Nepriklausomybės Akto signatarų leidinius prisimenant: Kazimieras Bizauskas

Paskelbtas Personalijų
Skaityti 68 kartai

 

Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Bizauskas (1892–1941) buvo žymus tarpukario Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, teisininkas, pedagogas, diplomatas. Gimė Kuldigos aps. Pavilosto k. (Latvijoje). Mokėsi Mintaujos (Latvija) gimnazijoje, Šveicarijoje, Vilniuje, 1913 m. baigė Kauno gimnaziją. 1913 m. pradėjo studijuoti Maskvos universiteto Teisės fakultete, tačiau Pirmasis pasaulinis karas nutraukė studijas.


K. Bizausko profesinė, visuomeninė bei politinė veikla


Kaip ir M. Biržiška, K. Bizauskas turėjo didelę pedagoginę, visuomeninę bei literatūros vadovėlių rengimo patirtį: dirbo mokytoju Panevėžio lietuvių gimnazijoje, dėstė lotynų bei lietuvių kalbas, buvo miesto valdybos narys. 1914 m. redagavo „Rygos balsą“. Nuo 1915 metų K. Bizauskas dirbo ir Lietuvių vadovėlių rengimo komisijoje su Mykolu Biržiška, Petru Klimu ir būsimuoju pirmuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. K. Bizausko iniciatyva Panevėžyje buvo įkurta ir muzikos mokykla. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. visuomenės veikėjas dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išimties tvarka (tada K. Bizauskui dar nesukako 25 metai) politikas buvo patvirtintas Lietuvos Tarybos nariu, išrinktas į Lietuvos Tarybą, nuo 1918 m. buvo jos generalinis sekretorius. 1918 m. vasario 16 d. su kitais signatarais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, buvo jauniausias signataras. 1919 m. K. Bizauskas buvo vienas iš Lietuvos ūkio banko steigėjų. 1919 –1920 m. diplomatas dalyvavo pasitarimuose su Anglija ir Tarybų Rusija. 1920 m. buvo Steigiamojo Seimo narys. Šeštajame Kazio Griniaus Ministrų kabinete ėjo švietimo ministro pareigas. 1922 m. buvo paskirtas Lietuvos atstovu Vatikane, 1923 m. – JAV, 1927 m. – Latvijoje, 1928 m. – Dž. Britanijoje, 1930 m. – Olandijoje. Nuo 1931 m. K. Bizauskas dirbo užsienio reikalų ministerijoje įgaliotuoju ministru, teisių ir administracijos departamento direktoriumi. Dvidešimtajame Jono Černiaus Ministrų kabinete buvo Ministro pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje. P. Zundė išskiria esminį Kazio Bizausko likimą nulėmusį asmenybės bruožą – ryšį su tauta, kuris buvo nepertraukiamas net kritiškais Lietuvai momentais [6]. Savo principams ištikimas K. Bizauskas nepasitraukė į Vakarus sovietams okupavus Lietuvą, nors jautė, kas jam gresia. 1940 m. liepos mėn. NKVD buvo suimtas ir, vežant iš Kauno kalėjimo į Rusiją, pakeliui sušaudytas.


Kazio Bizausko atminimas įamžintas name Vydūno al. 2, kur jis gyveno 1933 – 1940 m. Ant namo 1993 04 30 pakabinta memorialinė lenta su bareljefu, o 1996 12 14 Adelės ir Pauliaus Galaunių name muziejuje (įsikūrusiame šiame pastate) atidarytas K. Bizausko memorialinis kambarys.

KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyriuje – ne tik reikšmingos K. Bizausko parašytos knygos, bet ir signataro išversti darbai

K. Bizauskas bendradarbiavo periodinėje spaudoje: „Draugijoje“, „Ateityje“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Vienybėje“. Žymus visuomenės veikėjas buvo ne tik rašytojas, bet ir vertėjas – į lietuvių kalbą vertė grožinę literatūrą iš lenkų ir kitų kalbų, parašė originalių darbų. Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra keturių K. Bizausko parašytų literatūros mokslo vadovėlių leidimai: „Raštijos bei literatūros teorija“ (1 d., 1918 m. ir 1920 m. leidimai) bei „Literatūros teorija“ (1922 m. ir 1923 m. leidimai).


