Kur tarpukariu galėjai nusipirkti Max Factor kosmetikos? Higienos prekių ir kosmetikos bei parfumerijos įmonių tarpukario Kaune apžvalga

„Alma” kosmetikos laboratorijos  kremo „Mouson“ reklama. Vakarai. - 1936, bal. 23 (Nr. 93), p. 7. „Alma” kosmetikos laboratorijos kremo „Mouson“ reklama. Vakarai. - 1936, bal. 23 (Nr. 93), p. 7.
Paskelbtas Teminės leidinių
Skaityti 6451 kartai

Laikinosios sostinės grožio ir kvapų industrijos pradžia siejama su savos gamybos švaros ir higienos prekių poreikiu, muilo pramonės išvystymu. Kaunas dar iš carinės Rusijos laikų buvo paveldėjęs 1853 m. įsteigtą S. Vislickio akc. b-vės muilo fabriką ir 1899 m. pradėjusį veikti Z. Chvoleso muilo fabriką „Marsel“. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais veikiant šiems muilo fabrikams ir įsteigus keletą naujų, Kaunas tapo Lietuvos muilo pramonės centru, kurį vėliau pakeitė Klaipėda. Lietuvai Klaipėdos netekus, didžiausias muilo fabrikas buvo Panevėžyje veikęs „Lietuvos muilas“. Beje, Kaune buvo įregistruota fabriko akc. b-vės valdyba bei veikė jos filialas – nedidelis muilo fabrikas.

Kaune, nors ir nedidelių, muilo dirbtuvių buvo gana daug. Muilo fabrikų gamybos apimtys taip pat nebuvo didelės, tačiau įmonės galėjo pasigirti ypač dideliu kai kurių muilo rūšių populiarumu ir aukšta kokybe bei kitų kosmetikos produktų, parfumerijos gamyba. Vien muilą gamino tik keletas senesnių fabrikų ir nedidelės muilo dirbtuvės, muilo pramonės raidai Kaune neturėjusios didesnės įtakos. Taigi švaros bei higienos prekių gamyba Kaune, sustiprėjus universaliems kosmetikos ir parfumerijos gamintojams, palaipsniui mažėjo ir vis labiau įsigalėjo grožio bei kvapų industrija. Kosmetikos ir parfumerijos gamybos flagmanais Kaune tapo parfumerijos ir muilo fabrikas „Florance“ bei kosmetikos ir parfumerijos laboratorija „Kosmos“. Didžiausiais kosmetikos gamintojais šalia jau paminėtųjų buvo „GerMaPo“, „Sanitas“. Savo produkcija garsėjo ir mažesnės kosmetikos, parfumerijos, chemijos-farmacijos laboratorijos, pavyzdžiui, kosmetikos ir parfumerijos laboratorija „Alma“ bei chemijos-farmacijos laboratorija „Regina“.

Parodoje siekiama pristatyti tarpukario Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos pramonę bei supažindinti visuomenę su svarbiausiomis tarpukario Lietuvoje veikusiomis kosmetikos ir parfumerijos pramonės įmonėmis. Tad leiskimės į tarpukario laikų kelionę ir aplankykime žymiausius to meto higienos ir grožio prekių fabrikus!

S. Vislickio muilo fabrikas, įsikūręs Jonavos g. 34–36 (dabar išlikę dalis pastatų prie Jonavos g. 32, ten veikia firma „Adampolis“) tarpukario Kaune gamino vien tik muilą. Reklamose buvo skelbiama, kad jis yra moderniausias Kauno muilo fabrikas. Ir iš tiesų fabriko gaminiai buvo įvertinti: ypač populiariu jau vien dėl pavadinimo tapo muilas „Seimas“, o muilas skalbimui „Saulė“ 1928 m. laimėjo pagrindinį prizą ir gavo aukso medalį tarptautinėje mugėje Paryžiuje. Originalumu pasižymėjo šio fabriko paviljonas 1930 m. žemės ūkio ir pramonės parodoje eksponavęs iš muilo pagamintą Vytautą Didįjį bei Vytį.
1933 m. fabrike kilus gaisrui neišvengta materialinių nuostolių. Prieš gaisrą ne be reikalo buvo įspėjama apie netvarką fabrike ir jo teršiamą orą. Po 1933 m. gaisro fabrikas dar atsigavo, bet jau nespėjo įsilieti į tualetinių muilų gamybos rinką, todėl gamino paprastą muilą skalbimui, aliejų, pokostą.

