Personalijų parodos
Daugumą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prisimename ne tik kaip garsųjį Vasario 16-osios Aktą pasirašiusius politinius veikėjus ir kaip įvairių sričių specialistus, bet ir kaip knygų autorius. Jų knygos –  simboliniai signatarų kultūrinio palikimo liudijimai. Dauguma šioje parodoje minimų J. Basanavičiaus knygų yra saugoma Senųjų ir retų spaudinių skyriuje. J. Basanavičiaus gyvenimas ir visuomeninė veikla Pirmasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kurio knygos minint Li...
Šviesios ir erdvios žurnalų redaktoriaus aikštės, poezijos, kurioje susikerta tradicija ir modernumas, skersgatviai, margos išeivijoje leistų knygų gatvės, kurias puošia amžininkų atsiliepimai apie rašytojo kūrybą – visa tai virtualioje parodoje, skirtoje prisiminti ilgą ir įdomų poeto, publicisto Kazio Bradūno kūrybos kelią ir taip paminėti šio iškilaus lietuvių rašytojo 100 metų jubiliejų.   Kazys Bradunas 100 paroda 01 Kazys Bradunas 100 paroda 02 Kazys Bradunas 100 paroda 03 Kazys Bradunas 100 paroda...
Kalbos šeštadienių organizatorė Didžiąją dalį savo gyvenimo S. Čiurlionienė paskyrė lietuvių kalbai ir literatūrai. Nors kalbos mokslų nebaigė, bet šioje srityje nuveikė daug: išleido lietuvių literatūros chrestomatiją ir lietuvių literatūros istorijos konspektą, mokė lietuvių kalbos 1910–1914 m. „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune, pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže. 1925–1938 m. dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Vytauto Didžiojo universitete. Lietuvių kalbos praktikai buvo skirti ir...
Visuomenininkė, žurnalistė, rašytoja Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė), daug metų gyvenusi ir kūrusi išeivijoje, išties verta ne vienos parodos. Alės Rūtos kūrybinis palikimas gausus ir reikšmingas. Rašytoja parašė apie trisdešimt įvairaus žanro leidinių – poezijos, novelių rinkinių, apysakų, romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams. Literatūrinio kelio pradžia Lietuvoje Alė Rūta kūrybinį kelią pradėjo ketvirtajame dešimtmetyje Rokiškio gimnazijos laikraštėlyje. Po to, d...
Istoriko, teisininko Augustino Janulaičio aplinka Istorikas, teisininkas, politinis veikėjas, užsienio reikalų ministerijos valdytojas M. Sleževičiaus ministrų kabinete (1918 m.) Augustinas Janulaitis (1878 03 31–1950 05 21) buvo ne tik produktyvus mokslininkas, bet ir labai komunikabilus, daug bendraujantis žmogus. Šioje parodoje, prisimenant Augustiną Janulaitį jo 130-ųjų gimimo metinių proga, bandyta daugiau pažvelgti į jį supusią aplinką: namus, kuriuose gyveno, daiktus, kuriuos mėgo, nuotraukas, išsaugot...