Daugumos žmonių sąmonėje rašytojo, vaistininko Antano Žukausko-Vienuolio gyvenimas, kūryba, veikla Nepriklausomoje Lietuvoje neatsiejami nuo Anykščių, o jis pats net vadintas Anykščių atsiskyrėliu. Išties Anykščiuose, jo apylinkėse praėjo didžioji A. Žukausko gyvenimo Lietuvoje dalis, bet kai kurie svarbūs ar net esminiai rašytojo veiklos momentai susiję ir su Laikinąja sostine. Kaune jis tapo rašytoju feljetonistu, čia užsigrūdino šauliška bei realistiška jo kūrybos dvasia, o ryšys su Kauno literatūriniu, spaudos gyvenimu nenutrūko iki sovietinio laikotarpio. Taip pat kaunietiškų A. Žukausko-Vienuolio gyvenimo akimirkų niekaip negalima atskirti nuo jo praleisto laiko Anykščiuose ir kitose Lietuvos vietose ar užsienyje. Paradoksalu, bet daugiausia su Kaunu susijusių A. Žukausko gyvenimo liudijimų – nuotraukų, laiškų ir kitų dokumentų sukaupta ten, kur ir turėtų būti – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje. Dėkojame šio muziejaus darbuotojams už nuoširdžią pagalbą bei suteiktą galimybę pasinaudoti šio muziejaus lobiais rengiant rašytojo kaunietiškų gyvenimo akimirkų pristatymą. Kartu norime padėkoti ir kitoms institucijoms, kurių archyvine medžiaga, nuotraukomis taip pat pasinaudojome: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriui, Maironio lietuvių literatūros muziejui, A. Žukausko-Vienuolio memorialinei ekspozicijai Kaune, P. Višinskio g. 8, Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Kauno regioniniam valstybės archyvui, Lietuvos literatūros ir meno archyvui.
Ar rašytojas norėjo pabėgti į Anykščius nuo didmiesčio gyvenimo, ar jo dvasia tikrai buvo atsiskyrėliška, mėgstanti vienumą? Kad ir kaip gajūs per ilgą laiką susiformavę stereotipai, turėtume juos paneigti. Tokį norą sąlygojo gyvenimo realijos, o ne sielos šauksmas. Koks buvo A. Žukauskas-Vienuolis, kai 1919 m. apsigyveno Kaune, Ukmergės pl. 20 (dabar šioje vietoje naujos statybos namas Savanorių pr. 18a), gražioje, bet nedėkingoje gyvenimui ir verslui vietoje ? Tuo metu jam reikėjo mažiau patogumų, daugiau veiklos ir savirealizacijos. Įsidarbinęs „Lietuvos“ laikraščio korespondentu, 1919 m., kaip pats rašo atsiminimuose [1], sėdėjo su dar šešiais bendradarbiais nedideliame kambaryje, pažymėtame vienuoliktu numeriu, šalia buvo dar ir laikraščio „Saulėtekis“ redakcija, daug kitų valstybinių, vyriausybinių įstaigų. Tas namas (carinio laikotarpio Banko rūmai, dabar KTU rūmai Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje) mena ne tik A. Žukausko žurnalistinės veiklos, bet ir Lietuvos valdžios institucijų darbo pradžią Laikinojoje sostinėje.Tiek Spaudos biure, tiek kaip „Lietuvos“ laikraščio korespondentas ar kitų periodinių leidinių bendradarbis („Laisvės“, „Lietuvos žinių“, „Santaros“, „Saulėtekio“, „Tautos“, „Ateities“, „Kariškių žodžio“, „Lietuvos karo invalido“ „Sekmosios dienos“, „Skaitymų“, „Tėvynės sargo“, „Trimito“, „Vejos“, „Lietuvio“, „Lietuvos aido“, „Naujo žodžio“, „Vairo“, „Židinio“ ir kt.), A. Žukauskas dirbo jaunai Lietuvos valstybei, neskaičiuodamas valandų, vykdamas ten, kur buvo siunčiamas. Aktyviai įsitraukė į šaulių veiklą, skatindamas prisidėti bendradarbius ir kitų įstaigų tarnautojus. Nevengė nei fronto, nei Seimo, nei žurnalistų ar rašytojų pobūvių. Beje, buvo vienas Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų (sąjunga įregistruota Kauno m. ir apskrities viršininko 1922 03 11) ir šios sąjungos kasininku, jo gyvenamosios vietos adresas šiuose dokumentuose vėlgi nurodytas Ukmergės pl. 20, b. 1 [2]. Nuo 1921 m. balandžio 20 d. iki 1922 m. gegužės 18 d. Antanas Žukauskas-Vienuolis taip pat užėmė aukštas pareigas Švietimo ministerijoje, buvo Aukštesniojo mokslo departamento sekretoriaus padėjėju [3]. Tiesa, 1928 02 26 laiške V. Bičiūnui A. Žukauskas slapyvardžio pasirinkimą bandė pagrįsti savo būdu, nesugebėjimu rasti draugų, pamėgimu vienumos, bet tai buvo daugiau bravūra, nei tiesa [4], juo labiau kad 1935 m. laiške sūnui [5] prisipažino, jog jam nebūdingas vienuoliškas gyvenimas, vienišumo ar nuobodulio nejaučiąs. Jam patiko būti įvykių sūkuryje, ar tai būtų Vilkolakio“ teatro pobūvis rašytojui, diplomatui Ignui Šeiniui pagerbti, kurį aprašė 1919 m. „Vejos“ žurnale, ar 1921 m. vykęs pobūvis Kazio Binkio bute, pagerbiant į Kauną atvykusį rusų rašytoją Andrej Bielyj, ar įvairūs minėjimai, susitikimai, interviu.
