Uždraudus spaudą išleista daugiau kaip 4000 lietuviškų knygų!

Po 1863 m. sukilimo uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, lietuviškai spaudai vystytis susidarė nepalankos sąlygos. Ir iš tiesų jos trukdė, bet jokiu būdu nesustabdė lietuviškos leidybos augimo. Per visą spaudos draudimo laikotarpį buvo išleista daugiau kaip 4000 lietuviškų leidinių lotyniškomis raidėmis! Tiesa, užsienyje. Ir vos 66 buvo išspausdinti kirilika. Taigi nors caro valdžios įvestos represijos 40 metų ir sustabdė knygų leidybą Lietuvoje, bet akivaizdu, kad lietuviškoji spauda gyvavo.

Caro draudimai, galima sakyti, netgi paskatino ieškoti naujų lietuviškos spaudos leidimo būdų ir vietų. Knygų leidybos centrais tapo Mažoji Lietuva ir JAV. Draudžiamos lietuviškos knygos daugiausia buvo leidžiamos Tilžėje, Priekulėje, Bitėnuose, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Šilutėje, Ragainėje. Vėliau knygos imtos leisti ir JAV – Plimute, Mahanoi Sityje, Šenandore, Niujorke ir Brukline, Čikagoje.

Kadangi lietuviška spauda buvo uždrausta tik nuo 1864 m., Lietuvoje veikiančiose spaustuvėse imta sąmoningai gudrauti  knygose įrašant ankstesnių metų, t. y. iki 1864 m., datą. Tokių, neva anksčiau išleistų knygų, vadinamų kontrafakcijomis, cenzūra negalėdavo drausti – jų spaudos draudimo laikotarpiu išspausdinta 833.

Ar žinojote, kad spaudos draudimo metais daugiausia lietuviškų knygų leido būtent vokiečių spaustuvininkai? Gyveno jie Mažojoje Lietuvoje ir, žinoma, turėjo komercinių tikslų. Populiariausia tarp skaitytojų tuo metu buvo religinė literatūra – maldaknygės, katekizmai, giesmynai, šventųjų gyvenimai. Religiniai leidiniai slaptųjų mokyklų mokytojų, daraktorių, buvo naudojami ir kaip mokomosios knygos.

Populiariausia informacinės literatūros rūšis buvo kalendoriai. Juose spausdinta daug patarimų, mokslo žinių, grožinės literatūros kūrinių. Skaitomi buvo ir praktinės paskirties leidiniai. Juose galima rasti patarimų gyvulių auginimo, bitininkystės, įvairių amatų, namų ūkio temomis. O grožinė literatūra – lietuvių autorių kūriniai ir užsienio rašytojų vertimai – sudarė tik apie 15 proc. to laikotarpio spaudos produkcijos.

Religinio turinio leidiniai:

Kalendoriai:

Pirmieji lietuvių rašytojų kūrinių leidimai:

Žemaitė. Paveikslai / parašė Źemaitė. – Tilžėje, 1899-1901. – D. 2

Lazdynų Pelėda. Kas priešius? : [apsakymas] / paraše Lazdynų Peleda ; perspaudinta iš „Varpo“. – [S.l.] : [s.n.], 1900 (Tilžėje : spausdinta pas Otto v. Mauderode). – 32 p.

Maironis. Terp skausmu į garbę : poēma isz dabartiniu laiku / paraszē St. Garnys. – Tilzēje : spausta kasztu E. Jagamasto, 1895 ([Tilžė : O. von Mauderodės sp.]). – 91 p.

Kudirka, Vincas. Laisvos valandos : eilės / parašė Vincas Kapsas. – Tilžėje : išleido P. Mikolainis, 1899 (Tilžėje : spausta pas Otto. v. Mauderode). – 38 p.

Baranauskas, Antanas. Tevyniszkos giesmes : [eilėraščiai ir poema] / [Antanas Baranauskas] ; iszduotos per K. Žalvarį. – Vilniuje, 1892 ([Tilžē : spaustuvēje M. Jankaus Tilžēje]). – 23, [1] p.

Leidiniai „graždanka“

Numalšinusi sukilimą ir ieškodama būdų apsaugoti lietuvių tautą nuo polonizacijos, caro valdžia ėmėsi iniciatyvos lotynišką raidyną pakeisti rusiškuoju.

Kirilikos įvedimo iniciatoriai – Lenkijos karalystės valstybės sekretorius Nikolajus Miliutinas bei slavų praeities ir raštijos tyrinėtojas istorikas Aleksandras Hilferdingas – suprato šią priemonę kaip  galimybę lietuvių tautą rusifikuoti. A. Hilferdingas stengėsi įrodyti, kad lietuvių ir rusų tautas sieja bendra istorija ir fonetikos atžvilgiu lietuvių kalbai labiau tinka rusų civiliniams raštams naudojamas „pilietinis šriftas“ (graždanka), o ne lotyniškos raidės.

