Spausdinti šį puslapį

Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Antanas Smetona

Paskelbtas Personalijų
Skaityti 3430 kartai
Žymėtas pagal

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) gimė valstiečių šeimoje Ukmergės apskrityje, Taujėnų valsčiuje, Užulėnio kaime. Besimokydamas Mintaujos gimnazijoje dėl gero kalbos mokėjimo buvo mėgstamas lotynų ir graikų kalbų mokytojo Jono Jablonskio mokinys. Baigdamas gimnaziją A. Smetona mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, lotynų, graikų kalbas. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją, įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1902 m. ir įgijo teisininko kvalifikaciją.


A. Smetonos visuomeninė, redakcinė ir mokslinė veikla


Baigęs teisės studijas, A. Smetona 1902 m. įsikūrė Vilniuje. 1904 m. Vilniuje Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su Sofija Chodakauskaite. 1903–1918 m. dirbo tarnautoju Žemės ūkio banke. 1905 m. A. Smetona buvo ir Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis.

Panaikinus spaudos draudimą, A. Smetona ne tik dirbo banke, bet ir pradėjo dirbti redakcinį darbą. Teisininko publicistinio darbo pradžia – laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje (šį leidinį jis redagavo nuo 1906 m.). Nuo 1907 m. A. Smetona pradėjo dirbti P. Vileišio „Vilniaus žiniose“ kartu su J. Tumu-Vaižgantu, su kuriuo  vėliau įsteigė kitą laikraštį – „Viltį“. Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimais „Viltyje“ rašė tik A. Smetona. Jo nuomone buvo pasitikima, be to, publicistas mokėjo įtikinti skaitytojus. 1913 m. A. Smetona iš „Vilties“ pasitraukė ir įkūrė naują meno ir politikos laikraštį - „Vairą“. Itin estetiškai apipavidalintas naujas leidinys iš karto įgijo didelį autoritetą. „Vilties“ ir „Vairo“ puslapiuose A. Smetona rašė apie skurdžią to laikotarpio dvarų darbininkų dalią.

1917 m. rugsėjo 6 d. išleistas pirmas kito A. Smetonos redaguoto laikraščio numeris: 1917-1918 m. „Lietuvos aidas“ visuomenei skelbė idėjas apie nepriklausomą Lietuvą. 1934 m. šiame leidinyje apie „Vairą“ buvo rašoma, kad jis tikrai vairavo prieškarinę Lietuvos visuomenę. Be to, A. Smetona taip pat turėjo didelį autoritetą tarp Lietuvos žmonių.

1914–1918 m. A. Smetona – Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti narys. 1917 m. buvo Vilniaus lietuvių konferencijos dalyvis. 1917–1919 m. ėjo Lietuvos Tarybos, vėliau – Valstybės tarybos pirmininko pareigas. 1918 m. vasario 16 d. signataras pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Kadangi 1919 m. sausio 5 d. bolševikai jau buvo Vilniuje, jaunai Lietuvos valstybei teko savo institucijas iš Vilniaus perkelti į Kauną. Nuo tada iki 1939 m. spalio Kaunas tapo Lietuvos sostine. 1919 m. balandžio 6 d. žymus teisininkas ir publicistas A. Smetona tapo pirmuoju Lietuvos valstybės Prezidentu.  Lietuvos Respublikos Prezidentas rezidavo pirmojoje valstybės Prezidentūroje, įrengtoje Kaune, Laisvės alėjoje (šeštuoju numeriu pažymėtame pastate). Nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. Prezidento rezidencija įsikūrė buvusiuose Kauno gubernijos gubernatūros rūmuose Vilniaus gatvėje. Tarpukariu šiuose rūmuose rezidavo visi LR Prezidentai: A. Smetona, A. Stulginskis, K. Grinius.

1923–1927 m. Lietuvos universitete A. Smetona dėstė etiką, senovės filosofiją, lietuvių kalbos stilistiką. 1926 m. jam suteiktas docento laipsnis. 1932 m. mokslininkui Vytauto Didžiojo universitete suteiktas filosofijos garbės daktaro laipsnis. 