Kosmetikos ir parfumerijos produktų taip pat negamino O. Levitano muilo dirbtuvė, 1921–1923 m. veikusi adresu Petro g. 28 (dabar – M. Daukšos g. 38), muilo fabrikas Marsel, Lietuvos muilo fabrikantų sąjungos akc. b-vės fabrikas Muilas (Jonavos g. 13, pastatai neišlikę), tualetinių muilų dirbtuvė Savolit (nuo 1927 m. buvusi adresu Miškų g. 10, vėliau – Prezidento g. 17 (dabar Vilniaus g. 56), Gardino g. 58 (dabar Muitinės g. 13)). Fabrikas Muilas, kaip ir Marsel, turėjo savo firminius muilų ženklus: cepeliną, palmę, elnio galvą. Iš dažnai publikuojamos muilo „Revolveris“ reklamos atrodė, kad fabrikas dirba sėkmingai. Tačiau 1935 m. jį ištiko bankrotas. Buvę fabriko savininkai O. Levitanas ir I. Karnauskas (beje, kiekvienas atskirai anksčiau turėję po savo muilo dirbtuvėlę Kauno senamiestyje) slapstėsi. Kita Savolit tualetinių muilų dirbtuvė turėjo licenziją gaminti ir prancūzų firmos „Savon“ muilus, taip pat gamino gėlių, vazelino, medaus-lanolino, medaus-glicerino, migdolų ir kitus muilus. Reklamuodami „Boro Timolo“ muilą, skelbė, jog būtent jų gamybos „Boro Timolo“ muilas yra pats geriausias ir tikriausias. Beje, panašiai elgėsi ir daugelis kitų šį muilą gaminusių fabrikų.

Ypač gausiai ir įvairiai savo gamybos „Boro Timolo“ muilą reklamavo A. Mogilevskio ir J. Fino akc. b-vė (buvusi vieta – Vilniaus g. 13, dabar – Vilniaus g. 42), taip pat gaminusi muilus „Kadin“, „Mano vaikas“, dantų pastą „Pebeco“. Pagrindinė bendrovės veikla buvo įvairių medicinos prekių gamyba bei vaistų sandėlio išlaikymas. Parfumerijos ji negamino ir kosmetikos įvairove nepasižymėjo.

Kosmetikos ir parfumerijos laboratorija Alma Kaune veikė 4-ajame XX a. dešimtmetyje. Įmonės savininku buvo L. Barišnikas, laboratorijos ved. E. Sesickis, o nuo 1935 m. – J. Varšavskis. Laboratorijoje gaminta „Mouson“ kosmetika: kremai, dantų kremai, muilai, „Vasenol“ pudra, firmos „Švarckopf“ šampūnai, kremai, milteliai dantims, briliantina „Aldona“, „Igemo“ šampūnas ir skutimosi kremas, „Gėlių“, „Triple“ ir „Double“ odekolonai. Įmonė buvo įsikūrusi Laisvės al. 72 (dabar Laisvės al. 98), nuo 1935 m. – Daukšos g. 31 (pastatas neišlikęs), nuo 1939 m. – Kęstučio g. 36 (dabar Kęstučio g. 56).

Muilo ir parfumerijos fabrikas Berar ir Ko veikė 1921–1940 m. (savininkas M. Bermanas). Jame buvo gaminami ne tik muilai, bet ir odekolonai, kita parfumerija. Vis dėlto jis dar priskirtinas prie senųjų, daugiausia muilais garsėjusių fabrikų. Gamino seriją muilų su firminiu meškos ženklu (glicerino, lanolino, vazelino, žemuogių, „Metamorfoza“), taip pat garsiuosius muilus „Kosmos“, „Lelijų pienas“, „Mano svajonė“, „Nugalėtojas“ bei  ypatingai fabriką išgarsinusį muilą „Kipras Petrauskas“. Įmonės vieta – Nemuno kr. 15, Prieplaukos kr. 15 (dabar Karaliaus Mindaugo pr. 17).

