Teminės leidinių parodos
Parodoje „Tarpukario Kauno fotografų veiklos fragmentai“ pateikiama įdomesnės nuotraukos, reklamos bei informacija iš periodinės spaudos apie 1918–1940 m. Kaune veikusias fotografijos įmones bei čia dirbusius fotografus. Nuotraukų, iliustruojančių spaudos fotografų darbą, atsirinkta nedaug. Parodoje daugiau akcentuota paveldosauginė fotografija, užfiksuoti architektūros paveldo objektai, įdomūs Laikinosios sostinės gyvenimo rakursai. Kauno 1918 – 1940 m. fotografijos raidoje nėra aiškios takoskyros tarp fotog...
Tarpukariu buvo du bandymai išrinkti gražiausią lietuvaitę šalyje (organizuoti „Krivulės“ ir „Naujo žodžio“ žurnalų redakcijų) bei tokio tikslo neturėjęs „Sekmadienio“ laikraščio paskelbtas konkursas-anketa „Lietuvos moters grožio tipas“. Laikraščio skaitytojai turėjo išrinkti „Mis SEKMADIENIS“ iš dvylikos redakcijos atrinktų nuotraukų (buvo atsiųsta apie 30 nuotraukų). Taip pat buvo rengiami įvairių draugijų, organizacijų (pvz., šaulių, „Jaunosios Lietuvos“), moksleivių (1930 m. „Mis Meno mokykla“ tapo Ž. Ma...
Virtuali paroda „Laisvės kovos pėdsakais: partizanų periodinė spauda“ skiriama Jono Žemaičio-Vytauto metams paminėti. Joje supažindinama su Lietuvos kovotojų už laisvę – partizanų – pogrindžio spauda: eksponuojami 1944–1953 m. laikotarpio laikraštėliai, aptariamos jų leidimo ištakos, tikslai, spausdinimo ypatumai, sklaida ir sunkumai, su kuriais susidūrė leidėjai. Pogrindinė periodinė spauda – tai  tokie leidiniai, kurie buvo leidžiami slaptai. Jie buvo politinio, idėjinio pobūdžio. Kartu tai nelegalūs l...
Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, tautinio sąjūdžio veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 Maleišiuose, Svėdasų valsč., Ukmergės apskr. – 1933 04 29 Kaune) labai mylėjo knygas bei turėjo vertingą asmeninę biblioteką, kurioje iš viso buvo sukaupęs apie 4 tūkstančius leidinių. J. Tumas - Vaižgantas 1899 : [portr.] // Juozas Tumas Vaižgantas / A. Merkelis. Kaunas : akc. "Pažangos" b-vės leidinys, 1934, įklij. Nuo 1899 m. J. Tumas-Vaižgantas turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „...
  Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad šis pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Ne be reikalo kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais. Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nebuvo beprasmė...