Šioje retrospektyvioje apžvalgoje – Lietuvos šaulių sąjungos leidiniai iš bibliotekos fondo. Kartu su leidiniais prisimenami ir su jais susiję asmenys – knygų autoriai, leidėjai, Lietuvos šaulių sąjungos vadovai, periodinių leidinių ir knygų redaktoriai bei iliustruotojai.

Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo griežtai reglamentuota jos įstatymais, vidaus tvarkos statutais, šaulių mokymo, karinio, fizinio parengimo planais, net sportinių varžybų ar mankštos pratimų taisyklėmis. Pristatomuose leidiniuose ne tik aprašyti rikiuotės ir mankštos pratimai pagal amžių ir lytį, bet ir nurodyta jiems tinkama muzika bei dainų žodžiai. Daug dėmesio organizacijoje skirta šaulių auklėjimui, fiziniam pasirengimui bei šaulių vaidmens visuomenėje ir valstybėje iškėlimui. Leidiniuose taip pat pastebimas kitų šalių, ypač Suomijos, patirties perėmimas bei orientavimasis į lietuvius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Užsienio lietuviams skirta ir Lietuvos šaulių sąjungos išleista turistinė-pažintinė literatūra, tarpukariu šiek tiek užpildžiusi leidinių apie Lietuvą, jos geografiją, istoriją ir lankytinus objektus trūkumą.

Parodoje taip pat pristatomi proginiai leidiniai, skirti Vasario 16-osios Nepriklausomybės šventei ir kitoms svarbioms Lietuvos valstybei datoms paminėti. Apžvelgiami gražūs ir informatyvūs  Šaulių sąjungos leisti kalendoriai bei rinktinių ir būrių albumėliai.

Vienas pagrindinių Lietuvos šaulių sąjungos leidinių nuo pat įsikūrimo iki pirmosios krašto okupacijos buvo savaitinis žurnalas „Trimitas“. Parodoje apžvelgiami šio žurnalo redaktoriai, leidybos vietos, proginiai ir gražiais viršeliais išsiskiriantys žurnalo numeriai.

Lietuvos šaulių sąjunga taip pat išleido žymių šaulių veikėjų, rašytojų, istorikų, diplomatų, mokytojų ir kitų su organizacija susijusių asmenų knygų. Kai kurie Lietuvos šaulių sąjungos leidinių autoriai priklausė šiai organizacijai ir aktyviai joje veikė, pavyzdžiui, Vladas Andriukaitis, Petras Babickas, Antanas Rucevičius, Juozas Sideravičius, Antanas Žmuidzinavičius. Tačiau buvo ir tiesiog prijaučiančių šauliams autorių, tokių kaip Šaulių sąjungos istorijos autorius, istorikas Jonas Matusas ar rašytojas, meno ir literatūros kritikas Vytautas Bičiūnas.

1919–1940 m. Šaulių sąjungos leidinių retrospektyvoje trūksta kai kurių leidinių, kurių bibliotekos fonduose neturime. Tačiau šioje apžvalgoje nesiekiama išsamiai aptarti organizacijos raidos ar leidybinės veiklos – joje pateikta tik dalis Lietuvos šaulių sąjungos leidinių, atskleidžianti jų įvairovę ir leidybos ypatumus.

Lietuvos šaulių sąjungos dokumentų rinkiniai

1925 m. išleistas laikinas Lietuvos šaulių sąjungos vidaus tvarkos statutas. Įsakymą dėl šio dokumento paskelbimo 1925 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė Lietuvos šaulių sąjungos viršininkas Pranas Klimaitis, Centro valdybos pirmininkas Matas Šalčius ir skyriaus viršininkas majoras Jonas Bliūdžius. Kaip priedas knygelėje įdėtas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, pirmą kartą paskelbtas tęstiniame leidinyje „Vyriausybės žinios“.

Lietuvos šaulių sąjungos vidaus tvarkos statutas.-Kaunas : [Lietuvos šaulių sąjungos leidinys], 1925.

1936 m. priimtas naujas Lietuvos šaulių sąjungos vidaus tvarkos statutas, kuris įsigaliojo nuo balandžio 23 d. 1935 m. liepos 15 d. „Vyriausybės žiniose“ taip pat paskelbtas naujas Šaulių sąjungos įstatymas. Abu šie dokumentai išleisti knygoje „Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas“.

Šaulių sąjungos įstatymas ir statutas.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1936.