Dar vienas muilo ir parfumerijos fabrikas Florance, veikęs 1921–1940 m., (savininkas M. Potruchas) buvo didžiausias ir moderniausias kosmetikos bei parfumerijos fabrikas Kaune. Įmonė galėjo pasigirti didele kosmetikos ir parfumerijos gaminių įvairove. „Florance“ turėjo patentą vokiečių firmos „Bergman“ muilams su arkliuko ženklu, gamino skystą deguto muilą galvai plauti „Florapixol“, muilą nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo „Kresko“, „Mimosa“ muilus, „Miraderma“, „Florance 503“, „Boro Timolo“, garsųjį „Jaunystės muilą“. „Florance“ taip pat gamino naktinius ir dieninius kremus, dantų pastą „Miradont“, skutimosi kremą „Figaro“, lūpų dažus.
„Florance“ iš kitų gamintojų išsiskyrė ne tiek gaminamais muilais ar kita kosmetikos produkcija, kiek parfumerija. Su „Florance“ galima sieti Kauno parfumerijos pramonės pradžią. „Florance“ gamino odekolonus „Phantasie Nr. 5“, odekolonus ir kvepalus iš lietuviškų alyvų „Lilas de Lithuanie“, kvepalus „Aida“, „Carmen“, „Crepe Marocain“, „Jockey Klub“, „Mon bijou“, „Perikola“, „Salomėja“, „Sfinks“, losjonus „Pompadour“, „Portugal“, „Rožė“.
„Florance“, kaip ir kiti vėliau įsteigti parfumerijos gamintojai, naudojo atsivežtines kvepalų esencijas. Tačiau galima spėti, kad kūrė ir savo originalius kvepalus bei odekolonus. 1926 m. pradėtų gaminti kvepalų ir odekolono „Lilas de Lithuanie“ reklamoje skelbta, kad šie produktai atlikus ilgus tyrimus sukurti iš lietuviškų alyvų. Parfumerijos specialistės D. Mikuckaitės nuomone, tai turėjo būti rimtas iššūkis „Florance“, nes net ir dabar pagaminti kvepalus iš alyvų gana sudėtinga.
„Florance“ buvo viena gausiausiai ir įdomiausiai besireklamuojančių Lietuvos spaudoje kosmetikos ir parfumerijos gamintojų. Reklamai naudojo ir piniginius prizus, pvz. žadėjo 500 litų prizą už nupirktą milijoninį „Jaunystės muilo“ gabaliuką (1937 m.). Naudojo ir gyvą reklamą – prie firminio automobilio vaikščiojęs žmogus su kojūkais reklamavo „Florance“ muilą skalbimui „Malūnas“.
Įmonė buvo įsikūrusi Vasario 16-osios g. 4 (dabar taip pat Vasario 16-osios g. 4) rūsyje, vėliau – Jonavos g. 21 (pastatai neišlikę), 1940 m. – Jonavos g. 34–36 (vietoj likviduotos S. Vislickio akc. b-vės muilo fabriko, dabar dalis pastatų išlikę prie Jonavos g. 32a).

Savininko ir vedėjo B. Ličickio vadovaujama kosmetikos ir parfumerijos laboratorija Kosmos veikė 1923–1940 m. Tai buvo antras pagal dydį kosmetikos ir parfumerijos gamintojas Kaune. „Kosmos“ gamino įvairius gėlių odekolonus: „Lilas de Perse“, „Muguet de Mai“, „Rose Centifolia“, „Jasmin Blanc“, odekoloną „Triple Extra“, „Double“, odekolonus ir kvepalus „Nakties serenada“, „San Remo“, kvepalus „Bublički“, „Ideal“, „Valencia“, dantų pastą ir miltelius „Ideal“, pudrą. Beje, į „Kosmos“ gėlių odekolonų ir kvepalų flakonus buvo dedamos gyvos gėlės, kurios, pasak reklamos, ilgai išsilaikydavo. „Kosmos“ buvo ambicingi gamintojai – netgi norėjo atsisakyti juos netenkinusio 1930 m. žemės ūkio ir pramonės parodoje gauto sidabro medalio. Veikė „Kosmos“ laboratorija adresu Lukšio g. 58 (pastatas neišlikęs, dabar jo vietą galima rasti tarp Šv. Gertrūdos g. 64 ir 68 namo).

