Tarpukariu buvo du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę šalyje (organizuoti „Krivulės“ ir „Naujo žodžio“ žurnalų redakcijų) bei tokio tikslo neturėjęs „Sekmadienio“ laikraščio paskelbtas konkursas-anketa „Lietuvos moters grožio tipas“. Laikraščio skaitytojai turėjo išrinkti „Mis SEKMADIENIS“ iš dvylikos redakcijos atrinktų nuotraukų (buvo atsiųsta apie 30 nuotraukų).
Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (pvz., šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), moksleivių (1930 m. „Mis Meno mokykla“ tapo Ž. Macytė), vietiniai žydų konkursai (Kaune) ir gražuolių rinkimai visoje Lietuvoje, vietiniai „Misis“ (ponių) grožio konkursai. Grožio karalienes žmonės rinko ir per įvairius vakarėlius bei kurortuose. Pavyzdžiui, 1933 m. kino teatrų tarnautojų vakarėlyje gražiausia kino tarnautoja išrinkta Elena Matulevičiūtė. Nuo 1929 m. kurorto gražuolės rinkimai „Mis Palanga“ vykdavo beveik kasmet. Palangos paplūdimio karaliene 1929 m. išrinkta Tauragėje gyvenusi Anastazija Tallat-Kelpšienė. Vėliau Palangos grožio karalienėmis tapo 19 metų studentė iš Kauno Janė Mikulskytė (1930 m.), medicinos studentė Vanda Vilčinskaitė (1932 m.), vidaus reikalų ministerijos mašininkė Bronė Jurgelevičiūtė (1933 m.), taip pat išrinktos 1936 bei 1937 m. Palangos grožio karalienės. Paskutinį kartą 1938 m. „Mis Palanga“ tapo 20 metų šviesiaplaukė gražuolė Jadvyga Smailytė. Kurortų grožio karalienės dar buvo renkamos Aukštosios Panemunės ir Lampėdžių poilsiavietėse.
Bendrovė „Naujas žodis“ organizavo du gražiausių vaikų konkursus. Vyko daug ir kitų grožio ir mados konkursų (gražiausių akių, kojų, dailiausių pliažo kostiumų, gražiausio įdegio ir pan.). Gražiausių kojų konkursą 1928 m. laimėjo Kauno meno mokyklos moksleivė Nijolė Luščinaitė. Panašaus 1929 m. „Sekmadienio“ laikraščio organizuoto konkurso nugalėtoja nebuvo paskelbta.
Vietiniai žydų konkursai
Kurorto gražuolės rinkimai „Mis Palanga“
Įvairūs grožio ir mados konkursai
Žurnalo „Krivulė“ organizuotame konkurse akcentuotas tautiškumas
Pirmas bandymas išrinkti gražiausią lietuvaitę nebuvo susietas su atstovavimu tarptautiniuose grožio konkursuose. Jo tikslas, pasak organizatorių, buvo nustatyti lietuviško moters grožio etaloną. Gražuolės turėjo būti renkamos iš atsiųstų fotografijų, kuriose jos privalėjo būti pasipuošusios tautiniais kostiumais. Pretendentės turėjo atsiųsti po dvi neretušuotas nuotraukas visu ūgiu: vieną – iš priekio, kitą – iš šono. Apie pasirodymą su maudymosi kostiumėliais ar kokį nors erotiškumą ir kalbos negalėjo būti!
„Krivulės“ žurnalo organizuoto konkurso komitetą sudarė pirmininkas, šio leidinio redaktorius Kazys Puida ir nariai: Karo muziejaus direktorius, generolas Vladas Nagevičius, tapytojas Adomas Varnas, skulptorius Juozas Zikaras ir tapytojas Antanas Žmuidzinavičius. Konkurso nugalėtojai kartu su auksiniu rankiniu laikrodžiu turėjo atitekti garbė pozuoti kuriant kunigaikštienės Birutės paveikslą Karo muziejaus ekspozicijai. Antroji gražuolė turėjo gauti gintaro karolius. Trečioji – tik grožio konkurso komiteto pripažinimą.