-
vienuolis 01 1918 10 11 darbymete tevynes sargas nr33 p4 01
-
vienuolis 02 1918 10 11 darbymete tevynes sargas nr33 p5 01
-
vienuolis 03 1918 10 30 del avienuolio darbymetes tevynes sargas nr36 p13 01
-
vienuolis 04 1919 siame pastate lietuvos laikrascio red dirbo vienuolis kavb rs 20 7445
-
vienuolis 05 1927 07 30 verandos pastatymo ukmerges pl 20 projektas situacijos plane medinis dabar neislikes namas kuriame gyveno vienuolis KRVA. F. 218 ap. 2 b. 6819 l. 3 a. p. 01
-
vienuolis 5b 1919 1923 ukmerges pl20 savanoriu pr18 zukausko nuomotas butas siame name
-
vienuolis 06 1919 06 08 sulauke lietuva p4 01
-
vienuolis 07 1919 06 17 vyriausiuju rusu lietuviu reikalu komisaru dinastija lietuva p2 01
-
vienuolis 08 1919 06 17 vyriausiuju rusu lietuviu reikalu komisaru dinastija lietuva p3 01
-
vienuolis 09 1919 06 18 vyriausiuju rusu lietuviu reikalu komisaru dinastija pabaiga lietuva p2 01
-
vienuolis 10 1919 06 20 parapijos komiteto igaliotinio pasipasakojimas sauletekis p1 1920 09 24 kaunas evakuojas lietuva p6
-
vienuolis 11 1919 06 29 is kapsuko nagu lietuva p4 01
-
vienuolis 12 1919 09 23 pervarta lietuva p2 01
-
vienuolis 13 1919 11 08 rautas lietuva p2 02
-
vienuolis 14 1919 12 11 vilkolakio teatro pobuvis seiniui pagerbti mllm 40315 018
-
vienuolis 15 1919 12 15 vilkolakio vaises ignui seiniui veja sas1 p15 01
-
vienuolis 16 1919 12 16 diktatura lietuva p2 01
-
vienuolis 17 1919 12 16 diktatura lietuva p3 01
-
vienuolis 18 1919 12 25 interviu lietuva p2 01
-
vienuolis 19 1919 karzygiai kariskiu zodis nr20 p158 01
-
vienuolis 20 1919 karzygiai kariskiu zodis nr20 p159 01
-
vienuolis 21 1920 02 10 kulturos kronika veja sas3 p16 1920 07 13 kaunas su dedikacija buivydaitei
-
vienuolis 22 1920 02 15 lietuviu tautos simto metu sukaktuviu sventes lietuva vas16 priedas p2
-
vienuolis 23 1920 03 28 i steigiamaji seima lietuva p1 01
-
vienuolis 24 1920 04 13 laiskas is sodziaus lietuva p2 01
-
vienuolis 25 1920 05 atleisk jiems viespatie trimitas nr1 p9 11 01
-
vienuolis 26 1919 11 22 tautos redakcijos laiskas del bendradarbiavimo llti 16 739
-
vienuolis 27 1920 07 06 musu korespondento steigiamojo seimo posedzio ispudziai tauta p2
-
vienuolis 28 1920 07 06 musu korespondento steigiamojo seimo posedzio ispudziai tauta p3
-
vienuolis 29 1920 12 25 kaip as viena karta buvau tapes milionieriu laisve p2 nep p3 4 01
-
vienuolis 30 1920 foto akliucinsko kaunas irasas 1924 01 17 draugui alfonsui is anyksciu VZM 9020 f2333
-
vienuolis 31 1920 kaukazo legendos kaunas svyturio bendr virs 01
-
vienuolis 32 1920 keturi monologai kaunas svyturio bendr virs 01
-
vienuolis 33 1920 rastai kn1 kaunas svyturio bendr virs antr pusl
-
vienuolis 34 1921 01 28 kaip as per viena valanda buvau tapes bolseviku laisve p2 01
-
vienuolis 35 1921 02 16 lietuviu tautos simto metu sukaktuviu sventes laisve p6 nep p5 01
-
vienuolis 36 1921 03 13 kaip as pas p auliu instruktoriu laisve p2 01
-
vienuolis 37 1921 04 10 palangos iskilmes sekmoji diena nr6 p1 01
-
vienuolis 38 1921 06 05 musu korespondentams patarimas laisve p2 1921 10 pobuvis kbinkio bute lankantis andrej bielyj mllm 7530
-
vienuolis 39 1921 06 29 sokiu vakaras laisve p2
-
vienuolis 40 1921 07 13 polska trojka laisve p2 01
-
vienuolis 41 1921 07 17 ritualas ir kriminalas laisve p2 01
-
vienuolis 42 1921 09 04 propesoriaus vargai laisve p2 01
-
vienuolis 43 1921 idealistas skaitymai kn10 p24 01
-
vienuolis 44 1921 redaktoriaus laime skaitymai kn5 p3 10 01
-
vienuolis 45 1921 rudens geles skaitymai kn8 p47 63 01
-
vienuolis 46 1921 snipas skaitymai kn4 p3 11 1935 antanas zukauskas pakeliui i karalienes liuna vzm 3445 naujoji romuva nr21 22 p470
-
vienuolis 47 1921 vienuolis rastai t1 rec lgira skaitymai kn7 p100 133 01
-
vienuolis 48 1921 vienuolis rastai t1 rec lgira skaitymai kn7 p132 1922 02 16 raudonas ir baltas lietuvos zinios p2
-
vienuolis 49 1922 bermontininkai skaitymai kn15 p3 8 01
-
vienuolis 50 1922 zarasu krasto ispudziai skaitymai kn14 p50 62 01
-
vienuolis 50b 1922 inteligentu palata skaitymai kn13 p3 42 1922 inteligentu palata klaipeda virs
-
vienuolis 50c 1922 rastai kn2 klaipeda autoriaus leid virs 01
-
vienuolis 50d 1922 02 09 prasymas isteigti lietuviu rasytoju ir zurnalistu sajunga lcva f402 ap4 b226 l1
-
vienuolis 50e 1922 05 18 atleidimas is aukstesn mokslo dep sekr pad lcva f391 ap8 b27 l77 1922 06 12 liet rasyt ir zurnalistu sajungos valdyba lcva f402 ap4 b226 l6
Nors pirmajame laiške Leokadijai savo ankstesnius santykius su moterimis jis vadino komplikuotais ir tik tikriausioji gyvenimo Draugė tą požiūrį kardinaliai pakeitusi (kitaip ir negalėjo rašyti įsimylėjęs jaunuolis), bet jo gyvenimo būdas Kaune 1919–1922 m. tikrai nebuvo vienuoliškas. Kare su bolševikais, aišku, buvo kitokia patirtis, kurią rašytojas priėmė kaip likimo jam mestą išbandymą, kurį išnaudojo kūrybai. Fronte gimė ne vienas jo feljetonas, kuriuos, kaip nepraradusius aktualumo, ir šiais laikais verta paskaityti. Nors didžioji dalis A. Žukausko-Vienuolio kūrybos tiek jam gyvam esant, tiek vėliau sugulė į raštus, bet tai, kas parašyta pirmuoju Kauno laikotarpiu (1919–1922) ir iki 1930 m., kai antrą kartą apsigyveno Kaune, reikėtų skaityti ne jo raštuose, o tuose leidiniuose, kuriuose šie kūriniai buvo atspausdinti pirmą kartą. Jau vien todėl, kad A. Žukauskas ne tik perrašinėdavo savo kūrybą (nes po kurio laiko neįskaitydavo savo rašto, kaip prisipažino 1934 m. „Kultūros“ žurnalo anketoje), bet ir ją taisydavo, perdirbdavo, papildydavo, o tie taisymai galėjo būti ir esminiai. Ir šiais laikais verta paskaityti tokius A. Žukausko feljetonus, kaip 1919 m. laikraštyje „Lietuva“ publikuotą „Sulaukė“ [6] apie tariamąjį „išvaduotojų“ laukimą, ar „Saulėtekyje“ spausdintą „Parapijos komiteto įgaliotinio pasipasakojimą“ [7], pašiepiantį įvairių komitetų, tarybų organizavimą, ar 1920 m. „Lietuvoje“ išspausdintą nedidelį feljetoną „Kaunas evakuojas“ [8] su mintimi, kad laimi ne galingas, bet teisingas. „Tautos“ laikraščio redakcijos prikalbintas bendradarbiauti [9], leidiniui nesiuntė savo kūrybos, bet tapo jo korespondentu Seime. Tiesa, parašė tik vieną didesnį straipsnį „Mūsų korespondento Steigiamojo Seimo 20-tojo posėdžio įspūdžiai“ [10] ir galbūt keletą nepasirašytų korespondencijų apie Seimo darbą. Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje saugomas neišraiškingas šios jo veiklos liudijimas, kelios pastabos apie Seimo narius ant mokyklų veiklai skirto dokumento lapų [11].
Keletą feljetonų A. Žukauskas-Vienuolis parašė tarsi užbėgdamas įvykiams už akių, įsivaizduodamas, kaip galėtų švęsti Vasario 16-ąją 2018, 2021, 2022, 2023, 2024, 2025, 2026, 2027, 2028 metais. Šie rašiniai buvo skirti įvairių metų Vasario 16-osios minėjimams, jų tęsiniai dažnai buvo spausdinami jau kitame laikraštyje, pavyzdžiui, 1920 m. „Lietuvių Tautos šimto metų sukaktuvių šventės“ [12] tęsinys išspausdintas 1921 m. „Laisvės“ laikraštyje [13], paskui 1922–1924 m. „Lietuvos“ laikraštyje [14], 1925 m. žurnale „Lietuvis“ [15], 1926 m. „Lietuvos žinių“ laikraštyje [16], 1927 m. „Lietuvio“ laikraštyje [17], o dar vienas tęsinys pavadinimu „Lietuvių Tautos Nepriklausomybės šventė Vilniuje 2028 m.“ 1928 m. „Lietuvos aide“ [18]. Visus šios serijos straipsnius vienija įsitikinimas, kad po šimto metų Vilnius bus mūsų, ir tai išsipildė. Šiuolaikiškai skamba ir 1929 m. parašytas feljetonas „Protestas“ [19], kuriame autorius tarsi suabejoja, ar žmogus tikrai protinga būtybė, jei neatsižvelgdamas į savo poreikius braunasi į svetimą sritį, o įsibrovęs vis tiek nenurimsta, nepasitenkina, jam vis negana. Juo daugiau turi, juo daugiau nori, sukelia karus, žudo, tuo tarpu kai koks gyvūnas, patenkinęs savo ėdesio poreikius, elgiasi daug protingiau.
