Sustabdytos Algimanto Mackaus gyvenimo ir veiklos akimirkos

Paskelbtas Personalijų
Skaityti 379 kartai
Iš A. Mackaus gyvenimo Lietuvoje liko tik dvi – skaitančio knygą ir penkiamečio berniuko su paspirtuku nuotraukos [1], pradžios mokyklos Vilniuje baigimo pažymėjimas [2] ir, aišku, paties poeto atsiminimų nuotrupos, patekusios į jo pirmąją poezijos knygą ar straipsnius. 1944 m., būdamas dvylikos metų, būsimasis poetas su tėvais ir motinos broliu pasitraukė iš Lietuvos. Iš pradžių šeima pateko į Berlyną, 1945 m. persikėlė į pabėgėlių stovyklą Viurcburge, Bavarijoje, kur A. Mackus mokėsi gimnazijos ketvirtoje ir penktoje (ją baigė jau Šveinfurte) klasėse. Paskui Mackai apsigyveno Švabijos Gmiundo lietuvių, lenkų ir latvių karo pabėgėlių stovykloje, ten A. Mackus toliau mokėsi lietuvių gimnazijos šeštoje klasėje, o ją baigęs 1949 m. pavasarį kartu su šeima išvyko į JAV [3]
 
Klasės draugas A. Raškėnas prisiminė, jog Algimantas mėgo žaisti krepšinį ir stalo tenisą, jautė potraukį literatūrai, kai kuriuos dalykus mokėsi gerai be didelių pastangų, bet kai kurių, pavyzdžiui, lotynų kalbos, nemėgo ir nesimokė. Pasak jo, A. Mackus nešvaistė laiko įvairioms moksleivių organizacijoms, nemėgo šokių [4]. Požiūris į šokius tikriausiai nepasikeitė ir JAV, jis lankydavosi įvairiuose renginiuose, skaitė savo kūrybą, bet pasilinksminimuose likdavo nuošaly, o netekęs artimų žmonių, patyrė rezignaciją ir liūdesį.
 
 
A. Mackus aktyviai veikė įvairiose kultūrinėse, politinėse organizacijose. Jo buvo pilna visur: ir sambūryje „Šviesa“ (buvo šios studentų organizacijos pirmininkas), ir „Santaros-Šviesos“ federacijoje, ypač jos organizuojamuose literatūros vakaruose, ir Čikagos jaunimo centro renginiuose. Bendradarbiavo laikraščiuose „Naujienos“, „Dirva“, nuo 1962 m. redagavo žurnalą „Margutis“, dalyvavo „Margučio“ radijo laidose bei prie šio radijo organizuotuose „Pelkių žiburėlio“ vaidinimuose, kartu su Dalia Sruogaite-Bylaitiene buvo pagrindinis šių vaidinimų sumanytojas ir organizatorius. Čia jis susipažino ir su būsima žmona Dalia Juknevičiūte, režisieriaus, aktoriaus Romualdo Juknevičiaus dukra. „Pelkių žiburėlyje“ ji reiškėsi kaip teatro aktorė ir režisierė, skaitė įvairius literatūros kūrinius, o vėliau, jau ištekėjusi už A. Mackaus, iliustravo jo eilėraščių knygą „Jo yra žemė“ (1962). Tiesa, knygoje nurodyta, jog viršelį ir skyrių vinjetes piešė Dalia Juknevičiūtė. Mergautinė pavardė nurodyta ir po poeto mirties išleistoje Zinaidos Nagytės-Katiliškienės (Liūnės Sutemos) knygoje „Bevardė šalis“. A. Mackus, rūpindamasis jos išleidimu, bendravo su Zinaida ir Marium Katiliškiais, apie tai užsiminė vėliau knygą išspausdinusios „Galinda Press“ vadovui J. P. Palukaičiui (KAVB yra tai patvirtinantys A. Mackaus laiškai J. P. Palukaičiui) [5]. Jau po A. Mackaus žūties, „Santaros-Šviesos“ federacijai atstovavęs knygos leidėjas Gintautas Vėžys viename iš laiškų J. P. Palukaičiui užsiminė, jog knygosviršelį kurs Dalia Mackuvienė (nurodoma ne mergautinė pavardė). G. Vėžio ir J. P. Palukaičio laiškuose (jie taip pat saugomi KAVB J. P. Palukaičio rankraščių fonde) užsimenama, jog knygą „Bevardė šalis“ planuojama išleisti iki A. Mackaus minėjimo 1966 m. vasario 26 d. bei pasidžiaugta, jog tai pavyko padaryti [6]. Tas vakaras vyko Čikagos jaunimo centre, kur ne kartą savo kūrybą buvo skaitęs ir pats A. Mackus, o gražią kalbą apie anksti išėjusį poetą, vėliau išspausdintą „Aidų“ žurnale, pasakė jo bendražygis Alfonsas Nyka-Niliūnas [7].
 
