būtent pirmame atsiminimų tome įdėta K. Griniaus gyvenimo apžvalga ir jo paties rašyta atsiminimų įžanga. Po itin išsamaus K. Griniaus aplinkos iki 1894 m. ir 1894 m. įvykių aprašymo atsiminimuose pamečiui pristatomi įvykiai ir darbai iki 1900 m. Įžangoje autorius rašo, kad jo atsiminimai iki 1893 m. jau buvo spausdinti 1926 m. „Varpo“ žurnale, tačiau pirmame tome jis juos pakartojo, atnaujindamas ir papildydamas. Autorius taip pat apgailestavo, kad negali pasinaudoti Lietuvoje likusia atsiminimų medžiaga ir daug ką fiksavo iš atminties. Tad tenka tik stebėtis atsiminimų išsamumu. Vertingiausia šiuose atsiminimuose yra tai, kad K. Grinius labai detaliai fiksavo kiekvieną veiksmą, ar tai būtų leidybiniai reikalai, ar susirinkimai, ar kelionės, ar tiesiog eiliniai darbai. Antrame tome – K. Griniaus atsiminimai nuo 1901 m. iki 1905 m. Leidinyje papildomai įdėtas su atsiminimais susijęs jo darbas – 1907 m. „Lietuvių tautoje“ išspausdintas straipsnis „Keletas dokumentų Seinų vyskupystės istorijai (1813-1823 m.)“. Šio tomo leidėjai (Dr. Kazio Griniaus komitetas) parengė abiejų tomų vardų rodyklę. Antrąjį tomą išspausdino laikraščio „Naujienos“ spaustuvė Čikagoje.
 
 
1. Krumplių Jonas : apysakėlė / vertė Miškinis [Feliksas Janušis]. - Vilnius : išleista M. L. D., 1895. - (Kontrafakcija : tikrieji leidimo duomenys : Maskva ; Tilžė : Maskvos lietuvių studentų draugija, 1895).
2. Apie vidutines mokyklas : perspausdinta iš „Varpo“ / Vertikas [Kazys Grinius]. - Tilžė : [s.n.], 1905. - (Perspausdinta iš :  Varpas. - 1905, Nr. 3, p. 26-29).
3. Šveicarija ir jos kalnai / sutaisė K. G. [Kazys Grinius]. - Vilnius : „Šviesos“ bendrovė, 1905. 
4. Kaip valdosi amerikiečiai / parašė K. Grinius. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ išleidimas, 1906. - („Lietuvos ūkininko“ išleidimas ; Nr. 1). 
5. Teisingas žemės valdymas Lietuvoje / parašė Laumės Vaikas [Kazys Grinius]. - Tilžė : Lietuvos Demokratų Partija, 1906. 
6. Pasaka apie carą Mikitą / pagal rusišką [F. Volchovski] ; sutaisė A. K. [Antanas Smetona ir Kazys Grinius]. - Vilnius : išleido L. V. S., 1907. 
7. Medžiaga L. Ivinskio biografijai / spaudon prirengė Dr. K. Grinius. - Vilnius : [s.n.], 1908. - (Iš „Lietuvių tautos“). 
8. Iš Seinų vyskupystės historijos / J. Basanavičius ir K. Grinius. - Vilnius : [s.n.], 1909. - (Iš „Lietuvių tautos“). 
9. Trumpa Folklioro dalykams rinkti programa / sutaisyta d-ro K. Griniaus ir L. M. D-jos Folklioro Komisijos narių : prof. E. Volterio, d-ro J. Basanavičiaus, kun. J. Tumo ir adv. J. Janulaičio. - Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1910.
10. Kaip rinkt bei žymėti augalus ir kaip daryti žolynus : trumpos praktiškos pratarmės tėvynės floros mylėtojams su piešiniais / parašė D-ras J. Trzebinskis ; vertė iš lenkiško rankraščio D-ras K. Grinius. - Vilnius : Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1911. 
11. Apie botanikos organografijos lietuviškąją terminologiją (skaityta L. M. Dr-jos visuotiniame susirinkime VI 12 / 25 d. 1913 m.) / D-ras K. Grinius. - Vilnius  : [s.n.], 1914. - (Iš „Lietuvių tautos“).
12. 10 metų spaudos atgavimo paminėjimas (su paveikslėliais) / surengė [Petras Ruseckas ir Kazys Grinius]. - Vilnius : „Lietuvos ūkininko“ redakcija, 1914.
13. Žmonių ligos. Priedas : Apie žmogaus dailumą / D-ras K. Grinius. - Kaunas : „Varpo“ bendrovės leidinys, 1921. - („Varpo“ bendrovės leid. ; Nr. 1).
14. Medicinos žinių populiarizacija ir Lietuvių medicinos knygų sąrašas / Dr. K. Grinius. - Kaunas : [s.n.], 1922. – (Perspausdinta iš : Medicina. - 1923, Nr. 5, 6/7 ir 8). 
15. Inžinierius Petras Vitkauskas (1874 – 1924) / parašė Dr. K. Grinius. - Kaunas : [s.n.], 1924. 
16. D-ro V. Kudirkos raštų žodynas / Dr. K. Grinius. - Kaunas : „Varpo“ b-vės leidinys, 1924. - („Varpo“ b-vės leid. ; Nr. 48).
17. Varpo metų knygnešiai / Dr. K. Grinius. - Kaunas : „Varpo“ b-vės leidinys, 1924. - („Varpo“ b-vės leid. ; Nr. 49).
18. Išgydė : vieno veiksmo juokas / iš latvių kalbos vertė Žmogelis [Kazys Grinius]. - Biržai : „Biržų žinių“ leidinys, 1925. - („Biržų žinių“ leid.; Nr. 4). 
19. Mūsų klerikalai faktų šviesoje / V. Vijoklis [Kazys Grinius]. - Kaunas : Valstiečių liaudininkų sąjungos leidinys, 1925. 
20. Kova su kūdikių mirtingumu Kaune, 1923-1933 / Dr. K. Grinius. - Kaunas : Pieno lašo draugijos leidinys, 1933. 
21. Kova su džiova, 1924-1934 : vienkartinis draugijos kovai su tuberkulioze pirmajam dešimtmečiui paminėti leidinys ; redaktorius Dr. K. Grinius. - Kaunas : Draugija kovai su tuberkulioze, 1934. 
22. Atsiminimai ir mintys / Dr. Kazys Grinius. - Tiubingenas : „Patria“ ; B-vė „Mintis, 1947, t. 1. 
23. Atsiminimai ir mintys / Dr. Kazys Grinius. - Chicago : išleido Dr. Kazio Griniaus komitetas, 1962. 
 

