Kalbos šeštadienių organizatorė
Didžiąją dalį savo gyvenimo S. Čiurlionienė paskyrė lietuvių kalbai ir literatūrai. Nors kalbos mokslų nebaigė, bet šioje srityje nuveikė daug: išleido lietuvių literatūros chrestomatiją ir lietuvių literatūros istorijos konspektą, mokė lietuvių kalbos 1910–1914 m. „Saulės“ mokytojų kursuose Kaune, pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže. 1925–1938 m. dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos dėstymo metodiką Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuvių kalbos praktikai buvo skirti ir jos namuose nuo 1926 m. vykę žymieji kalbos šeštadieniai. Daugiausiai dėmesio juose buvo skirta vertimų kalbai. Iš filmuotos 1940 m. medžiagos aišku, kad jie vyko iki pat 1940 m., o dukros Danutės Zubovienės liudijimu dar ilgiau (iki 1942 m.). Kalbos šeštadienių iniciatorius buvo rašytojas Mykolas Vaitkus, geras S. Čiurlionienės bičiulis. Šeštadieniais rašytojos namuose susirinkdavo žymiausi Lietuvos kultūros ir literatūros veikėjai, tarp jų – V. Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, V. Daugirdaitė-Sruogienė, J.Talmantas. O štai J. Tumas-Vaižgantas, vienas geriausių S. Čiurlionienės draugų ir patarėjų, kalbos šeštadienių neįvertino dėl to, kad tai buvo kalbos, o ne literatūros salonas.
Lietuvių kalba, Lietuvos istorija, kultūrinio gyvenimo patriotinės nuostatos buvo pamatinės jos gyvenimo vertybės.
Išskirtinis asmenybės bruožas – griežtos moralinės nuostatos
S. Čiurlionienė laikėsi tvirtų moralinių nuostatų, dėl kurių vienų buvo gerbiama, o kitų – nelabai mėgstama. Aktyviai įsitraukdama į visuomenines veiklas, ji išsikovojo pripažinimą ir autoritetą, buvo noriai kviečiama į daugelio organizacijų prezidiumus. Kai kurių organizacijų veikloje pati aktyviai dalyvavo – skaučių seserijos moraline vadove išliko ir pasitraukusi iš vadės pareigų (1934–1940 m.).
S. Čiurlionienė buvo tikra Lietuvos atgimimo kartos inteligentė, nusistačiusi prieš girtavimą, moralinį pakrikimą, jos dorovinėms nuostatoms prieštaraujantį elgesį. Griežti pasisakymai, kas tinka ir kas netinka mergaitei, moteriai, laisvesnių pažiūrų ar gyvenimo būdo propaguotojams galėjo pasirodyti puritoniška ar net davatkiška. Ji buvo viena griežčiausių grožio konkursų, restoranų kultūros, spaudos bulvarėjimo kritikių. Vis dėlto S. Čiurlionienė nesipriešino ir iš Vakarų ar Rytų ateinančioms naujovėms, nors jas vertino kritiškai.
-
025
Moteris. - 1975, lapkr./gruod. (Nr. 6), p. 8.
-
030
Aukštyn : moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. - [Kaunas], 1930, p. 141.
-
074
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, 1911 m.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
01
Lietuvos albumas. - Kaunas ; Berlynas, 1921, p. 244.
-
026
Moteris. - 1975, lapkr./gruod. (Nr. 6), p. 8.
-
075
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra Danute. Vilnius, 1918 m.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
079
Sofija Čiurlionienė ir Vydūnas Dainų šventėje Kaune. 1932 m.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
073
Rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės globotinis tarp žaislų. XX a. 3-4 deš.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
011
Pirmūnės akademikės / Janina Narūnė [Janina Pakštienė]. - Chicago, 1980, p. 98.
-
020
Aukštyn : moterų kūrybos almanachas / redagavo Bronė Buivydaitė. - [Kaunas], 1930, p. 139.
-
0109
Karys. - 1968, kov. (Nr. 3), p. 89.