Atvykęs į Čikagą ir pradėjęs dirbti čiužinių fabrike, A. Mackus greitai įsitraukė į lietuvių literatūrinį gyvenimą. Imtis šios veiklos  skatino jo bute lankęsi Aloyzas Baronas ir Benediktas Babrauskas, o išleisti pirmąją poezijos knygą padėjo čikagietis draugas Edvardas Šulaitis. Tačiau 1950 m. pasirodžiusi Algimanto Pagėgio slapyvardžiu pasirašyta eilėraščių knyga „Elegijos“ neturėjo didelio pasisekimo, ją „Draugo“ laikraštyje sukritikavo Algirdas Titus Antanaitis [8], su kuriuo A. Mackus draugiškai bendravo iki recenzijos pasirodymo ir vėliau. 
 
 
Nepalankus įvertinimas nenuslopino A. Mackaus kūrybinio entuziazmo, nes įsitraukęs į sekmadieninės literatūrinės radijo laidos „Pelkių žiburėlis“ rengimą, literatūrinės veiklos nestokojo: rašė valandėlių įvadus ir scenarijus, kvietė pagalbininkus. Literatūrinis, sceninis bendravimas iš radijo studijos persikėlė į kitas Čikagos vietas, taip pat ir į A. Mackaus butą, o 1958 m. rudenį A. Mackui ir D. Juknevičiūtei susituokus, jų namai tapo įvairių sričių menininkų susiėjimo vieta [9]. Išlikusi filmuota Mackų vestuvių medžiaga, kurią su Dalios Sruogaitės, Juozo Apučio ir Vytauto Martinkaus komentarais 2006 m. perrašė Vytautas Vasiliauskas ir Vytautas Vasiliauskas jaunesnysis. Vilniaus pedagoginis universitetas ją perdavė A. Mackaus memorialiniam muziejui Pagėgiuose [10]. Daug literatūrinės veiklos, knygų leidybos rūpesčių buvo susiję ir su „Santaros-Šviesos“ federacija. A. Mackaus organizuotas specialus knygų leidybos fondas vėliau išaugo į didelę ir produktyvią leidybinę organizaciją. 
 