Įdomu tai, kad kai kuriuos A. Žukausko-Vienuolio feljetonus pastebėdavo ir po kurio laiko, pavyzdžiui, Jurgis Petrauskas 1930 m. per radiją perskaitė jo „Parapijos komiteto įgaliotinio pasipasakojimą“, už tai autorius laiškelyje jam padėkojo ir pasiuntė dar vieną feljetoną, kurį gal taip pat perskaitysiąs. Šis laiškas, saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje [20], įdomus ir tuo, jog nurodo, kur A. Žukauskas apsigyveno, kai 1930 m. atvyko į Kauną (Biržų g. 3, dabar Biržų g. 5, šalia Žaliakalnio turgaus).
A. Žukauskas kaip žurnalistas taip pat dalyvavo pasirašant Taikos sutartį su Rusija Maskvoje, o tą misiją vėliau panaudojo kurdamas feljetonus. Be to, tikėjosi parsivežti iš Maskvos į Lietuvą savo pirmąją žmoną Sofiją Jackūnaitę – Žukauskienę su sūneliu Stasiu, kas ne iš karto, bet pavyko. 1920 m. rudenį Sofija jau buvo Lietuvoje, nuo 1922 06 08 dirbo Lietuvos universitete mašininke, 1922-1926 m. studijavo Lietuvos universiteto medicinos fakultete odontologiją, o nuo 1926 m. jau vertėsi dantų gydytojos privačia praktika Kaune (tebedirbdama ir universitete mašininke bei svetimų kalbų korespondente), iš pradžių gyveno ir dirbo E. Ožeškienės g. 21 (dabar E. Ožeškienės g. 31), vėliau Žemaičių g. 21 (dabar Žemaičių g. 17); tie namai A. Žukauskui tikrai nebuvo svetimi, net ir įsigijus savo namą P. Višinskio g. 8). Nors, kaip prisipažino vienoje iš novelių [21], Sofijos (arba Zofijos) niekada nemylėjo, bet vertino jos buities sugebėjimus, darbštumą, meilę jam ir jų sūnui. Geri santykiai su pirmąja žmona išliko ir po 1924 m., kai slapta susituokė su Leokadija. Buvę sutuoktiniai toliau bendravo, susirašinėjo, ypač karo metais, kai kartu ieškojo išvežto Stasio, o 1942 m. A. Žukauskas-Vienuolis net siūlė apsigyventi Sofijai jo name P. Višinskio g. 8, ten ji galėsianti gyventi antrame aukšte, o kol nėra pačių šeimininkų, galėsianti naudotis ir butu trečiame aukšte, žadėjo net mokėti už ją mokesčius, kai tik bus grąžinta namo nuosavybė (1940 m. namas buvo nacionalizuotas) [22].
-
vienuolis 51 1913 06 12 maskva foto konstantino krupoviciaus sutuoktuviu diena su sofija jackunaite vzm 3696 01
-
vienuolis 52 1915 sofija jackunaite su sunum stasiu maskva VZM 8235 f1958 01
-
vienuolis 53 1921 gimnaziste sofija jackunaite panevezys mllm gek 70449
-
vienuolis 54 1922 ermusaite leokadija antroji zmona KRVA. F. 66 ap. 1 b. 31204 1922 1924 vienuolis liusei vzm 3374.
-
vienuolis 55 1922 sofija jackunaite zukauskiene kaunas pirmoji vienuolio zmona vzm 8847 1924 01 20 leokadija ermusaite antroji zmona vzm 3517
-
vienuolis 56 1922 sofija jackunaite zukauskiene vzm 8845
-
vienuolis 59 1924 01 23 laiskas leokadijai i mickeviciaus8 kaunas VZM 4111 01
-
vienuolis 60 1924 01 23 laiskas leokadijai i mickeviciaus8 kaunas VZM 4111 02
-
vienuolis 61 1924 02 03 laiskas vaizgantui del santuokos su leokadija vu bibl d227
-
vienuolis 62 1924 02 04 laiskas leokadijai VZM 4112 01
-
vienuolis 63 1924 02 04 laiskas leokadijai VZM 4112 02
-
vienuolis 64 1924 sofija jackunaite zukauskiene kaunas vzm 8848 1925 12 20 krva f214 ap1 b6203 l30v
-
vienuolis 64b 1940 12 06 sofijos anketa lcva f391 ap7 b6504 l1
-
vienuolis 64c 1940 12 06 sofijos zukauskienes anketa curriculum vitae lcva f391 ap7 b6504 l2
-
vienuolis 64d 1944 10 23 sofijos zukauskienes kadru iskaitos asmens lapas lcva f391 ap7 b6504 l6
-
vienuolis 64e 1944 10 07 17 del sofijos zukauskienes paskyrimo vyr destytoja
-
vienuolis 65 1924 09 06 parodos apoteoze lietuva p2 02
-
vienuolis 66 1924 10 11 birstono kurorto ispudziai lietuva p2 01
-
vienuolis 67 1925 agricius azukauskas vienuolis ssantvaras palangoje VZM 3327 F 360 01
-
vienuolis 68 1925 lietuviu tautos nepriklausomybes simto metu lietuvis nr8 5 01
-
vienuolis 69 1925 minejimas kaune mllm gek 102355 01
-
vienuolis 70 1925 rastai kn3 siauliai kulturos bendrove pries diena vezys karantine prabociu keliais virs 01
-
vienuolis 71 1927 01 20 kapituliacija lietuvis p1 01
-
vienuolis 72 1927 02 10 palangos kurorto ir sventosios uosto lietuvis p1 01
-
vienuolis 73 1927 02 11 palangos kurorto ir sventosios uosto lietuvis p1 01
-
vienuolis 74 1927 02 15 lietuviu tautos nepriklausomybes 109 sukaktuviu lietuvis p2 01
-
vienuolis 75 1927 03 12 i koalicija lietuvis p2 01
-
vienuolis 76 1927 03 19 laiskas is sodziaus lietuvis p2 01
-
vienuolis 77 1927 04 14 du priesu lietuvis p2 01
-
vienuolis 78 1927 06 25 mazosios lietuvos dainu sventen keliones ispudziai lietuvis p2 01
-
vienuolis 79 1927 10 14 atvirlaiskis onai rymaitei i kauna llti 16 488
-
vienuolis 80 1927 12 22 taika lietuvis p2 01
-
vienuolis 81 1927 kaunas fotogr modern su petru vaiciunu VZM 12935 01
-
vienuolis 82 1928 03 28 tarp meno ir pimeno sruogos rec vienuolio zingsniai ir zygiai lietuvos aidas p4 1928 03 17 gyvenimo smulkmenos lietuvos aidas p2
-
vienuolis 83 1928 02 07 derybu triumfas lietuvos aidas p6 01
-
vienuolis 84 1928 02 15 lietuviu tautos nepriklausomybes svente vilniuje 2028 lietuvos aidas p3 01
-
vienuolis 85a 1928 rastai kn4 zingsniai ir zygiai kaunas vairo bendr leid virs 01
-
vienuolis 85b 1928 03 09 vaizganto laiskas del vienuolio rastu ketvirtos knygos rec llti 16 45
-
vienuolis 86 1928 03 28 garbes nasta lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 86b 1928 05 05 iskrype faktai griciaus atsakas vienuolio feljetonui garbes nasta lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 86c 1928 05 05 iskrype faktai griciaus atsakas vienuolio feljetonui garbes nasta lietuvos aidas p3 01