„Krivulės“ žurnalo organizuotų konkursų komitetas
Šis konkursas neįvyko tikriausiai dėl to, kad jo organizatoriai nereklamavo grožio karalienės rinkimų, bijodami nepalankios visuomenės reakcijos. Be to, „Krivulėje“ visiškai nebuvo skelbiama ir žadėtų gražuolių nuotraukų. Galiausiai pozuoti P. Kalpokui kuriant Birutės paveikslą sutiko šio dailininko žmona Olga Dubeneckienė. Šis paveikslas, kaip ir planuota, atsirado Karo muziejuje, bet su grožio konkurso dalyvėmis nebuvo susijęs.
Žurnalo „Krivulė“ organizuoti konkursai
Žurnalo „Naujas žodis“ grožio konkursas
Iš „Krivulės“ iniciatyvą surengti „Mis Lietuvos“ rinkimus perėmė žurnalas „Naujas žodis“. Šio konkurso iniciatorius neabejotinai buvo „Naujo žodžio“ redaktorius Justas Paleckis. „Naujo žodžio“ leidiniuose buvo informuojama apie grožio konkursus Europoje ir pasaulyje, taip pat kaimyninėse šalyse, kalbėta apie žydaičių grožio konkursus Lietuvoje, Kaune bei apie pirmąsias gražuoles lietuvaites, išrinktas dar prieš paskelbiant „Mis Lietuvos“ konkursą.
Apie organizuojamą konkursą „Mis Lietuva“ paskelbta 1930 m. vasario 15 d. „Naujame žodyje“. Jame neįvardinta gražuolių rinkimo tvarka ir principai, tačiau nuspręsta konkursą organizuoti kiekvienoje apskrityje ir didesniuose miestuose. 1930 m. gruodžio mėnesį nurodyta, kad apskrityse ir didžiuosiuose miestuose turi būti išrinktos 26 gražuolės, iš kurių baigiamajame renginyje Kaune bus renkama viena nugalėtoja („Mis Lietuva“).
Žurnalo „Naujas žodis“ organizuoti konkursai
Pirmiau buvo nurodyta, kad miestų ir miestelių vakarėliuose išrinktų gražuolių nuotraukas organizatoriai turi atsiųsti konkurso komitetui Kaune. Konkurso eigą turėjo prižiūrėti kiekvienoje apskrityje sudaryti apskričių komitetai. Vėliau jau komiteto parengtose konkurso organizavimo taisyklėse dalyvių nuotraukų siuntimas konkurso komitetui Kaune nebuvo numatytas. Nuotraukas reikėjo siųsti „Naujo žodžio“ ar „Dienos“ redakcijoms.
Grožio konkurso Kaune organizaciniame komitete pirmiau buvo „Naujo žodžio“ redakcijos atstovas Justas Paleckis, poetas Liudas Gira, skulptorius Juozas Zikaras, tapytojas Kajetonas Šklėrius, tapytojas Adomas Varnas, muzikas Viktoras Žadeika, režisierius Borisas Dauguvietis, sporto ir kūno kultūros žinovas, daktaras Klemensas Jurgelionis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Juozas Purickis. Parengus konkurso organizavimo taisykles „Mis Lietuvai“ rinkti vyriausio komiteto garbės pirmininku paskelbtas Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis, pirmininku – operos solistas Kipras Petrauskas, nariais – Juozas Purickis, Antanas Sutkus, Adomas Galdikas, Petras Kubertavičius, majoras Juozas Ardickas ir Justas Paleckis. Konkurso taisyklėse buvo numatyta suorganizuoti konkursą valsčiuose ir miesteliuose nuo 1930 m. gruodžio 25 d. iki 1931 m. sausio 6 d., apskrityse – nuo 1931 m. sausio 6 iki sausio 14 d. Konkursas „Mis Lietuva“ turėjo būti surengtas Kaune 1931 m. sausio 20 d.