Kazimieras Jokantas

Turime naują Švietimo Ministerį Dr. K. Jokantą, didį pedagogą ir filologą : [portr.] // Mokslo dienos. - 1939, Nr. 11, p. 499.
Kazimieras Jokantas (1880 10 23 Valiukiškyje, Kupiškio valsč. – 1942 08 25 sušaudytas Sverdlovske) – Lietuvos visuomenės veikėjas, švietimo ministras XI, XII ir XXI Ministrų kabinetuose, gydytojas, pedagogas, „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktorius (1927–1939 m.). K. Jokantas buvo Steigiamojo Seimo, Pirmojo ir Antrojo Seimų narys, Antrojo Seimo Pirmininko pavaduotojas. Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas pagal partijos sąrašą. Steigiamajame Seime priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, kuri veikė KD bloke.
 
K. Jokantas – lotynų kalbos vadovėlių ir „Lotyniškai lietuviško žodyno“ (1936) autorius. Išleido ne tik jį išgarsinusius lotynų kalbos veikalus, bet ir gamtamokslinės, grožinės literatūros vertimų iš vokiečių ir rusų kalbų, parašė kitų leidinių krašto istorijos, medicinos temomis. 
 
Pirmoji K. Jokanto išversta knyga buvo D. Koropčevskio „Urvinis žmogus“1. Vertimą iš rusų kalbos K. Jokantas pasirašė Kaz. Miškonio slapyvardžiu (šį slapyvardį vertėjas pasirinko dėl to, kad mėgo gamtą, mišką). Šis leidinys – 1904 m. Sankt Peterburge išleistos rusų rašytojo ir vertėjo D. Koropčevskio knygos apie priešistorinius laikus vertimas, išleistas Vilniuje, laikraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvėje. Vienas dabar Senųjų ir retų spaudinių skyriuje saugomos knygos egzempliorius (KAVB: II R 3407) buvo Jurgio ir Marijos Šlapelių rinkiniuose (tai liudija įrašas viršelyje), vėliau jis pateko į kraštotyrininko, spaudos kolekcionieriaus Povilo Gasiūno spaudos kolekciją.  
 