-
vienuolis 87 1928 03 31 pries derybas lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 88 1928 04 04 derybos lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 89 1928 04 05 senas draugas lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 90 1928 04 27 derybos lietuvos aidas p3 01
-
vienuolis 91 1928 04 27 derybos lietuvos aidas p4 01
-
vienuolis 94 1928 10 06 dekoracijos lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 95 1928 12 27 atvirlaiskis orymaitei i valstybes teatra llti 16 489
-
vienuolis 96 1928 kultura naujas zodis nr1 p8 01
-
vienuolis 98 1928 vilniaus bataliono virsila lietuvos karo invalidas nr2 p12
-
vienuolis 99 1928 vokieciu meno ekskursija i lietuva buhe w naujas zodis nr18 p8 9
-
vienuolis 100 1929 02 15 protestas lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 101 1929 03 20 meteoras lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 102 1929 03 31 zukausko liet aido koresp vizitine kortele sveikinimas bronei buivydaitei MLLM r21661 1936 11 14 po literaturos vakaro rokiskyje yra vienuolis buivydaite vzm 3508
-
vienuolis 103 1929 06 15 stasio zukausko anyksciu mokyklos dvieju skyriu baigimo pazym krva f168 ap2 b312 l39 1929 06 18 azukausko prasymas priimti sunu i jezuitu gimn krva f168 ap2 b312 l38 1
Tačiau ir rašytojas, ir jo pirmoji žmona kartais manipuliuodavo situacija, jog negyvena kartu, saviems tikslams pasiekti. Laiške J. Tumui-Vaižgantui apie antrosios santuokos neoficialų įforminimą, vis dar galiojant bažnytinei santuokai su Sofija, A. Žukauskas rašė: „Gal ir Tamstai žinoma yra, kad konsistorija davė mums su žmona seperatiją : [leidimą gyventi atskirai] dar 1922 m. Mano buvusioji žmona jau prisitaikino prie naujų aplinkenybių ir surado sau gyvenimo draugą, ir tai niekam nėra paslaptis.“ [23]. Nei perdėtas pamaldumo demonstravimas, prie kiekvieno savo rašinio pridedant „Laimink, Dieve“, nei tikrai Žemaičių vyskupijos kurijos dar 1918 m. išduotas, o 1922 m. patvirtintas leidimas gyventi atskirai, nei tariamas pirmosios žmonos gyvenimas su kitu nepadėjo įteisinti bažnytinę santuoką, nors neoficiali civilinės santuokos ceremonija, laiminant tam pačiam J. Tumui-Vaižgantui, įvyko 1924 m. sausio 23 d., taigi dar iki rašytojo laiške mylimajai planuoto pirmo bučinio (oficiali civilinė santuoka buvo įteisinta 1940 m., o bažnytinės santuokos nebuvo, tad pagal ano meto nuostatas bendras poros gyvenimas „susimetus“ buvo nuodėmingas).
Sofija taip pat šiek tiek gudravo apsimesdama, jog yra našlė, tad slegiant mokesčiams ir savo bei artimųjų ligoms, negalinti net tarnaitės samdyti. Protestuodama dėl mokesčių ji rašė: „Kitų dantų gydytojų vyrai gauna didelį atlyginimą ir visas žmonos išlaidas, kaip jos buto, šviesos, tarnaitės ir t.t. apmoka. O aš esu persiskyrusi ir jokios pašalpos iš jo negaunu, turiu viena visą savo šeimą išlaikyti. 1935 m. mano motina apie 6 mėn. sunkiai sirgo veido egzema, o šiais metais dukrelė – gripu, kiaulyte ir bronchitu. Man taip pat teko 2 savaites išgulėti: nuo skersvėjo buvau gavusi paralyžą. Dėl viršuj suminėtų nenumatytų didelių ligos išlaidų, o taip pat nepavydėtino šeimos būvio – sunkaus našlės turinčios šeimą gyvenimo – turiu garbę maloniai prašyti atleisti mane nuo papildomojo 51,47 litų mokesčio už 1935 metus ir atitinkamai sumažinti 1936 m. avansinius mokėjimus.“ [24]. Rašinyje „Už jūrų marių“ A. Žukauskas išsitarė ne tik apie santykius su pirmąja žmona, bet ir apie tai, kad jį traukė Laikinosios sostinės gyvenimas, pavaizdavo savo kandidatavimą į Seimą kaip sėkmingą (rašytojas iš tikrųjų kandidatavo į Steigiamąjį seimą Santaros sąraše, 15 numeriu [25], bet į Seimą nepateko), o turtingas, nerūpestingas gyvenimas Kaune, matyt, liko neišsipildžiusi svajonė, kaip ir novelėje.
Ypač gražūs jo pirmieji laiškai antrajai žmonai Leokadijai Ermušaitei, su kuria susipažino 1923 m. rudenį Kaune, o laiškus rašė 1924 m. pradžioje iš Anykščių, kur tikėjosi parsivežti ir Kaune, A. Mickevičiaus g. 8 (dabar šioje vietoje kitas pastatas, A. Mickevičiaus g. 16) gyvenusią mylimąją.
Pirmuosiuose laiškuose Leokadijai ir 1924 m. jai dedikuotoje nuotraukoje rašytojas ją vadino Liusia (nuotraukos antroje pusėje parašyta: „Savo tikrajai gyvenimo Draugei Liusei. 1924-01-27“. VŽM 3374), vėlesniuose laiškuose jau rašydavo „Mamute“, taip, kaip ją vadino kartu su vaikais, sūnumi iš pirmos santuokos Stasiu ir dukra Laimute, o pats save vadino „Tėtušiuku“. Pirmajame, 1924 m. sausio 23 d., laiške [26] be kita ko rašė, jog atvažiuos į Kauną pasiimti savo Liusės vasario 14 d. Ši data pasirinkta tikriausiai neatsitiktinai, nes ir kitame, vasario 4 d., laiške, rašė, jog tą dieną pirmą kartą savo Liusę pabučiuosiąs, ir tai sujungsią juos amžinai. Pirmajame laiške neužmiršo ir sūnelio Stasio komplimentų būsimai „Mamutei“, abu pabučiavo labai jaunos, kaip Stasiukui atrodė, mamos atvaizdą (beje, su dedikacija „Moteris – Vienuoliui 20 I 1924“. VŽM 3517), o prie laiško pridėtas ir Stasiuko vaikiška ranka užrašytas pageidavimas, kad „Mamutė“ greičiau atvyktų. Neužmiršo rašytojas ir labai praktiško pageidavimo, kad mylimoji išmoktų spausdinti „Remingtono“ mašinėle, tai jiems labai praversią spausdinant jo rankraščius ir darbuojantis vaistinėje.
