Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai buvo įsteigti 1925 m. Pirmieji Prekybos ir pramonės rūmų narių rinkimai vyko vadovaujantis 1924 m. gruodžio 19 d. priimtu Prekybos ir pramonės rūmų įstatymu. Rinkimuose dalyvavo visa Lietuva, išskyrus Klaipėdos kraštą. Per 1925 m. birželio 8 d. įvykusius rinkimus buvo išrinktas 21 Prekybos ir pramonės rūmų narys. Bankai išrinko tuometinį Lietuvos banko direktorių P. Grajauską, Ūkio banko direktorių J. Vailokaitį ir Centralinio žydų liaudies banko direktorių S. Landau. Kooperatyvai išrinko Žemės ūkio kooperatyvų sąjungos Prekybos skyriaus direktorių P. Janulaitį, Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos pirmininką P. Šalčių, Ūkininkų sąjungos pirmininką F. Mikšį, Seimo narį E. Draugelį. Pramonės įmonių buvo išrinktas A. Vosylius, L. Soloveičikas, L. Ožinskis, K. Tilmansas, G. Volfas, J. Mordelis, J. Roginskis. Prekybos įmonės per rinkimus delegavo tuometinį Prekybos departamento direktorių J. Dobkevičių, A. Putrimą, F. Šapirą, R. Sandlerį, M. Lvovičių, J. Šerną, L. Bernšteiną¹. Nors organizacijoje turėjo būti atstovaujami visos Lietuvos prekybininkai ir pramonininkai, iš pradžių rūmai pavadinti Kauno prekybos rūmais ir tik priėmus pirmąjį įstaigos statutą tapo Lietuvos prekybos ir pramonės rūmais.

Pirmuoju rūmų pirmininku išrinktas Jonas Dobkevičius, ėjęs šias pareigas iki mirties (1934 m. liepos 23 d.). Rūmų vicepirmininkais tapo Leonas Ožinskis ir Andrius Vosylius, iždininku – Eliziejus Draugelis, sekretoriumi – Joselis Roginskis. Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai oficialiai duris atvėrė 1925 m. birželio 18 d. 17.00 val. Finansų ministerijos Prekybos departamento patalpose, K. Donelaičio gatvėje (Kaune). Tą pačia dieną pašventintas ir ten pat įsteigtas Prekių muziejus². Tačiau nuo 1925 m. rugsėjo 25 d. rūmai perkelti į suremontuotą nuomojamą patalpą Laisvės al. 59, pianisto M. Rabinavičiaus ir L. Rabinavičienės name (Laisvės al. 59, dabar – Laisvės al. 99), vėliau – į dviejų kambarių butą Pr. Mažylio name (Kęstučio g. 32, dabar – Kęstučio g. 52), kur veikė iki pat 1938 m., kai įsikūrė savo nuolatinėse patalpose K. Donelaičio g. 2b (dabar – K. Donelaičio g. 8).

Lietuva. - 1925, birž. 19, p. 4.

1926 m. buvo patvirtintas Prekybos ir pramonės rūmų statutas, pagal kurį rūmų prezidiumą sudarė penki nariai: pirmininkas, du vicepirmininkai, sekretorius ir iždininkas. Rūmų posėdžiai turėjo būti šaukiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį ,o įvairiems klausimams spręsti turėjo būti renkamos nuolatinės ir laikinos komisijos. Taip pat buvo renkami organizacijos korespondentai, kurie turėjo garbės bendradarbių statusą. Rūmų nariai pagal statutą buvo suskirstyti į tris sekcijas: pirmojoje sekcijoje posėdžiavo prekybininkai, antrojoje – pramonininkai, trečiojoje – kooperatininkai bei bankininkai. Amatininkai iki 1937 m. įvykusios rūmų reorganizacijos veikloje nedalyvavo. Pagal statutą nustatytas rūmų narių rotacijos principas – burtų keliu kiekvienų metų gruodžio mėnesį septyni nariai turėjo pasitraukti iš pareigų ir vietoje jų buvo išrenkami nauji nariai. Pagal statutą prie Prekybos ir pramonės rūmų veikė ir trečiųjų teismas. Taip pat buvo renkami kai kurių verslo sričių ekspertai³. 1926 m. buvo įregistruoti patentų ir fabrikų ženklų, miškų, javų, chemijos ekspertai.

