Tarpukario Kauno aktualijos ir personalijos šaržuose ir karikatūrose

Dienos naujienos. - 1931, liep. 1 (Nr. 71), p. 1. Dienos naujienos. - 1931, liep. 1 (Nr. 71), p. 1.
Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 919 kartai

Tarpukario Lietuvos periodiniai leidiniai „Aitvaras“, „Diena“, „Dienos naujienos“, „Kuntaplis“, „Sekmadienis“, „Spaktyva“, „Vapsva“, „Vėpla“ ir kt. pasižymėjo ne tik šaržų ir karikatūrų gausa, bet ir jų kokybe, apskritai pranokstančia šio laikotarpio humoristinės spaudos lygį.

Jono Burbos, Sergejs Civinskio (slapyvardžiu Civis), Aleksandro Čepo, Felikso Daukanto, Makso Ginsburgo (slapyvardžiu M. Gin-s), Boriso Jermolajevo (slapyvardžiu Bor-Jer), Leono Kagano (slapyvardžiu L. K-as, L. K-sa), Rimto Kalpoko (slapyvardžiu Er-Ka-Ka), Telesforo Kulakausko, Jono Martinaičio, Juozo Olinaro Penčylos, Adomo Smetonos, Adomo Varno, Stepo Žuko ir kitų šaržuose bei karikatūrose išryškinti ne tik vaizduojamų asmenybių charakteriai, aplinkybės ir situacijos, į kurias jos buvo patekę, bet ir laikotarpio aktualijos, įprastoje informacijoje kartais nutylimi faktai. Pavyzdžiui, abstrakčioje karikatūroje „Tėvynės mylėtojų draugijos subuvimas“1  pasišaipoma iš labai paplitusio posakio, kad žodžiais, ne darbais mes Tėvynę mylime.

Karikatūrose vaizduojant partijų rinkiminę kovą2,  valdžios siekimą, partijų lyderiai ir jų periodinių leidinių redaktoriai dažnai nebuvo įvardijami, tačiau juos atpažinti buvo nesunku, o iš užuominų apie konkrečią politinę situaciją buvo galima vienaip ar kitaip juos vertinti. Švelniai pasijuokiant iš asmenų devyndarbių, dėl užimamų pareigų patenkančių ir į interesų konfliktų situacijas, provokuojama mintis, kad jie tinkamai neatlieka nei vieno savo darbo, nors oficialiai tai niekur neminima. Karikatūroje „Aviacijos gadynėj“3  ironiškai džiaugiamasi J. Urbšio iš Sovietų Rusijos parvežtomis „lauktuvėmis“ – Vilniumi ir Vilniaus kraštu, bet tarp eilučių sakoma „Vilnius mūsų, o mes rusų“.