Kupinas ne tik meilės, bet ir labai praktiškų būsimos bendros buities dalykų ir antras A. Žukausko laiškas Leokadijai [27]. Pirmiausia šalia bučinio mini ir apsilankymą Kaune pas notarą, suteikiant mylimajai turtines garantijas ateičiai, taip pat rašo išsiųsiąs jai 700 litų abiejų būsimo buto įrengimui, išvardindamas net tokius dalykus kaip užuolaidos, kilimas ant sienos prie lovos, kilimėliai ant grindų, praustuvė ir, aišku, rašomoji mašinėlė, jei liktų pinigų. Žada vėliau pasirūpinti ir mylimosios išvaizda, drabužiais bei užsimena, kad jam labiau patikę jos ilgi plaukai, o kol jie užaugs, gal jo Liusei reikėtų peruką įsigyti. Įsirengti butą Anykščiuose ketino tikriausiai ne dėl to, kad Kauno rašytojas, kaip daug kam atrodė, vengė. A. Žukauskas iš tikrųjų nebuvo nei asketas, nei uždaro būdo. Kaunas, kai planavo gyvenimą kartu su Liusia, buvo neparankus, bent tuo metu, dėl kelių priežasčių. Viena, Anykščiuose pagaliau susitvarkęs vaistinės nuosavybės reikalus, nenorėjo palikti stabilų gyvenimo pamatą, nors, kaip vėliau paaiškėjo, pareikalavusį daug nervų, pastangų ir sveikatos. Pajamos iš rašymo A. Žukauskui neatrodė stabilios ir pakankamos. Be to, gyvendamas Anykščiuose tikriausiai tikėjosi nuslėpti antrą santuoką tebegaliojant ankstesnei bažnytinei santuokai, kad nebūtų kaltinamas nuodėmingu gyvenimu (o viešosios nuomonės rašytojas labai paisė). Bet lazda turi du galus, išaiškėjus situacijai dėl bažnytinės santuokos, gyvenimas kartu provincijoje būtų dar labiau pastebimas ir smerkiamas kai kurių šventeivų. Kaune, ypač turint nuosavą namą ir oficialiai gyvenant atskirai, realiai buvo galima gyventi ir kartu, ir atskirai.
Be to, A. Žukauskui-Vienuoliui bendradarbiaujant laikraščiuose, žurnaluose, leidžiamuose Kaune, dalyvaujant Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos bei Lietuvių rašytojų draugijos įvairiuose renginiuose, rūpinantis savo raštų bei straipsnių išleidimu, sūnui mokantis Tėvų jėzuitų gimnazijoje Kaune, paskui tarnaujant Lietuvos kariuomenės 2-o pėstininkų pulko 1-ajame inžinerijos batalione Šančiuose bei studijuojant VDU Medicinos fakultete farmaciją, neišvengiamai tekdavo ne tik rašyti laiškus įvairiems asmenims Kaune, bet ir pačiam retkarčiais ten nuvykti. Jis net ketino išsinuomoti Kaune būstą ir ilgiau pagyventi, kad nereikėtų dažnai važinėti ar viską derinti laiškais. Kaune pradėjus mokytis ir A. Žukausko dukrai Laimai (baigė karo metais), Kaune vis dažniau lankydavosi ir jo antroji žmona Leokadija. Todėl rašytojas neatmetė galimybės išnuomoti ar kam nors patikėti savo vaistinę Anykščiuose, o Kaune įsigyti nuolatinę gyvenamąją vietą, puoselėjo mintį nusipirkti Kaune namą ir po kurio laiko ją įgyvendino. Tačiau važinėti tarp Anykščių ir Kauno, pasirodo, teko ir toliau.
Lūžio tašku galėjo tapti konfliktas su Anykščių gydytoju, Latvijos piliečiu Hermanu Šumacheriu. Su šiuo prieštaringai vertinamu asmeniu, spaudos draudimo laikais platinusiu lietuvišką spaudą, ilgamečiu Kauno gubernatoriaus Piotro Veriovkino ir jo šeimos gydytoju, A. Žukauską iš pradžių siejo draugiški santykiai. Jis net apgynė H. Šumacherį, kai norėta neleisti Latvijos piliečiui užsiimti gydytojo praktika Lietuvoje ir, jo paties žodžiais, gimtadienio proga atnešė savo gamybos likerio. Tačiau po 1929 m. kilusio konflikto dėl nesąžiningos konkurencijos, kai H. Šumacheris neleistinais būdais protegavo konkurento Hopeno įpėdinių vaistinę, jis tapo didžiausiu A. Žukausko priešu, į tą pačią gretą pateko ir H. Šumacherį konkurencinėje kovoje palaikęs gydytojas Adomas Laskauskas bei konflikto ugnį nesąmoningai kurstęs Ignas Augevičius, kuriam A. Žukauskas, išvykdamas į užsienį kaip „Lietuvos aido“ korespondentas, išnuomojo savo vaistinę. Kai 1929–1930 m. keliavo po Vokietiją, Italiją ir kitas šalis, finansinius reikalus patikėjo žmonai, kuri pagal specialybę buvo sąskaitininkė ir sugebėjo tvarkyti vaistinės dokumentus. Ypač nuvylė minėtas Ignas Augevičius, kuriam A. Žukauskas 1930 m. laiške [28] tiesiai šviesiai rašė, jog savo priekaištais bei viešai skelbiama informacija apie vaistinę padeda konkurentams (Hopeno vaistinei ir H. Šumacheriui), geram vaistinės įvaizdžiui nepadeda ir nuomininko būdo savybės, rūkymas darbe. Kaip stipriai pergyveno dėl nesąžiningos H. Šumacherio konkurencijos, rodo jo atsakymai į anketos rašytojams klausimus „Kultūros“ žurnalo puslapiuose: „Dabar savo vaistinėje turiu dirbti pats ir negaliu jos nei parduoti, nei išnuomoti, nei pasamdyti sau padėjėjo [1934 m.], nes dėl centro administracijos vienašališkumo jau daug metų savo profesijos turiu tik pareigas be teisių ir esu atiduotas turtingam, įvairiomis privilegijomis prieš įstatymus apdovanotam svetimšaliui, kitataučiui, vietos gydytojui, naikinti mane materialiai, kaipo prekybininką ir niekinti moraliai, kaipo pilietį ir žmogų.“ [29].
-
vienuolis 103b 1929 12 04 i svetimus krastus kelione iki eitkunu lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 104 1929 10 29 berlynas laiskas sunui VZM 4105
-
vienuolis 105 1929 11 05 leipcigas laiskas sunui VZM 4104
-
vienuolis 106 1929 12 21 svetimuos krastuos leipcigas lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 107 1929 12 15 miunchenas laiskas sunui VZM 8546
-
vienuolis 108 1930 01 14 laiskas is miuncheno lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 109 1929 12 23 mano nuotykiai svetimuos krastuos lietuvos aidas p3 01
-
vienuolis 110 1930 01 03 svetimuos krastuos p3 01
-
vienuolis 111 1930 02 01 insbrukas pas prielgauska laiskas sunui VZM 8665
-
vienuolis 112 1930 02 12 insbrukas laiskas sunui VZM 8666
-
vienuolis 113 1930 02 16 laiskas is merano italija sunui i tevu jezuitu gimnazija kaune vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 114 1930 02 21 mielas prieteliaus motiejau is zalcburgo lietuvos aidas p2 1930 02 27 mielas prieteliau motiejau is miuncheno lietuvos aidas p2
-
vienuolis 115 1930 03 05 svetimuos krastuos austrijoje lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 116 1930 03 14 svetimuos krastuos merano lietuvos aidas p3
-
vienuolis 117 1930 03 22 laiskas sunui is venecijos i kauna vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 118 1930 03 24 laiskas sunui is romos i kauna vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 119 1930 04 15 neapolis laiskas sveikinimas sunui velyku proga VZM 3611
