Personalijų parodos

1918 m. Vasario 16-osios Akto signataro, kunigo Kazimiero Stepono Šaulio (1872 – 1964) biografiją puošia didžiulė bažnytinio, administracinio, politinio ir pedagoginio darbo patirtis ir sėkmė.  1899 m. K. S. Šaulys baigė Peterburgo dvasinę akademiją – įgijo teologijos ir kanonų teisės magistro diplomą.


Įvairialypė K. S. Šaulio veikla


1899 m. Kaune įšventintas į kunigus. Pirmiausia K. S. Šaulys buvo vikaras Panevėžio bažnyčioje. 1901 m. K. S. Šaulys buvo paskirtas tikybos mokytoju ir kapelionu Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo 1903 m. dirbo mokytoju ir Panevėžio mergaičių vidurinėje mokykloje.  1901–1906 m. veikliu ir kantriu sielovados darbu Panevėžyje K. S. Šaulys pelnė gerą reputaciją. Anksčiau minėtas pareigas K. Šaulys ėjo iki pusės 1906 m., kai buvo perkeltas į Kauno kunigų seminariją. 1906 m. rugpjūtį K. S. Šaulys persikėlė į Kauną.

Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune dėstė Bažnyčios istoriją ir lotynų kalbą, vėliau – sociologiją ir visuomenės mokslus. Nuo 1906 m. rudens šis dvasininkas vyskupijos kurijos teisme dvylika su puse metų dirbo santuokos ryšio gynėju. 1911–1920 m. ėjo vyskupo sekretoriaus pareigas. 1916 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, vėliau – tos pačios vyskupijos kancleriu. 1922–1944 buvo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos ir Filosofijos fakulteto bažnytinės teisės katedros vedėjas, profesorius. 1926 m. Kauno arkivyskupo J. Skvirecko vikaras, 1927 m. jam suteiktas Popiežiaus rūmų prelato titulas. 1932 m. išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, vėliau tapo Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, vėliau K. Šauliui suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

K. S. Šaulys aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. 1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje, 1917 m. – Lietuvių suvažiavime Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės Aktą. Dirbo Steigiamajame Seime, dalyvavo Konstitucijos rengimo komisijos veikloje. 1922 m. buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro Komiteto narys.

1944 m. išvyko į Vakarus. 1945 m. apsigyveno Šveicarijoje. Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane (Šveicarijoje).

   


Įspūdingi K. S. Šaulio disertaciniai darbai


Romos Katalikų akademijoje (Petrapilyje) 1899 m. K. Šaulys apgynė dvi disertacijas: vieną – lotynų kalba, kitą – rusų kalba, kaip reikalavo įstatymai ir akademijos statutas. Jo disertacijų temos buvo šios: a) lotyniškai – „Hieronymus Savanarola ut morum reformator“ („Jeronimas Savanarola kaip dorovės reformatorius“). Šis darbas buvo apie J. Savanarolą – gabų, mokytą dominikoną, kuris smerkė savo laikų ydas ir nuodėmės; b) rusų kalba – „Басни Крылова – их художественность и народность“ („Krylovo pasakėčios – jų meniškumas ir tautiškumas“).

Tada, kai K. S. Šaulys jau dėstė tikybos dalyką, nebuvo jokių tikybos vadovėlių lietuvių kalba. P. Lapelis-Vaidevutis rašo, kad mokiniai labai gerbė savo kapelioną K. S. Šaulį, kai kurie gimnazistai uoliai užrašydavo kiekvieną iš kun. Šaulio išgirstą sakinį ar žodį, konspektuodavo jo dėstomą tikybos dalyką. Vienas iš šių kunigo mokinių buvo ir Juozas Balčikonis, būsimasis filologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, didžiojo lietuvių kalbos žodyno vyriausiasis redaktorius, dedikavęs savo buvusiam mokytojui pirmąjį žodyno tomą „in memoriam.“

K. Šaulys parašė darbų bažnytinės teisės temomis: „Demokratija ir krikščionys demokratai enciklikų prasme“ (1907), „Instrukcija jaunikių kvotimui ir pamokinimui prieš jungtuves“ (1927), „Kanoniškojo proceso teisė“ (1927), „Krikščioniškoji demokratija“ (1906), „Sutuoktųjų nežinia kur dingimas ir naujos jungtuvės“ (1925), „Vedusiųjų dingimas ir naujos jungtuvės“ (1922).