1940 m. surinkti ir vienoje knygoje išleisti 1935–1939 m. Lietuvos šaulių sąjungos įsakymai ir aplinkraščiai. Šiam dokumentų rinkiniui buvo parengta originali rodyklė, pagal kurią buvo galima rasti tam tikras šaulių veiklos sritis, kurias reguliavo publikuoti dokumentai. Rodyklėje buvo išskirtos tokios veiklos sritys: auklėjimas, būrių reikalai, chorai, dalinių vadai, garbės šauliai, iškilmės, kapai ir paminklai, laipsniai, mokymas, orkestrai, paradai, pramogos, pratimai, rinktinių reikalai, spauda, sportas, susirinkimai, šaudymas, šaulės, šauliai ir rėmėjai, šauliai tarnautojai, šventės, teatrai, uniforma, ūkis ir vėliavos.

Šaulių Sąjungos įsakymai ir aplinkraščiai (1935-1939).-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1940.

 

Šaulių karinio ir fizinio parengimo planai, šaulių sportas

Tai, kad Šaulių sąjunga daug dėmesio skyrė fiziniam pasirengimui, mankštai ir kariškiems ritmiškiems pratimams, liudija 1929 m. išleista knygelė „Kolektyvūs ritmiški judesiai“, kurioje su piešiniais ir aprašymais apžvelgti Šaulių sąjungos rikiuotės pratimai bei ritmiški judesiai, pavadinti kolektyvine ritmiška gimnastika. Deja, nenurodyta, kas šiuos pratimus ir jų aprašymus parengė.

Kolektyvūs ritmiški judesiai.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1929.

1929 m. išleista knygelė „Lietuvos šaulių sąjungos karinio parengimo, prizinio šaudymo ir lengvosios atletikos planas“ buvo skirta šauliams naujokams. Joje pateiktas šaulių naujokų mokymo planas ir programa. Dalis knygelės skirta šaulių sportui:  joje surašytos dviejų pagrindinių šaulių rengiamų varžybų – lengvosios atletikos (A. J. Margevičiaus sidabriniam kaušui laimėti) ir šaudymo (Šiuckoro sidabrinei taurei laimėti)  – taisyklės. Mokymo planus, programas ir taisykles taurėms laimėti knygelėje pasirašė Lietuvos šaulių sąjungos viršininkas, tuo metu majoras Mykolas Kalmantas ir Šaulių karinio parengimo skyriaus viršininkas majoras Česlovas Ignas Kairiūkštis.

Lietuvos šaulių sąjungos karinio parengimo, prizinio šaudymo ir lengvosios atletikos planas.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1929.

1935 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido knygelę „Šaulių karinio parengimo ir kūno lavinimo planas ir programa“. Didžiąją dalį leidinio sudaro šaulių karinio parengimo programa, kurią 1935 m. patvirtino vyr. štabo viršininkas, generalinio štabo pulkininkas Stasys Raštikis. Šioje programoje smulkiai aprašyti mokomieji dalykai ir jų trukmė, apžvelgti atskirų dalykų mokymo tikslai, metodika, pamokų organizavimas. Knygelėje taip pat aptartas šaulių dragūnų karinio parengimo planas ir programa, kurią pasirašė laikinai einantis Šaulių sąjungos viršininko pareigas pulkininkas leitenantas Jonas Kazitėnas. Į knygelę taip pat įtraukta šaulių dragūnų jojimui patikrinti rengiamų šaulių raitelių „Pavojaus“ švenčių programa, šaulių kūno lavinimo programa bei naujokų ir šaulių mokymo lentelės su mokomaisiais dalykais ir jiems skirtomis valandomis.

Šaulių karinio parengimo ir kūno lavinimo planas ir programa / Lietuvos šaulių sąjunga.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1935.

1936 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido knygelę „Bendriniai šaulių sporto pratimai“. Pratimus patvirtino tuometinis Šaulių sąjungos vadas Pranas Saladžius. Knygelėje aprašyti ir pavaizduoti vyrų šaulių (su šautuvu ir be jo) bei moterų šaulių pratimai. Šaulės moterys, kaip rašoma knygelėje, mankštinosi skambant dainoms „Siuntė mane močiutė gelsvų linelių rauti“, „Bijūnėli žalias“, „Oi tu ieva, ievuže“, „Lietuva brangi“ ir „Saulelė tekėjo“, o vyrai bendrinius pratimus be šautuvo atliko pagal dainelių „Tu, eglute“, „Du broliukai kunigai“ ir „Per girią, girelę“ melodijas.

Bendriniai šaulių sporto pratimai.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1936.