-
vienuolis 120 1930 06 25 svetimuos krastuos lietuvos aidas p4 1930 06 30 svetimuos krastuos lietuvos aidas p2
-
vienuolis 121 1930 05 14 mielas prieteliau motiejau lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 122 1930 04 23 sirakuzai laiskas sunui VZM 4103
-
vienuolis 123 1930 04 29 laiskas sunui is palermo i kauna vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 124 1930 05 02 capri laiskas sunui VZM 8667
-
vienuolis 125 1930 08 27 svetimuos krastuos capri lietuvos aidas p2 1930 10 18 mielas prieteliau motiejau lietuvos aidas p2
-
vienuolis 126 1930 05 04 laiskas sunui is ravelo amalfi i kauna vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 127 1930 05 07 laiskas sunui is amalfi positano i kauna vu bibl rankr sk f79 40
-
vienuolis 128 1930 05 08 palermo ssveikinimas sunui vardo dienos proga VZM 8668
-
vienuolis 129 1930 05 19 chiavari laiskas sunui VZM 8769
-
vienuolis 130 1930 05 24 rapollo laiskas sunui i jezuitu gimn kaune VZM 4102
-
vienuolis 131 1930 05 28 genuja laiskas sunui VZM 8350
-
vienuolis 132 1930 06 18 laiskas vaizgantui is chiavari i kauna vu bibl rankr sk f385 l348
-
vienuolis 133 1930 11 17 mielas prieteliau motiejau laiskas is sicilijos salos 5 lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 134 1930 italijos alpese VZM 3311
-
vienuolis 135 1930 su poilsiautojais italijoje VZM 3398 F431 vzm 3764 f3764 f794
-
vienuolis 136 1929 anyksciu vaistininko prov antano zukausko vidaus reikalu ministeriui skundas farmacijos zinios nr5 p23 01
-
vienuolis 137 1934 1935 hermanas umacheris gydytojas su kuriuo zukauskas bylinejosi ijasvoino foto VZM 16053
-
vienuolis 137a 1932 i farmacijos ziniu nr3 straipsni farmacijos zinios nr5 p23 24
-
vienuolis 137b 1932 jupiteri tu pyksti tu neteisus polemika su zukausku del vaistu pavad farmacijos zinios nr6 p14 15
-
vienuolis 137c 1930 laiskas redakcijai hsumacheris del vienuolio skundo farmacijos zinios nr1 p25 26
-
vienuolis 138 1929 avienuolis zukauskas vmykolaitis zidinys nr3 p224 225
-
vienuolis 139 1929 avienuolis zukauskas vmykolaitis zidinys nr3 p230 231
-
vienuolis 140 1930 10 19 rasytojas avienuolis kaune diena p1 01
-
vienuolis 141 1930 11 09 laiskas jurgiui petrauskui is birzu g3 kaunas MLLM r29238
-
vienuolis 141b 1932 01 05 birzu g3 kur 1930 gyveno vienuolis proj garazo tvarto prie namo krva f218 ap2 b569 l8
-
vienuolis 142 1930 12 28 avienuolio keliones rec rastu kn5 01
-
vienuolis 143 1930 ant mariu krasto vairas nr2 p432 433
-
vienuolis 145 1930 paskutines rozeles zidinys nr5 6 p393
-
vienuolis 146 1930 rastai kn5 i svetimus krastus laiskai is sicilijos salos kaunas autoriaus leid virs 01
-
vienuolis 147 1930 siltame pajury vairas nr6 p222 01
-
vienuolis 148 1930 siltame pajury vairas nr10 p33 nr12 p219
-
vienuolis 149 1931 03 06 laiskas liet aido redaktoriui lietuvos aidas p8 01
-
vienuolis 150 1931 03 10 pirmutinis debiutas lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 151 1931 11 19 krizis lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 152 1931 12 24 pas taikos teiseja lietuvos aidas p2 01
-
vienuolis 153 1931 katakombose vairas nr6 p223 226
-
vienuolis 154 1931 kaunas foto stpilkos VZM 3529 F 562 01
1930 m., labai nusivylęs vaistinės reikalais, kai net kelionės metu buvo priverstas taisyti pašlijusią sveikatą brangiais užsieniniais vaistais, ir nuotoliniu bendravimu, kai strigo kelionės įspūdžių spausdinimas ir honoraras už juos (apie tai rašė laiškuose žmonai), A. Žukauskas nusprendė laikinai pagyventi Kaune, parengti spaudai keturis tomus raštų, kelionių įspūdžius ir laiškus, išplėtoti Italijos Rivjeroje parašyto apsakymo „Šiltame pajūry“ mintis (jos ilgainiui virto 1933 m. išleistu romanu „Viešnia iš šiaurės“), taip pat tikėdamasis laimėti Vytauto Didžiojo komiteto organizuoto literatūros konkurso premiją. Apie literatūros konkursą (jam, kaip žinoma, nusiuntė savo romaną „Kryžkeliai“, išspausdintą komiteto lėšomis, nors pats konkursas buvo apaugęs visokiomis kalbomis dėl nepremijuotos B. Sruogos dramos „Milžino paunksmėje“, o ir pats A. Žukauskas-Vienuolis žadėtos premijos negavo) rašė laiške žmonai iš Merano, prašydamas iškirpti ir atidėti viską, ką ras laikraščiuose apie Vytautą, o ką perskaitys apie jį knygose, pasižymėti [30].
1930 m. spalį atvykęs į Kauną, rašytojas apsigyveno Biržų g. 3 (dabar Biržų g. 5, šalia dabartinio Žaliakalnio turgaus), Jono Dominyko Blyno ir jo sūnaus, būsimo istoriko, Zenono Blyno namuose. Kaunas jam tuo metu labai patiko, „Dienos“ žurnalistui jis sakė: „[...] Kauno miestas paskutiniais metais tiek sumodernėjo, kad sunku ir bepažinti. Tik Italijoj ir Kaune pastebimas toks progresas : statomi nauji namai, grindžiamos gatvės ir kita. Teatrą lanko jau ne vien miesto smetonėlė, susidedanti iš ponų ir ponių, norinčių visą savo tualetą parodyti, bet ir šiaip visuomenė, kuri eina į teatrą ne tualeto rodyti, bet dvasios peno semtis. [...]“ [31].
Gal būtų likęs ir ilgesnį laiką, bet rūpestis vaistine nugalėjo – negalėdamas jos palikti, grįžo į Anykščius, į Kauną atvažiuodavo tik retkarčiais, kol 1935 m. konfliktas su H. Šumacheriu išsisprendė rašytojo naudai. Būtent tada, o ne 1933 m., kaip rašoma lentoje ant namo P. Višinskio g. 8, įsigijo 1932 m. Samuilo Šlapoberskio pagal E. Fryko projektą statytą vieno aukšto mūrinį namą. 1933 06 30 pagal statybos techniko Jono Sabalio projektą statant prieangį, jis dar priklausė S. Šlapoberskiui. Net atsakydamas į 1936 m. Kauno miesto savivaldybės raštą dėl tvoros perdažymo, A. Žukauskas rašė, jog šis raštas galėjo patekti ankstesniam savininkui ir todėl prašė savivaldybės atidėti tvoros prie namo P. Višinskio g. 8 perdažymą iki kitų metų pavasario. Prašymas buvo patenkintas, nurodyta tvorą perdažyti iki 1937 m. gegužės 15 d. [32]. Aišku, tuo metu namas ir sklypas jau priklausė A. Žukauskui. Sūnus Stasys, nuo 1929 m. mokęsis Tėvų jėzuitų gimnazijoje ir 1935 m. ją šiaip taip baigęs, 1934–1935 m. būtų galėjęs gyventi tėvo namuose, jei jie tuo metu jau būtų jo nuosavybė. Bet A. Žukauskas tuo metu rašė sūnui dėl pinigų už jam nuomojamą iš pulkininko leitenanto Antano Karoso kambarį (pastarojo sūnus Jurgis Algirdas taip pat mokėsi Jėzuitų gimnazijoje), dar piktinosi, kad šis nenuleidžiąs kainos ir neatsakąs į jo laišką dėl nuomos mokesčio sumažinimo [33]. 