Itin reikšmingas K. Bizausko literatūros vadovėlis „Raštijos bei literatūros teorija“ (1918, 1920), nes iki tol nebuvo išleistas nei vienas vidurinėms mokykloms skirtas literatūros vadovėlis lietuvių kalba, o medžiaga kitomis kalbomis norint dėstyti lietuvių kalbą mokyklose netiko. Pirmojo 1918 m. „Raštijos bei literatūros teorijos“ leidimo prakalboje autorius nurodė, kad pradėjo rašyti šį veikalą suprasdamas poreikį lietuviško vadovėlio, paremto savo tautinės raštijos pavyzdžiais. Akivaizdu, kad savo darbe autorius kalbos stiliaus pavyzdžius dažniausiai iliustravo poeto Maironio, rašytojo ir filosofo Vydūno, istoriko S. Daukanto, poeto L. Giros, rašytojų V. Krėvės, K. Donelaičio, A. Jakšto kūrinių ištraukomis bei lietuvių liaudies dainų žodžiais. Knygoje K. Bizauskas moko, kaip sudaryti kuriamo teksto planą, kaip taisyklingai komponuoti tekstą, suformuluoti jo temą, išreikšti pagrindinę mintį, akcentuoja nuoseklumo svarbą rašant tekstus. „Raštijos ir literatūros teorijoje“ (1918) K. Bizauskas išskyrė būtinąsias kalbos stiliaus ypatybes, kurias privalo turėti rašytojo stilius – taisyklingumą, aiškumą, griežtumą ir grynumą, vaizdingumą. Kalbėdamas apie retorines figūras, K. Bizauskas jas sieja su stiliaus „graudingumu“, kuriuo turi būti perteikiama poetinio teksto „jausmų gilybė“ [11, p. 31-34].


Kalbėdamas apie literatūros teorijos svarbą „Literatūros teorijoje“ (1923) K. Bizauskas rašo: „Nuo gramatikos yra skirtinas mokslas, vadinamas literatūros teorija, kuris mums aiškina, kaip rašyti veikalai, išrodo veikalų sudėtį, jų ypatybes ir sandarą. Ir to mokslo mes tegalėsime kiek reikiant įgyti, jei jau turėsime tą pagrindą, kurį mums duoda gramatika. Iš to, kas pasakyta, aišku, kad tarp gramatikos ir literatūros teorijos mokslų yra artimas ir didelis ryšys: gramatika duoda mums tą pamatą, kurio pasigaudami galime imtis veikalų rašymo ir nagrinėjimo“. [7, p. 13]


Senųjų ir retų spaudinių skyriuje yra K. Bizausko išverstas ir pasirašytas B. Kasaičio slapyvardžiu J. Špilmano veikalas „Išpažinties paslaptis“, išleistas 1920 m. Šv. Kazimiero draugijos. Prakalboje knygos vertėjas K. Bizauskas pažymėjo, kad apysakos vertimui naudojosi keturioliktuoju originalo leidimu ir populiariau perteikė kūrinio kalbą. Skyriuje yra ir kiti K. Bizausko vertimai: J. Špilmano apysakos „Paslapties auka“ bei lenkų rašytojo W. Syrokomle veikalo „Nemunas nuo versmių iki žiočių“. Pastarojo leidinio prakalboje K. Bizauskas prisipažino didelę dalį vertimo turėjęs dar 1922 m., bet ryžosi jį baigti ir pateikti spaudai tik 1933 m. paskatintas profesoriaus ir Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio. Veikalas turėjo būti išleistas Lietuvos vandenų tyrinėtojo S. Kolupailos sukaktuvių proga. Be to, knygoje K. Bizauskas 1932.V.4 sako, kad  kartu su S. Kolupaila prieš trisdešimt metų mokėsi Mintaujos gimnazijoje [9, p. 7]. Deja, Senųjų ir retų spaudinių skyriuje neturime numeruotų šio leidinio egzempliorių, skirtų vertėjui ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariams bei bibliotekai.