Pagrindinis lietuviškos spaudos lotyniškuoju raidynu draudimo organizatorius buvo Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Jo nurodymu 1864.06.17 uždrausta lotynišku šriftu spausdinti elementorius, o vėliau ir kitus leidinius.  

Jo įpėdinio generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano įsakais prasidėjo pirmųjų lietuviškų knygų (vadovėlių mokykloms) leidyba graždanka.  Vietinė administracija mokyklas siekė paversti religinės propagandos įrankiu, todėl elementoriai turėjo palengvinti išmokti rusų kalbą, o religinių knygų perrašymas kirilika – prisidėti prie lietuvių tapimo stačiatikiais.

Apie spaudos „graždanka“ įvedimą rašė J. Tumas-Vaižgantas.

Per 40 spaudos draudimo metų rusišku raidynu arba „graždanka" buvo išleisti tik 66 leidiniai: 20 elementorių, 15 religinių knygų, 14 kalendorių, 7 grožinės literatūros ir tautosakos, 1 praktinio pobūdžio knygelė,  9 valdžios potvarkiai ir kiti smulkesni leidiniai. Dauguma jų – transliteruotos anksčiau išleistos knygos.

Lietuvių pastangos išsaugoti ir atgauti lietuvišką spaudą iš tiesų buvo prasmingos. Galiausiai 1904 m. carui Nikolajui II patvirtinus (kaip teigiama, carui suteikus malonę), spaudos draudimas buvo panaikintas. Peterburge tais pačiais metais išleistas pirmas legalus lietuviškas periodinis leidinys „Lietuvių laikraštis“. Lietuvoje pirmas toks leidinys  „Vilniaus žinios“ pasirodė tik metų pabaigoje.

Leidiniai „graždanka“, saugomi Senųjų ir retų spaudinių skyriaus fonde:

1. Białobrzeski, Marcin  
Ишгульдимай Швенту Еванелiю : ант вису неделю иръ швенчю иштису мету. – [Vilnius] : [s.n.], 1869-1870 (Вильнюй : спаустувеъ А.Г. Сыркина). – 4 d.
D. 1, Далисъ пирма. – 1869. – VIII, 300 p.    
D. 2, Далисъ антра. – 1869. – [4], 426 p.         
D. 3, Далисъ тречя. – 1870. – [4], 327 p.         
D. 4, Далисъ кетвирта. – 1870. – [4], 278 p.   

Šiuos leidinius galite rasti  epaveldas.lt
 
2. Кантычкась, арба Книнга гесмю / паръ Мотњю Волончевски вискупа парвейзета иръ ишнауе ишспауста. – [S.l.] : [s.n.], 1865 (Вильнюй : спаустувенъ А. Сыркина). – 748 p.  
Šis leidinys yra  epaveldas.lt

3. Сенасъ аукса алторюсъ, арба Суринкимасъ ивайрю малдунъ иръ гесмюнъ, дева баймингамъ каталикуй высокюнсы атсыэимунсы рейкалингу : парвейзетасъ иръ су придеиму трумпу памокима апей сакрамента пакутосъ ш. иръ некурюнъ рейкалингесню малдунъ ирь гесмюнъ ишъ науя спаустувенъ падуотасъ. – [S.l.] : [s.n.], 1866 (Вилнюе : спаустувенъ Р.М. Ромма). – 627 p.  

4. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II (1868-1918) manifestai

Tekstai skelbiami rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Lietuviškas tekstas išspausdintas graždanka.
-    1896 m. gegužės 14 d. manifestas apie įvairias malones gyventojams, suteiktas caro Nikolajaus II karūnavimo proga
 

5. Высочайшiй манифестъ = Najwyższy manifest = Аукшчяусяс манифестас : божіею милостію мы, Николай вторый, императоръ и самодержецъ Всероссійскій, царь Польскій, великій князь Финляндскій, и прочая, и прочая, и прочая. Объявляемъ всемъ вернымъ нашимъ подданнымъ  / [Николай = Mikołaj = Микалоюс]. - [S.l.] : [s.n.], [1896] ([Сувалки] : печатано въ типографіи Сувалкскаго Губернскаго правленія). - 20 p.

-    1904 m. rugpjūčio 1 d. manifestas, kuriuo mažametis caraitis Aleksejus Nikolajevičius paskelbiamas įpėdiniu, o caro mirties atveju iki caraičio pilnametystės valdžia perduodama caro Nikolajaus II broliui kunigaikščiui Michailui Aleksandrovičiui
 

6. Высочайшiй манифестъ = Najwyższy manifest = Аукшчяусeс манифестас : божіею милостію мы, Николай вторый, императоръ и самодержецъ Всероссійскій, царь Польскій, великій князь Финляндскій, и прочая, и прочая, и прочая. Въ неуклонномъ попеченiи объ охраненiи и утвержденiи спокойствiя и благоденствiя государства …  / Николай = Mikołaj = Микалоюс. - [S.l.] : [s.n.], [1904]. - 1 p.

Parengė vyr. bibliotekininkė Ramunė Dambrauskienė, bibliotekininkė Agnė Zakaravičiūtė