1924–1940 m. A. Smetona buvo Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas, įvairių draugijų ir bendrovių steigėjas. 1926 m. išrinktas į Trečiąjį Seimą. 1926 m.  A. Smetona per rinkimus išrinktas į LR Prezidento postą, taip pat nugalėjo ir per 1931 m. bei 1938 m. Prezidento rinkimus. Valstybės vadovo pareigas politikas ėjo iki 1940 m. birželio 15 d. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau - į Šveicariją ir į Jungtines Amerikos Valstijas. 1944 m. JAV A. Smetona netikėtai žuvo kilus gaisrui name, kuriame gyveno.

Ypatingas signataro publicistikos bruožas – kalbos stilingumas


A. Smetona paskelbė originalių ir verstinių filosofijos bei kitų mokslų darbų. Talkininkaudamas P. Vileišiui, A. Smetona dar 1902 m. išvertė knygą „Kam, kada ir kaip reikia atbūti karūmenė“ (1904), parašė veikalą „Miškų, laukų, sodų, daržų eibės ir bausmės už jas“ (1903), Užugiriečio slapyvardžiu paskelbė darbą „Kas ir kiek gali pirktis žemės Lietuvoje“. Išleisti ir kiti A. Smetonos kūriniai: „Raštai“ (1930, 1931), prezidento kalbų ir straipsnių knyga „Pasakyta parašyta“ (1935, 1974, 1992), „Lithuania Propria“ (1996), „Pro memoria: buvusio prezidento apmąstymai prie Šventaičio ežero (Vokietija) 1941 liepos 1–25“ (1997, 2000), „Etikos mokslas“ (1998), „Antano Smetonos didžiosios mintys“ (1935), „Vado pasėkė: Antano Smetonos Lietuvos skautų šefo mintys skautiškajam jaunimui“ (1937).

Pasibaigus spaudos draudimo laikotarpiui, buvo įsteigta daug kultūros organizacijų. A. Smetona buvo Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos steigėjas bei dalyvavo rengiant jos įstatus 1904 m. 1930 m. A. Smetona savo knygoje „Pasakyta parašyta“ rašo: „Grąžinus mūsų rašto teisę, buvo, žinoma, leista mums lietuviškai išversti ir Vilniaus Lietuvių Susišelpimo draugijos įstatus. Niekas nedrįso imtis to sunkaus darbo, dėl to jis buvo pavestas J. Jablonskiui. Jablonskis  nesibaidė pavesto darbo ir vertė įstatus kelis vakarus. Teko naujų terminų prasimanyti, teko visokių žodžių ieškoti. Šitokie žodžiai, kaip „posėdis“, „slaptas balsavimas“, „narys“, „visuotinis susirinkimas“, „įstaiga“, „kaina“ ir daugelis kitų, kurie šiandien žinomi mums visiems, tada buvo nežinomi, žodžių reikėdavo rasti.“ Anot A. Smetonos, jo mokytojui Jonui Jablonskiui rūpėjo visi su lietuvių kalba ir literatūra susiję klausimai. A. Eidintas knygoje „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (2012) teigia, kad A. Smetoną į kalbos studijas ir apskritai į lituanistiką įtraukė J. Jablonskis, kuris šioje knygoje įrašytas į pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento artimųjų sąrašą.