1921 m. išleistame „Šaulių vadove“ apžvelgiami svarbesni Šaulių sąjungos aplinkraščiai, instrukcijos, organizaciniai klausimai. Knygelės pradžioje išdėstyti organizacijos uždaviniai, ideologija, veiklos principai. Įdomu tai, kad aptariant kai kurias su organizacija susijusias sąvokas, pabrėžiama, kad skyrius – tai visi apskrities būriai, o šaulio nedera painioti su partizanu.

Bendriniai šaulių sporto pratimai.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1936.

Vienas pirmųjų Lietuvos šaulių sąjungos leidinių buvo istorinė-agitacinė apžvalga „Idėja ir darbas“, skirta broliams amerikiečiams. Joje galima rasti instrukciją, kurioje Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantiems lietuviams aiškinama, kaip kurti šaulių būrius. Knygelėje taip pat pateikiamas paaukojusių Lietuvos šaulių sąjungai Amerikos lietuvių sąrašas bei kai kurie organizacijos istorijos epizodai, iliustruoti, deja, ne itin kokybiškomis nuotraukomis. Knygą išleidusi Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdyba teigė, kad išsamesnę sąjungos istoriją rašyti dar ne laikas, nes tebevyksta kovos už Lietuvos nepriklausomybę. Leidinį puošia gražus viršelis, kurio autorius, deja, nenurodytas.

Idėja ir darbas : Lietuvos šaulių žodis broliams amerikiečiams / [Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba].-Kaunas : [Lietuvos šaulių sąjungos leidinys], 1921.

 

Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių albumėliai

Lietuvos šaulių sąjungos X-os rinktinės 9-to Svėdasų būrio albumėlis buvo skirtas pagerbti iš Svėdasų apylinkių kilusį Juozą Tumą-Vaižgantą, kurio vardu buvo pavadinti Svėdasų šaulių būrio namai.

Lietuvos šaulių sąjungos X-os rinktinės 9-to Svėdasų būrio albumėlis.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjunga, 1935. | 

Lietuvos šaulių sąjungos II-os rinktinės Užpalių būrio albumėlis.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjunga, [s. l.].-(albumėlis nuo 1945 m. priklausė disidentui Vytautui Skuodžiui).

Vlado Putvinskio ir Kelmės šaulių būrio albume – daug Kelmės vaizdų: Kelmės šaulių būrio veiklos nuotraukos, pastatai, vaizdai iš Kelmės krašto kilusiam Vladui Putvinskiui, vienam iš Šaulių sąjungos įkūrėjų, pagerbti. Albume yra Graužikų dvaro ir V. Putvinskio kambario Graužikų dvare, Putvinskių tėviškės – Šilo Pavėžupio dvaro, V. Putvinskio įrengtų karpių tvenkinių Šilo Pavėžupyje ir Vlado Putvinskio kapo Kelmėje nuotraukos.

Vlado Putvinsko ir Kelmės šaulių būrio albumas.-Kaunas : Kelmės šaulių būrio leidinys, 1930.

 

Lietuvos šaulių sąjungos kalendoriai

Nuo 1924 m. leistas „Mūsų kalendorius“ akį traukė gražiais viršeliais. 1924 m. šį kalendorių redagavo Antanas Bružas, 1929 m. – Aleksandras Marcinkevičius (Mantautas). Vėlesnių metų redaktoriai nenurodyti, tačiau žinoma, kad 1932–1934 m. leidinį redagavo Vincas Daudzvardas.

1924 m. kalendoriui viršelį piešė Vilius Jomantas, 1929 m. – dailininkas Kazys Šimonis. 1930 m. viršelio autorius nenurodytas, 1931 m. viršelį piešė Aleksandras Šepetys, o 1932 m. – dailininkas Vaclovas Kosciuška. 1933 m. kalendoriaus viršelio autorius vėl nenurodytas, bet pagal nupieštus ornamentus galima spėti, jog tai K. Šimonio darbas. 1934 m. „Mūsų kalendorius“ išėjo be meniško viršelio, tačiau jame buvo išspausdinti šaulių rikių, sportininkų, ugniagesių ir moterų uniformų piešiniai su aprašymais.

Lietuvos šaulių sąjunga taip pat išleido „Šaulių kalendorių 1939 metams“. Šiame kalendoriuje surašytos Lietuvos istorijos datos nuo seniausių laikų iki 1938 m. Kalendoriuje publikuojamas straipsnis „Vytauto kovos dėl Klaipėdos“, o skyriuje „Mūsų kraštas“ šalia istorinių ir geografinių žinių pateikta ir Lietuvos miestų bei žymesnių istorinių ir kurortinių vietų apžvalga. Kalendoriuje surašyta trumpa Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos šaulių istorija bei publikuojamos kelios ištraukos iš 1937–1938 m. Šaulių sąjungos įsakymų. Leidinio pabaigoje pateiktas šaulių bibliotekoms rekomenduojamų knygų sąrašas.

