Lietuvių raštijos puoselėtojo Merkelio Giedraičio biblioteka

M. Giedraičio nuopelnai

Merkelis Giedraitis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, lietuvių raštijos ir katalikų bažnyčios veikėjas, vienas pirmųjų lietuviškų knygų leidėjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jo nuopelnų Lietuvai sąrašas labai ilgas: steigė naujas katalikų parapijas, rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių ir Vilniaus vyskupijose, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu, pats pamokslus sakė lietuviškai. Negana to, globojo Lietuvos istoriją rašiusį Motiejų Strijkovskį ir Mikalojų Daukšą. Pastarąjį skatino rašyti lietuviškas knygas, savo lėšomis išleido jo išverstą žymiąją J. Vujeko „Postilę“ (1699) ir J. Ledesmos „Katekizmą“ (1695).

Didžiausios XVII–XVIII a. Žemaitijos bibliotekos kūrimosi pradžia taip pat susijusi su M. Giedraičio vardu – įkūręs Kražių jėzuitų kolegiją, vyskupas jai dovanojo nemažą knygų rinkinį (apie 100 egz.). Pasak Irenos Petraitienės, tik šio šviesuolio pastangomis pasirodė pirmosios lietuviškos knygos LDK.

KAVB saugoma 11 neabejotinai M. Giedraičiui priklausiusių knygų. Tai juridinė, religinė, istorinė literatūra. Visos knygos – lotynų kalba, išleistos XVI a., išskyrus S. Grodzickio „Quadipartitae conciones“, išleistą 1605 m. Krokuvoje. Nuostabą kelia išlikę originalūs knygų įrišimai: pergamentiniai, balinta ar ruda oda traukti mediniai viršeliai, su odinių dirželių ar metalinių segtuvų liekanomis. Viršeliai papuošti linijomis, aklaisiais įspaudais, biblinių personažų atvaizdais, alegorinėmis figūromis, augaliniais ornamentais, paauksuotais herbais.

 

Intriguojantys įrašai knygose

Intriguojanti knygų dalis – jose išlikę rankraštiniai įrašai, kurie teikia įdomios informacijos. Juos ištyrinėjus galima sužinoti, kada M. Giedraitis įsigijo vieną ar kitą knygą. Pavyzdžiui, kelios knygos į būsimojo vyskupo biblioteką atkeliavo dar studijų laikais: štai puošniai įrištą G. Durando „Speculum“, išleistą 1563 m Bazelyje, įsigijo studijuodamas Leipcigo universitete 1565 m. rugpjūčio mėnesį. Kai kuriose knygose nurodytos ir jų pirkimo kainos. Tokių ir panašių įrašų vertė neįkainojama.

Spaudai, lipdės, įrašai taip pat rodo buvusius M. Giedraičio knygų rinkinio savininkus. Iš KAVB saugomų egzempliorių matyti, kad vyskupo valia ne visos knygos pasiekė Kražių jėzuitų kolegijos biblioteką. Pavyzdžiui, S. Grodickio „Quadripartitae conciones“ (Krokuva, 1605) nukeliavo į Kretingos vienuolyną; „Missale Romanum“, iš pradžių greičiausiai laikyta bažnyčioje, su kitomis kolegijos knygomis pateko į Kauno gimnazijos, o vėliau – į VDU bibliotekas.

1844 m. Kražių jėzuitų kolegijos bibliotekos fondas buvo perduotas Kauno gimnazijai. Apie 1870 m. dauguma šių knygų perduota Vilniaus viešajai bibliotekai (dabar jos saugomos Vilniaus universitete). Kaune likę spaudiniai vėliau atiteko Kauno universitetui. 1950 m. didelė fondo dalis perduota Kauno politechnikos institutui. Šis savo ruožtu dalį knygų perdavė Kauno apskrities viešajai bibliotekai, tarp jų – ir M. Giedraičio rinkinio likučius.

 

Daugiausiai skaityta