Periodinėje spaudoje paskelbti reikšmingiausi A. Smetonos straipsniai išleisti keturiais rinktinių raštų tomais. I tomo „Vienybės Gairėmis“  įžanginiame straipsnyje „Kodėl ir kam“ jis rašo: „Juk norint suprasti dabartį, kartais pravartu pasižiūrėti ir praeitį. Mano dėsnis, kuriuo šį gyvenimą vertindavau ir tebevertinu, yra tautos vienybė. Kas nesutinka su tuo, tas, žinoma, negalės sutikti ir su mano vertinimais.“ Perfrazuojant A. Smetonos žodžius, galima sutikti, kad praeitis – dabarties mokytoja. II „Raštų“ tome „Šviesos Takais“ publicistas rašo apie mokslo, mokyklų, auklėjimo vaidmenį bei inteligentijos svarbą. Leidinyje A. Smetona rašo: „Inteligentas, baigęs mokslą, pavirsta amatininku, jei nebelavina savo proto. Inteligentai yra tautos druska, bet jie tik tada gali būti kultūros saikas, kada tikrai yra žiburys, spindintis minioms savo šviesiu protu.“ III tome „Atgimstant“ - daug straipsnių skirtų Lietuvos praeities klausimams. A. Smetona itin brangino istoriją ir teigė, kad reikia saugoti tautos palikimą. Publicistas kalbėjo apie kunigų, visuomenės veikėjų ir spaudos reikšmę. IV tomas „Lietuvių santykiai su lenkais“ - apie lietuvių santykius su lenkais. Šis darbas buvo skirtas kunigui Juozui Tumui atminti.

A. Smetonos publicistikai būdinga graži kalba ir savitas, paprastas, vaizdingas stilius. Jo straipsniuose gausu įtaigių posakių: „Pasibaigė vasara, artėja ruduo, ir vėl kyla klausimas, kur gauti lietuviams mokytojų“ [Raštai, 3 t.], „Kaip augalas, medžio stelbiamas, riečiasi iš jo paunksmės švieson, taip ir mūsų dvasia veržėsi aikštėn, ieškodama sau privalomos laisvės.“[Raštai, 3 t.] Pažymėtina, kad savo „Raštų“ II tomą „Šviesos takais“ A. Smetona skyrė kalbininkui Jonui Jablonskiui. Taigi „Raštuose“ A. Smetona ypatingą dėmesį skyrė kalbos, švietimo bei kultūros temoms: „Kultūros gyvenime miestas yra širdis, o miesteliai gyslos, kuriomis teka į visas puses krašto gyvybė. Ir kuo smarkiau ir drąsiau plaka ta širdis, tuo daugiau kultūros maisto patenka aplinkui gyvenantiems sodiečiams. Čia mes gimstame, augame ir bręstame. Bet miesto rolė buvo ir bus pirmutinė kultūros pažangoje.“

Teatrą laikydamas svarbiu tautinės kultūros veiksniu, publicistas siekė, kad jis taptų profesionaliu. Švietimas ir lituanistika buvo jo kasdieninis rūpestis. Taip pat A. Smetonai itin rūpėjo Lietuvos istorinių paminklų (dvarų ir pilių) apsauga. Gyvaisiais paminklais jis laikė kalbą ir tautosaką, todėl teigė, kad menininkų kūryba turi būti neatsiejama nuo liaudies kūrybos. Tačiau iš esmės A. Smetonos „Raštų“ (1930,1931) keturiuose tomuose rašoma apie Lietuvos nepriklausomybę. Publicistas rašo: „Praeitis mums yra brangi: iš jos negalime ir neturime viską braukti. Šiandien mums rūpi išlaikyti ir išplėsti savo kultūrą. Lietuva siekia ten, kur girdėti mūsų gimtoji kalba, kur liaudis tebeturi lietuvišką sielą, kur ji savo dvasiniais ir materialiniais reikalais sudaro vienetą.“[Raštai, 4 t.] Dirbdamas spaudoje, A. Smetona akylai stebėjo kiekvieną lietuvių politikos, kultūros ar ekonomikos naujieną. I. Kisino (1935) teigimu, A. Smetona per 34 metus daugiausia rašė socialinių mokslų, filosofijos, istorijos klausimais.