-
076
Sofija Čiurlionienė (centre) su Anglijos sufražistėmis Ženevoje. 1930.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
077
Ženevoje 1931 m. Iš kairės : S.Čiurlionienė, S.Lozoraitis, P.Klimas, K.Škirpa
Nuotrauka iš Sofijos Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
028
Atspindžiai. - 1920, liep. (Nr. 1), p. [8].
-
027
Atspindžiai. - 1920, liep. (Nr. 1), p. [8].
-
040
Akademikas. - 1933, birž. 1 (Nr. 10), p. 177.
-
070
Žemaičiai : žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija / suredagavo Stasys Anglickis. - Kaunas, 1938.
-
016
Pesimizmas ir optimizmas / S.Čiurlionienė // Vadovė. - 1933, saus. - kov. (Nr. 1), p. 2.
-
018
Švietimo darbas. - 1923, Nr. 1, p. 112.
-
0209
Iš dešinės į kairę: J.Tumas, B.Klimienė, Z.Čiurlionienė ir B.Balutis Palangoje. 1925 m. : [nuotr.]
-
023
Raštai / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - T. 5 : Laiškai, 1906 - 1944 / [sudarė Danutė Čiurlionytė Zubovienė, Ramutis Karmalavičius, Dalia Palukaitienė ; rodyklę sudarė Gytis Vaškelis]. - Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.
-
024
Literatūrinė popietė pas rašytoją Sofiją Kymantaitę - Čiurlionienę / Alf. Tyruolis // Moteris. - 1975, lapkr./gruod. (Nr. 6), p. 8.
-
032
Mūsų žinynas. - 1921, Nr. 1, p. 140 - 142.
-
033
Švietimo darbas. - 1922, Nr. 12, p. 506.
-
034
Skautų aidas. - 1930, gruod. 15 (Nr. 10), p. 7.
-
080
Lietuvos skaučių II tautinė stovykla Pažaislio miške 1938 m. liepos 13 - 20 dienomis. Skaučių paradą veda stovyklos viršininkė S.Čiurlionienė ir adjutantė M.Barniškaitė.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
035
Skautų aidas. - 1930, gruod. 15 (Nr. 10), p. 7.
-
037
S.Čiurlionienės žodis skautų visuomenei : [ištrauka iš str.] / S.Čiurlionienė // Skautų aidas. - 1931, geg. 1 (Nr. 8), p. 5.
-
038
Vadovė. - 1933, saus. - kov. (Nr. 1), p. 1.
-
041
Skautų aidas. - 1934, gruod. 23 (Nr. 24), p. 436.
-
043
Ji mus paliko : [S.Čiurlionienei pasitraukus iš skaučių vadovių] // Vadovė. - 1935, saus./kov. (Nr. 1),p. 4.
-
045
Skautų aidas. - 1930, gruod. 15 (Nr. 10), virš. p.
-
039
Vadovė. - 1933, saus./kov. (Nr. 1), p. 24.
-
044
Vadovė. - 1940, kov./bal. (Nr. 2), p. 8.
-
046
Iš nekultūrinės kronikos : [grožio konkurso kritika] // Naujoji Romuva. - 1931, saus. 11 (Nr. 2), p. 45.
-
014
Mūsų žinynas. - 1921, Nr. 1, p. 5.
-
078
Namas, buvęs Žemaičių g. 12, dabar Žemaičių g. 10, kur nuo 1934 m. gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė bei vyko jos šeštadieniai. Projektas architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 1932.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
081
Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės 70-čio minėjimas Kauno viešojoje bibliotekoje, dabartinėje KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriaus salėje. Nuotr. kalba S.Čiurlionienė, už jos pirmoje eilėje dešinėje rašytojai M.Sluckis ir V.Miliūnas.
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus. -
082
1956-ieji. Į Lietuvą grįžta pirmieji tremtiniai ... Tarp jų ir Gustainių vaikai - Valentina ir Gediminas, sugrįžę aplanko dėdienę Sofiją ...