Šaulių kalendorius 1939 metams.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1938.

 

Lietuvos šaulių sąjungos turistiniai pažintiniai leidiniai

1929 m. leidinyje „Sveiki Lietuvoje“ galima rasti trumpą krašto geografinę-istorinę apžvalgą ir žymesnių Laikinosios sostinės politinių bei kultūros įstaigų, laikraščių ir žurnalų redakcijų, sporto organizacijų, bažnyčių, viešbučių, valgyklų adresyną bei informaciją apie susisiekimą. Leidinyje taip pat pristatoma ir trumpa Šaulių sąjungos istorija bei pateikiama daug vaizdų iš Kauno ir visos Lietuvos.

1930 m. leidinys „Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais“ išsiskiria Stasio Zaskevičiaus straipsniu apie XIV-ojo amžiaus Lietuvą „Vytautas žmogus“, po kurio pateikiama krašto geografinė apžvalga, trumpas Šaulių sąjungos dešimtmečiui skirtas straipsnis bei apžvelgiamos Nepriklausomybės kovos. Knygelėje taip pat pristatomos įvairios Lietuvos vietovės, kuriose rekomenduojama praleisti vasarą. Leidinyje galima rasti ir įstaigų, organizacijų, kultūros, poilsio, prekybos vietų, pasiuntinybių ir konsulatų adresyną bei informaciją apie susisiekimą Lietuvoje ir Kaune.

1931 m. išleistoje knygelėje „1931 metai Lietuvoje“ – adresynas ir atvykusiems į Lietuvą reikalinga informacija: įvairių susisiekimo priemonių tvarkaraščiai, maršrutai ir tarifai; pašto tarifai; informacija automobilių savininkams apie kelio mokestį, muitus, garažus, maršrutus; lankytinos Kauno ir visos Lietuvos vietos.

Proginiai šaulių sąjungos leidiniai

Lietuvos šaulių sąjunga leido proginius leidinius, skirtus Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti. 10-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms paminėti buvo išleistas solidus leidinys „Vasario 16-oji“, kurį redagavo tuometinis Šaulių sąjungos Centro valdybos sekretorius A. Marcinkevičius (Mantautas), o spalvingą viršelį ir vinjetes piešė dailininkas K. Šimonis. 1929 m. „Vasario 16-osios“ leidinys, kaip ir 1928 m., išėjo su šventiškai šviesiu, spalvingu K. Šimonio viršeliu. 1930 m. „Vasario 16-osios“ leidinys išėjo nemažos apimties – net 106 puslapių (be reklamos). Jo viršelis ir vinjetės – taip pat K. Šimonio. 1931 ir 1933 m. „Vasario 16-osios“ leidinius redagavo tuometinis Lietuvos šaulių sąjungos Tautinio auklėjimo ir propagandos skyriaus vedėjas Vincas Daudzvardas. 1932 m. „Vasario 16-osios“ leidinį redagavo rašytojas ir žurnalistas Petras Babickas, o viršelį piešė V. Kosciuška.

1930 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido knygelę „Vytautas Vilniuje“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 12-osioms metinėms paminėti. Knygelė buvo išleista Vytauto Didžiojo metais, todėl jos leidimą rėmė Vytauto Didžiojo komitetas. Nors leidinyje rašoma apie Vilnių XIV-ame amžiuje, jo tikslas buvo priminti, kad Vilnių, teisėtai priklausantį Lietuvai,  yra užgrobę lenkai.

Vytautas Vilniuje : Dvylikos metų Lietuvos Nepriklausomybės atgijimo sukaktuvėms paminėti.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1930.

1932 m. buvo išleistas nedidelis straipsnių rinkinys apie Lietuvos Didįjį Kunigaikštį Kęstutį, skirtas jo 550-osioms gimimo metinėms paminėti. Kunigaikščio portretą knygos viršeliui piešė dailininkas Aleksandras Šepetys. Rinkinyje – istoriko Igno Jonyno, rašytojo Liudo Giros, žurnalisto Andriaus Randamonio straipsniai ir Vytauto Bičiūno istorinė apysaka „Paskutinė kova“.
1933 m. knygelė „Klaipėda, 1923.1.15–1933.1.15“ buvo išleista Klaipėdos atgavimo dešimtmečiui paminėti.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kęstučio 550 metų sukaktuvėms paminėti.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1932. |

Klaipėda, 1923.1.15-1933.1.15 : Medžiaga paskaitoms Klaipėdos atvadavimo dešimtmečio sukaktuves minint.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1933.