Tais pačiais 1923 m., kaip ir „Kosmos“, buvo įsteigtas S. Sudako kvepalų fabrikas, veikęs adresu Juozapavičiaus pr. 48. Jis labiau žinomas ne kaip kvepalų, o kaip muilų, kurių gamino 11 rūšių, gamintojas. Žinomiausias jame gaminamas muilas buvo „Mano mylimiausias“.

Marsel – 1899 m. įsteigtas muilo fabrikas (savininkas Z. Chvoles), iš pradžių gaminęs muilus, pažymėtus raktų ir vilkės ženklais, vėliau – paukštele (paukštelė netgi tapo firminiu fabriko ženklu). Siekdamas išvengti Klaipėdos muilo fabrikų įsigalėjimo rinkoje, „Marsel“ reklamose atvirai teigė, kad jų muilas su pavaizduota paukštele yra daug geresnis negu Klaipėdos fabriko muilas su žuvele. Vienoje iš reklamų netgi pasitelkti valstybės technikos-chemijos laboratorijos tyrimų „įrodymai“. Muilo fabrikas buvo įsikūręs M. Daukšos g. 24 (dabar M. Daukšos g. 36), nuo 1937 m.  – Jonavos g. 1 (pastatai neišlikę).

Kosmetikos produktus, dantų pastas taip pat gamino dvi garsių užsienio gamintojų licenzijas turėjusios chemijos-farmacijos laboratorijos: Chlorodont ir Regina. Boriso Raco chemijos-farmacijos laboratorija „Chlorodont“, veikusi adresu Kęstučio g. 2 (pastatas neišlikęs), 1925 m. pradžioje gavo sveikatos departamento farmacijos skyriaus leidimą gaminti Drezdeno firmos „Laboratorium Leo“ produktus: dantų pastas ir miltelius „Chlorodont“, kremą „Leodor“, o ketvirtajame dešimtmetyje dar gamino kremus skutimuisi „Leosina“, „Adonis“, kremą „Leokremą“. E. Aronovskienės chemijos-farmacijos laboratorija Regina veikė 1930–1940 m. Įmonė preparatų gamybai turėjo vokiečių firmos Linger Werke (Drezdene) sertifikatą „Odol“ ir „Pixavon“. „Reginos“ laboratorijoje „Odol“ dantų pastos tūbelė kainavo 1,75 Lt, o tokia pati atsivežta iš užsienio būtų kainavusi 3,50 Lt. Laboratorijoje taip pat buvo gaminami losjonai, odekolonai, kvepalai, dantų pasta „Dorodont“, skutimosi kremas „Skutol“. Laboratorija veikė Laisvės al. 46, nedideliame pastate iš kiemo pusės (dabar Laisvės al. 70). Valda adresu Laisvės al. 46 priklausė pačiai laboratorijos savininkei E. Aronovskienei.

Aromalit parfumerijos laboratorijoje buvo gaminamas odekolonas „Aromalit“, įvairūs gėlių odekolonai, briliantinas ir kvepalai „Akacija“. Kosmetikos laboratorijos savininkė R. Karnauskaitė buvo I. Karnausko, turėjusio muilo dirbtuvę Valančiaus g. 9 (dabar rekonstruotas pastatas Pilies g. 1), dukra. R. Karnauskaitės kosmetikos laboratorija gamino kremus ir skutimosi kremą „Rene“, pudrą „Rene“, dieninį kremą „Benita“, naktinį kremą „Antirides“, valantį veido kremą „Cleaning Cream“, veido pienelius „Virginal“, „Lait Camphre“, „Silva“, losjonus „Astringeant“, „Discret“, priemonę nuo prakaitavimo „Minetta“.

