Petro Šalčiaus asmeninė biblioteka – jo gyvenimo ir veiklos atspindys


Drąsiai galima teigti, kad ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus Petro Šalčiaus asmeninė biblioteka – jo asmenybės, gyvenimo ir veiklos atspindys. Vienas žymiausių Lietuvos kooperatinio judėjimo organizatorių ir teoretikų sukaupė vertingą asmeninę biblioteką, kurioje vyravo mokslininką dominusi su ekonomika susijusi literatūra.

Nuosekliai surinktos ekonominės literatūros vertę dar padidina rankraštinė medžiaga ir Petro Šalčiaus asmeniniai ryšiai su daugelio šalių kooperatinio judėjimo šalininkais ir teoretikais. Tai vienas pagrindinių jo bibliotekos formavimo šaltinių. Ir kiti, ne ekonominės tematikos, vertingiausi leidiniai jo bibliotekoje atsidūrė dėl asmeninių kontaktų su knygų autoriais.

Petro Šalčiaus fonde dabar yra apie 4000 leidinių.  Jame vyrauja lietuviški leidiniai, tačiau nemažai leidinių yra rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, lenkų kalbomis – biblioteka pasižymi labai plačiu kalbų spektru.

 

Knygose palikti autografai – P. Šalčiaus asmeninių ir dalykinių ryšių įrodymas

 

P. Šalčiaus asmeninės bibliotekos vertė gerokai pakyla dėl joje esančių autografuotų įvairios tematikos leidinių. Iš 40 P. Šalčiui autografuotų knygų ir brošiūrų galima išskirti kelias.

Savo leidinius dovanojo teisininkas Petras Leonas ir istorikas Zenonas Ivinskis. Geras P. Šalčiaus draugas V. Totomiantc dedikavo jam dvi savo knygas ir, spėjama, atsiuntė dar tris. Asmeniškai P. Šalčiui savo leidinius siuntė ir tarptautinės kooperacijos organizacijos, tokios kaip Tarptautinis kooperacijos aljansas Londone. Rankraščio tipo medžiagą P. Šalčiui dovanojo ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių pastate, Senųjų ir retų spaudinių skyriuje,  dabar ir saugoma P. Šalčiaus kolekcija. Kairiųjų pažiūrų P. Šalčius turėjo draugų ir dešiniųjų stovykloje. Tai liudija šaulių sąjungos vado pulk. Saladžiaus dovanota knyga. Kai kurios P. Šalčiaus bibliotekos knygos autografuotos jo žmonai A. Šalčiuvienei-Gustaitytei. P. Šalčiaus kolekcijos knygos įsigytos iš knygynų ir antikvariatų Kaune, Vilniuje, Leipcige, Berlyne, Paryžiuje, daugiausiai perkant Kaune, kur mokslininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.

Nemažai knygų gauta per įvairias draugijas, organizacijas ar iš bibliotekų, tokių kaip Kauno moterų gimnazijos, Centrinės geležinkelininkų, 7 pėstininkų pulko kareivių, Vilniaus masinės ir kitų bibliotekų. Pas P. Šalčių pateko ir Lietuvių apšvietimo draugijos Žvaigždė, bendrovės Anglikoks, Pašvaistės bibliotekos ir aišku įvairių kooperatinių organizacijų knygos. P. Šalčiaus fonde taip pat yra 63 knygos, atkeliavusios iš įvairių kolekcijų. Tai A. Veryhos-Darevskio, kun. M. Gustaičio kolekcijų knygos, taip pat leidiniai iš P. Šalčiaus giminių ir artimųjų kolekcijų – Jono Šalčiaus, prof. ir biologijos mokslų daktaro Mindaugo Strukčinsko.

P. Šalčiaus bibliotekoje nemažai marksistinės ar tiesiog propagandinės literatūros atspindinčios jo kairiąsias pažiūras. Minėtini P. Šalčiaus kolekcijos leidiniai: periodinis leidinys žydų kalba „Žydų kooperatorius” , Malachovskio-Lempickio knyga apie masonus buvusioje LDK teritorijoje 1776–1822 m., gausiai iliustruota B. Lindės knyga apie Lietuvą (estiškai išleista Taline), knyga rusų kalba „Statistinė Rusijos užsienio prekybos apžvalga” (1850 m.).

 

Svarbi fondo dalis – laikraščių iškarpos

 

Įdomus egzempliorius – laikraščių iškarpos apie kooperacinį judėjimą Lietuvoje 1909–1912 m., surinktos P. Brazaičio (išlikusi dalis), įrištos 1925 m. P. Šalčiaus fonde taip pat nemažai lakštinių leidinių – bet kokio formato išspausdintų nesusegtų lapų. Pavyzdžiui, P. Šalčiui buvo atsiųsta Tarptautinio kooperatyvų aljanso centro tarybos ypatingo posėdžio vykusio Ostendėje 1937 m. balandžio 14–15 d. medžiaga, su palydimaisiais Henry May, Aljanso generalinio sekretoriaus, raštais. Viename jų H. May informuoja, kad P. Šalčiaus atsiųstos pataisos nebuvo priimtos ir apgailestauja, kad P. Šalčius pats negalėjo dalyvauti ir pataisas apginti. Kitame rašte informuoja, kad atsiųsta medžiaga dar bus svarstoma kongreso posėdyje birželio 22 d. Kopenhagoje ir jis lauksiąs P. Šalčiaus pastabų, į kurias būsią atsižvelgta.

Šie dokumentai parodo, koks svarbus, netgi tarptautiniu mastu, savo mokslo srityje buvo P. Šalčius. Iš rankraščių tipo P. Šalčiaus knygų paminėtina jo 3-jų dalių „Lietuvos žemės ūkio istorija“ – tekstas spausdintas mašinėle ir apimantis laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1950 m. Įdomi knyga apibrėžianti lenkų Stepono Batoro universiteto Vilniuje įstatyminę bazę – egzempliorius priklausęs minėto universiteto prorektoriui. Leidinyje daug teksto papildymų įrašytų ranka, išbraukymų, įstatų straipsnių numeracijos pakeitimų. Be atskirai tvarkomų lakštinių leidinių P. Šalčiaus fonde yra 35 rankraščiai ar rankraščių tipo leidiniai. Visi jie – kooperatinio judėjimo tematikos, kuriai P. Šalčius pašventė visą savo gyvenimą.
 

Parengė vyren. bibliotekininkas Alvydas Surblys, bibliotekininkė Gabrielė Gibavičienė