Tautos šventės (rugsėjo 8 d.) proga 1939 m. buvo išleista knygelė „Tiek turėsim laisvės, kiek pasirodysim jos verti“, kurioje Lietuvos šaulių sąjunga kreipėsi į tautą ir kvietė saugoti ir ginti šalies laisvę bei neleisti, kad kiti už lietuvius nulemtų jų likimą.

Tiek turėsim laisvės, kiek pasirodysim jos verti : Rugsėjo 8 dienai.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1939.

 

Trimitas

Savaitinis žurnalas „Trimitas“, leistas Kaune 1920–1940 m. – bene žymiausias Lietuvos šaulių sąjungos leidinys.

Pirmieji žurnalo redaktoriai – Matas Šalčius, redagavęs pirmąjį „Trimito“ numerį ir Juozas Tumas-Vaižgantas, kitų dvylikos numerių redaktorius. Vėliau žurnalo redaktoriai buvo Antanas Busilas, Adolfas Klimas, Juozas Pronskus, Antanas Bružas, Kazys Obolevičius-Obolėnas, Jonas Kalnėnas. Atsakingieji „Trimito“ redaktoriai buvo Mikas Mikelkevičius, Antanas Bružas, Liudas Vailionis, Matas Šalčius, Rapolas Skipitis, Teodoras Daukantas, Vladas Putvinskis, Aleksandras Marcinkevičius (Mantautas), Antanas Gravrogkas, Antanas Žmuidzinavičius, Vincas Daudzvardas. „Trimito“ redaktoriaus pavaduotojai – Vladas Andriukaitis, Juozas Žukauskas, Balys Vosylius. „Trimito“ administratorius nuo 1922 m. buvo Stepas Lipnius.

„Trimito“ redakcija iš pradžių buvo įsikūrusi Totorių g. 14 (dabartinė I. Kanto g.). 1920 m. redakcija ir administracija persikėlė į Laisvės al. 26 (dabar Laisvės al. 34), kur veikė ir Lietuvos šaulių sąjungos būstinė. Nuo tada šaulių būstinės vieta nesikeitė, keitėsi tik gatvės namų numeracija (iš 26-ojo numerio į 20-ąjį). 1927–1936 m. redakcija veikė mediniame namelyje Šaulių sąjungos rūmų kieme, Laisvės al. 20 (pastatas neišlikęs), vėliau – mūriniame dviejų aukštų Šaulių sąjungos būstinės pastate.

Pirmąjį „Trimito“ numerį spausdino M. Sokolovskio spaustuvė, vėlesnius numerius – Valstybės, K. Narkevičiaus ir V. Atkočiūno, „Šviesos“, M. Jolko, „Raidės“, „Vilniaus“, „Meno“, Zavišos ir Steponavičiaus, V. Atkočiūno spaustuvės.

Prie žurnalo apipavidalinimo prisidėjo visas būrys žymių Lietuvos menininkų: Antanas Žmuidzinavičius, Jonas Juozas Burba, Jonas Buračas, Antanas Kairys, Kazys Šimonis, Edvardas Krasauskas, Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, Aleksandras Šepetys ir kt. Pirmąjį „Trimito“ viršelį piešė dailininkas, šaulys A. Žmuidzinavičius. Viršelio centre – Vytis, uždėtas ant sukryžiuotų šautuvų. 800-ąjį „Trimito“ numerį (1936 m. Nr. 15/16) puošia Vaclovo Kosciuškos piešinys. 1000-ojo numerio (1940 m. Nr. 7) viršelis pieštas dailininko Vlado Norkaus. 1940 m. 20-asis numeris buvo skirtas „Trimito“ dvidešimtmečiui, jo viršelį piešė dailininkas Česlovas Janušas.

1932 m. penktame numeryje buvo paskelbta įdomi akcija: burtų keliu atrinktiems „Trimito“ prenumeratoriams dailininkas ir šaulys Petras Rimša dovanojo savo darbo bareljefą „D. L. K. Gediminas“ ir didįjį Vilniaus medalį. Nuo 1932 m. „Trimitas“ kasmet dovanodavo savo prenumeratoriams daug vertingų prizų, kuriuos būdavo galima laimėti burtų keliu.