Išskirtinės KAVB turimų K. Bizausko knygų egzempliorių savybės

1918 m. „Raštijos bei literatūros teorijos“ leidimo vienas egzempliorius priklausė tarnautojo Juozo Šarkos (1912–2001) asmeninei bibliotekai, o jam mirus giminių padovanotas Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Šio veikalo 1920 m. antrojo leidimo vienas egzempliorius priklausė Kauno kunigų seminarijos bibliotekai, kitą egzempliorių turėjo Maironio literatūros muziejus ir dar vieną egzempliorių turėjo Marijampolės marijonų kongregacijos biblioteka. Trečiojo knygos 1922 m. leidimo vienas egzempliorius priklausė žurnalisto, pedagogo, istoriko, lituanisto Adolfo Nezabitausko (1901–1968) asmeninei bibliotekai. Dar vienas egzempliorius buvo Marijampolės marijonų gimnazijos bibliotekos nuosavybė – šia knyga tada naudojosi moksleiviai A. Vasiliauskas bei būsimas ekonomistas, partizanas Jurgis Vasiliauskas (1912–1949), kurie Marijampolėje baigė Marijonų gimnaziją.

Literatūra
1.    1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarai / sud. Neringa Dranginienė. Kaunas, 1998.
2.    Banevičius, A. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. Kaunas, 1991.
3.    Išpažinties paslaptis / vokiškai parašė Juozapas Špilmannas; vertė B. Kasaitis [K. Bizauskas]. Kaunas, 1920.
4.    K. Bizausko Raštijos bei literatūros teorija: [Rec.] / Pr. D. [ Pranas Dovydaitis]. Rec. kn. : Raštija bei literatūros teorija / K. Bizauskas. Kaunas, 1918. // Lietuvos mokykla, 1919-1920, Kn. 2, p. 335-338.
5.    Kazys Bizauskas: brandos metai / Pranas Zundė // Aidai,1990, nr. 4, p. 294-302; 1991, nr. 1, p. 43-44.
6.    Kazys Bizauskas: brandos metai / Pranas Zundė // Aidai, 1990, nr. 4, p. 290.
7.    Literatūros teorija: vadovėlis augštesniosioms mokykloms. Ketvirtasis leid. Kaunas, 1923.
8.    Literatūros teorija: vadovėlis augštesniosioms mokykloms. Trečiasis leid. Kaunas; Berlynas, 1922.
9.    Nemunas nuo versmių iki žiočių / Vl. Syrokomlė; išvertė K. Bizauskas. Kaunas, 1933.
10.    Paslapties auka / Juozapas Spilmannas; į lietuvių kalbą išvertė B. Kasaitis [K. Bizauskas]. Kaunas, 1937. (Šv. Kazimiero draugijos leid., nr. 691).
11.    Raštijos bei literatūros teorija / K. Bizauskas. Kaunas, 1918.
12.    Raštijos bei literatūros teorija / K. Bizauskas. Kaunas, 1920. (Šv. Kazimiero draugijos leid., nr. 277).
13.    Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas. Panevėžio kraštas virtualiai: portalas krašto istorijai ir kultūrai pažinti: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/lietuvos-nepriklausomybes-akto-signataras-kazys-bizauskas/ [žiūrėta 2018-10-12].
14. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas. Elektroninis žinynas: http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BIZAUSKAS%20KAZYS [žiūrėta 2018-10-12].
 

Atnaujinta 2018-10-16 13:06

Daugiausiai skaityta