Lietuvos ūkis. - 1926, Nr. 1, p. 26.

Vienas pirmųjų Prekybos ir pramonės rūmų svarstytų klausimų buvo prekybiniai santykiai su Rusija. Rūmų narių nuostatos šiuo klausimu 1925 m. ir 1930 m. kardinaliai skyrėsi: 1925 m. nutarta santykius su Rusija plėtoti⁴, bet 1930 m. konstatuota, kad SSRS dezorganizuoja Lietuvos rinką ir vyriausybei nusiųstas rinkos apsaugojimo priemonių planas⁵. Veiklos pradžioje Prekybos ir pramonės rūmai taip pat svarstė linų ir linų sėmenų, kiaušinių eksporto, muitų ir kitus klausimus, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skirtas prekybai ir žemės ūkiui. Rūmų veiklos klausimai buvo aptariami ir trijų Baltijos šalių prekybos ir pramonės atstovų konferencijose. Pirmoji konferencija įvyko 1928 m. Rygoje⁶, antroji konferencija – 1930 m. Taline⁷, trečioji – 1931 m. Kaune⁸. Buvo išleistos ir knygos su konferencijų medžiaga. Ketvirtoji konferencija turėjo būti surengta Latvijoje, bet buvo atidėta. Vėliau jos visiškai atsisakyta. Aktualūs rūmų veiklos klausimai taip pat buvo svarstomi nuolatinėse ir laikinose komisijose. 1928 m. nuolat veikė Prekybos sutarčių ir muitų tarifų komisija, Mokesčių komisija ir Susisiekimo komisija⁹.

1928 m. gruodžio 12 d. Prekybos ir pramonės rūmų plenume buvo nutarta leisti Prekybos ir pramonės rūmų biuletenį¹⁰, kuris leistas 1929–1932 m. (išėjo keturi numeriai). 1931 m. pabaigoje svarstytas biuletenių leidimo tikslingumas – buvo siūloma leisti tik kasmetines rūmų apyskaitas, tačiau 1932 m. dėl lėšų trūkumo biuletenių leidybos atsisakyta.

1930 m. priimtas naujas Prekybos ir pramonės rūmų statutas, kuriame nežymiai pakeista rūmų narių rinkimų sistema. Dokumente numatytos keturios narių sekcijos, sudarant eksporto įmonių sekciją. Be to, skaičiuojant balsus, vienas verslo liudijimas prilygintas vienam balsui¹¹. 1930 m. labai suaktyvėjo tautinės pramonės rėmimas. Prekybos ir pramonės rūmai inicijavo Tautinei pramonei kelti komiteto rinkimus, kadangi aktyviai dalyvavo jo veikloje. Šio komiteto užsakymu Prekybos ir pramonės rūmų referentas D. Gruodis parengė Lietuvos pramonės raidai iki 1930 m. apžvelgti skirtą knygą „Lietuvos pramonė ir jos gamyba“¹². D. Gruodis išleido dar keletą knygų: „Lietuvos eksportas ir eksporteriai“¹³ ir „Komercinis kalendorius 1932 m.“¹⁴.

1.    2. 
1. Lietuvos pramonė ir jos gamyba / Tautinei pramonei kelti komitetui pritariant paruošė ir išleido D. Gruodis, Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų referentas.-Kaunas : D. Gruodis, 1930.
2. Komercinis kalendorius 1932.-Kaunas : D. Gruodis, 1931, p. 1, 175.

Rūmai turėjo savo atstovų įvairiose valdžios, finansų institucijose. Rūmų atstovą Mokesčių inspekcijoje 1931 m. teko skubiai pakeisti, kadangi pirklys M. Kamberis pakliuvo į bėdą – stambią cukraus aferą. Todėl vietoje jo atstovu Mokesčių inspekcijoje paskirtas bendrovės „Tilka“ fabriko direktorius  A. Kaminskas¹⁵. 1933 m. vasario mėnesį darbą pradėjo naujos sudėties Prekybos ir pramonės rūmai, tačiau jų veikloje ryškesnių pokyčių neįvyko. Į rūmus išrinkti šie nariai: J. Dobkevičius, A. Vosylius, J. Vailokaitis, P. Variakojis, J. Lapėnas, P. Dagys, K. Petrikas, J. Valančius, P. Sutkus, M. Dasčioras, L. Ožinskis, L. Soloveičikas, G. Volfas, K. Tilmansas, I. Finkelšteinas, R. Sandleris, L. Bernšteinas, B. Rozanas, B. Lososas, A. Jodidis ir F. Padisonas.