„Naujo žodžio“ žurnalo organizuotų konkursų komitetas
Pirmųjų grožio konkursų tarptautiškumas ir kritika
Lietuvos atstovę norėta deleguoti jau į 1931 m. Prancūzijoje (Paryžiuje) vykusį konkursą „Mis Europa“, tačiau jos ten neišvydome. Sėkmė šiame konkurse lydėjo estų atstovę Liliją Zilberg, laimėjusią jame antrą vietą. Nors šis estės L. Zilberg laimėjimas Lietuvos spaudoje buvo traktuojamas kaip Baltijos valstybių pergalė, o Kaune jai buvo surengtas prabangus priėmimas, bet buvo jaučiamas apmaudas, kad Lietuvos atstovė taip ir nebuvo išrinkta. Tai, kad lietuvaitės galėjo dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti tarptautiniuose grožio konkursuose, liudija faktas, jog 1933 m. „Mis Europa“ tapo vilnietė Tatjana Maslova, anksčiau laimėjusi „Mis Rusijos“ titulą leidinio „Illiustrirovannaja Rossija“ (liet. „Iliustruotoji Rusija“) Paryžiuje organizuotame konkurse ir „Mis Europa“ konkurse, atstovavusi Rusijai.
Lietuvaitei nepavyko sudalyvauti Europos gražuolių konkurse nei 1931 m., nei vėliau, nes konkursas Lietuvoje nevyko taip sklandžiai, kaip buvo sumanyta organizatorių. Išrinktos gražuolės Baisogaloje, Dotnuvoje, Garliavoje, Jonavoje, Jurbarke, Kretingoje, Sedoje, Subačiuje, Zapyškyje. Prieš paskelbiant konkursą išrinkta Vilkijos grožio karalienė bei ne „Naujo žodžio”, o „Jaunosios Lietuvos“ gegužinėje išrinkta Miss Kaunas V. Pakenytė. Daugelio Lietuvos miestų ir miestelių gražuolės taip ir nebuvo išrinktos. Taigi iškilo dilema, ar organizuoti apskričių konkursus, sukviečiant išrinktas gražuoles ir visas norinčias iš tų vietovių, kur jos nebuvo išrinktos, ar pratęsti konkurso laiką atidedant konkursų apskrityse ir pagrindinio konkurso datą. Buvo pasirinktas pastarasis variantas, bet tolesnė konkurso eiga parodė, kad visuomenė bei valdžia, nuo kurios priklausė konkurso organizavimas, buvo nuteikti prieš konkursą.
Organizuotas tautinių, klerikalinių, jaunimo, moterų organizacijų, valdžios atstovų ir žurnalistų puolimas prieš Miss Lietuvos išrinkimą ne tik visiškai sužlugdė tolesnį Miss rinkimą miestuose ir miesteliuose, bet ir išardė jau spėjusius susiformuoti grožio konkurso apskričių komitetus. Dauguma grožio konkurso priešininkų pasisakė prieš pačią konkurso idėją, nors matėsi, jog jie net nesusipažinę su konkurso nuostatais bei tendencingai atrinkinėjantys faktus apie liūdną gražuolių likimą kitose šalyse. Pagrindinis kai kurių konkurso priešininkų motyvas buvo ne tiek rūpinimasis mergaičių morale, dorove, galimu moters pažeminimu, kiek pavydas, kad patys negali organizuoti konkurso bei įtakoti jo rezultatus. Žinoma, buvo ir priešininkų, kurių kritiką konkurso organizatoriai įvardino kaip grožio baimės maniją.
Grožio konkursų tarptautiškumas
Grožio konkursai, kurių nebijota
Grožio konkursų baimės kažkodėl nebuvo vertinant gražiausių akių, vaikų grožio ar net gražiausių kojų konkursus. 1927–1928 m. „Naujo žodžio“ organizuotame gražiausių vaikų konkurse iš 16 komisijos atrinktų vaikų skaitytojai turėjo išrinkti du laimėtojus – 1 mergaitę ir 1 berniuką, o 1931 m. įvykusiame gražiausių vaikų konkurse dalyvavo 290 mergaičių ir berniukų. Žurnalo skaitytojai išrinko 4 gražiausius vaikus. Ne mažiau aktyviai vyko ir gražiausių akių konkursas, taip pat organizuotas žurnalo „Naujas žodis“. Išrinktos trys gražiausių akių konkurso laimėtojos: Marija Strazdauskaitė (beje, ji 1930 m. buvo ir „Mis Subačius“), inkognito panorusi likti šiaulietė bei Valstybės teatro baleto šokėja R. Bandzevičiūtė (vieno mūsų baleto kūrėjų E. Bandzevičiaus dukra).
Vaikų grožio konkursai
Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Redagavo Svetlana Izajeva
Maketavo Monika Skeltytė