K. Rubinšteinienės kosmetikos laboratorija gamino tualetinį vandenį, losjonus, dieninius ir naktinius kremus (naktinius kremus „Antiride“, „Velvet Creme“, kremus „Fix Powder“, „Concombre Cream“ (agurkų kremas), „Cleaning Cream“ (valantis kremas), kremą riebiai odai po pudra „Creme Princesse“, kremą sausai odai „Creme Beaute“, kremą baliams ir teatrui „Creme Email“, kremą rankų odai minkštinti „Citrone“, kremą įsisenėjusioms raukšlėms „Creme Ultra“), pudrą, lūpų dažus „Rouge Boisen“. Iš gausybės šios laboratorijos gamintų kremų sudėčių matyti, kad dauguma jų gaminti tuo pačiu pagrindu ir labai nežymiai skyrėsi vienas nuo kito.

Kosmetikos laboratorijoje Lietgam, veikusioje nuo 1935 m., buvo gaminama nedaug produkcijos, bet ji buvo aktyviai reklamuojama. Pudra „Alliance Skin“ buvo reklamuojama dalį produkcijos išsiunčiant nemokamai, pabandyti buvo galima ir laboratorijoje gamintą muilą „Nipon“. Kaip vienas iš pudros „Alliance“ privalumų buvo nurodoma jos pigi pakuotė.

Panašiai buvo reklamuojama ir kosmetikos laboratorijos Novitas produkcija, kurios kremą „Asta“ reklamos tikslais taip pat buvo galima nemokamai išbandyti. „Novitas“ gamino dieninį ir naktinį kremą bei šeimos kremą „Asta“. Įmonės savininkas – B. Erkeris.

Parfumerijos ir kosmetikos laboratorijoje Lysane buvo gaminami tualetiniai vandenys „Miško vanduo“, „Beržų vanduo“, skutimosi kremas, briliantinas, aliejus plaukams. Laboratorijos vedėju buvo provizorius N. Leščinskis.

M. Nikolskienės laboratorija Mėlynoji tulpė buvo gana paslaptinga. Jos reklamose spaudoje neįvardijami nei gamintojas, nei produkcija, matomas tik laboratorijos firminis mėlynosios tulpės ženklas. Yra žinoma, kad laboratorijoje „Mėlynoji tulpė“ buvo gaminamas tualetinis vanduo, gėlių odekolonas, pudra ir lūpų dažai. Laboratorijos savininkė dar 1933 m. organizavo pirmuosius Kaune kosmetikos kursus. Įdomi detalė iš M. Nikolskienės laboratorijos ir kosmetikos kabineto veiklos – jame prekiauta Holivudo žvaigždžių kosmetika Max Factor bei kitų garsių firmų kosmetika.

Viena seniausių kosmetikos ir parfumerijos gamintojų taip pat buvo Sanito chemijos-farmacijos laboratorija, įsteigta 1921 m. pabaigoje, iš pradžių įsikūrusi Kanto g. 6, po to Bravoro g. 4 (pastatas neišlikęs). Laboratorija turėjo kosmetikos-parfumerijos skyrių, kuriame buvo gaminami įvairūs odekolonai, tualetinis vanduo, priemonės plaukams ir kūno priežiūrai, nagų lakas „Ajos“, dantų pasta „Baltadant“, pagal užsienio firmos patentą gamintas „Nivea“ kremas.

Kosmetikos gamybos apimtimis Kaune išsiskirianti buvo akc. b-vė GerMaPo, chemijos-farmacijos laboratorijos Vaistija, veikusios Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27), savininkė (nuo 1926 m. gruodžio). Tačiau parfumerijos produkcija „GerMaPo“ negarsėjo, nors ir gamino kvepalus, kaip patys reklamavosi, sukurtus iš geriausių olandų ir prancūzų kvepalų esencijų. Įvairios kosmetikos gamyba šioje laboratorijoje buvo susieta su jos pagrindine produkcija – vaistinių preparatų gamyba. „GerMaPo“ buvo gaminami įvairūs kremai, muilai, šampūnai, priemonės nuo pleiskanų ir plaukų slinkimo, nuo prakaitavimo, skutimuisi reikalingos priemonės, tualetinis vanduo, pudra vaikams „Garnys“, pudra veidui „Gražina“.