1937 02 15 A. Žukausko prašyme dėl namo antro aukšto statymo pagal architekto Vytauto Landsbergio projektą rašoma, jog namo ir sklypo nuosavybė patvirtinta notaro K. Škėmos 1936 01 27 [34]. Tikėtina, kad būtent tada patvirtinta ir namo bei sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tiesa, dar 1935 m. pabaigoje rašė sūnui, kad, jei tik jį išleis iš karinės tarnybos, eisią savo sklypelio ir namo apžiūrėti [35], bet namo dokumentų tvarkymas, panašu, užsitęsė iki 1936 m. pradžios. Nuo to laiko name tikrai retkarčiais apsistodavo A. Žukauskas-Vienuolis ar jo antroji žmona Leokadija Ermušaitė, viena ar su dukra Laimute. Nuolat šiame dar vieno aukšto name, grįžęs iš karinės tarnybos, gyveno rašytojo sūnus Stasys. Pristačius antrą ir trečią aukštus, jis įsikūrė trečiame aukšte, kur nuo 1939 m. ir buvo Žukauskų butas. Stasys su tėvo pritarimu įsileisdavo nuomininkų ir anksčiau, ir jau įrengus trijų aukštų namą (nuomojo pirmus du aukštus). Stasiu, baigusiu karinę tarnybą ir toliau studijuojančiu VDU, tėvas galėjo pasitikėti. Jis jau buvo daug atsakingesnis, nei tas mokslus gerokai apleidęs, silpnos sveikatos Tėvų jėzuitų gimnazijos moksleivis, dėl kurio dvejetų, ypač lietuvių kalbos, tėvui tekdavo raudonuoti. Viename laiške Ciutai (taip vadino savo sūnų Stasį) rašė: „Už lietuvių turėti 2, tai gėda Ciuta ir man ! Pasirūpink kitą trimestrą neturėti“ [36]. Bet šis ir baigdamas gimnaziją lietuvių kalbos pataisos neišvengė, gana prastai sekėsi ir kiti dalykai. Stasiui studijuojant farmaciją VDU, tėvas jau galėjo pasidžiaugti jo studijų rezultatais: „Mes visi labai džiaugiamės, kad tu ir vasarą gerai praleidai ir egzaminus išlaikei. Bravo Ciuta. Būk toks ir toliau.“ [37]. Šiame laiške taip pat matome, jog tėvas patikėjo sūnui ir namo mokesčių, remonto ir tvarkymo klausimus, tiesa, krosnių meistrą ir dažytoją pasiuntė „savą“, iš Anykščių. Būtent Stasys įsileido ir vieną pirmųjų nuomininkų, studentą, būsimą gydytoją Juozą Gimžauską, vėliau name apsigyveno ir jo žmona, dantų gydytoja Vaidevutė Gimžauskienė, taip pat Marija Gimžauskaitė. Būtent apie J. Gimžauską A. Žukauskas rašė, jog sūnus galįs jį priimti laikinai gyventi, imant ne mažiau kaip 60 litų už mėnesį, o vėliau užsiminė, jog atvažiavęs į Kauną ir bute radęs ne tik Juozuką, bet ir jo motiną, jis galįs ir viešbutyje apsistoti [38]. Bet laikini gyventojai tapo nuolatiniai, ir Žukauskai su jais gerai sutarė. Nors ir pasitikėdamas jau subrendusiu sūnumi, A. Žukauskas kai ką ne iš blogos valios smulkmeniškai reguliavo, panašiai kaip pažinties su Leokadija pradžioje – kokius daiktus pirkti, kaip paveikslus kabinti, kaip taupiai namus šildyti, pats užsakė butui kėdes po 15 litų, ne todėl, kad buvo pigios, o kad buvo gražios ir patvarios [39].
-
vienuolis 160 1932 07 29 visinskio g8 proj samuilo slapoberskio arch efrykas krva f218 ap2 b9489 l 3
-
vienuolis 161 1936 08 31 del tvoros visinskio g8 perdazymo KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 24 01
-
vienuolis 162 1936 09 20 laiskas sunui i visinskiog 8 llti 16 398
-
vienuolis 163 1937 stasys zukauskas prie namo pvisinskio g8 VZMp 1811 F 1130
-
vienuolis 164 1937 02 06 bertulio perbraizytas jono sabalio namo prieangio visinskio8 1933 06 20 projektas pirmas namo proj efryko namas tada slapoberskio VZM 8175 3
-
vienuolis 165 1937 02 15 del namo antro auksto uzstatymo pagal landsbergio proj KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 32 01
-
vienuolis 166 1937 02 17 zukausko namo pvisinskio g8 antro auksto uzstatymo proj landsbergis llma f81 ap1 b658 l1
-
vienuolis 167 1937 02 17 zukausko namo pvisinskio g8 antro auksto uzstatymo proj landsbergis llma f81 ap1 b658 l3
-
vienuolis 168 1937 06 29 landsbergio pasiulymai del projekto baldu isdestymo VZM 8175 l1 2
-
vienuolis 169 1937 06 29 visinskio8 landsbergio proj fasado pastoges 1a 2a 3a eskizas VZM 8175
-
vienuolis 170 1937 06 29 visinskio8 landsbergio proj VZM 8175 1 2
-
vienuolis 171 1937 12 07 laiskas sunui i visinskiog 8 llti 16 1049
-
vienuolis 172 1937 1938 virtuveje pvisinskio 8 kaunas VZM 3604 f365 01
-
vienuolis 173 1939 05 20 prasymas leisti statyti namo visinskio g8 antra trecia a pagal landsbergio proj KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 42 01
-
vienuolis 174 1939 05 20 namo visinskiog8 uzstatymo proj landsbergio KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 43 01
-
vienuolis 174b 1939 05 08 laiskas sunui i visinskiog 8 llti 16 400
-
vienuolis 175 1939 12 28 protestas del nuzizengimu namo visinskiog8 statyboje KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 46 01
-
vienuolis 176 1940 02 12 skundas kauno apylinkes teismui del nusizengimu namo visinskiog8 statyboje KRVA. F. 218 ap. 2 b. 9489 l. 54 01
-
vienuolis 177 1943 06 24 nuosavybes visinskiog8 sugrazinimas vzm 4216 d467
1939 m. pagaliau buvo realizuotas arch. V. Landsbergio projektas namo P. Višinskio g. 8 antram ir trečiam aukštams pristatyti, pagal pakartotinai pateiktą prašymą [40]. Trečias aukštas turėjo būti negyvenama pastogė, bet įrengtas butas, kuriame ir gyveno Stasys Žukauskas bei Leokadija Žukauskienė su dukrele Laima, kai ji pradėjo lankyti mokyklą Kaune, taip pat apsistodavo ir pats rašytojas. Jei galima tikėti 1941 06 04 A. Žukausko gyvenamosios vietos pažymėjimu, 1940 m. rašytojas jau buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kaune, P. Višinskio g. 8 [41]. Laima Žukauskaitė Kaune lankė ketvirtą vidurinę mokyklą (1940–1941 m.), būtent tuo metu, jos pačios liudijimu, dailininkas Kazys Šimonis nutapė spalvingus, „šimoniškus“ Laimos ir Stasio portretus. Dėl namo projekto pažeidimų (neįgyvendintų namo architektūrinio pagražinimo elementų, galinėje pusėje nepadarytų langų, pastogės buto įrengimo) statybos techniko Juozo Kaminsko surašytas protokolas bei savivaldybės įgaliotinio E. Sudiko skundas Kauno miesto apylinkės teismui [42]. Ar skundas turėjo kokių nors pasekmių, nežinome. Tačiau viskas liudijo, kad ir nuosavo būsto reikalai nesiklostė taip sklandžiai, kaip tikėjosi.
