Petras Šalčius (1893–1958) – ekonomistas, kooperacijos teoretikas ir praktikas.
P. Šalčius gimė 1893 sausio 25 d. Čiudiškių kaime (Prienų rajonas). 1913 m. baigęs Marijampolės gimnaziją įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kur ypač daug dėmesio skyrė ekonomikai ir kooperacijos kursams. 1918 m. grįžęs į Lietuvą įsikūrė Kaune ir ėmėsi kurti pirmąsias kooperacijos sąjungas bei rengė leidinius apie vartotojų bendrovių organizavimą. P. Šalčius buvo ilgametis žurnalo Talka redaktorius, taip pat pirmosios Lietuvos kooperatyvų tarybos, Lietūkio valdybos bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. 1933 m. kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvos kooperatininkų draugiją ir buvo jos pirmininku. Nuo 1922 m. dėstė Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Teisės fakultete. 1939 m. P. Šalčiui suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1945–1950 m. dirbo Kauno valstybiniame universitete, bet vėliau buvo atleistas iš darbo dėl kolūkinės santvarkos kritikos. Mirė 1958 m. balandžio 22 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Dalis Petro Šalčiaus rankraščių kartu su jo asmenine biblioteka į KAVB pateko 1958 m., po jo mirties. 1996 m. rankraščių rinkinį papildė prof. Mindaugo Strukčinsko (P. Šalčiaus sūnėno) dovanoti rankraščiai ir nuotraukų kopijos.
Petro Šalčiaus rankraščių fondą sudaro: biografiniai ir buities dokumentai (1911–1990); kooperatinės, mokslinės ir visuomeninės veiklos dokumentai (1920–1957); korespondencija (1934–1949); Lietuvos ir užsienio šalių kooperatyvų veiklos dokumentai (1918–1946) bei kitų asmenų – Babrauskų šeimos (1839–1937), Kaminskių šeimos (1835–1911), Povilo Brazaičio veiklos kooperacijos srityje (1909–1925) ir kiti dokumentai (nuo 1836 iki XX a. 5–6 deš.).
