Teminės leidinių parodos
Žaliakalnis „Palladium“ („Banga“) 1927 10 25 Mendelis Abramsonas parašė prašymą Kauno miesto statybos komisijai dėl kino teatro statybos Bliumai Kracerienei išnuomuotame žemės sklype, tuo metu Aukštaičių g. 3a. Leidimas statybai išduotas 1927 m. spalio 31 d. Su šiuo prašymu atsiųstas kino teatro „Palladium“ (vėliau pavadinto „Banga“) projektas buvo gražintas perprojektuoti, nes pirminiame projekte nenumatytos nedegios sienos (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 19, l. 2 – 4). 1927 m. lapkričio 8 d. leidimas statybai išd...
Į seniausio avalynės fabriko Kaune titulą pretendavo du gamintojai. Visose Giršos Leibos Falkovskio fabriko reklamose tarpukario spaudoje jis vadinamas pirmuoju avalynės fabriku Lietuvoje. Fabrikas tikriausiai buvo įsteigtas 1898 m., nors kai kuriose reklamose teigiama, jog ši įmonė gyvuoja nuo 1850 m., tai yra dar negimus tikėtina vieninteliam šio avalynės fabriko savininkui Giršai Leibai Falkovskiui. Informacijos apie tai, jog G. L. Falkovskis paveldėjo ar perėmė iš ko nors šį fabriką, nerasta. Kitas senas...
Parodos „Tarpukario Kaune leistų žurnalų viršelių mozaika“ tikslas – retrospektyviai apžvelgti, kaip tarpukario Kaune platintų žurnalų turinys buvo derinamas su juose spausdintais vaizdais, kaip keitėsi leidinių viršeliai, kas juos kūrė. Parodoje pateikiami jos rengėjų pasirinkti iliustratyviausi, originaliausi žurnalų viršeliai. Vienas pagrindinių parodos uždavinių – ne tik parodyti laikinosios sostinės žurnalų viršelių mozaiką, bet ir pristatyti, kas juos kūrė. Tuometinių žurnalų viršelius apipavidalino did...
Tarpukario Kaunas paveldėjo kelis kino teatrus, veikusius iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Trys jų, „Oaza“, „Olimpas“ ir „Triumfas“, faktiškai nebuvo nutraukę savo veikimo ir rodė filmus jau 1918 m. 1922 m. Kaune buvo 5 kino teatrai: „Oaza“, „Olimpas“, „Palas“, „Triumfas“ ir tais pačiais 1922 m. užsidaręs „Spindulys“ Šančiuose. Senieji arba 1919 – 1924 m. įsteigti kino teatrai veikė ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose. Juos galima vadinti salėmis kino filmam...
Knygynai kaip Laikinosios sostinės kultūrinio gyvenimo dalis geriausiai atsiskleidžia per jų leidybinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą. Parodai pasirinkti būtent tie knygynai, kurie ne tik prekiavo knygomis, bet ir jas leido, pasižymėjo kažkuo įdomiu miesto kultūros panoramoje. Įdomu tai, kad verslo interesai knygynų leidybinėje praktikoje neužgožė jų kultūrinio – šviečiamojo vaidmens. Knygynų savininkai leido ne tik populiarią literatūrą, kurią nesunku parduoti, bet ir tas knygas, kurių poreikį jautė, nor...