Nepakito įsigijus nuosavą namą Kaune ir apsisprendimas literatūrinį darbą kartais aukoti verslo, vaistinės reikalams, rašyti ne kada nori, o kada turi laiko, nors atsakydamas į „Kultūros“ žurnalo anketą teigė, jog pasikeitus gyvenimo aplinkybėms galėtų ir visai atsidėti literatūros darbui. Ši anketa labai iškalbingai byloja ir apie patį A. Žukausko-Vienuolio rašymo stilių: „Parašęs du tris puslapius, perrašau, nes pradžia visuomet esti parašyta dailiai, sklandžiai; antras ir trečias puslapis jau padrikęs; ketvirtas, penktas net man pačiam nebeišskaitomas. Perrašinėdamas daug pridedu, daug išbraukiu, pakeičiu ir juo daugiau kartų perrašau, juo sklandesnis išeina mano rašinys. Reto feljetono ar novelės nereikia man 4–5 kartus perrašyti; gal todėl ir esu toks neproduktingas. Rašau tik plunksna ir būtinai gera kieta plunksna ant gero liniuoto popierio. Pastaraisiais laikais rašau amžinąja plunksna. Savo rašiniams medžiaga imu, kaip jau minėjau, iš savo įspūdžių. Su užsakymais man einasi sunkiai, ir aš jų vengiu. Užrašų darau maža, nors turiu storą sąsiuvinį, į kurį įtraukiu svetimas mintis, kur nors nugirstas ar iš laikraščių. Į tą sąsiuvinį surašau ir savo aforizmus, kuriuos vėliau įtraukiu į rašinius. Mano prototipai nėra gyvi žmonės, nebent feljetonuose. Aš juos sugalvoju ir leidžiu jiems veikti taip, kaip jų vietoje veikčiau kad ir aš pats. Rašydamas niekuomet neturiu galvoje ką nors įrodyti ar paneigti, bet tai atsitinka kažkaip savaime. Seniau rašydavau daug feljetonų politinėmis bei partinėmis temomis, bet dabar jų vengiu, nes įsitikinau, kad ką nors įgnybęs nepataisysi, o dar labiau papiktinsi: kitą sykį ir darydamas nepadarysi savo artimui tiek blogo, kiek neigiamai apie jį parašęs [...]“ [43]. Iš anketos matome, jog jo sumanymas įdarbinti žmoną, spausdinant rankraščius mašinėle bei pačiam juos spausdinti, matyt bent jau iki 1934 m. liko neįgyvendintas. Iš XX a. 4-o dešimtmečio kūrybos matyti, jog feljetonų A. Žukauskas tikrai ėmė vengti. Tai ypač paskatino A. Griciaus-Pivošos paminėjimas feljetone „Garbės našta“ [44] ir pastarojo atsakymas kitu feljetonu „Iškrypę faktai. Atvirkščioji susitikimo su Vienuoliu medalio pusė“ [45]. Apsispręsti mažiau rašyti feljetonų galėjo paskatinti ir žmona, išsakiusi jam keletą pastabų dėl feljetono apie kelionės įspūdžius (1930 m.), su kuriomis jis sutiko. Gal rašytojo kūryba būtų kitokia, nes feljetono žanras jam buvo artimas.
-
vienuolis 178 1932 05 14 ksakenio laiskas del premijavimo vyt didz komiteto literaturiniame konkurse llti 16 44
-
vienuolis 179 1932 04 08 vaizganto laiskas del vyt didz komiteto literaturos konkurso llti 16 45
-
vienuolis 180 1932 04 09 laiskas vaizgantui is anyksciu i kauna vu bibl rankr sk f385 l349
-
vienuolis 182 1932 rastai kn6 kryzkeliai premijuotas romanas kaunas vytauto didziojo komiteto lesomis virs rec alantas vairas nr9 p565
-
vienuolis 183 1932 kryzkeliai rec merkelio jaunoji karta nr20 virs 01
-
vienuolis 184 1932 03 16 sunku gyventi zmogui ant svieto lietuvos aidas p3 01
-
vienuolis 185 1932 03 30 lietuvos zurnalistu sajungos nario bilietas VZM 2589
-
vienuolis 186 1932 04 08 avienuolis vyks pamerikon dienos naujienos p3 1934 11 01 buvusioji lietuviu rasytoju draugijos valdyba literaturos naujienos p2
-
vienuolis 187 1932 04 08 inteligentu palatos autorius dienos naujienos p2 01
-
vienuolis 188 1932 10 24 maironio paminejimo valstybes teatre kvietimas vzm 4331
-
vienuolis 189 1932 anyksciu atsiskyrelis ab naujas zodis nr7 p123 01
-
vienuolis 190 1932 antanas vienuolis zukauskas alanto straipsnis p115 01
-
vienuolis 191 1932 antanas zukauskas vienuolis liudas gira naujas zodis nr7 p122 01
-
vienuolis 192 1932 antanas zukauskas vienuolis merkelio str jaunoji karta nr10 p188 1933 vienuolio rastai jaunoji karta nr20 p345
-
vienuolis 193 1932 kronika farmacijos zinios nr7 p13 lietuvos vaistininku pirmojo desimtmecio proga farmacijos zinios nr9 10 p4 6
-
vienuolis 194 1932 painiava vairas nr2 p189 190
-
vienuolis 195 1932 mazas nesusipratimas vairas nr5 p67 mickelio buhalterija vairas nr1 p37
-
vienuolis 196 1932 poeto maironio kuno eksportacija vairas nr9 p496 01
-
vienuolis 197 1933 dvejos laidotuves vairas nr6 p178 179
-
vienuolis 198 1933 paskenduole kaunas spaudos fondas virs 01
-
vienuolis 199 1933 rastai kn7 viesnia is siaures d1 kaunas sakalo bendr virs kn8 d2 virs
-
vienuolis 200 1934 viesnia is siaures rec ldaujotas jaunoji karta nr1 p12 01
-
vienuolis 201 1934 supuliai zidinys nr1 p21
-
vienuolis 202 1934 02 12 asmonto laiskas zukauskui is kauno i anykscius del knygos apie orymaite llti 16 529
-
vienuolis 203 1934 02 18 laiskas basmontui is anyksciu i kauna del knygos apie orymaite llti 16 420
-
vienuolis 204 1934 labora vairas nr8 9 p55 58 01
-
vienuolis 205 1934 vienuolio zukausko atsakymas i kulturos red klausimus p431 01
-
vienuolis 206 1934 vienuolio zukausko atsakymas i kulturos red klausimus p432 433
-
vienuolis 207 1934 08 04 zidinio redakcijos kvietimas bendradarbiauti llti 16 780
-
vienuolis 208 1934 sekancios derybos su lenkais vel nutruko zidinys nr8 9 p148
-
vienuolis 209 1934 11 01 visuotinas susirinkimas literaturos naujienos p3
-
vienuolis 210 1935 01 08 lietuviu rasytoju draugijos nario bilietas VZM 2594
-
vienuolis 211 1935 01 30 agriciaus laiskas vienuoliui is kauno i anykscius vu bibl rankr sk f79 56
-
vienuolis 212 1935 01 31 laiskas agriciui is anyksciu i kauna vu bibl rankr sk f79 34
-
vienuolis 213 1933 civilis karys lietuvos karo invalidas p45
-
vienuolis 214 1935 05 05 jono kossu aleksandraviciaus laiskas llti 16 41
-
vienuolis 215 1935 07 01 skaitytojai isrinko 10 literaturos grazuoliu literaturos naujienos p1
-
vienuolis 216 1935 08 31 palangos kurorto vaizdai lietuvos aidas p2 1935 zukauskas kaunas vzm 8500
-
vienuolis 217 1935 ministeris rec eviskanta vairas nr11 p376 378
-
vienuolis 218 1935 rastai kn9 ministeris romanas kaunas sakalas virs rec vmaciunas zidinys nr1 p476
-
vienuolis 219 1935 rastai ministeris rec jilgis jaunoji karta nr45 virs 01
-
vienuolis 220 1935 uz juru mariu jaunoji karta nr15 p323 01
-
vienuolis 221 1935 uz juru mariu jaunoji karta nr15 p324 nr16 340
-
vienuolis 222 1936 01 31 zukauskienes sofijos mokestinis pareiskimas KRVA. F. 209 ap. 4 b. 1397 l. 12 12v
-
vienuolis 223 1936 06 13 zukauskienes sofijos protestas del mokesciu KRVA. F. 209 ap. 4 b. 1397 l. 16 a. p. 01
-
vienuolis 224 1936 12 03 rasytoju susirinkimas MLLM 23648 a 01
-
vienuolis 225 1936 tai buvo pernai apie juozo vaickaus laidotuves kaune naujoji romuva nr14 p324 325 01