Leidiniuose apie A. Smetoną – Prezidento asmenybė, biografija ir pasiekimai


Apie Prezidentą A. Smetoną išleista daug darbų: K. Binkio monografija jaunimui „Antanas Smetona, 1874–1934: šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti“ (1934), A. Merkelio veikalas „Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla (1964, 2017), A. Liekio parengtas leidinys „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995), L. Dzigienės sudarytas leidinys „Antanas Smetona“ (1999), A. Eidinto darbas „Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai“ (1990), L. Truskos „Antanas Smetona ir jo laikai“ (1996), „Antano Smetonos korespondencija, 1940–1944“ (1999), „Politikos pinklės: Antanas Smetona – JAV politikos regratyje“ (2002), A. Eidinto „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (2012), I. Jakubavičienės darbas „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ (2016), A. Liekio „Prezidentas Antanas Smetona (1874–1944): tauta ir nepriklausomybė raštuose, kalbose, darbuose“ (6 t., 2018).

1934 m. A. Smetonai sukako 60 metų. Prezidento jubiliejaus metais Nepriklausomoje Lietuvoje paskelbta daugybė straipsnių ir jo biografijai skirtų leidinių. Išeivijoje išleista publikacijų ir atsiminimų apie A. Smetonos visuomeninę veiklą ir vadovavimą Lietuvos valstybei. Šiuolaikiniuose leidiniuose aptariama Prezidento A. Smetonos vadovavimo laikotarpio Lietuva. 

Tarpukario Lietuvoje pirmasis A. Smetonos trumpą biografiją parengė poetas Kazys Binkis, kuris padėdavo Prezidentui rašyti ir kai kurias kalbas. Šioje vaikams skirtoje knygoje aprašomas A. Smetonos gyvenimas nuo valstiečio vaiko iki Lietuvos Prezidento. Pirmoji knyga, kurioje nagrinėjamas A. Smetonos gyvenimas ir veikla, išleista 1964 m. Klivlande – tai A. Merkelio monografija „Antanas Smetona“. Po šios knygos Čikagos lietuvių literatūros draugija išleido J. Augustaičio knygą „Antanas Smetona ir jo veikla“ (1966).  K. Masiliūnas parašė studiją „Antano Smetonos raštų žodynas su sintaksės ir stilistikos pavyzdžiais“ (1934), taip pat išleista I. Kisino knyga „Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija“ (1935). Latvijoje (Rygoje) A. Smetonos 60 metų sukaktuvių proga išleista jam dedikuota J. Bračso knyga „Iš aisčių istorijos“.

Daugumą tarpukariu išleistų A. Smetonos knygų bei keturis „Raštų“ (1930,1931) tomus galima rasti Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje. Bibliotekoje yra ir anksčiau tekste minėtų mokslininkų bei šios iškilios asmenybės amžininkų, bendražygių (pavyzdžiui, P. Klimo, M. Biržiškos, A. Stulginskio ir kt.) leidinių bei atsiminimų apie A. Smetoną.


A. Smetonai dovanotos rašytojų knygos


Visuomenės veikėjas, literatas ir leidėjas P. Vileišis 1921 m. A. Smetonai padovanojo Paryžiuje išleistą savo knygą prancūzų kalba „Le Conflit Polono-Lithuanien“ (liet. „Lenkijos ir Lietuvos konfliktas“) apie Vilnių ir Vilniaus kraštą. Leidinyje juodu rašalu autorius užrašė: „Gerbiamajam „Lietuvos balso“ redaktoriui p. Antanui Smetonai. P. Vileišis. 1921.IX.25. Kaunas.“

Tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto Semitologijos katedros vadovo, hebrajų kalbos ir literatūros tyrėjo, daktaro N. Šapiros parašyta knyga „Lietuva L. Neiduso kūryboje“ (1931) – su autoriaus autografu: „J. E. Ponui Prezidentui A. Smetonai. Autorius. Kaunas, 1931-XI-10.“ Lietuvių rašytojo, redaktoriaus ir žurnalisto L. Vitkausko poema „Numirėlis iš karsto“ (1936) buvo išleista Čikagoje. Leidinį autorius 1936 m. skyrė A. Smetonai. Kunigas A. Viskantas signatarui padovanojo lotynų kalba parašytą veikalą kanonų teisės tema (apie santuoką). Veikalas 1928 m. išleistas Romoje ir yra su autoriaus rankraštiniu įrašu.