Profesoriui K. S. Šauliui reikalingą habilitaciją Vytauto Didžiojo universitetas suteikė už veikalą „Kanoniškojo proceso teisė“. Šis veikalas – profesoriaus mokslinio ir pedagoginio darbo seminarijoje ir Lietuvos universitete rezultatas. Studentams tai buvo svarbios ir didelės praktinės naudos turinčios paskaitos.

Anot P. Lapelio, prof. K. Šaulys, be gimtosios kalbos, žodžiu ir raštu laisvai vartojo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, italų ir lotynų kalbas. Geras kalbų mokėjimas suteikė profesoriui galimybę sekti pasaulio literatūrą. Žymus kunigas yra ir vadovėlio „Sociologija“ (1910, 1920) autorius. Veikalas „Socijalistai ir mųsų socijališkieji reikalai“ (1907) skirtas socialinėms problemoms.

K. Šaulys bendradarbiavo ir įvairiuose lietuvių ir lenkų katalikiškuose laikraščiuose bei žurnaluose: „Viltis“, „Apžvalga Žemaičių ir Lietuvos“, „Bažnytinė apžvalga“, „Draugija“, „Dziennik Wileński“, „Nedėldienio skaitymas“, „Przegląd Katolicki“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė“, „Tiesos kelias“. Be to, dirbdamas vyskupo sekretoriaus darbą, K. S. Šaulys įvairiomis kalbomis rašė raštus ir rašinius, kurių skaičius nenustatytas. K. Šaulio rašytinis palikimas liudija tai, kad jis dirbo itin našiai ir kūrybingai.


Prelato knygas skaitė Lietuvos šviesuomenė


Senųjų ir retų spaudinių skyriuje galima rasti Lietuvoje išleistų K. Šaulio veikalų. Žymus teisininkas A. Janulaitis asmeninėje bibliotekoje turėjo signataro parašytą „Kanoniškojo proceso teisę“ (1927) ir sociologijos vadovėlį. Šios knygos – su A. Janulaičio ekslibrisais. Ekonomistas Petras Šalčius skaitė K. Šaulio darbus „Socijalistai ir mųsų socijališkieji reikalai“ (1907), „Sociologija“ (1910). Šie leidiniai – su P. Šalčiaus spaudais, be to, sociologijos vadovėlyje matome ir kunigo M. Gustaičio spaudą. Leidinyje rankraštinį įrašą paliko pedagogas, dailininkas V. Miškinis. Tokį vadovėlį asmeninėje bibliotekoje taip pat turėjo (vėliau padovanojo bibliotekai) ir Lietuvos geologas, gamtos mokslų daktaras V. Skuodis. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (V. Skuodžio fonde) yra ir 1949 m. Bostone išleistas P. Lapelio darbas „Prelatas Kazimieras Šaulys: vienas iš didžiųjų Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, Vasario 16-sios dienos akto signataras“. Veikalas „Krikščioniškoji demokratija“ anksčiau buvo Metropolijos kunigų seminarijos nuosavybė. Įdomu tai, kad dauguma iš Senųjų ir retų spaudinių skyriuje turimų K. S. Šaulio parašytų knygų sovietmečiu buvo Kauno apskrities viešosios bibliotekos spec. fonde.

         


Literatūra
111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų : enciklopedinis žinynas / Algirdas Banevičius. - Vilnius, 1991.
Demokratija ir krikščionys demokratai / K. Šaulys // Draugija. - 1907, Nr. 1, p. 34–39.
Demokratija ir krikščionys demokratai / Kun. Šaulys // Draugija. - 1907, Nr. 3, p. 248–256.
Krikščioniškoji demokratija / Kun. Prof. Šaulys // Draugija. - Nr. 2, p. 134–142.
Lietuvos albumas. - Kaunas, 1921. - P. 51.
Pasikalbėjimas su prelatu K. Šauliu. // XX amžius. - 1937, Nr. 37.
Prelatas Kazimieras Šaulys : vienas iš didžiųjų Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, vasario 16-sios dienos akto signataras : keletas būdingesnių bruožų iš jo gyvenimo bei nuopelnų tautai ir bažnyčiai : jo kunigystės auksinės sukakties, 1899.VI.29-1949.VI.29 proga / parašė Vaidevutis-Lapelis. - Boston, 1949.
Prelatas Kazimieras Šaulys: viršūnės ir gelmės / Irena Petraitienė // XXI amžius. - 2012, vas. 3, p. 11-12.
Prelatas Kazimieras Šaulys: viršūnės ir gelmės / Irena Petraitienė // Tremtinys. - 2016, vas. 5, p. 4.