Nuotrauka iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinio kambario-muziejaus.
Kūrėja, drumsčianti ramybę
S. Čiurlionienę šiandien atmename ne tik kaip visuomenės veikėją, bet ir kaip kūrėją. Kūryba buvo įvairialypė: nuo simbolizmo, dekadentizmo, romantizmo iki buitinės komedijos bei realistinio, su humoru ir kartais groteskiško gyvenimo atspindžio; nuo drąsios publicistikos, eseistikos, literatūros kritikos iki atsiminimų pobūdžio literatūros.
Poezijos blyksniai netapo jos kūrybos dalimi. Ne todėl, kad pirmąjį eilėraštį „Vėlė kibirkštėlė“ taip kritiškai įvertino Al. Dambrauskas-Jakštas. Tikriausiai pati S. Čiurlionienė suprato, kad jos stiprioji pusė buvo proza, ne poezija. Ir Pragiedrulio slapyvardis jai neprigijo ne todėl, kad ne pati jį pasirinko, o todėl, kad jos, kaip rašytojos, kelyje, debesėlių buvo daugiau nei pragiedrulių. J. Tumas-Vaižgantas, parinkęs jai šį slapyvardį bei pastūmėjęs rašyti, S. Čiurlionienei buvo didžiulis autoritetas, vienas svarbiausių jos aplinkos žmonių. Tokių žmonių, kurie buvo ne tik draugai, bet ir skatino tam tikrai veiklai, S. Čiurlionienės gyvenime buvo nemažai.
Kaip kūrėja buvo labai prieštaringai vertinama. Ypač daug neigiamų pastabų sulaukė eseistikos, literatūros ir meno kritikos knyga „Lietuva: kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją“. Galbūt dėl drąsaus dar jaunos autorės požiūrio į pripažintus kūrėjus, literatūros kritikus. Pastarųjų, atitinkančių knygoje iškeltus reikalavimus, jos nuomone, visai nebuvo. Vienas svarbiausių jos kūrinių – apysaka „Šventmarė“ – buvo įvertinta pozityviau. Knygą dar pagyvino dukros pasiūlyto dailininko V. Petravičiaus iliustracijos. Tačiau tarp daugelio palankių vertinimų atsirado ir kritikas A. Barulis, teigęs, kad vos prisivertęs perskaityti šį nuobodų kūrinį, ieškant deimančiukų, bet jų taip ir neradęs.
Nesuprasta ji liko ir Petro Vaičiūno, pabandžiusi kritikuoti jo dramą „Sudrumsta ramybė“. Po šio bandymo nebeužsiėmė literatūros ir teatro kritika. Simboliška, kad 1926 m. „Pradų ir žygių“ žurnale viena šalia kitos atsidūrė dvi Vinco Krėvės rašytos recenzijos: sėkmingai vaidinamos S. Čiurlionienės keturių veiksmų dramos „Aušros sūnūs“ ir ne mažesnį pasisekimą turėjusios P. Vaičiūno komedijos „Tuščios pastangos“.
-
073
Palangos jūra / Pragiedrulis [Sofija Kymantaitė] // Lietuvių laikraštis. - 1905, vas. 10 (Nr. 10), p. 116-117.
Pirmoji S.Kymantaitės publikacija. -
074
Vėle - kibirkštėlė : [eil.] / Zofija [Sofija] Kymantaitė // Gabija : rinktinė knyga, paaukota Lietuvos dainiaus vyskupo Antano Baranausko atsiminimui / parengė J.Herbačiauskas. - Krokuva,1907, p. 42-43.
-
060
Žemaičiai : žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija / suredagavo Stasys Anglickis. - Kaunas, 1938, p. 81.
-
013
Jūra : [poema padavimas] / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė // Pirmasai baras : literatūros almanachas. - Vilnius, 1915, p. 111.
-
015
Baltoji gėlė : [aps. ištrauka] / S.Kymantaitė - Čiurlionienė // Skaitymai. - 1921, kn. 2, p. 69.