Dalis A. Mackaus aplinkos žmonių jo poezijos nesuprato, tačiau jie matė kūrėjo pažangą. Vis dėlto 1952 m. parengti spaudai A. Mackaus „Drobiniai vaismedžiai“ (pirmas „Jo yra žemė“ pavadinimas) tuo metu taip ir nebuvo išleisti. Matyt, leidiniui, kaip ir pačiam poetui, reikėjo laiko subręsti. O štai knygoje „Jo yra žemė“ (1959) A. Mackus – jau ne Tėvynės pasiilgęs šiek tiek naivus, atviraširdis „Elegijų“ poetas, bet brandus prarastosios žemės žmogaus būtį ir nuotaikas įprasminantis kūrėjas, atstovas kartos, kurią V. Kavolis priskyrė „nužemintųjų generacijai“ (to paties pavadinimo V. Kavolio knyga išleista 1968 m.; apie jos rengimo peripetijas kalba G. Vėžio ir J. P. Palukaičio laiškai, saugomi KAVB J. P. Palukaičio rankraščių fonde) [11]. A. Mackus tapo vienu ryškiausių bežemių kartos (atskirtų nuo savo gimtosios žemės ir egzode pradėjusių kurti) poetu, o jo „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962) buvo tarsi šios kartos poetų manifestas. 1964 m. knyga įvertinta Vinco Krėvės literatūrine premija [12]. KAVB saugomi minėtų leidinių egzemplioriai, autoriaus užrašyti J. P. Palukaičiui, o pastarojo rankraščių fonde yra 4 jam rašyti A. Mackaus laiškai bei kelios A. Mackaus nuotraukos iš 1959 m. literatūros vakaro Čikagos jaunimo centre. 
 
 
Mirus bičiuliams rašytojams A. Škėmai ir J. Kaupui, A. Mackaus kūryboje sustiprėjo rezignacinės nuotaikos, radosi daugiau mirties motyvų, atsispindėjusių ir paskutinėje, jau po poeto mirties išleistoje knygoje „Chapel B“ (1965), skirtoje A. Škėmai (Chapel B – tai A. Škėmos laidotuvių koplyčia). Paskutiniais gyvenimo metais jį kankino tragiškos baigties nuojauta, kuri neįtikėtinai tiksliai išsipildė. 1964 m., pasak A. T. Antanaičio, jis dažnai skųsdavosi jį stotin vežiojusios L. Vanagaitienės blogu vairavimu, pridurdamas, jog „ta moteris vis tiek mane kada nors užmuš“ [13]. Tais pačiais metais, kai žuvo, su ja jau buvo patekęs į avariją ir kurį laiką vaikščiojo aprišta galva. Tuomet L. Vanagaitienė nukentėjo labiau, o A. Mackus tik truputį susižeidė [14]. Bet 1964 m. gruodžio 28 d. vakaras ir jam, ir automobilį vairavusiai L. Vanagaitienei buvo lemtingas [15]. Su šiuo tragišku įvykiu nutrūko ir „Margučio“ leidyba. 1965 m. buvo išleistas specialus žurnalo numeris, kuriame pagerbti žuvusieji. Deja, viltys leisti žurnalą toliau neišsipildė. Tarsi spektaklyje, „Margučio“ uždanga nusileido, pagrindiniams spektaklio veikėjams palikus sceną. Bet „Margutis“ liko gyvas kaip lietuvių išeivijos kultūros reiškinys, kurio nesunaikino nei netektys, nei laikas. 
 
Simboliška, jog bežemių kartos poeto, žurnalisto, radijo ir teatro veikėjo atminimas dabar saugomas Lietuvoje, nedideliame memorialiniame muziejuje Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje (laiškai K. Ostrauskui ir kitiems, taip pat kelios nuotraukos) ir Čikagoje, Pasaulio lietuvių archyve, A. Mackaus rankraščių fonde (123 vnt.). Didžiąją pastarojo fondo dalį sudaro publikacijų apie A. Mackų, išspausdintų po jo mirties, iškarpos. Be jų, čia taip pat saugoma poeto gimimo liudijimas, įvairūs mokymosi dokumentai, keletas laiškų ir rankraščių [16].
 