A. Smetona Kaune 1921 m. pavasarį kunigui J. Tamošaičiui padovanojo vokiečių ekonomisto ir sociologo Vernerio Sombarto darbą „Der moderne kapitalismus“ (liet. „Šiuolaikinis kapitalizmas“). Šis Miunchene išleistas leidinys – su A. Smetonos rankraštiniu įrašu.

Literatūra
100 iškiliausių Lietuvos žmonių / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas Zenonas Rokus Rudzikas … [et al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009.
111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų : enciklopedinis žinynas / Algirdas Banevičius. - Kaunas, 1991.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai : [citatos iš spaudos / sudarė Neringa Dranginienė]. - Kaunas, 1998.
A. Smetona – mūsų kalbos ir praeities gynėjas / Meškauskas // Vairas. - 1931, Nr. 6, p. 238-242.
A. Smetona – politikas / J. Dobilas // Vairas. - 1934, Nr. 10, p. 218-222.
A. Smetonos pasakyta parašyta, 1927-1934 : [įvairiomis progomis pasakytų kalbų rinkinys] / Antanas Smetona. - Kaunas : Pažanga, 1935.
Antanas Smetona, 1874-1934 : šešių dešimčių metų sukaktuvėms paminėti / parašė Kazys Binkis. - Kaunas, 1934.
Antanas Smetona / ats. redaktorius M. Bregšteinas. Vienkartinis leidinys, 1934:
http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000738449 [žiūrėta 2018-11-27].
Antanas Smetona ir jo aplinka / Alfonsas Eidintas. - Vilnius, 2012.
Antanas Smetona : jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla / Aleksandras Merkelis. - New York, 1964.
Antanas Smetona – stilistas / Liudas Gira // Vairas. - 1934, Nr. 11, p. 404-412.
Antano Smetonos bibliografija ir bio-bibliografija, 1874-1934 / I. Kisinas. - Klaipėda : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1935.
Antano Smetonos didžiosios mintys / surinko Pr. Meškauskas ir kt., sutvarkė ir įvadą parašė Pr. Meškauskas. - Kaunas : „Pažangos“ bendrovės leidinys, 1935. - D. 1.
Antano Smetonos didžiosios mintys / surinko Germantas, redagavo Germantas. - Kaunas : „Pažangos“ bendrovės leidinys, 1935-1937. - D. 15.
Į tautą / A.Smetona // Respublikos prezidento rinkimai : [įstatymas]. - Kaunas, 1931. - P. 1-4.
Kam, kada ir kaip reikia atbūti karūmenė (vaiskas) / Antanas Smetona. - Tilžė, 1904.
Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną ir jo 10 metų mirties valandą prisimenant [Rankraštis] / Balys Girčys. - Chicago, Ill., 1954.01.09.
Miškų, laukų, sodų, daržų eibės ir bausmės už jas / Antanas Smetona. - Tilžė, 1903.
Pirmieji Antano Smetonos metai Vilniuje : nors ir teisininkas – nepanoro advokatauti // Lietuvos aidas. - 1934.IX.7, Nr. 204, p. 9.
Raštai. [T.] 1 : Vienybės gairėmis / Antanas Smetona. - Kaunas, 1930.
Raštai. [T.] 2 : Šviesos takais / Antanas Smetona. - Kaunas, 1930.
Raštai. [T.] 3 : Atgimstant / Antanas Smetona. - Kaunas, 1930.
Raštai. [T.] 4 : Lietuvių santykiai su lenkais / Antanas Smetona. - Kaunas, 1930.
Sokrato gynimasis teisme ; Kritonas : graikiškas ir lietuviškas tekstai / Platonas ; A. Smetonos vertimas. - Kaunas : Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1936.
Vado pasėkė: Antano Smetonos Lietuvos skautų šefo mintys skautiškajam jaunimui / Antanas Smetona. - Kaunas, 1937.
Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Elektroninis žinynas:
http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SMETONA%20ANTANAS [žiūrėta 2018-11-24].

Atnaujinta 2021-04-02 14:16