K. Jokantas taip pat parengė ir išleido įvairių paskaitų. 1909 m. išleistas darbas „Džiova, jos priežastįs ir kova su ja“2. Viename Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomame šios knygos egzemplioriuje (KAVB: RS R 32379-1) įklijuotas tarpukario laikų kalendoriaus lapelis su tekstu apie rūkymo žalą. 1910 m. išleistos „Antrosios Marijampolės paskaitos“3, kuriose yra K. Jokanto, kaip vieno iš paskaitų autorių, straipsnis „Kam reikalingi ligonbučiai“ (knygos p. 1-19, M. Gustaičio parašytos įžangos lapai knygoje nesunumeruoti). Šio leidinio paskaitos perspausdintos iš „Vilties“ laikraščio ir išleistos draugijos „Žiburys“ lėšomis. Abi knygos yra tinklapyje www.epaveldas.lt.
 
1911 m. „Šaltinio“ knygyno lėšomis Seinuose išleistas K. Jokanto verstas rusų zoologo, profesoriaus Julijaus Vagnerio veikalas „Iš gyvulių gyvenimo“4. Vienas šios knygos egzempliorius saugomas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (KAVB: RS II R-04-5017). Seniau jis buvo Kauno miesto ir apskrities komendantūros bibliotekoje (knygoje tai liudija spaudai). 
 
1913 m. išleistas švietėjiškas K. Jokanto veikalas „Žmogaus amžiaus ilgumas“5, skirtas kunigui, daktarui Motiejui Gustaičiui ir pasirašytas K. J. inicialais. Šioje knygoje autorius nagrinėja žmogaus gyvenimo trukmės statistiką įvairiose šalyse ir įvairiu laiku bei bando atsakyti į klausimą, nuo ko ši trukmė priklauso. Vienas knygos egzempliorius (KAVB: RS II R 6641) anksčiau priklausė Lietuvos Laisvamanių etinės kultūros draugijos Uzarų skyriaus bibliotekai (Uzarų „Kultūros“ būreliui Nr. 12). Uzarų skyrius buvo Jankų valsčiuje, Šakių apskrityje.
 
1921 m. išleistas K. Jokanto iš vokiečių kalbos verstas „Gamtamokslis aukštesniosioms mokykoms“6, parašytas L. Kanmėjerio ir H. Šulco, perdirbtas Hanso Bongardto. Vadovėlį išleido „Švyturio“ bendrovė. Vienas šios knygos egzempliorius (KAVB: RS RA II R 58074) vertimo autoriaus dedikuotas istorikui, kraštotyrininkui Jonui Totoraičiui. Antraštiniame puslapyje yra įrašas: „Kun. dr. Totoraičiui K. Jokantas“. 
 
1920 m. buvo išleista K. Jokanto pirmojo „Lotynų kalbos vadovėlio“ leidimo pirma dalis7 (KAVB jos nėra), o 1922 m. – antra dalis8. Šio vadovėlio pirmojo leidimo antros dalies vieną egzempliorių (KAVB: RS RA II R 15295) autorius skyrė kunigui, verslininkui, Ūkio banko vadovui Juozui Vailokaičiui (knygoje yra įrašas: „Gerb. Kun. J. Vailokaičiui Autorius 3. I. 23“). Dar vienas šio leidinio egzempliorius (KAVB: RS A-06-2508-2) buvo patekęs į Jėzuitų namų Pagryžuvyje biblioteką. Buvo išleisti netgi septyni šio vadovėlio leidimai9. Pirmasis leidimas – „Švyturio“ bendrovės, vėliau vadovėlį dar išleido A. Ptašeko knygynas, „Sakalo“ bendrovė knygoms leisti ir platinti bei Valstybinė leidykla Kaune. Nors praktinės lotynų kalbos pritaikymo galimybės buvo nedidelės, jos mokėjimas buvo reikalingas gimnazijose dėl bendrojo išsilavinimo. Būtent K. Jokantas su Prezidento Antano Smetonos pagalba sugebėjo išlaikyti lotynų kalbą gimnazijų programose, nors ne vieną kartą buvo siūlyta jos atsisakyti. 
 