Pirmininku vėl tapo J. Dobkevičius, vicepirmininkais – L. Ožinskis ir A. Vosylius, sekretoriumi – L. Finkelšteinas, iždininku – K. Petrikas¹⁶. Naujai išrinktiems nariams teko išgyventi organizacijos veiklos krizę, kuri prasidėjo 1934 m., mirus pirmininkui J. Dobkevičiui. Po 1934 m. lapkričio 21 d. posėdžio rūmų nariai daugiau nebuvo susirinkę iki pat 1935 m. gruodžio 8 d. Rūmų pirmininko pareigas ėjo jų vicepirmininkas A. Vosylius, nes po J. Dobkevičiaus mirties pirmininkas taip ir nebuvo išrinktas. A. Vosylius atlyginimo už pirmininko pavadavimą visiškai atsisakė ir jam skirtą 3 000 litų sumą paaukojo Ginklų fondui¹⁷. 1936 m. spalio 22 d. rūmų pirmininko pareigas perėmė V. Kurkauskas¹⁸. Jam pirmininkaujant buvo pasirengta reorganizuoti Prekybos ir pramonės rūmus. Po reorganizavimo V. Kurkauskas tapo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininku. Šias pareigas jis ėjo iki pat sovietų okupacijos 1940 m. Būtent V. Kurkauskas planus pastatyti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmus pavertė realybe. 1937 m. rugpjūčio 18 d. buvo pašventintas kertinis rūmų akmuo, o reorganizuotiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams 1937 m. gruodžio mėnesį pradedant darbą, jau buvo dengiamas pastato stogas. Leidimas įsikurti rūmuose gautas 1938 m. liepos 13 d. Iškilmingas rūmų atidarymo renginys įvyko 1939 m. vasario 16 d.

Lietuvos aidas. - 1935, gruod. 10, p. 1.

1937 m. buvo išrinkti 75 nauji Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai: 42 iš jų buvo išrinkti, 33 – paskirti. Jie pasiskirstė į prekybos, pramonės, kreditų, amatų ir kooperatyvų korporacijas. Buvo išrinkti ir kandidatai į rūmų narius. Išrinkus narius ir kandidatus, buvo sudaromos pavienių korporacijų vadovybės, pavyzdžiui, Amatų korporacijos pirmininku paskirtas žymus kirpyklos savininkas J. Muralis¹⁹. Po reorganizacijos pirmieji rūmų korporacijų posėdžiai įvyko 1937 m. lapkričio mėnesį dar nuomojamose patalpose Kaune, Žemės ūkio rūmų salėje. 1937 m. gruodžio 12 d. naujieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai pradėjo darbą²⁰. Pirmieji rūmų posėdžiai (dar neturint savo patalpų) vyko Žemės ūkio rūmų salėje. Iš 75 narių septyni asmenys atstovavo pramonės įmonėms, aštuoni – prekybos įstaigoms, trys – kredito bei draudimo įstaigoms ir dvylika – amatininkams²¹. Naujieji rūmai atstovavo ir stambioms, ir vidutinėms, ir smulkioms verslo įstaigoms, įskaitant ir amatininkus.

Pirmieji reorganizuotų rūmų darbai buvo šie: amatų srities sutvarkymas, trečiųjų teismo įstatymo prekybos srityje parengimas, prekių ir vertybių biržos įstatymo parengimas, kooperacijos įstatymo peržiūra ir kita. Siekiant pagerinti komunikavimą su spauda, buvo numatyta kas mėnesį organizuoti spaudos pobūvius dalyvaujant rūmų pirmininkui ir kitiems įstaigos pareigūnams bei patarėjams²². Tačiau ši idėja buvo neįgyvendinta.

