Teminės leidinių parodos
Kunigas, rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, tautinio sąjūdžio veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 09 20 Maleišiuose, Svėdasų valsč., Ukmergės apskr. – 1933 04 29 Kaune) labai mylėjo knygas bei turėjo vertingą asmeninę biblioteką, kurioje iš viso buvo sukaupęs apie 4 tūkstančius leidinių. J. Tumas - Vaižgantas 1899 : [portr.] // Juozas Tumas Vaižgantas / A. Merkelis. Kaunas : akc. "Pažangos" b-vės leidinys, 1934, įklij. Nuo 1899 m. J. Tumas-Vaižgantas turėjo savo asmeninės bibliotekos antspaudą „...
  Kalba yra valstybės pamatas, o kalbininkai rūpinasi, kad šis pamatas būtų tvirtas ir gerai prižiūrėtas. Ne be reikalo kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ Tačiau pastačius gražų valstybės rūmą kuklūs kalbos puoselėtojai dažnai būna pamirštami bei nepakankamai įvertinami, o jų pastangos apginti kalbą nuo svetimybių įtakos kartais panašėja į kovą su vėjo malūnais. Laikinosios sostinės žymiausių kalbininkų pastangos nebuvo beprasmė...
Parodoje „Laikinosios sostinės restoranai – reikšminga kultūrinio gyvenimo dalis“ supažindinama su restoranų buvimo vietomis ir raida tarpukario Kaune. Rengiant parodą paaiškėjo, kad susiformavus restoranų tinklui, mieste buvo nuo 40 iki 60 restoranų, tačiau tiksliai jų skaičiaus nurodyti neįmanoma, kadangi Lietuvos statistikos metraštyje bei kituose statistiniuose leidiniuose nurodomas bendras restoranų, smuklių, barų ir klubų skaičius. Statistika periodiniuose leidiniuose yra prieštaringa: 1933 m. žurnale „...
Tarpukario Lietuvos periodiniuose leidiniuose „Diena“, „Dienos informacija“, „Į laisvę“, „Dienos naujienos“, „Iliustruotas pasaulis“, „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“ spausdintuose skelbimuose atsispindi to meto žmonėms aktualūs klausimai, daug galima spręsti apie jaunimo komunikavimo įgūdžius dar tada, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, kompiuterių, interneto ir socialinių tinklų... Akivaizdu, kad tarpukario spaudoje skelbimai buvo įvairūs ir dažnai tokie pikantiški, kad kartais sudėtinga tiksliai pas...
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų raida atspindi sudėtingą XX a. Lietuvos valstybės istoriją, iliustruoja šalies ūkio kaitą, pramonininkų ir prekybininkų telkimosi procesą. Rūmai Lietuvoje pradėjo veikti 1925 metais. Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dabar – Kauno apskrities viešoji biblioteka) K. Donelaičio gatvėje buvo statomi 1937–1939 metais, iškilminga rūmų atidarymo ceremonija įvyko 1939 metais vasario 18 dieną. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – tarpukario modernizmo architektūros perlas Prek...