Iš didesnių kosmetikos ir parfumerijos gamintojų, pristatomų parodoje, dar reikėtų paminėti parfumerijos ir kosmetikos laboratoriją Stella, įsikūrusę Daukanto g. 18 (pastatas neišlikęs), vėliau P. Višinskio g. 48 (pastatas neišlikęs), po to Lukšio g. 17 (dabar prie Šv. Gertrūdos g. 27, pastatas kieme), dar po to K. Donelaičio g. 42 (dabar K. Donelaičio g. 70). „Stelloje“ buvo gaminamas kremas ir kvepalai „Nakties karalienė“, kremas „Aspazija“, kvepalai „Aldona“, tūkstančio ir vienos nakties kvepalai „Šecherezada“, priemonė plaukų priežiūrai „Vežetalis“. Laboratorijoje gaminamo kremo reklamai 1930 m. buvo pasitelkta net artistė iš Berlyno Kathe Harrison, o 1936 m. būsimi pirkėjai vilioti dovanomis. „Stellos“ savininkė buvo R. Evelsonienė.

Paminėtina ir prie garsaus dažų, lakų ir chemijos fabriko „Neringa“ 1937 m. pabaigoje įsteigta kosmetikos laboratorija, 1938 m. pavadinta Milda, gaminusi dantų pastą „Mėta“, miltelius dantims, priemones plaukams „Berželis“, veido kremą „Svajonė“, odekolonus, tualetinius muilus.

Kaip matyti, tarpukario Kauno kosmetikos ir parfumerijos pramonė tikrai nebuvo provinciali – ją greitai pasiekdavo įvairios užsienio gamintojų naujovės. Garsios prancūzų, vokiečių, olandų ir kitų šalių firmos noriai prekiavo savo kosmetika bei parfumerija Kaune, taip pat vietos gamintojams suteikdavo teisę gaminti savo produkciją. Kauno kosmetikos ir parfumerijos gamintojai ne tik naudojosi žinomų užsienio firmų patyrimu, receptūra, žaliavomis ir pusfabrikačiais, bet ir patys stengėsi konkuruoti, pateikdami pigesnę, bet ne mažiau kokybišką produkciją. Didžiausiems gamintojams, tokiems kaip „Florance“, puikiai pavykdavo šį tikslą įgyvendinti.

Parodoje teikiama informacija iš „Visa Lietuva“ knygų, kitų informacinių-statistinių leidinių, įvairių Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodų katalogų. Kelios iliustracijos iš „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumo“, iliustruotos apžvalgos – iš J. Etingerio ir M. Liutermozos leidinio „Lietuvos pramonė“, apžvalgos – iš periodinių leidinių „Trimitas“, „Diena“, „Dienos naujienos“, „Lietuvos žinios“. Parodoje taip pat teikiamos reklamos iš žurnalų „Farmacijos žinios“, „Kardas“, „Krivulė“, „Mūsų Vilnius“, „Policija“, „Spaktyva“, „Sporto tribūna“, „Trimitas“, laikraščių „Diena“, „Dienos naujienos“, „Laisvė“, „Lietuva“, „Lietuvis“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Mūsų laikraštis“, „Mūsų rytojus“, „Sekmadienis“.
Vertingos medžiagos apie kosmetikos ir parfumerijos įmonių Kaune gaminamus produktus radome Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugomose Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų bylose. Dėkojame Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejui bei Kauno apskrities archyvui už geranorišką pagalbą rengiant parodą.

Parengė vyresn. bibliotekininkas A. Surblys, bibliotekininkė A. Zakaravičiūtė, vyr. bibliotekininkė E. Rudminaitė

Atnaujinta 2021-08-05 11:33

Daugiausiai skaityta