Įvairių autorių knygos, išleistos Lietuvos šaulių sąjungos

1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto studenčių šaulių korporacija „Živilė“ išleido knygą „Moterys krašto sargyboje“, kuri buvo skirta Šaulių sąjungos 20-mečiui paminėti. Leidinio autorė Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (1891–1980) – medikė, rašytoja, spaudos darbuotoja, VDU studenčių šaulių korporacijos „Živilė“ filisterė. Įžangą leidiniui parašė tuometinė moterų šaulių vadė Emilija Pūtvytė-Marcinkevičienė. Ji įžangoje pabrėžė, kad iki šiol labai trūko moterų patriotiškumą ugdančios ir prisidėti prie krašto gynybos skatinančios  rašytinės literatūros. Knyga „Moterys krašto sargyboje“ gyvais istorijos pavyzdžiais turėjo skatinti moterų šaulių kovingumą bei siekį tiek fiziškai, tiek dvasiškai ginti savo tėvynę.

Moterys krašto sargyboje / dr. Ambraziejūtė-Steponaitienė ; kalbos žiūrėjo J. Kalnėnas.-Kaunas: VDU studenčių šaulių korp. „Živilė“, [1939].

1933 m. išleista žurnalisto, rašytojo ir šaulio Vlado Andriukaičio (1903–1936) knygelė „Šaulys spaudos bendradarbis“. V. Andriukaitis nuo 1922 m. dirbo Šaulių sąjungos štabe, nuo 1930 m. buvo žurnalo „Trimitas“ redaktoriaus padėjėjas, taigi buvo gerai susipažinęs su šaulių spaudos specifika. Apie šaulių spaudą rašė ir kituose leidiniuose – pavyzdžiui, 1927 m. Lietuvos šaulių sąjungos išleistame straipsnių rinkinyje „Neužmiršk Lietuvos“ jis apžvelgė „Trimito“ istoriją.

Lietuvos šaulių sąjunga išleido ir kelias grožines V. Andriukaičio knygas. 1929 m. išleistas jo apsakymų rinkinys „Žvalgo užrašai“, kurį autorius pasirašė slapyvardžiu Andrius Varguolis. Dalis šių apsakymų jau buvo spausdinta „Trimito“ žurnale. 1930 m. buvo išleista apysaka „Audra Žemaičiuose“. Šio leidinio viršelį ir iliustracijas piešė dailininkas Aleksandras Šepetys. 1931 m. pasirodė nedidelių apysakų rinkinys „Kovų aidai“, turėjęs skiepyti pagarbą nežinomiems didvyriams, budėjusiems Lietuvos laisvės sargyboje ar dalyvavusiems Nepriklausomybės kovose. 1933 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido istorinį romaną „Kruvina laisvė“, kuriame vaizduojama rusų revoliucijos pradžia ir Pirmojo pasaulinio karo sukelta suirutė.

Petras Babickas (1903–1991) kurį laiką buvo Šaulių sąjungos Kultūros skyriaus instruktorius ir redagavo proginį 1932 m. „Vasario 16-osios“ leidinį, todėl nenuostabu, kad Šaulių sąjunga išleido kelias jo parašytas knygas. 1931 m. buvo išleisti kovų už Lietuvos Nepriklausomybę atsiminimai „Vakar“, menantys jo ankstyvąjį, „šauliškąjį“ laikotarpį.

Vakar / Petras Babickas ; [viršelį piešė Vaclovas Kosciuška].-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1931.

1932 m. buvo išleistas P. Babicko literatūrinės publicistikos ir fotografijų rinkinys „Gintaro krantas“, kuriame buvo aprašytas ir pavaizduotas Lietuvos pajūris, Neringa. Šio leidinio viršelius piešė dailininkas Al. Šepetys. Pirmajame viršelyje – raitelis jūros fone, antrajame – šokančios merginos siluetas. Abu viršeliai, kaip ir P. Babicko nuotraukos, puikiai atspindi leidinio nuotaiką.

1933 m. P. Babickas Neringai paskyrė dar vieną leidinį – „Marių pasakos“. Kaip ir „Gintaro krante“, taip ir šioje knygoje sekamas pasakas papildo paties autoriaus fotografijos, kurios atspindi teksto nuotaiką. Vienas iš bibliotekos saugomų „Marių pasakų“ egzempliorių priklausė baleto artistei, dailininkei, tapytojai Olgai Dubeneckienei.

Marių pasakos : Tales of the Neringa = Les contes de Neringa = Bilder aus der Kurischer Nehrung / Petras Babickas.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1933.