K. Jokantas taip pat buvo vieno geriausių iki šių dienų lotynų – lietuvių kalbų žodyno10, išleisto 1936 m., autorius. Dar vienas K. Jokanto knygos vertimas buvo „Jaunimo bibliotekos“ serijos. 1922 m. „Švyturio“ bendrovė išleido K. Jokanto iš vokiečių kalbos verstą K. Šmido religinio bei didaktinio turinio apsakymų rinkinį „Šimtas apsakymėlių“11. 1925 m. Šv. Kazimiero draugija išleido antrąjį šios knygos leidimą12
 
1937 m. atskira knyga išleistas K. Jokanto straipsnis „S. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu“13, skelbtas žurnalo „Karo archyvas“ septintame tome  (1914-1918). K. Jokantas šį straipsnį parengė iš savo fragmentiškų dienoraščio užrašų, tad daugiausia rėmėsi asmeniniais įspūdžiais, papildytais literatūra, atgaivinusia šiek tiek pamirštus bei dienoraštyje neaprašytus epizodus ir faktus. Vieną šio savo veikalo egzempliorių (KAVB: RS RA II R 14365) K. Jokantas skyrė istorikui Adolfui Šapokai. Antraštiniame knygos puslapyje yra įrašas: „A. Šapokai Autorius 1937 VI 23“. Kitą egzempliorių (KAVB: RS R 78839-2) užrašė Užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui: „J. Urbšiui Užsienių Reikalų Ministrui Autorius“. Dar vieną knygą (KAVB: RS 08-1762-3) K. Jokantas skyrė mokytojui Baliui Sekmokui: „B. Sekmokui Autorius“.
 
 
1. Urvinis žmogus : su 24 piešinėliais / D. Koropčevskis ; iš rusų kalbos vertė Kaz. Miškonis [Kazimieras Jokantas]. - Vilnius : „Vilniaus žinių“ spaustuvė, 1905.
2. Džiova, jos priežastįs ir kova su ja : Marijampolės paskaita / K. Jokantas. - Vilnius : „Vilties“ išleidimas, 1909. 
3. Antrosios Marijampolės paskaitos (3/16 ir 4/17 geg. M. 1910 m.) : atspausdinta iš „Vilties“, „Žiburio“ lėšomis Marijampolės lietuvaičių progimnazijos naudai / K. Jokantas ir kt. - Vilnius : [„Žiburys“], 1910. 
4. Iš gyvulių gyvenimo / J. Vagner ; iš rusų kalbos vertė Dr. K. Jokantas. - Seinai : „Šaltinio“ knygynas, 1911. 
5. Žmogaus amžiaus ilgumas : Kun. dr. M. Gustaičiui skiria šį veikalėlį autorius / K. J. [Kazimieras Jokantas]. - Seinai : „Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės“ spaustuvėje, 1913. 
6. Gamtamokslis aukštesniosioms mokykloms / [Ludwig] Kahnmeyer, [Herman] Schulze ; perdirbo dr. Hans Bongardt ; iš vokiečių kalbos vertė d-ras K. Jokantas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1921. 
7. Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - Kaunas : „Švyturio“ bendrovė, 1920, d. 1.
8. Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovė, 1922, d. 2.
9. Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 2-asis leid. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovė, 1922, d. 1; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas ; Antrąjį leidimą paruošė J. Vosylius. - 2-asis leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1931, d. 2; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas ; trečiajį leidima paruošė J. Vosylius. - 3-asis leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1931, d. 1; Lotynų kalbos vadovėlis : [3-iai gimnazijos klasei] / K. Jokantas. - 4-as leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1932, d. 1; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas ; trečiąjį leidimą paruošė J. Vosylius. - 3-asis leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1934, d. 2; Lotynų kalbos vadovėlis : [4-ai gimnazijos klasei] / K. Jokantas. - 3-asis leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1934, d. 2; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 6-oji laida. - Kaunas : Sakalas, 1940, d. 1; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 4-oji laida. - Kaunas : Sakalas, 1940, d. 2; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 5-as leid. - Kaunas : A. Ptašeko knygynas, 1936, d. 1; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 5-oji laida. - Kaunas : Valstybinė leidykla, 1943, d. 2; Lotynų kalbos vadovėlis / K. Jokantas. - 7-oji laida. - Kaunas : Valstybinė leidykla, 1943, d. 1.
10. Lotyniškai lietuviškas žodynas / K. Jokantas. - Kaunas : [Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija], 1936.
11. Šimtas apsakymėlių / Chr. V. Schmid ; iš vokiečių kalbos vertė Dr. K. Jokantas. - Kaunas ; Vilnius : „Švyturio“ bendrovės leidinys, 1922. - (Jaunimo biblioteka ; Nr. 5).
12. Šimtas apsakymėlių / Chr. V. Schmid ; iš vokiečių kalbos vertė Dr. K. Jokantas. - Antras pataisytas leidimas. - Kaunas : Šv. Kazimiero draugijos leidinys, 1925. - (Jaunimo biblioteka).
13. S. Kalvarijoje vokiečių okupacijos metu (1914-1918) / K. Jokantas. - Kaunas : [s.n.], 1937.
 

Vladas Jurgutis

Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais.-Klaipeda : Seimo kanceliarija, 1924, p. 27.
Vladas Jurgutis (1885 11 05 – 1966 01 10) – Lietuvos finansų mokslo pradininkas, Lietuvos banko organizatorius, kunigas, vienas iš ateitininkų organizacijos steigėjų, ekonomikos mokslų daktaras, Žemaičių kunigų seminarijos profesorius, Aukštųjų Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius. Steigiamojo Seimo narys 1920–1922 m., išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje kaip LKDP atstovas pagal partinį sąrašą Nr. 8. Steigiamajame Seime priklausė LKDP frakcijai, kuri veikė KD bloke. VII E. Galvanausko Ministrų kabinete ėjo užsienio reikalų ministro pareigas (iki 1922 09 28). V. Jurgutis buvo ir Steigiamojo Seimo Finansų ir biudžeto komisijos vadovas. 1925 m. kunigystės atsisakė. 1922–1929  m. V. Jurgutis buvo Lietuvos banko valdytojas. 1925–1940 m. V. Jurgutis buvo Kauno VDU profesorius. Dėstė pinigų ir bankų bei socialinės politikos, vėliau – finansų ir kredito disciplinas. 1940–1943 m. ir 1945–1946 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius, dekanas.
 
V. Jurgutis parašė daug ekonomikos mokslo veikalų. 1920 m. buvo išleista politinės agitacijos į Steigiamojo Seimo rinkimus knygelė „Socializmas ir krikščionybė“1. Tačiau dėl itin didelio užimtumo daugiausia mokslinių darbų V. Jurgutis paskelbė 4-ajame dešimtmetyje.
 
1932 m. Vladas Jurgutis parengė švietėjišką knygą apie čekų valstybės veikėją, politiką, filosofą, pedagogą, mokslininką, Čekoslovakijos prezidentą Tomašą Masaryką2. Veikalą išleido VDU Teisės fakultetas (darbo autorius tada dirbo VDU lektoriumi). 
 
Rankraščio teisėmis buvo išleista Vlado Jurgučio paskaitų konspektų. Vienas šių leidinių yra „Finansų mokslo paskaitų užrašai, sudaryti iš prof. Jurgučio skaitytų 1930/31 ir 1931/32 m. paskaitų“3. Pasak šį mašinraštį atspausdinusio asmens, paskaitos kiekvieną kartą buvo stropiai užrašomos, sistemingai fiksuojamos pagal nustatytą programą, yra su visais reikalingais papildymais. Šis kursas apėmė finansų mokslo raidą nuo Senovės Romos iki XX a. 4-ojo dešimtmečio.
 
Studento E. Puškevičiaus 1932–1933 mokslo metais taip pat surašytos ir 1933 m. išleistos Vlado Jurgučio skaitytos paskaitos „Finansų mokslas“ (dvi dalys)4. Studentas pasiguodė, kad paskaitas stenografavo visuomet perpildytoje auditorijoje, nepatogiomis sąlygomis, be to, jam teko labai skubėti, norint parengti šias paskaitų stenogramas, tad jis atsiprašė už galimus netikslumus. Vieną šių paskaitų antros dalies egzempliorių (KAVB: RS A 280812-2) savo asmeninėje bibliotekoje turėjo advokatė, teisės istorikė Jonė Deveikė-Deveikytė.
 
1933 m. atskira knygele išleistas V. Jurgučio socialinių paskaitų ciklo referatas „Tomo iš Akvino ekonominių minčių pagrindai“5, pirmą kartą išspausdintas „Židinio“ žurnale. Nors referatas buvo skirtas VDU korporacijos „Activitas“ studentams, jis vertingas visiems ekonominės minties raidos tyrinėtojams.
 