Lyginant su 1925–1936 m. laikotarpiu, rūmų veikla buvo žymiai efektyvesnė bei kardinaliai pertvarkyta, tačiau jau 1939 m. buvo organizacijos darbu nepatenkintų narių, kurie siekė dar vienos reorganizacijos. Priekaištauta, kad rūmai tik vykdo finansų ministro pavedimus, bet neinicijuoja tam tikrų verslo sričių pokyčių ir tinkamai neatstovauja prekybininkams, pramonininkams bei amatininkams, jų interesų²³. Po šių nepasitenkinimo apraiškų vietoje verslo sekcijų imta steigti sąjungas, taip gerinant įvairių verslo įstaigų atstovavimą, bet kai kam šios priemonės atrodė nepakankamai efektyvios. 1940 m. vėl buvo reikalaujama, kad rūmų struktūra atitiktų pačių narių, jų atstovaujamų verslų ir tautos ūkio interesus. Buvo priekaištaujama, kad nėra bendradarbiavimo tarp rūmų ir jų narių, o amatininkų darbo organizavimas vis dar chaotiškas²⁴. Vienas iš žingsnių amatininkų problemoms spręsti buvo Lietuvių verslininkų sąjungos žurnalo „Amatininkas“ perėmimas. Nuo 1940 m. jį jau leido Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Žurnale buvo daug straipsnių apie amatininkų lūkesčius, problemas ir apie įstatyminius jų darbo organizavimo pagrindus.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų veikla trumpam buvo nutrūkusi. Bet laikinosios vyriausybės pastangomis rūmai buvo atkurti ir reorganizuoti prisitaikant prie vokiečių okupacinės valdžios. Prekybos, pramonės ir amatų rūmų funkcijos buvo perduotos iš naujo sudarytiems Lietuvos ūkio rūmams. Iš tiesų buvo pakeistas tik įstaigos pavadinimas ir deklaruota jos priklausomybė nuo okupacinės valdžios, tačiau išliko ankstesnių rūmų skyriai bei funkcijos. Nors laikinosios vyriausybės 1941 m. liepos mėnesį paskirtas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininkas S. Lūšys nuo 1942 m. kovo 24 d. buvo išrinktas Lietuvos ūkio rūmų pirmininko pavaduotoju, vis dėlto jis faktiškai ėjo rūmų pirmininko pareigas. S. Lūšys taip pat buvo Lietuvos ūkio sąjungos, kuriai priklausė Lietuvos ūkio rūmai, pirmininko pavaduotoju. Lietuvos ūkio sąjungos vadovu buvo paskirtas okupacinės valdžios statytinis R. Pense‘as. Jis tik rūpinosi, kad būtų vykdomi okupacinės valdžios potvarkiai.

Lietuvos ūkio rūmai liko pastate K. Donelaičio gatvėje. Trumpam šiuose rūmuose buvo prisiglaudusi vokiečių Generalinio komisaro Kaune įstaiga, kuri nuo 1941 m. spalio 3 d. perkelta į buvusius Žemės banko rūmus Kaune, Vienybės aikštėje²⁵.

Lietuvos ūkio rūmų taryboje iš pradžių buvo daug vokiečių okupacinės valdžios atstovų²⁶, bet ilgainiui juos pakeitė įvairių verslo sričių atstovai lietuviai. 1944 m. Lietuvos ūkio rūmų taryboje buvo „Metalo“ fabriko direktorius S. Birutis, „Maisto“ generalinis direktorius V. V. Giriūnas, artelės „Vaga“ reikalų vedėjas Č. Kalinauskas, „Lietūkio“ direktorius L. Krumplys, bravoro „Ragutis“ direktorius B. Užemeckas, pirklys J. Karvelis, minkštų baldų apmušėjas A. Navickas, batsiuvys J. Norkus, vyriškų rūbų siuvėjas V. Rimša ir kt. Įdomu tai, kad Lietuvos ūkio rūmų tarybos nariu buvo ir atsargos generolas, malūno Skuode savininkas P. Plechavičius, kurio sklypą šalia buvusių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų dar prieš karą buvo įsigijusi rūmų vadovybė dėl galimos įstaigos plėtros²⁷.

1944 m. gruodžio mėnesį buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose sovietų valdžia įkūrė Centrinę valstybinę biblioteką – būsimą Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką, kuri nuo 1963 m. perkelta į Vilnių²⁸.