 
Nuorodos:
  1. Penkių metų sukaktuvės Pagėgiuose: [A. Mackaus] (1937 m.) // Metmenys. - 1981, kn. 41, p. 57; Algimantas Mackus. Pagėgiai. 1937. MLLM 92426.
  2. Algimantas Mackus: biografijos ir būdo bruožai motinos ir draugų prisiminimuose / Algirdas Titus Antanaitis // Metmenys. - 1981, kn. 41, p. 49–50.
  3. Algimantas Mackus: biografijos ir būdo bruožai motinos ir draugų prisiminimuose / Algirdas Titus Antanaitis // Metmenys. - 1981, kn. 41, p. 52–53.
  4. Šeštosios klasės pažinties vaizdai: [vietoj nekrologo atsiminimai apie Algimantą Mackų, 1948 m. besimokiusį Schweabisch Gmuend‘o lietuvių gimnazijos šeštojoje klasėje kartu su str. autoriumi] / A. Raškėnas // Mūsų vytis. - 1964, Nr. 5, p. 170–172.
  5. A. Mackaus laiškas J. P. Palukaičiui iš Čikagos į Cleveland. KAVB. J. P. Palukaičio rankraščių fondas. 1960 07 14. RF 8-118; A. Mackaus laiškas J. P. Palukaičiui iš Čikagos į Cleveland. 1960 07 31. KAVB. J. P. Palukaičio rankraščių fondas. RF 8-118.
  6. J. P. Palukaičio susirašinėjimas su inž., leidėju, Santaros Šviesos org. veikėju Gintautu Vėžiu dėl Liūnės Sutemos knygos „Bevardė šalis“ išleidimo. [G. Vėžys po A. Mackaus mirties 1965 m. perėmė jo knygų leidybos fondą, buvo jo pirmininku]. KAVB. J. P. Palukaičio rankraščių fondas. RF 8-56.
  7. Algimantas Mackus: žodis, pasakytas A. Mackui skirtame vakare Čikagoje / Alfonsas Nyka-Niliūnas // Aidai. - 1966, Nr. 5, p. 225–227.
  8. Elegiška išdaiga: [rec.] / T. A. [Algirdas Titus Antanaitis]. - Rec. kn.: Elegijos / Algimantas Pagėgis [Algimantas Mackus]; knygos aplankas dail. J. Pautieniaus. - Chicago: „Sūduva“, 1950 // Draugas. - D. 2. - 1950, liep. 29, p. 2.
  9. Algimantas Mackus: biografijos ir būdo bruožai motinos ir draugų prisiminimuose / Algirdas Titus Antanaitis // Metmenys. - 1981, kn. 41, p. 60–64.
  10. https://www.youtube.com/watch?v=wsxWKLMB71Q ; https://www.facebook.com/1020367904656498/photos/a.1021048691255086/1359952884031330/
  11. Gintauto Vėžio ir Jono Prano Palukaičio susirašinėjimo medžiaga dėl Vytauto Kavolio knygos „Nužemintųjų generacija“, kurios vienu herojų buvo Algimantas Mackus, išleidimo. KAVB. J. P. Palukaičio rankraščių fondas. RF 8-63.  
  12. Premija Mackui: [1964 m. sausio 25 d. Montrealyje Vinco Krėvės vardo literatūrinė premija už knygą „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“] // Pasaulio lietuvis. - 1964, Nr. 5, p. 80.
  13. Algimantas Mackus: biografijos ir būdo bruožai motinos ir draugų prisiminimuose / Algirdas Titus Antanaitis // Metmenys. - 1981, kn. 41, p. 72.
  14. Chicagiškės nuotrupos: „... Praeitą penktadienį: [1964 06 05], vykdama į radijo stotį, automobilių susidūrime buvo sužeista Margučio vedėja Lidija: [Lilija] Vanagaitienė. Kartu važiavęs red. Algimantas Mackus liko sveikas“: [iš tikrųjų buvo lengvai sužeistas] // Dirva. - 1964, birž. 10, p. 8.
  15. Tragiškai žuvo Lilija Vanagaitienė ir Algimantas Mackus // Dirva. - 1964, gruod. 30, p. 1: portr.
  16. https://www.lithuanianresearch.org/database-search/individuals/a-mackus-poetas-literaturos-kritikas/

 

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Tekstą redagavo Neringa Vaičiulienė
Vaizdus skaitmenino Živilė Pedzevičienė

 
Atnaujinta 2022-04-05 11:50