1937 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido gausiai iliustruotą P. Babicko knygą vaikams „Aš karys“. Šioje knygoje autorius panaudojo savo ir kitų fotografų mėgėjų nuotraukas bei Maironio, P. Vaičiūno, M. Grigonio, V. Mykolaičio-Putino ir kitų autorių eiles, liaudies dainas. Piešiniai knygoje – dailininko Balio Macutkevičiaus ir Vytauto Kazimiero Jonyno, viršelis – B. Macutkevičiaus.

Aš karys : iliustruota knyga vaikams / spaudai parengė Petras Babickas.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1937.

1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido dar vieną P. Babicko knygą – jo straipsnių rinkinį „Gyvenimas laimė“.

Gyvenimas laimė / Petras Babickas.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1940.

Lietuvos šaulių sąjunga taip pat išleido rašytojo, dailės ir literatūros kritiko, dailininko, teatro veikėjo Vytauto Bičiūno (1893–1942) knygelę „Tiesa apie Vilnių“, kurioje aprašomos Vilniaus lietuvių nuotaikos, veikla ir ekonominė-politinė aplinka. Nors autorius nebuvo tiesiogiai susijęs su Šaulių sąjunga, tačiau bendradarbiavo šaulių spaudoje ir buvo panašių su šaulių sąjungos vadovais pažiūrų. Vienas bibliotekos saugomas šios knygelės egzempliorius buvo autoriaus dovanotas prelatui A. Jakštui-Dambrauskui.

Tiesa apie Vilnių / V. Bičiūnas.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1931.

Knygą „Studentas šaulys“ išleido Vytauto Didžiojo universiteto studentų šaulių kuopa. Jos redaktorius – kalbininkas, šaulys Kazimieras Gasparavičius (1908–1983). Leidinio pasirodymo metu K. Gasparavičius dar studijavo VDU ir priklausė VDU studentų šaulių kuopai. K. Gasparavičius taip pat buvo VDU studentų šaulių Sajos korporacijos valdybos sekretorius, vicepirmininkas.
Istorikas, istorijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto teologijos filosofijos fakulteto dėstytojas, privatdocentas Jonas Matusas (1899–1962) yra ypač palankiai vertinamas dėl jo 1939 m. parengtos „Šaulių sąjungos istorijos“. Šis veikalas iki pat šių dienų yra aktualus, tai – vienas pagrindinių leidinių, naudojamų studijuojant Lietuvos šaulių sąjungos istoriją.

Studentas šaulys : V. D. universiteto studentų šaulių kuopa : 1925-1935 / red. K. Gasparavičius.-Kaunas : V. D. u-to studentų šaulių kuopos leidinys, 1935.

J. Matusas parašė ir kelias apžvalgines-pažintines karybos ir patriotinio auklėjimo knygeles, kurias taip pat išleido Lietuvos šaulių sąjunga. 1937 m. buvo išleista knygelė „Lietuvos kariuomenė“, 1939 m. – Vlado Putvinskio gyvenimo ir veiklos apžvalga „Vladas Pūtvis Šaulių sąjungos kūrėjas“. 1940 m. pasirodė leidinys „Tautos nepriklausymo pagrindai“, kuriame J. Matusas išskiria keturis pamatinius Lietuvos Nepriklausomybės gynimo ir išsaugojimo elementus – kalbą, žemę, ginklus ir ryžtingumą.

Atsiminimus, pavadintus „Šaulių sąjungos Kauno būrio pirmieji žygiai“, pirmą kartą 1938 m. atspausdintus „Karo archyvo“ dešimtame tome ir tais pačiais metais išleistus atskira knygele, parašė knygų leidėjas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Antanas Rucevičius (1880–1945). A. Rucevičius buvo šaulys, dalyvavęs Nepriklausomybės kovose. Atsiminimuose jis rašo apie 1920-uosius metus, kai Kaune susiformavęs šaulių būrys dalyvavo kautynėse netoli Kernavės.

Šaulių sąjungos Kauno būrio pirmieji žygiai : Atsiminimų nuotrupa / A. Rucevičius.-Kaunas : [s.n.], 1938.-(Atspausta iš : Karo archyvas.-1938, t. 10).