Literatūra
1.    Pirmieji Prekybos rūmai išrinkti // Lietuva. - 1925, birž. 12, p. 4.
2.    Prekybos ir Pramonės Rūmų atidarymas // Lietuva. - 1925, birž. 19, p. 4.
3.    Pirmųjų prekybos ir pramonės Rūmų statutas // Lietuvos ūkis. - 1926, Nr. 1, p. 23-25.
4.    Prekybos Rūmų posėdis // Lietuvos žinios. - 1925, rugs. 10, p. 2.
5.    Prek. ir pram. rūmų visumos susirinkimas apie prekybos santykius su SSSR // Lietuvos žinios. - 1930, rugpj. 28, p. 3.
6.    Erste Konferenz der Vertreter von Handel und Industrie Lettlands, Estlands und Litauens ... – Riga, 1928.
7.    Zweite Konferenz der Vertreter von Handel und Industrie Lettlands, Estlands und Litauens ... – Tallin, 1930.
8.    Dritte Konferenz der Vertreter von Handel und Industrie Lettlands, Estlands und Litauens ... – Kaunas, 1931.
9.    Rūmų komisijos ir atstovai įvairiose įstaigose // Lietuvos ūkis. - 1928, Nr. 3, p. 106.
10.  Prekybos ir pramonės rūmų biuletenis 1929 m. balandžio mėn. - Kaunas, 1929, p. 3.
11.  Prekybos ir pramonės rūmų statutas // Lietuvos aidas. - 1930, bal. 5, p. 6.
12.  Lietuvos pramonė ir jos gamyba / Tautinei pramonei kelti komitetui pritariant paruošė ir išleido D. Gruodis. - Kaunas : D. Gruodis, 1930.
13.  Lietuvos eksportas ir eksporteriai. - Kaunas : D. Gruodis, 1930.
14.  Komercinis kalendorius 1932. - Kaunas : D. Gruodžio Liet. Prekybos ir Pramonės Rūmų referento leidinys, 1931.
15.  Įdomus prekybos ir pramonės rūmų pranešimas apie Lietuvos š. m. I-jo pusm. ekonominę būklę // Lietuvos aidas. - 1931, rugs. 24, p. 5.
16.  Nauji prekybos ir pramonės rūmai išrinko naują prezidiumą // Lietuvos žinios. - 1933, vas. 9, p. 2.
17.  Prekybos ir pramonės rūmai susirinko po 121/2 mėn. pertraukos // Lietuvos aidas. - 1935, gruod. 10, p. 1.
18.  Naujas Prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas // Lietuvos žinios. - 1936, spal. 23, p. 7.
19.  Sudaryta amatų korporacijos vadovybė ; Lietuvos kirpėjų suvažiavimas // Amatininkas. - 1937, Nr. 22, p. 313.
20.  Sekmadienį jau atidaromi naujieji Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmai : pasikalbėjimas su Rūmų pirmininku Vl. Kurkausku // Lietuvos aidas. - 1937, gruod. 10, p. 3.
21.  Jau išrinkti beveik visi Pr. Pram. ir Amatų Rūmų nariai // Tautos ūkis. - 1937, Nr. 38, p. 769.
22.  Prekybos rūmai ir spauda // Diena. - 1939, kov. 12, p. 1.
23.  Reorganizuotini Prek., pram. ir amatų rūmai // Lietuvos žinios. - 1939, gruod. 4, p. 6.
24.  Pareikštas nepasitenkinimas ligšioline Rūmų veikla. Iškeltas Rūmų pertvarkymo reikalas // Lietuvos žinios. - 1940, saus. 25, p. 8.
25.  Generalinio Komisaro Kaune įstaiga persikelia... // Ūkininko patarėjas. - 1941, spal. 3, p. 8.
26.  Pirmasis Lietuvos Ūkio Rūmų tarybos posėdis // Ateitis. - 1943, gruod. 3, p. 2.
27.  Tolimesni Lietuvos Ūkio Tarybos nariai // Ateitis. - 1944, lapkr. 11, p. 6.
28.  Centrinei Valstybinei Bibliotekai naujuose rūmuose įsikuriant / J. Rimantas // Tarybų Lietuva. - 1944, gruod. 3, p. 2.