-
017
Literatūros metraštis su kalendorium 1942 metams. - Kaunas, 1943, p. 85.
-
021
Sudrumsta ramybė : [recenzija] / Sofija Čiurlionienė Kymantaitė. - Rec. scenos veik. : Sudrumsta ramybė : 4 v. drama / Petras Vaičiūnas // Baras. - 1925, vas. (kn. 2), p. 77.
-
022
Tebedrumsčiama ramybė : [Atsakymas į užsipuolimus dėl jos P.Vaičiūno scenos veikalo “Sudrumsta ramybė” kritikos] / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė // Baras. - 1925, bal. (kn. 4), p. 72 - 73.
-
047
Lietuvoje : (Kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją) / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė ; [virš. M.K. Čiurlionio]. - Vilnius, 1910.
-
048
Sofijos Čiurlionienės (Kymantaitės) „Lietuvoje“ kritika : [ištraukos iš recenzijos] / G.P. [Gabrielė Petkevičaitė - Bitė]. - Rec. kn. : Lietuvoje : (kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją) / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius, 1910 // Lietuvos žinios. - 1911, saus. 6 (Nr. 2), p. 2 ; saus. 25 (Nr. 10), p. 2.
-
049
Įžangos vietoje : [recenzija] / A.Jakštas. - Rec. kn. : Lietuvoje : kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją / Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. - Vilnius, 1910 // Mūsų naujoji prozos literatūra (1904–1923) / A.Jakštas. - Kaunas, 1923, p. 9-10.
-
050
P. S.Čiurlionienė apie mūsų literatūrą : [recenzija] / P.Kr. [P.Gerulis]. - Rec. kn.: Lietuvoje : kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteligentiją / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius, 1910 // Draugija. - 1910, Nr. 47, p. 246.
-
051
-
052
Iš mūsų literatūros / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1913.
-
053
Pasipasakojima (Kelioni y Šiaulius ; Neištižusi Prani ; Kaip pelelis moksla ėji ; Neiesi - nediktousi) / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius, 1913.
-
054
Lietuvių literatūros istorijos konspektas / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Voronežas, 1918.
-
055
Kalinys : (Tikras Lietuvos istorijos atsitikimas) : skiriamas jaunuomenei vaidinti / S.Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius, 1919.
-
056
Dolpelis ministerijoje tarnauja : monologas ir laiškai / Sofija Čiulionienė - Kymantaitė. - Tilžė, [1920].
-
057
Komedijos : Pinigėliai ; Karalaitė Tikroji Teisybė ; Gegužis ; Kuprotas oželis / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius, 1920.
-
071
Pinigėliai : trijų veiksmų - keturių paveikslų komedija / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1941.
-
058
Mūsų raštija ... Sofija Tšiurlionienė - Kymantaitė : [recenzija] / Vds. [Vydūnas]. - Rec. kn. : Komedijos / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1920 // Darbimetis. - 1921, Nr. 4, p. 44-45.
-
059
„Pinigėliai“ : [recenzija] / E.Radzikauskas [L.Gira]. - Rec. kn. : Komedijos / Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. - Vilnius, 1920 // Skaitymai. - 1921, kn. 4, p. 151.
-
0605
Realistinės komedijos bandymas (S.Kymantaitės - Čiurlionienės “Pinigėliai”) : [recenzija] / L.Gira. - Rec. kn. : Komedijos / S.Čiurlionienė - Kymantaitė. - Vilnius // Kritikos raštai / E.Radzikauskas [L.Gira]. - Kaunas, 1928, p. 165.
-
061
Laiškai kareiviui / S.Čiurlionienė. - Kaunas, 1920.
-
062
-
063
Knygos. Sofija Čiurlionienė Kymantaitė. Aušros Sūnūs : [recenzija] / V.K. [Vincas Krėvė]. - Rec. kn. : Aušros sūnūs : 4 veiksmų drama / Sofija Čiurlionienė -Kymantaitė. - Kaunas, 1926 // Pradai ir žygiai. - 1926, spal. (Nr. 6), p. 146.
-
064
Tartifas arba veidmainys : 5 veiksmų komedija / Moljeras ; vertė iš prancūzų kalbos Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas , 1928.
-
065
Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių : vaikams vaidinti keturių paveikslų pasaka / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1932.
-
072
Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių : vaikams vaidinti keturių paveikslų pasaka. - [Antrasis pataisytas leidimas] / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1945.
-
066
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių : [recenzija] / Aug. Raginis [A.Vaičiulaitis]. - Rec. kn. : Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių : vaikams vaidinti keturių paveikslų pasaka / Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. - Kaunas, 1932 // Naujoji Romuva. - 1933, saus. 8 (Nr. 106), p. 43.
-
067
Šventmarė : [apysaka] / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1937.
-
068
Naujos knygos. Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė, “Šventmarė” : [recenzija] / Gr.T. [Gražina Tulauskaitė]. - Rec. kn. : Šventmarė / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1937 // Moteris ir pasaulis. - 1937, gruod. (Nr. 10), p. 15.
-
069
Moterų romanai ... Sofijos Čiurlionienės Kymantaitės „Šventmarė” : [recenzija] / J.Keliuotis. Rec. kn. : Šventmarė / Sofija Čiurlionienė - Kymantaitė. - Kaunas, 1937 // Naujoji Romuva. - 1938, saus. 30 (Nr. 4), p. 96.
-
070
Moters rašytojos pirmame dvidešimtmety : [ištrauka iš str. apie S.Čiurlionienę - Kymantaitę] / Br. Buivydaitė // Naujoji vaidilutė. - 1938, spal. (Nr. 10), p. 498.
S. Čiurlionienės gyvenimo meilė ir skausmas
Visam S. Čiurlionienės gyvenimui neabejotiną antspaudą uždėjo jos Gyvenimo Meilė ir Gyvenimo Skausmas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kai psichine negalia sirgęs ir nuo plaučių uždegimo miręs genijus taip anksti ją paliko, nebuvo tos rezignacijos, kurios buvo galima tikėtis. Bet rašytojos mintys buvo stipriai paveiktos. Tą liudija 1914 m. jos rašytas apsakymas „Draugui“, dedikuotas vyrui. Tą liudija ir visas jos gyvenimas. Netektį rašytoja kompensavo aktyvia visuomenine veikla, kūryba, pedagoginiu darbu, kuriam buvo atsidavusi visa širdimi.
Nemažą savo gyvenimo dalį ši visuomenės veikėja praleido Kaune (1910–1914, 1919–1958).1971 m. jos name (Žemaičių g. 10) atidarytas memorialinis kambarys-muziejus. Dėkojame S. Čiurlionienės anūkei Daliai Zubovaitei-Palukaitienei už suteiktą galimybę pasinaudoti šio muziejaus turtais parodoje. 1974 m. ant šio namo atidengta memorialinė lenta, nurodanti, kad jame gyveno Sofija Čiurlionienė. Dar viena kolektyvinė lenta atidengta ant namo Žemuogių g. 6, liudijanti, kad S. Čiurlionienė ten gyveno 1930–1933 m.
Sofija Čiurlionienė buvo išties išskirtinė, įvairiapusė asmenybė. Jos knygos, straipsniai, veikla susilaukė kontraversiškų vertinimų. Tai rodo, kad ji buvo užčiuopusi gyvenimo pulsą – nebuvo abejingų nei S. Čiurlionienės kūrybai, nei jos pasisakymams spaudoje, nei pedagoginei, diplomatijos, moterų ir jaunimo organizacijų, visuomenės švietimo veiklai.
Parengė vyresn. bibliotekininkas Alvydas Surblys, vyresn. bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė, vyr. bibliotekininkė Edita Rudminaitė, vyresn. bibliotekininkė Austėja Krištaponytė.