Knyga apie Lietuvos šaulių sąjungos XIV-os Marijampolės rinktinės devintą šaulių būrį „Mūsų dešimtmetis, 1920–1930“ buvo išleista minint jo dešimties metų gyvavimo sukaktį. Leidinio redaktorius buvo mokytojas, pradžios mokyklų inspektorius, Šaulių sąjungos ir Vilniui vaduoti sąjungos narys, tautininkas Juozas Sideravičius (1889–1947). Leidinyje yra ir paties J. Sideravičiaus straipsnelis „Vytautas Didysis Marijampolėje“ apie į Marijampolę 1930 m. rugpjūčio 27 d. atkeliavusį Vytauto Didžiojo paveikslą. Įdomu tai, kad J. Sideravičius daugiau susijęs su Panevėžiu, nei Marijampole – buvo pradžios mokyklų inspektorius Panevėžyje, ten suorganizavo mėgėjų teatrą, turėjo vilą Berčiūnuose netoli Panevėžio, o Marijampolėje lankėsi tik rengiant knygą „Mūsų dešimtmetis“. Vienas iš bibliotekoje saugomų šios knygos egzempliorių yra su J. Sideravičiaus įrašu žurnalo „Trimitas“ redakcijai.

Mūsų dešimtmetis, 1920-1930 : L. Š. S. XIV Marijampolės rinktinės 9-to šaulių būrio 10 metų sukaktuvėms paminėti kartinis leidinys  / redagavo šaulys J. Sideravičius.-Marijampolė : 9-tas Marijampolės šaulių būrys, 1930.

Lietuvos šaulių sąjunga išleido keletą dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) knygų. A. Žmuidzinavičius 1929–1934 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas,  kurį laiką – ir žurnalo „Trimitas“ atsakomasis redaktorius. Su organizacija A. Žmuidzinavičių siejo ir žmona Marija Putvinskaitė, Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio sesuo. 1930 m. buvo išleista A. Žmuidzinavičiaus eilėraščių knyga „Gyvenimo takais“, kuriai viršelį nupiešė žymus knygų iliustruotojas Telesforas Kulakauskas. Įžangą šiai knygai parašė poetas Liudas Gira.

1931 m. Lietuvos šaulių sąjunga išleido A. Žmuidzinavičiaus Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų atsiminimus „Priešui ir Tėvynei“. Išraiškingas ir stilizuotas viršelio piešinys atliktas dailininko T. Kulakausko. Atsiminimai pradedami 1914 m. liepos 19 d., vaizdžiai pavadintu skyriumi „Užrašai nenorinčio už Rusiją kariauti“. Abu leidinius autorius pasirašė Antano Žemaičio slapyvardžiu.

Priešui ir Tėvynei : netolimų laikų užrašai / Antanas Žemaitis [Žmuidzinavičius] ; viršelį piešė T. Kulakauskas.-Kaunas : Lietuvos šaulių sąjungos leidinys, 1931.

 

Lietuvos šaulių sąjungos išleisti scenos vaizdeliai

1937 m. Šaulių sąjunga išleido trijų veiksmų dramą „Nebaigtas žygis“. Jos autorius Antanas Kryžanauskas (1862–1940) buvo kunigas, 1918 m. tapęs Žemaičių kapitulos garbės kanauninku. 1919 m. buvo bolševikų suimtas ir nugabentas į koncentracijos stovyklą, o 1920 m., Lietuvos valdžiai tarpininkaujant ir iškeičiant jį į komunistą, išlaisvintas. Scenos veikalą „Nebaigtas žygis“ autorius parašė Šateikiuose, kur buvo parapijos klebonas.

Aleksandras Tarasonis buvo kelių scenos veikalų mėgėjiškiems teatrams autorius. Vienas iš jų – „Tėvų žemė“ – patriotinius jausmus turėjęs kelti veikalas, į kurį įtraukti ir veikėjai šauliai. Vietoje dramos epilogo – patriotinis autoriaus eilėraštis.

Nebaigtas žygis : 3 veiksmų 1920 metų Lietuvos partizanų drama / Antanas Kryžanauskas.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1937. |

Tėvų žemė : 3 veiksmų drama / Al. Tarasonis.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1937.

1936 m., minint Klaipėdos krašto išvadavimo 13-ąją sukaktį, Lietuvos šaulių sąjunga išleido knygelę aktualia jūrinės valstybės statuso ir kovos už savo pajūrį tema „Savo jūros sargyboje“.  Jos autorius – teisininkas, diplomatas Vaclovas Sidzikauskas (1893–1973). Knygelėje apžvelgta Klaipėdos krašto istorija, teisinė būklė, jūros uosto svarba, Vokietijos ekspansinių planų grėsmė ir tarpvalstybiniai santykiai dėl Klaipėdos krašto.

Savo jūros sargyboje / V. Sidzikauskas.-Kaunas : Šaulių sąjungos leidinys, 1936.

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Gabrielė Gibavičienė
Maketavo Monika Lukoševičienė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė