Teminės leidinių parodos
Vilnių būsimam rašytojui Vytautui Sirijos Girai teko palikti labai skubiai – leidimas išvykti į Kauną iš tuo metu Vilnių užėmusios V. Kapsuko valdžios buvo gautas 1919 m. kovą. Be daiktų, pasiėmusi su savimi tik mažametį Vytuką, jo mama išskubėjo į Laikinąją sostinę, kur sulaukė bolševikų nelaisvėn paimto vyro, kuris kartu su kitais belaisviais buvo iškeistas į Kaune suimtus bolševikus. Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma 1919 m. nuotrauka, ku...
Rašytojas, kariuomenės veikėjas, žurnalistas, kelių leidinių redaktorius Juozas Balčiūnas daugeliui pažįstamas ne pavarde, o slapyvardžiu Švaistas. Šis žodis lietuvių kalboje reiškia nerimtą žmogų, vėjavaikį – tą, kuris švaisto ar švaistosi. Ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje rašytojui iš tikrųjų būdinga tam tikra lengvabūdiškumo poza, atvedusi jį ir į keturvėjininkų sąjūdį. Pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai nežadėjo jam ir ra&...
Kunigas pranciškonas, liaudies gydytojas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, Lietuvos geografijos terminų kūrėjas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771 01 15–1849 10 30) buvo neeilinė asmenybė, kurios veikla neapsiribojo bažnyčios ar vienuolyno sienomis. pabreza 00 1994 gidziunas pabreza 02 1994 gidziunas 02 redaguota A pabreza 03 1994 gidziunas pabreza 04 1994 gidziunas pabreza 05 1976 aidai nr8 p369 gidziunas J. A. Pabrėžos pamokslai svarbūs ne tik sielovados prasme ar jo paties asmens pažinimui, bet ir kaip...
Rašytojas Jonas Marcinkevičius (1900 12 26 Radviliškyje – 1953 07 31 Vilniuje) gal ir būtų likęs geležinkeliečiu, jei ne vienas svarbus jo gyvenimo posūkis. 1919 m. kovo mėn. jis išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Likimas lėmė, jog tarnaudamas kariuomenėje, 1920 m. pradžioje, jis susipažino su dvarininkaite, lenkų POW organizacijos veikėja Julija Pisankova, ją įsimylėjo. Šiai pabėgus į Lenkiją, J. Marcinkevičius dezertyravo iš Lietuvos kariuomenės ir taip pat atsidūrė Lenkijoje.1 Dar anksčiau buvo įtraukt...
Atnaujinta 2021-03-05 16:05
Idėja kurti tokią bibliofilinės pakraipos organizaciją su ribotu narių skaičiumi kilo Marijai Mašiotaitei – Urbšienei, Paryžiuje bendravusiai su prancūzų bibliofilais. 1930 m. lapkričio 26 d. Kauno notarui Juozui Jesaičiui nunešti patvirtinti XXVII knygos mėgėjų draugijos įstatai. Juos pasirašė steigėjai Vytautas Steponaitis, Paulius Galaunė, Viktoras Cimkauskas, Juozas Paknys ir Vaclovas Biržiška. Ši draugija buvo įregistruota Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje 1930 m. gruodžio 17 d. Jos steigėj...