1933 m. išleista Vlado Jurgučio parengta ir VDU Teisės fakulteto išleista „Finansų mokslo programa“6. Taip pat 1933 m. rankraščio teisėmis išleisti prof. V. Jurgučio skaitytų paskaitų konspektai su paskaitose nurodyta literatūra „Finansų mokslo paskaitų užrašai“7.
 
1934 m. buvo parengtos dar vieno V. Jurgučio paskaitų kurso, skaityto 1933–1934 mokslo metais, stenogramos „Pinigai, bankai ir kreditai“ (dvi dalys)8. Šias paskaitas su V. Jurgučio sutikimu stenografavo studentas ekonomistas Jonas Šileikis. Leidinį išleido studentas ekonomistas Stasys Bajorinas. 
 
1938 m. išleista Vlado Jurgučio ekonomikos pagrindų kurso, skaityto Generalinio štabo skyriaus antroje laidoje, medžiagą „Ekonominių mokslų pagrindai“9. Mašinraštį sudaro 265 numeruoti egzemplioriai. 1938 m. taip pat išleista V. Jurgučio knyga „Finansų mokslo pagrindai“10. Knygos įžangoje autorius dėkoja ne tik savo dėstytojams užsienyje, kurių darbais ir mintimis vadovavosi darbe, bet ir jauniems, talentingiems jo paties vestų Finansų seminarų bendradarbiams, kurių rašiniais rėmėsi rašydamas darbą. Leidinyje dėkojama Jonui Bučiui, Narcizui Gintalui, Jonui Masiliūnui, Pranui Podolskiui, Juozui Pažemeckui, Antanui Simučiui ir Steponui Stonkui, teisininkui Vytautui Valiukevičiui, peržiūrėjusiam rankraščius ir atlikusiam spaudos korektūros darbus. Knygos įžangoje V. Jurgutis rašė: „Norėjau, kad „Finansų mokslo pagrindai“ būtų visiems suprantami, kad jie būtų prieinami ir tiems, kurie nenori ar negali įsileisti į pačias ekonominių mokslų gelmes.“11 Knyga galėjo būti vadovėliu universiteto studentams. Už šią knygą V. Jurgučiui Teisės fakultetas suteikė ordinarinio profesoriaus vardą (nuo 1925 m. V. Jurgutis turėjo Finansinės teisės katedros ekstraordinarinio profesoriaus titulą). Vieną šios knygos egzemliorių (KAVB: RS RA II R 12879) autorius skyrė rašytojui, diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui. Knygoje yra įrašas: „Aukštai gerbiamam J. Baltrušaičiui malonių bendro darbo valandų prisiminimui Kaunas 12 XII 37“. V. Jurgutis 1921 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos komisijos, svarsčiusios Lietuvos atstovybių etatus, referentas ir bendravo šiuo klausimu su Lietuvos atstovu Maskvoje Jurgiu Baltrušaičiu.
 
1938 m. išleista V. Jurgučio mokslinė studija „Pinigai“12. Knygos įžangoje autorius dėkoja tada VDU vyresniuoju asistentu dirbusiam Dzidui Budriui, kuris taisė rankraščio kalbą bei sudarė leidinio vardų ir dalykų rodykles. Už naudingą medžiagą taip pat dėkojama V. Jurgučio vestų seminarų dalyviams Eduardui Meškai, Juozui Pažemeckui, Jonui Šileikiui, Antanui Vaitkevičiui ir Vladui Žilinskui bei teisininkui Vytautui Valiukevičiui už spausdinimo priežiūros darbus13
 
Pirmoje knygos dalyje išdėstyta pinigų istorija nuo pirmykščių laikų iki šių dienų su tam tikrų laikotarpių pinigų teorijomis bei atskirų tautų ar valstybių pinigų politikos bruožais. Pati pinigų istorija knygoje suskirstyta etapais: nuo pirmykščių pinigų iki monetų pradžios ir ligi Amerikos atradimo ir vėliau. Antroje knygos dalyje dėstoma pinigų teorija su šiais skyriais: pinigų esmė ir funkcijos, pinigų sistemos, pinigai ir valstybė, tarptautiniai valiutos santykiai ir pinigų vertė. Po vieną šios knygos egzempliorių (KAVB: RS RA II R 10793; RS RA R 24172-1; RS AJ 10975; RS ŠP 2081) autorius padovanojo ekonomistui, Klaipėdos krašto mokesčių įstaigos veikėjui Stasiui Baliui, dalyvavusiam V. Jurgučio finansų seminaruose, medikui psichiatrui, kilusiam iš Palangos Lazariui Gutmanui, istorikui, teisininkui Augustinui Janulaičiui ir ekonomistui Petrui Šalčiui. 
 
1939 m. parengta dar viena V. Jurgučio dėstyto kurso programa14. Kitas stambus V. Jurgučio darbas – „Bankai“15, išleistas 1940 m. Šioje knygoje yra dvi dalys: apie bankų istoriją ir apie bankų teoriją. Knygoje surašyta ir trumpa kai kurių Kauno bankų bei Lietuvos banko istorija, kurią sutiko duoti knygai patys bankai. 
 
Dėstydamas Vilniaus universitete V. Jurgutis su kitais bendradarbiais parengė šio universiteto Teisės fakulteto 1940 m. programą „Bendroji ir specialinė ekonominė politika“16. 1942 m. mokslininkas parengė „Pinigų ir kredito mokslo programą“17.
 
V. Jurgutis yra laikomas finansų mokslo Lietuvoje pradininku, finansinės terminijos puoselėtoju. Mokslininko veikalams būdinga tiksli minties raiška, vaizdinga kalba, yra meniškų palyginimų ir epitetų. V. Jurgučio darbuose vertinga tai, kad autorius pinigus vertino ne kaip tikslą, o kaip žmonių ekonominių santykių užtikrinimo priemonę.
 
 
1. Socializmas ir krikščionybė / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1920.
2. Visuomeninių Tomo Garigue Masaryko minčių pagrindai / V. Jurgutis. - Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto teisių fakulteto leidinys, 1932. - (VDU Teisių fak. darbai, t. 6, kn. 4).
3. Finansų mokslo paskaitų užrašai, sudaryti iš prof. Jurgučio skaitytų 1930 / 31 ir 1931 / 32 m. paskaitų... / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Tekstas atsp. rašom. mašinėle ; Rankraščio teisėmis).
4. Finansų mokslas : prof. Vl. Jurgučio skaitytų 1932 / 1933 mokslo metais paskaitų stenogramos / V. Jurgutis ; užrašė E. Puškevičius. - Kaunas, 1933, d. 1-2.
5. Tomo iš Akvino ekonominių minčių pagrindai : referatas, skaitytas 1933 m. vasario mėn. 12 d. VDU korporacijos „Activitas“ socialinių paskaitų cikle / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Atspausta iš „Židinio“).
6. Finansų mokslo programa / Vl. Jurgutis. - Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, Teisių fakultetas, 1933.
7. Finansų mokslo paskaitų užrašai : sudaryti iš prof. Jurgučio skaitytų paskaitų ir paskaitų metu nurodytos literatūros / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1933. - (Tekstas atsp. rašom. mašinėle ; Rankraščio teisėmis).
8. Pinigai, bankai ir kreditas : Prof. Jurgučio skaitytų 1933 / 34 m. paskaitų stenogramos / V. Jurgutis ; Stenogr. J. Šileikis ; išl. St. Bajorinas. - Kaunas : [s.n.], 1934, d. 1-2. - (Tekstas atsp. rašom. mašinėle ; Rankraščio teisėmis).
9. Ekonominių mokslų pagrindai : kursas skaitytas Gen. Štabo sk. II laidoje / Vladas Jurgutis. - Kaunas : Vytauto Didžiojo Karininkų kursų leidinys, 1938. - (Tekstas atsp. rašom. mašinėle ; Rankraščio teisėmis).
10. Finansų mokslo pagrindai / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1938.
11. Finansų mokslo pagrindai / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1938, p. VI.
12. Pinigai / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1938. 
13. Pinigai / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1938, p. 6.
14. Finansų mokslo programa / V. Jurgutis. - [Vilnius] : [s.n.], [1939].
15. Bankai / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1940.
16. Bendroji ir specialinė ekonominė politika : Vilniaus universiteto teisių fakulteto programos / sudarė prof. V. Jurgutis ir kt. - Vilnius : Vilniaus universiteto studentų atstovybės leidinys. - (Vilniaus universiteto programos. Teisių fak. ; Nr. 5).
17. Pinigų ir kredito mokslo programa / V. Jurgutis. - Kaunas : [s.n.], 1942.
Atnaujinta 2020-05-22 11:04